Šeštadienis, 16 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Architektūra

Farsas Kauno širdyje: Vienybės aikštės pertvarkymo režisieriai maitino piaru

www.pilotas.lt
2017-10-19 18:00:08
3
Farsas Kauno širdyje: Vienybės aikštės pertvarkymo režisieriai maitino piaru

Diskutuoti dėl Kauno Vienybės aikštės vizijos investuotojai sukruto tik pradėję jos įrengimodarbus | PILOTAS.LT

Diskutuoti dėl Kauno Vienybės aikštės vizijos investuotojai sukruto tik pradėję jos įrengimodarbus | PILOTAS.LT
Diskutuoti dėl Kauno Vienybės aikštės vizijos investuotojai sukruto tik pradėję jos įrengimodarbus | PILOTAS.LT

Jau kelias savaites kauniečiai suglumę stebi grandiozinius Vienybės aikštės kasinėjimo darbus – burzgia technika, ardomi bei griaunami ir buvusio „Pramprojekto“ korpusai bei aikštės grindinys, išryškėjo čia būsimo parkingo duobė. Pro saldžią piaro miglą į viešąją erdvę prasiskverbus keliems kritiniams balsams, pastarojo projekto užsakovai ir iniciatoriai pasiryžo nuraminti – surengė diskusiją apie Kauno viešąsias erdves. Į kone statybų aikštelėje nūnai atsidūrusį verslo centrą BLC diskutuoti susirinkę miestiečiai, architektų bendruomenė statytojų „piarinio saldainio“ visgi neprarijo.

Aikštę atidavė verslininkų nuožiūrai

PILOTAS.LT dar praėjusią žiemą rašė, kad miesto politikai Vienybės aikštę vienbalsiai pažemino iki „inžinerinio statinio“ bei didžiausią jos dalį 25 metams išnuomojo ne konkurso būdu koncernui SBA priklausančiai įmonei. „Sprendimas, kaip ir dera chuntai, priimtas be jokių diskusijų, be analizės, be projektų pristatymo, ir jų aptarimo su specialistais bei visuomene – tyliai, greitai ir vieningai“, tuomet rašė Audrys Karalius . Reikia pažymėti, kad buvusius „Miestprojektą“ ir „Pramprojektą“ valdančiai bendrovei, priklausančiai SBA koncernui, poreikis imtis svarbiausios miesto aikštės atsirado ne tiek dėl pačios aikštės „nekondicinės išvaizdos“, kiek dėl dar pragmatiškesnio užmojo – poreikio patenkinti augantį parkavimo vietų apetitą. Beje, būtent dėl pastarojo kadaise buvo „suvalgytas“ aikštėje priešais „Miestprojektą“ (dabar BLC) žaliavęs skverelis. Deja, statytojai neskubėjo visuomenei atskleisti savo planų ir parodyti kaip atrodys kauniečiams ir visai šaliai brangi aikštė. Na, o miesto valdžia pasaldinta informacija toliau skleidė piarinę miglą.

PILOTAS.LT žiniomis, kauniečiai dabar 25 metus savo poreikiams po aikšte turės vos 50 varganų parkavimo vietų, tuo tarpu verslininkai disponuos net 450. Beje, apie toje pačioje aikštėje esančių Vytauto Didžiojo ir Kauno technologijos universitetų, M.K.Čiurlionio ir Vytauto Didžiojo istorijos muziejų bei jų lankytojų parkavimo poreikius net nekalbama. Beje, aikštė virš šio parkingo, atrodo, bus daroma ne už verslininkų, bet už mūsų visų (miesto) pinigus. Ir tai miesto valdžia vieningai pateikia, kaip Kaunui itin naudingą projektą…

Kaip minėta, svarbiausiai miesto viešajai erdvei paruoštos grandiozinės pertvarkos ilgai buvo skandintos tyloje, nė nebandant imituoti diskusijų su visuomene. Projektas nebuvo pristatytas net ir specialiai tam suburtiems specialistams – svarbiems miesto projektams aptarti skirtai Kauno architektūrinei urbanistinei tarybai (KAUET), kurią Kauno savivaldybė yra suformavusi kartu su Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriumi. Beje, pastarojo „patariamojo“ urbanistinio organo funkcija dabar iš viso atrodo miglota, nes reikšmingiausi miesto urbanistikai ar architektūriniam veidui projektai čia nebesvarstomi…

Paradoksalu, tačiau ilgai trukusią tylą, jau burzgiant traktoriams, neseniai nutraukė miesto žiniasklaida, pastaruoju metu pagarsėjusi itin tiesmuku savivaldybės projektų bei valdžios pozicijos „viešinimu“. Žiniasklaidos pradėtą Vienybės aikštės rekonstrukcijos viešinimo kampaniją pratęsė ir verslo centre BLC surengtasis pristatymas, pagal iš anksto parengtą scenarijų, matyt, turėjęs iliustruoti „kokybišką visuomenės dalyvavimą procese“.

