Žymos archyvas: Arnoldas Piročkinas

P.R. Liubertaitė-Žižiūnienė. Atviras laiškas Seimo pirmininkui dėl pavardžių rašybos (29)

Viktoras Pranckietis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nuo 1998 metų aktyviai dalyvavau diskusijose dėl pavardžių rašybos tiek dokumentuose, tiek viešojoje erdvėje: žiniasklaidoje, leidiniuose. Buvome sukūrę Valstybinę kalbos grupę prie Lietuvos vartotojų asociacijos, kuriai daugybę metų vadovavau. Valstybinės kalbos grupės veikloje aktyviai dalyvavo garbūs kalbininkai Arnoldas Piročkinas, Vitas Labutis, šviesaus atminimo Vincas Urbutis; filosofai Krescencijus Stoškus, šviesaus atminimo Romualdas Ozolas ir Ipolitas Ledas ir kt. 

Seku visus su šia dirbtinai sureikšminta problema susijusius įvykius, pati rašau straipsnius Skaityti toliau

S. J. Laučiūtė. Laiškas A. Kubiliui dėl kalbos išdavystės (98)

J.Lauciute_propatria.lt

Skelbiame kalbininkės, dr. Sofijos Jūratės Laučiūtės laišką – atsakymą Andriui Kubiliui. Kaip Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų partijos narė ji sureagavo į visiems partijos nariams siųstą A. Kubiliaus laišką, kuriame demagogiškai teisinamas jo paties ir kitų TS-LKD frakcijos narių palaikymas antikonstituciniam, tomaševskininkų reikalavimus tenkinančiam Vardų ir Pavardžių rašymo įstatymo projektui.

A. Kubiliaus laiške klaidinančiai teigiama, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) pritarė siūlymui vardus ir pavardes nevalstybine kalba rašyti pagrindiniame paso puslapyje. Dėl to neva šis siūlymas neprieštarauja Konstitucijai. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie neeilinę Seimo sesiją, valstybinę kalbą ir referendumus (video) (0)

Valentinas Stundys | penki.lt nuotr.

Šioje laidoje: kas sužlugdė neeilinę Seimo sesiją? Interviu su Seimo nariu Valentinu Stundžiu.

Ar išsaugosime lietuvių kalbą? Kalbamės su V. Stundžiu ir kalbininku, profesoriumi Arnoldu Piročkinu.

Kodėl Lietuvoje nepopuliarūs referendumai? Tęsiame pokalbį su buvusiu Konstitucinio Teismo pirmininku Juozu Žiliu.  Skaityti toliau

A. Piročkinas. Papildomų raidžių nereikia! (36)

Alkas.lt nuoitr.

Doc. dr. Antano Smetonos rašinys „Dėl lietuvių kalbos raidyno“ autoriui būdinga maniera, neslepiančia paniekos kitaip manantiems kalbininkams, toliau tęsia kampaniją, kad į lietuvių kalbos raidyną būtų įtrauktos raidės Q, W ir X.

Savo rašinį gerbiamasis docentas pradeda pompastišku teiginiu: „Raidžių karuose iki šiol didžiausia šventenybė buvo lietuvių raidynas“. Niekas nedrįsęs jo liesti: visus kausčiusi „kalbos gynėjų“ primetama nuostata, kad toms trims raidėms – „šėtono išmislui“ – lietuviškame pase ne vieta, o „gramatikų rašytojai – kalbos tvirkintojai“. Tačiau A. Smetona, pasidairęs, kaip kitos tautos tvarkosi „su šia bėda“, atsikratė baimės ir ryžosi net padrąsinti skaitytojus. Skaityti toliau

V. Labutis. Kas tie zombiai ir ką jie suzombino? (52)

Prof. Vitas Labutis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nemėgstu diskutuoti, kai švaistomasi aštriais epitetais, juolab nesmagu aptarinėti, kuo kas pavadino kurį asmenį. Tačiau, kai metami aštrūs, įžeidūs žodžiai neseniai amžinybėn išėjusiam Mokslininkui, jaučiu pareigą netylėti.

