Žymos archyvas: Antanas Kulakauskas

P. Šimkavičius. Kovo 11-oji ir Justinas Marcinkevičius (nuotraukos) (0)

Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos choras „Viva voce“ | P. Šimkavičiaus nuotr.

Lipdau lipdau, o galo vis nėra.
O gal Tėvynę reikia visą laiką
Lipdyt ir kurti, kurti ir lipdyt?
Nes jei sustoji tik – jinai ir miršta.
Taip, kurti visą laiką. Visą laiką!
Lipdyt ir kurti…

Šiais Justino Marcinkevičiaus dramos-poemos „Mindaugas“ žodžiais Gaudentas Aukštikalnis pradėjo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimą. Ir ne atsitiktinai kovo 10 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovės Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Be kaltės kalti: šiandien K. Škirpa rytoj J. Basanavičius? (nuotraukos, video) (28)

Vidmantas Valiušaitis | J. Valiušaičio nuotr.

Ką gi, antradienį įvyko vadinamoji diskusija Vilniaus Rotušėje dėl pulkininko Kazio Škirpos gatvės likimo – „Ar reikėtų pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą?“.

Žinoma, geriau kai žmonės kalbasi negu nesikalba. Juolab, kalbasi mandagiai, vieni kitų neužgauliodami ir nežemindami. Tai šita prasme tą pasikeitimą nuomonėmis galima vertinti pozityviai. Tačiau problemos išlieka ir jos daug gilesnės, negu gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Esminis klausimas yra teisingumo. Ar tinkama yra istorinę asmenybę, šalies nepriklausomybei ir laisvei neabejotinai daug nusipelniusį žmogų, apkaltiną ne jo Skaityti toliau

Pagerbtas Gintaro Beresnevičiaus atminimas (nuotraukos, video) (1)

Pagerbtas Gintaro Beresnevičiaus atminimas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vėlinių proga skelbiame rugsėjo 15 d. Kauno miesto muziejuje vykusio religijotyrininko, etnologo, prozininko, publicisto, eseisto Gintaro Beresnevičiaus atminimo vakaro vaizdo įrašą. Šiemet G. Beresnevičiui būtų sukakę 55 metai.

Šių metų rugpjūčio 6 d. jau suėjo 10 metų nuo tos liūdnos dienos, kai tragiškomis ir iki galo nepaaiškintomis aplinkybėmis Lietuva neteko G. Beresnevičiaus. 10-ųjų jo mirties metinių proga Lietuvos Romuva ir Kauno miesto muziejus surengė atminimo vakarę.

Buvo aplankytas antrosiose Romainių kapinėse esantis G. Beresnevičiaus kapas. Uždegtos Skaityti toliau

10-os religijotyrininko Gintaro Beresnevičiaus mirties metinės (0)

Gintaras Beresnevičius (1961–2006) | delfi.lt nuotr.

Rugsėjo 15 d., ketvirtadienį, Kauno miesto muziejuje (Zamenfofo 4, „Akmeninėje salėje“) įvyks Gintaro Beresnevičiaus atminimui skirtas vakaras.

Šių metų rugpjūčio 6 d. jau sukako 10 metų nuo tos skausmingos dienos kai Lietuva neteko garsaus religijotyrininko, etnologo, prozininko, publicisto, eseisto G. Beresnevičiaus. G. Beresnevičius gyvybė užgeso 2006 m. rugpjūčio 6 d. tragiškomis ir iki šiol iki galo nepaaiškintomis aplinkybėmis. Šiemet G. Beresnevičiui būtų sukakę 55 metai. Skaityti toliau

Kaune bus prisimintas religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius (4)

Gintaras Beresnevičius (1961–2006) | delfi.lt nuotr.

Rugsėjo 15 d., ketvirtadienį, Kauno miesto muziejuje (Zamenhfofo g. 4, „Akmeninėje salėje“) įvyks Gintaro Beresnevičiaus atminimui skirtas vakaras.