Mitas griuvo jau po pirmų istoriko sakinių

Renginio prestižą visuomenės akyse turėjo pakelti pasikviestas iš televizoriaus žinomas veidas – laidų vedėjas ir prodiuseris Audrius Giržadas. Pastarasis kaip įmanydamas stengėsi kurti tarp statytojų bei jų pasamdytų projektuotojų esą vykstančios diskusijos su visuomene mitą. Vis dėlto šis mitas sugriuvo jau po pirmųjų istoriko Antano Kulakausko sakinių, aiškiai įvardinusių ne lokalinę, bet respublikinę Vienybės aikštės bei Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio komplekso reikšmę bei taip iš karto „pakabinusio ore“ autorių piešiamą „universalios“ viešosios erdvės viziją. Vienybės aikštė atsietai nuo sodelio erdvės galėjo būti traktuojama nebent sovietmečiu, kuris stengėsi ištrinti ir paneigti mūsų istoriją.

Pasak istoriko A.Kulakausko, Kaunas yra istorinis ir strateginis Lietuvos centras nuo pat LDK laikų, o rekonstruoti numatyta aikštė – ne vien Kauno ir kauniečių, bet visos Lietuvos. Ir net – svarbi net tarptautiniu mastu. Istorikas įsitikinęs, jog ši aikštė turėtų išlikti kaip tapatybę išlaikanti viešoji erdvė.

Per skirtingus Vienybės aikštės istorijos etapus „perbėgusi“ architektė Loreta Janušaitienė, savo netrumpoje apžvalgoje laiko skyrė tiek tarpukariniam, tiek sovietiniam aikštės gyvavimo etapams. Vis dėlto daugiausia kapstytasi smulkmenose, kartais nutylint net ir svarbius faktus. Pavyzdžiui, jog architekto Rimo Giedraičio dabar projektuojamoje aikštės rekonstrukcijoje pandusas tarp verslo centro BLC ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus – įvaža į požeminio parkingo aikštelę – smeigia tiesiai į Laisvės paminklą. Nutylėta ir tai, jog pastaraisiais dešimtmečiais aikštė buvo kuriama, pertvarkoma ir atkuriama išimtinai architektūrinių-urbanistinių konkursų keliu, o ne tenkinat privataus verslo interesus. Pastarojo fakto negalėjo nutylėti architektė Gražina Janulytė-Bernotienė, susirinkusiesiems priminusi, jog 2 architektūriniai konkursai čia įvyko jau atkūrus nepriklausomybę, o vieno kurių rezultatas – atstatyta tarpukarinė Knygnešių sienelė. Beje, 2008 metais surengtą šios aikštės rekonstrukcijos konkursą laimėjo tuomet jaunų architektų gana konceptualus projektas „Equilibrium“ (arch. „Priedanga“) , tačiau pastarasis sumanymas kažkodėl buvo nukištas į miesto planų paraštę.