Turiu galvoje signataro, kelių publicistinių knygų autoriaus Rimvydo Valatkos straipsnį „J. Pilsudskio klaida, už kurią zombiais mokame mes, lietuviai“, paskelbtą 2015 m. lapkričio 8 d. interneto dienraštyje Delfi.lt. Straipsnio pavadinimas lyg orientuotas į istoriją, bet turinys greitai pasukamas į dabartį ir taikomas atskiriems asmenims… Skaityti toliau

A. Piročkinas. Kalbininkai – pragaran, J. Pilsudskis – palaimintasis (16)

Arvydas Kostkevičius, 2015

Mū­sų ša­ly­je ak­ty­viai reiš­kia­si is­to­ri­kai ir pub­li­cis­tai, ku­rie ku­ria par­adok­sa­lią Lie­tu­vos is­to­ri­ją. Kaip aiš­ki­na žo­dy­nai, žo­dis „pa­ra­dok­sa­lus“ to­ly­gus žo­džiui „ab­sur­diš­kas“.

Lap­kri­čio mė­ne­sį įsip­lies­kus doc. Dr. An­ta­no Sme­to­nos aro­gan­tiš­ko straips­nio dėl rei­ka­lo įves­ti į var­to­se­ną rai­des q, w ir x su­kel­tai dis­ku­si­jai, žur­na­lis­tas-is­to­ri­kas Rim­vy­das Va­lat­ka straips­niu „J. Pil­suds­kio klai­da, už ku­rią zom­biais mo­ka­me mes, lie­tu­viai“ pa­kė­lė is­to­ri­kų par­adok­sus į ne­ma­ty­tą iki šiol aukš­tį. Tai min­ties Eve­res­tas toks par­eiš­ki­mas: „Ech, Jo­ze­fai Pil­suds­ki, tai bu­vo Tams­tos di­džiau­sia klai­da, jei iš

Skaityti toliau

Įamžinta Jono Jablonskio gyvenamoji vieta Vilniuje (2)

Čia gyveno Jonas Jablonskis | Kultūros paveldo departamento nuotr.

Kultūros vertybių registrą papildė naujas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas ─ namas Kalvarijų g. 20 Vilniuje, kuriame 1904–1906 m. gyveno kalbininkas Jonas Jablonskis. Taip pažymėta svarbi išlikusi vieta sostinėje, susijusi su iškiliausiu lietuvių bendrinei kalbai nusipelniusiu žmogumi.

„Kalbininko Jono Jablonskio gyvenimo darbas turėjo pamatinės reikšmės, besivystant naujų laikų Lietuvai ─ tautai,visuomenei, valstybei. Jis paliko mums vieningai sunormintą, taisyklingą ir nuo svetimybių apvalytą literatūrinę, mokslinę bei politinę lietuvių kalbą. Skaityti toliau

A. Piročkinas. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo belaukiant (I) (70)

Ptrof. Arnoldas Piročkinas | mokslasplius.lt nuotr.

Kaip bus išspręsta svetimvardžių rašymo asmens dokumentuose problema?

Lietuvos Respublikos Seimas, grįžęs po vasaros pertraukos į savo rūmų salę, rudens sesijos pradžioje tikriausiai, kaip yra žadėta, svarstys svetimvardžių rašymo Lietuvos valstybės dokumentuose problemą ir priims dėl jo šiokį ar tokį nutarimą.

Lietuvių tautai jos kalbos rašyba, raidynas nuo XIX a. vidurio yra tapęs ypač brangiu ir jautriu dalyku. Dėl jo tūkstančiai knygnešių ir jų talkininkų buvo pasiryžę aukoti savo jėgas, sveikatą ir net gyvybę. Keturiasdešimt metų trukusi kova dėl lietuviško žodžio ir raidyno baigėsi tautos laimėjimu. Skaityti toliau

P. R. Liubertaitė. Pagrindinės tvirtovės – valstybinės kalbos gynyba dar nebaigta (48)

Piketas prie Seimo už lietuvių valstybinę kalbą | J. Česnavičiaus nuotr.