Šių metų rugpjūčio 6 d. jau sukako 10 metų nuo tos skausmingos dienos kai Lietuva neteko garsaus religijotyrininko, etnologo, prozininko, publicisto, eseisto G. Beresnevičiaus. G. Beresnevičius gyvybė užgeso 2006 m. rugpjūčio 6 d. tragiškomis ir iki šiol iki galo nepaaiškintomis aplinkybėmis. Šiemet G. Beresnevičiui būtų sukakę 55 metai.

10-ųjų mirties metinių proga Lietuvos Romuva ir Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyrius kviečia visus kam brangus Gintaro Beresnevičiaus Skaityti toliau

Rumšiškėse vyksta prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir laisvė“ (dienotverkė) (3)

Lietuvos liaudies buities muziejus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Birželio 29 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje, Rumšiškėse darbą pradėjo jau vienuoliktasis akademinis prigimtinės kultūros seminaras. Šio seminaro tema „Prigimtinė kultūra ir laisvė“. Seminarą rengia Prigimtinės kultūros institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Rumšiškių muziejaus dvaro akademija. Seminaro pranešėjai literatūros ir tautosakos tyrėjai, istorikai, filosofai, architektai, menotyrininkai; tarp jų literatūrologė Viktorija Daujotytė, istorikai Antanas Kulakauskas, Rimvydas Laužikas, Vykintas Vaitkevičius, etnologės Giedrė Šmitienė, Aušra Žičkienė, filosofai Jurga Jonutytė, Žilvinas Svigaris. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaliningradas – Lietuvos sudėtyje. Vilioja? (53)

Wikipedia.org nuotr.

Prieš penkerius metus Delfi rašiau apie pirmą mano pažintį su Kaliningrado (Karaliaučiaus) žeme. Įspūdis buvo slegiantis.

Sovietinės armijos rezervistus iš Pabradės pratyboms išvežė į šiuos dyklaukius, kurie nuo karo nebuvo matę artojo plūgo, o poligonuose žiojėjo sviedinių išraustos duobės, sugriuvę apkasai, kur ne kur išsimėtę, kemsynais apaugę kaimeliai priminė Rusijos baudžiavos laikų provinciją.

Buvo pažliugęs kovas, miegojome palapinėse ant šlapių šakų, autus džiovinomės prie „buržuikės“, o rytą reikdavo gilinti įšalusią apkasų žemę. Kartą pakraupę stebėjome, kaip, einant pavasariniam pašalui, Skaityti toliau

Lietuvos-Lenkijos seminare pristatytas Rasų kapinių restauravimo projektas (0)

Lietuvos Lenkijos seminaras del Rasu kapiniu restauravimo_R.E.Sutinytes nuotr.

Gegužės 26 d. Vilniaus m. savivaldybės tarybos posėdžių salėje vyko Lietuvos-Lenkijos seminaras dėl Rasų kapinių restauravimo. Seminarą organizavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos kartu su Vilniaus miesto savivaldybe. Rasų kapinių tvarkymo projektą pristatė SĮ „Vilniaus planas“. Seminare patirtimi dalijosi Lenkijos paveldosaugininkai.

„Sveikinu tarptautinio seminaro dalyvius ir svečius iš Varšuvos, kurie sutiko atvykti ir pasidalinti savo patirtimi, kaip kompleksiškai tvarkyti istorines kapines. Vilniaus Rasų kapinės – lenkiškos ir lietuviškos kultūros jungiamoji dalis, labai svarbi mūsų miestui. Tai – visos mūsų šalies istorijos ir kultūros paminklas. Todėl labai svarbu išsaugoti  unikalų  Lietuvos paveldą ir kuo greičiau imtis tvarkymo darbų. Skaityti toliau

R.Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (II dalis) (17)

„Lietuvos istorija“ | Alkas.lt nuotr.