Projektą kritikavo visi, kas galėjo

Atstatytosios Knygnešių sienelės projekto autorius architektas Liucijus Dringelis atkreipė susirinkusiųjų dėmesį rekonstrukcijos autorių nenorą suprasti vietos istoriją. Saldžiais būsimos aikštės vaizdeliais visus pamaitinęs architektas R. Giedraitis, minėjo aikštėje planuojamus sprendinius: sulyginti numatytus Vienybės aikštės, Studentų skvero ir K.Donelaičio gatvės lygius (gatvės danga būtų pakelta 15 cm), vien požeminio parkingo panduso atitvarą įsileidžiančią vientisą aikštės erdvę, žmones turėsiančią džiuginti iš grindinio trykštančio šviečiančio fontano atrakciją, siekį parodyti visus pagrindinius aikštės raidos etapus, pasvirusius šviestuvus ir kt. Vienus parodė, apie kitus tik užsiminė. Kaip kad apie į aikštės paviršių turėsiančias išlįsti parkingo laiptines, kurios turėtų gerokai pakoreguoti dabar itin „švarų“ rodomą architektūrinį vaizdą. Visgi atremti renginio dalyvių argumentus naujosios aikštės vizijos kūrėjui sekėsi sunkiai. Pateiktoji vizija neįtikino nė tik pagaliau pamatyti projektą gausiai susirinkusių architektūros specialistų, bet ir eilinių miestiečių, kurie sakė labiau norėtų prisėsti po tikrais medžiais, o ne po architektų siūloma aikštės augalija vazonuose. Ypač daug kritikos susilaukė parinkta įvažos į parkingą vieta. Pasak diskusijos dalyvių, ji menkina J.Zikaro skulptūros vertę. Pasak inžinieriaus Kęstučio Linkaus, projekto autoriai čia ją projektuodami nuėjo pačiu lengviausiu keliu (įvaža šioje vietoje numatyta 2003 metais patvirtintame detaliajame plane).

Bene labiausiai krito į akis, jog projektuotojai nesigaudo, kur yra jų perprojektuojamos erdvės esmė. Susidarė įspūdis, jog požeminio parkingo ir aikštės pastatų rekonstrukcijos projektus rengiantis architektas vieną svarbiausių Lietuvos aikščių traktuoja kaip eilinę miesto erdvę tarp rekonstruojamų pastatų, kurioje numato „pamėtyti“ želdinių, suoliukų, šviestuvų. Senojo Kauno draugijos pirmininkas Rimvydas Žiliukas tame net įžvelgė bandymą suniekinti visiems šventą vietą. Ną, o kai kurie autorių pristatyti užsienio šalių viešųjų erdvių sutvarkymo pavyzdžiai – Superkilen parkas (arch. „Superflex“, BIG, „Topotek1“) šiaurinėje Kopenhagoje, su Kauno atveju gal teturi tiek pat bendra, kiek, pavyzdžiui, erelis su gandru.

Miestas savo pozicijos neatskleidžia

„Žmonės balsuoja kojomis“, – rimtu veidu apie miesto centre esą buvusią baugią vietą, kurioje vieni baiminosi kitų, dėstė aikštės rekonstrukcijos projekto autorius. Be abejo, apdairiai pamiršęs paminėti, jog tamsia ir nejaukia vakare ši vieta pastaruoju metu ji tapo dėl planuotos renovacijos netvarkant aikštės grindinio bei apšvietimo, o galiausiai – uždarius tam pačiam SBA koncernui priklausančius dabar perstatomus namus. Architektas L. Dringelis R. Giedraičio siūlomą aikštę pavadino prasčiausia plyne. Viešųjų ryšių akcija, o ne pristatymu renginį pavadinęs garbusis architektūros ir urbanistikos specialistas, nurodė, jog pateiktame projekte aikštė traktuojama it būtų nuosava, o ne miesto.

Tačiau, ko gero, kalti ne vien aikštės rekonstrukcijos autoriai, dabar karštligiškai prašantys visuomenės „numesti“ aikštės sutvarkymo idėjų. Greičiausia, kad galėtų tiesiog nusimesti atsakomybę, mat pats miestas nė nėra suformulavęs savo pozicijos šiuo klausimu. O jei ir ją turi, tai jos taip ir nėra paviešinęs. Tarsi miestas šioje aikštėje neturėtų savo poreikių ir interesų. Bet, juk šioje aikštėje vyksta ne vien projekto autorių minėtas Kauno džiazo festivalis, bet ir svarbios valstybinės šventės – vasario 16-osios, kovo 11-osios minėjimai ir kt.

Beje, miesto pozicijos aikštės klausimu nepanoro išsakyti ir BLC renginyje apsilankęs dabartinės Kauno urbanistinės politikos „pilkasis kardinolas“ Jonas Audėjaitis. O gal to ir nereikėjo – juk miesto pozicija matosi iš SBA koncerną aptarnaujančių architektų kolektyvo viešai parodytų pasiūlymų. Sunku būtų patikėti, kad J.Audėjaičio ir R.Giedraičio pozicija aikštės klausimu skirtųsi, mat būtent pagal šių projektuotojų projektą prieš kelioliką metų ir buvo sudarkytas bene geriausias architekto Algimanto Sprindžio architektūrinis opusas – „Miestprojektas“.