Valstybei diriguojanti nematoma ranka, kuri nuolat jaučiama daugelyje gyvenimo sričių, su propagandos ginklu nusitaikė į valstybinę kalbą – vieną iš pagrindinių Lietuvos kaip valstybės sričių. Tokiems dirigentams nieko nebelieka, kai atšimpa kitokie ginklai: melas, šmeižtas, dideli pinigai.

Tai net ne ginklai, o masalas, numestas menkystoms arba, kitaip tariant, naujiesiems stribams, kurių dvasią skatinama atgaivinti politikuose, šitaip pavedant kenkti valstybei, nes atsilaikė arba net užako kitokios landos, iš kurių kyšo priešiškos valstybės ausys. Ne kartą,  pasitelkus manipuliaciją, mėginta juodinti ir kiršinti valstybės vadovus, bet skleidžiama dezinformacija tiesiog neišdegė. Skaityti toliau

A. Piročkinas. Nemačiau mėtant gėlių rusų tankistams… (21)

Kalbininkas Arnoldas Piročkinas | Init.lt nuotr.

Imtis rašyti apie 1940 m. birželio 15 d. Kaune matytą Raudonosios armijos maršą Laisvės alėja paskatino mane Česlovo Iškausko straipsnis „1940-ieji: kas mėtė gėles po rusų tankais“. Mano, tada devynerių metų berniūkščio, betarpiški įspūdžiai kiek skiriasi nuo minėtame straipsnyje pateik

iamo šios dienos aprašymo: „…atsirasdavo žmonių, kurie su meile pasitikdavo agresorių (tą birželio 15-ąją amžinai alkani rusų kareiviai buvo prašomi autografų, vaišinami lašinukais, girdomi šiltu pienu (…), mesdavo jiems gėles po okupantų tankų vikšrais (…), nemažai kauniečių, ypač kairiųjų pažiūrų ir Skaityti toliau

Rengiama prof. V.Drotvino darbų paroda, skirta jo 85-mečiui paminėti (1)

Rugsėjo 4 d., ketvirtadienį, 17 val., Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) atidaroma Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus, filologijos mokslų daktaro, leksikologo ir Mažosios Lietuvos leksikografijos istoriko Vincento Drotvino darbų paroda, kuri skirta profesoriaus 85-mečiui paminėti.

V. Drotviną sveikins ir prisiminimais dalysis profesoriai Jonas Palionis, Arnoldas Piročkinas, doc. Antanas Smetona (Vilniaus Skaityti toliau

A. Piročkinas. Ar įmanomas lenkiškas įrašas Lietuvos piliečio pase? (4)

Alkas.lt nuotr.

Pasaulio istorijoje turbūt nerasime kito atvejo, kai kuri tauta, kaip lenkų, su tokiu įtūžiu būtų reikalavusi jos tikrinius vardus nepakeistus vartoti juos pasisavinusioje kalboje. Kas ne kas pasakys, kad to nė nereikia reikalauti, nes daug kalbų savaime taip daro.

Tačiau atidžiau apsidairykime: argi iš tikrųjų visos kalbos išlaiko nepakeistą įsigytų vardažodžių rašybą? Paimkime anglų kalbą, kuri, paplitusia nuomone, ypač gerbianti kitataučių pavardes ir vardus. Ar rasite kuriame angliškame tekste (knygoje, laikraštyje, televizijoje) tiksliai lenkiškomis raidėmis parašytas Skaityti toliau

A. Piročkinas. Lenkų politikai sprendžia lietuvių kalbos problemas (17)

Ptrof. Arnoldas Piročkinas | mokslasplius.lt nuotr.