Al­fon­so Ei­din­to, Alf­re­do Bumb­laus­ko, An­ta­no Ku­la­kaus­ko ir Min­dau­go Ta­mo­šai­čio par­ašy­ta „Lie­tu­vos is­to­ri­ja“, ku­rios lei­di­mą ir ver­ti­mą į už­sie­nio kal­bas par­ėmė Lie­tu­vos Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja, su­si­lau­kė la­bai prieš­ta­rin­gų ver­ti­ni­mų. Pa­tei­kia­me straips­nio „Su­telk­to­mis jė­go­mis prieš ša­po­ki­nę Lie­tu­vos is­to­ri­ją“ an­trą­ją da­lį.

IV sky­riu­je „Lie­tu­vos vals­ty­bės kū­ri­mas“ šliau­žia­ma pa­vir­šiu­mi, ta­ry­tum ne­no­rint iš­sis­kir­ti iš au­to­rių ko­lek­ty­vo ne­atsk­lei­džia­mi gi­lu­mi­niai pro­ce­sai, daug kur pra­si­len­kia­ma su tie­sa, įvy­kiai ver­ti­na­mi iš ki­tų vals­ty­bių po­zi­ci­jų. Štai tei­gia­ma, kad kai­ze­ri­nis „ka­ri­nis ko­lo­ni­ji­nis re­ži­mas plė­šė vals­tie­čius – nu­sa­vin­da­vo mais­tą, ap­kro­vė di­de­liais mo­kes­čiais ir prie­vo­lė­mis, Skaityti toliau

R.Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (I dalis) (12)

Bumblausko knygaJau grei­tai su­kaks me­tai, kai bai­gian­tis pa­sku­ti­niam 2012 m. va­sa­ros mė­ne­siui Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je su di­džiu­le pom­pa bu­vo pri­sta­ty­ta jos už­sa­ky­mu Al­fon­so Ei­din­to, Alf­re­do Bumb­laus­ko, An­ta­no Ku­la­kaus­ko ir Min­dau­go Ta­mo­šai­čio par­ašy­ta „Lie­tu­vos is­to­ri­ja“.

Kny­ga vė­liau iš­vers­ta į še­šias di­džią­sias už­sie­nio kal­bas.

Ma­tyt, įžvelg­da­mi šių is­to­ri­kų dva­si­nių nuo­sta­tų ar­tu­mą liūd­nai pa­gar­sė­ju­siems prieš­ka­rio vei­kė­jams, in­ter­nau­tai ne­tru­ko kny­gos au­to­rius pa­va­din­ti „ke­tu­riais ko­mu­na­rais“. O pa­čios ne­di­de­liu ti­ra­žu lie­tu­viš­kai iš­leis­tos kny­gos nė su ži­bu­riu ne­ga­lė­jai ras­ti jau pir­mą­ją pla­ti­ni­mo sa­vai­tę, ne­pa­si­ro­dė ji ir vė­liau. Tad pra­ėjus me­tams vi­siš­kai na­tū­ra­liai iš­ky­la la­bai pa­pras­tas klau­si­mas: ko­dėl ne­bu­vo ti­ra­žuo­tas to­kio po­pu­lia­ru­mo su­si­lau­kęs best­se­le­ris? Ko­dėl per me­tus ne­pa­si­ro­dė jo­kia kny­gos re­cen­zi­ja? Ko­dėl ne­pa­ten­kin­tas skai­ty­to­jų smal­su­mas? Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie Gedulo ir vilties dieną bei metinį Prezidentės pranešimą (video) (12)

Č.Iškauskas, „Savaitės pjūvis“

Šioje „Penki TV“ apžvalginėje laida „Savaitės pjūvis“ laidos vedėjas, apžvalgininkas Česlovas Iškauskas apie Gedulo ir vilties dieną kalbasi su mokytoja Jūrate Litvinaite.

Kita tema – Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas. Kaip jį vertina politologas Antanas Kulakauskas ir visuomenininkas Darius Kuolys.