Diskusija kol kas tik imituojama

Susidaro įspūdis, kad dabartiniai Vienybės aikštės rekonstrukcijos užsakovai ir jų pasamdyti projektuotojai diskusijos iš tikrųjų nė nenori – ją nebent imituoja. Turint omenyje jau smarkiai įsibėgėjusius aikštės statybinius darbus, ko gero, realu būtų kalbėti ne apie esminių projektinių sprendinių pakeitimus, bet tik apie aikštės dangos ar gatvės elementų dizainą, mažosios architektūros elementus. Matyt, todėl projekto pristatymo renginyje tikra diskusija nė nekvepėjo. Geriausiu atveju, vyksmą būtų galima pavadinti projektuotojų ir visuomenės atstovų požiūrių pasikeitimu, kai visi „diskutuotojai“ lieka prie savo nuomonių. Juk tiek 1992-aiais ir 2008-aisiais rengtų Vienybės aikštės sutvarkymo konkursų metu, tiek ir dabar kone vieningai pabrėžiama, jog ši aikštė yra ypatingai svarbi Lietuvos istorijai ir jos valstybingumui. Akivaizdu, jog pastaroji nuostata turi būti pagrindu kuriant naują bei šiuolaikišką, tačiau senąsias jos vertybes bei dvasią respektuojančią erdvę. Diskutuojant tai išgirsti būtų buvę lengva, deja, ištisoms kartoms buvę šventi žodžiai verslo užsakymą įpratusiems architektūriškai apiforminti samdiniams, atrodo, tėra tuščias garsas į kuri nė neverta įsiklausyti. Slėptis už gliancinio šūkio „Kaunas tvarkosi“ ir patogiau, ir, ko gero, labiau apsimoka.

Vienybės aikštės verslininkų inicijuotas renginys aiškiai parodė, jog kauniečių akivaizdžiai netenkina nei dabartinio aikštės projekto esmė, nei paviešinta primityvi ir istorinei aikštei svetima jo architektūrinė vizija, nei pats metodas, kuriuo svarbios Kaunui ir net Lietuvai aikštės projektas yra kuriamas. Tačiau išryškėjo ir dialogo tarp statytojų bei visuomenės poreikis. Buvusio „Pramprojekto“ verslo projektą plėtojančios bendrovės „Urban Inventors“ vadovo Liongino Šepečio renginio metu išsakytą nuostatą tęsti diskusijas būtų galima laikyti gera pradžia. Tačiau norėtųsi, kad diskutavimas ateityje nebūtų vien „dėl varnelės“, o turėtų konstruktyvų grūdą. Kad nepatogios specialistų nuomonės ne būtų slepiamos nuo visuomenės, bet įgautų bent kokį praktinį tęsinį.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Parengtoje Kauno kultūros strategijoje – išdidūs tikslai
  2. Raudondvaryje pagerbti architektai
  3. Kalėdinė senamiesčio pasaka vyks ir Istorinės Prezidentūros sodelyje
  4. Kino teatras „Romuva“ kviečia į talką
  5. Komisija siūlo griauti. Viešbutis Laisvės alėjoje pripažintas kaltu

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. mociute says:
    6 metai ago

    o toks baisus Kauno sudarkymas (ne vien Vienybes aikste bet ir daugiau vietu kaune dar vadinams “Kaunas tvarkosi”……
    Anekdotas

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    6 metai ago

    Panašu į Celinogrado (Kazachstano SSR) plėšinių įsisavinimą…

    Atsakyti
  3. Žemyna says:
    6 metai ago

    O archeologams buvo leista pažiūrėti, ar nevertėtų ten pirma jiems padirbėti?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kauno būrelių mugė | kaumas.lt nuotr.

Kaune – Vaikų būrelių ir užimtumo mugė

2023 09 15
Žalias Kaunas | kaunas.lt nuotr.

Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą

2023 09 11
„Kultūra į kiemus“ | kaunas.lt nuotr.

„Kultūra į kiemus“ aplankė 14 bendruomenių

2023 09 09
A. Bilotaitė lankosi Kaune | vrm.lrv.lt nuotr.

Ministrės dėmėsys – organizuotam nusikalstamumui

2023 09 08
Gatvė | kaunas.lt nuotr.

Kaune atvertas eismas sutvarkytomis gatvėmis

2023 09 01
Vaistinės paštomatas | „Gintarinės vaistinės“ nuotr.