Prieš kurį laiką Lietuvą vizitavęs buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis (Aleksandr Kwaśniewski), kalbėdamas apie dviejų valstybių santykius, pareiškė, kad šiuo metu juos temdančios smulkmenos, kurias lengva išspręsti. Tų „smulkmenų“ garbusis svečias neišvardijo, bet tikriausiai tarp jų turėjo galvoje ir atkaklią V. Tomaševskio (W. Tomaszewski) vadovaujamų Lietuvos lenkų politikų, remiamų įtakingų Varšuvos valstybininkų su R. Sikorskiu (R. Sikorski) priešakyje, akciją priversti Lietuvos valdžią, kad Lietuvos Respublikos piliečių pasuose lenkų pavardės ir vardai būtų rašomi tik lenkiškai.

Jei sutiktume su garbingojo svečio nuomone, Skaityti toliau

Visuomenė ir kalbininkai atkakliai reikalauja, kad Prezidentė ir Vyriausybė gintų valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą (nuotraukos) (23)

Ministrui pirmininkui buvo įteikti reikalavimai ir rekomendacijos

Liepos 4 d. grupė visuomenės veikėjų  įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentei 16 000 Lietuvos Respublikos piliečių pasirašytą kreipimąsi į Lietuvos vadovybę dėl „Reikalavimo ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą“.  Dar beveik 18 000 parašų  buvo įteikta Prezidentei šių metų  kovo 19 d.  Iš viso iki liepos 4 d. Reikalavimą pasirašė daugiau nei 33 000 piliečių. Parašų rinkimo akcija tęsiama toliau.

Lietuvos Respublikos vadovybei REIKALAVIMAS ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą (peticijos pasirašymas tęsiamas). Skaityti toliau

Rengiama diskusiaja „Valstybinė lietuvių kalba XVI LR Vyriausybės programoje“ (1)

antikonstituciniams-llra-reikalavimams-neLiepos 3 d., trečiadienį, 12.30 val. Vilniuje, Seimo Europos informacijos biure vyks konferencija – diskusija „Valstybinė lietuvių kalba XVI LR Vyriausybės programoje“. Šio renginio iniciatorius – Seimo narys, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Vaclovas Patackas.

Lietuvių kalba – tautos konstitucinė vertybė. Per  30 000 LR piliečių pasirašė „Reikalavimą ginti LR Valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą“.  Ar  LR Vyriausybės programoje įtvirtinta ši konstitucinė nuostata, ar ministerijų rengiami Tautinių mažumų įstatymo bei Vardų – pavardžių rašymo dokumentuose  projektai Skaityti toliau

Dar kartą dėl žodžio „įtakoti“ (0)

Valstybinė lietuvių kalbos komisija kas mėnesį savo interneto svetainėje skelbia visuomenei rūpimiausius klausimus: nurodo, ko dažniausiai ieškoma VLKK Konsultacijų banke. Čia jau porą metų žodis įtakoti yra vienas iš populiariausių: 2011 m. tikrintas 913 kartų, 2011–2012 m. beveik kas mėnesį minimas kaip vienas iš labiausiai dominančių žodžių. Skaityti toliau

A.Piročkinas. Dideliems žmonėms leidžiama klaidinti visuomenę (22)

Arnoldas Piročkinas, www.aidas.lt

Arnoldas Piročkinas

Profesorių Alfredo Bumblausko ir Tomo Venclovos pokalbio sukeltos mintys

Lietuvos radijo programa „Klasika“ šiemet išskirtinai pažymėjo valstybinę šventę Liepos šeštąją: jos išvakarėse, liepos 5 d., antradienį, kaip paprastai, 14 val., buvo paskaitai skirta laida. Šį kartą į ją pakvietė du garsius profesorius – Alfredą Bumblauską ir Tomą Venclovą. Jie ne tik profesoriai: pirmasis išmoningas istorijos problemų interpretatorius ir artistiškas televizijos laidų vedėjas; antrasis – iškilus poetas, vertėjas, pasaulinės literatūros žinovas, garsių intelektualų artimas bičiulis. Skaityti toliau