Daugiau laidų ir straipsnių galite rasti www.iskauskas.lt bei „Penki TV“ kanalu „YouTube“ ir portale www.alkas.lt. Skaityti toliau

A.Patackas. Kvislingai (apie atvirą laišką dėl J.Ambrazevičiaus-Brazaičio iškilmingo perlaidojimo) (46)

Laikinosios Lietuvos Vyriausybės ministras pirmininkas J.Ambrazevičius-Brazaitis

Galima skaičiuoti, kiek dienų ar savaičių gyvavo Lietuvos valstybingumas 1941 metų vasarą, bet niekas nepaneigs, kad jis gyvavo. Galima kartoti, kad Lietuva kapituliavo 1940 metais, bet niekas nepaneigs, kad ji sėkmingai sukilo 1941-ųjų birželį. Visa tai birželio 23-iąją iškelia į vieną gretą su Vasario 16-ąja ir Kovo 11-ąja.

Prof. Edvardas Gudavičius

Neseniai buvo paviešintas „Atviras laiškas dėl J.Ambrazevičiaus-Brazaičio iškilmingo perlaidojimo“, kuriuo smerkiama Lietuvos valdžia, kažkiek prisidėjusi prie perlaidojimo ir moralizuojama šia tema: Skaityti toliau

Seime vyks diskusija apie Lietuvos administracinę reformą (8)

Kovo 2 d. 10 val.,  Seimo Europos informacijos biure vyks diskusija-forumas „Lietuvos administracinė reforma“. Renginys organizuojamas žemaičių dienų Kaziuko mugėje proga, siekiant atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į nevykdomą regioninę politiką ir galimas šios politikos pasekmes.

Forume savo pranešimus skaitys Žemaičių kultūros draugijos atstovas prof. Algirdas Žebrauskas, politologas hum.m.dr.prof. Antanas Kulakauskas, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė hum.m.dr.doc. Dalia Urbanavičienė, prof.habil.dr.prof. Paulius Kavaliauskas, Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas. Skaityti toliau

A. Eidintas: A.Smetonos valdymas užaugino lietuvių tautai papildomą stuburkaulį (video) (6)

Prezidentas Antanas Smetona | archyvinė nuotr.

Vasario 8 d.  Vilniuje Signatarų namuose istorikas ir diplomatas prof. Alfonsas Eidintas, kartu su istorikais Antanu Kulakausku ir Algimantu Kasperavičiumi,  pristatė savo naujausiąją knygą „Antanas Smetona ir jo aplinka“. Nors renginys nebuvo plačiai reklamuojamas, tačiau nedidelėje, vos apie 60 žmonių telpinančioje salėje, nebuvo vietos kur atsisėsti. Visos palangės buvo užsėstos, ne visur užteko vietos net į sieną atsiremti.

Kiekvienoje šalyje valstybės kūrėjai, dar vadinami „valstybės tėvais“ – labai gerbiami, net garbinami, tačiau Lietuvoje apie pirmąjį jos prezidentą dar vyrauja sovietmečiu sukurtas mitas, jog A.Smetona pabėgo nuo savo liaudies įtūžio – pradėjo knygos autorius. Skaityti toliau

Profesorius A.Eidintas pristatys savo knygą „Antanas Smetona ir jo aplinka“ (0)

Prof. Alfonsas Eidintas | fotomontažas pagal istorineprezidentura.lt nuotr.

Šiandien, vasario 8 d. 17 val. Vilniuje Signatarų namuose (Pilies g. 26) istorikas ir diplomatas prof. Alfonsas Eidintas pristatys savo knygą „Antanas Smetona ir jo aplinka“.

Naujoje knygoje apie prezidentą Antaną Smetoną autorius daugiausia dėmesio skiria lietuvių tautos atgimimui ir nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimui XX amžiuje, jos raidai. Kas padėjo Antanui Smetonai du kartus būnant Lietuvos prezidentu, su kuo jis artimiausiai dirbo konstruodamas ir diegdamas autoritarinės valdžios modelį? Smetoną visuomet rėmė ištikimi draugai, padėjo jam ir tikėjo juo žmona Sofija, Juozas Tūbelis ir jo žmona Jadvyga, tautininkų ideologas kunigas Izidorius Tamošaitis, Juozas Tumas-Vaižgantas, Vladas Mironas ir kiti kunigai, teisininkas Stasys Šilingas, kariškiai Kazys Skučas, Kazys Musteikis. Skaityti toliau