Paštomatai – jau ir vaistinėse

2023 08 10
Kauno autobusai | kaunas.lt nuotr.

Kauno autobusuose pradėjo veikti nauja tvarka

2023 08 01
Autobusas | kaunas.lt nuotr.

Kaunas šiemet sulauks 64 hibridinių autobusų

2023 07 27
Tiltas per Nemuną | kaunas.lt nuotr.

Kaunas ruošiasi vieno ilgiausių tiltų statybai

2023 07 24
STOP mygtukas | kaunas.lt nuotr.

Kaunas pristato viešojo transporto naujovę

2023 07 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Naršymas internete vietoj miego: ką labiausiai nuskriaudžiame?
Gamta ir žmogus

Knarkimas ne tik pablogina gyvenimo kokybę

2023 09 16
Vaikai prie kompiuterio | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Vien riboti laiką prie ekranų nepakanka

2023 09 16
Žuvys, įžuvinimas | žuv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Žuvų įveisimui – papildomi 100 tūkst. eurų

2023 09 16
„TikTok“ | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Diskusijos dėl „TikTok“ saugumo netyla

2023 09 16
Žaliosios atliekos | aad.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kaip teisingai tvarkyti žaliasias atliekas

2023 09 16
Fotokoliažo kairėje – Dalia Švambarytė, dešinėje – Kamilas Pecela | B. Kociumbo-Kos nuotr.
Kalba

Šv. Jeronimo premijos – vertėjams Kamilui Pecelai ir Daliai Švambarytei

2023 09 16
Politinis kalinys disidentas Artūras Flikaitis | Asmeninio albumo nuotr.
Istorija

Jo mintyse buvo tik laisva Lietuva: Artūras Flikaitis – 85 metinės

2023 09 16
Dariaus ir Girėno medaliai | vilniustech.lt nuotr.
Lietuvoje

Aviacijos mokslininkui B. Merkiui įteiktas išskirtinis apdovanojimas

2023 09 16

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Įtakingų sąrašai apie „20 dienų Mariupolyje“ – informacinis raktas sprendimų priėmėjams
  • apie prancūzų k. apie V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo
  • Modestas apie 11 įdomiausių dalykų apie lietuvių kalbą
  • ... :( apie „20 dienų Mariupolyje“ – informacinis raktas sprendimų priėmėjams

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Knarkimas ne tik pablogina gyvenimo kokybę
  • Vien riboti laiką prie ekranų nepakanka
  • Razinų galima pasigaminti ir namuose
  • Žuvų įveisimui – papildomi 100 tūkst. eurų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kaune – Vaikų būrelių ir užimtumo mugė

by Ditė Česėkaitė
2023 09 15
0
Kauno būrelių mugė | kaumas.lt nuotr.

Gražia kasmetine tradicija tapusi Vaikų būrelių ir užimtumo mugė „Išbandyk“ šį sekmadienį visų kauniečių lauks Kauno „Akropolyje“. Nuo 13 val....

Skaityti toliau

Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą

by Ditė Česėkaitė
2023 09 11
0
Žalias Kaunas | kaunas.lt nuotr.

Siauromis Kauno senamiesčio gatvelėmis keliones trumpinantiems ar betiksliai riedantiems vairuotojams jau kitąmet teks keisti šiuos ydingus įpročius ar jų išvis...

Skaityti toliau

„Kultūra į kiemus“ aplankė 14 bendruomenių

by Ditė Česėkaitė
2023 09 09
0
„Kultūra į kiemus“ | kaunas.lt nuotr.

14 kiemų, 14 bendruomenių – rugpjūčio pabaigoje projektas „Kultūra į kiemus“ aplankė visus Kauno miesto mikrorajonus. Beveik 10 dienų gyventojai...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Įtakingų sąrašai apie „20 dienų Mariupolyje“ – informacinis raktas sprendimų priėmėjams
  • apie prancūzų k. apie V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo
  • Modestas apie 11 įdomiausių dalykų apie lietuvių kalbą
  • ... :( apie „20 dienų Mariupolyje“ – informacinis raktas sprendimų priėmėjams
  • Kažin apie V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo
Kitas straipsnis
Kviečia žygis po Kurtuvėnų regioninio parko piliakalnius

Kviečia žygis po Kurtuvėnų regioninio parko piliakalnius

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai