Žymos archyvas: Algirdas Brazauskas

Č. Iškauskas. Nors žydai man buvo geri… (17)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt koliažas.

Blogų žydų gyvenime aš nesutikau. Girdėjęs, kad miesteliuose išbambindavo jų namų langus, piktai pašiepdavo, rėkaudavo kažkokias dainuškas. Pas žydą krautuvininką neturtėlis galėdavo dykai gauti kokią silkę, „bargan“ – saują uknolių („ui, ponulis atidos vėliau“) ar žiupsnį druskos. Kai kas ant jų grieždavo dantį, kad nešvarūs, nuolat dvokia naftalinu ar supelijusiais drabužiais, kad „sėdi ant lietuvio kupros“, atsiskyrę, kad turi savo keistus papročius…

Mama prieš vestuves, būdama gal 14-15 metų (ištekėjo 16-kos), tarnavo pas miestelio žydą Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Net Kremlius Vytautą Landsbergį laikė Prezidentu (23)

Pirmasis Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės pasiuntinys Lietuvoje Maiklas Pertas (Michael J. Peart) 1991 m. spalio 17 d. įteikia skiriamuosius raštus Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui Vytautui Landsbergiui | Archyvinė nuotr.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT-AS) Pirmininko  Vytauto Landsbergio 85-ečio, kuris švenčiamas spalio 18-ąją,  išvakarėse vėl pasigirdo nuomonių, dažnai  labiau panašių  į  politinį kerštavimą, kad AT–AS Pirmininkas ir valstybės vadovas –  netapačios sąvokos,  o su šalies Prezidentu V. Landsbergis  nė iš tolo negali lygintis.

 „Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo Nepriklausomybės akto signataro, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojo  Česlovo Vytauto Stankevičiaus, ką  jis ir kiti deputatai  jautė 1990 m. kovo 11-ąją – kad iš dviejų Skaityti toliau

V. Dambrauskas. Ar įmanomas „Krymo scenarijus“ Lietuvoje? Arba kaip buvo žlugdoma mūsų pasienio tarnyba (2)

Vidmantas Dambrauskas | Asmeninė nuotr.

Kad atsakytume į šį klausimą, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, koks buvo tas „Krymo scenarijus“. Visi mes žinome, kad pagrindinį vaidmenį šiame „scenarijuje“ suvaidino „žalieji žmogeliukai“, iš kažkur atsiradę ir padarę „tvarką“. Bet kaip jie ten atsirado??! Man tai paaiškėjo, kai klausydamas tų įvykių suvestines išgirdau apie ukrainietiškų pasienio užkardų perėjimą į Rusijos pusę. Tad manau, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Ukraina neteko Krymo ir dalies savo rytų teritorijų, buvo per mažas dėmesys Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Parduota Kovo 11-oji (I) (5)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

I-oji dalis „Lietuva, ištverk, nepasiduok emocijoms dėl smulkmenų, neleisk įtarti, jog Tu neverta laisvės“:

1989 m. vasario 16-ąją Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nariai, Kaune priėmę LPS Seimo deklaraciją dėl Lietuvos nepriklausomybės siekio, tą patį vakarą prie Laisvės paminklo prisiekė Lietuvai:

Mes, Sąjūdžio Seimo deputatai, Lietuvos nepriklausomybės dieną atėję prie Laisvės paminklo, sakome: Tebūnie Lietuva tokia, kokios norės jos žmonės. Mūsų tikslas – laisva Lietuva. Mūsų likimas – Lietuva. Tepadeda mums Dievas ir viso pasaulio geros valios žmonės. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Be vienos eilutės nekrologe (2)

Vytautas Skuodis | youtube.com stop kadras

Tos eilutės nėra gruodžio  7 dieną  mirusiam Vytautui Skuodžiui  skirtuose nekrologuose spaudoje ir elektroninėje žiniasklaidoje. Toje eilutėje faktas: 1994–1997  metais V. Skuodis  vadovavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.  Centrui, kuris kruvinus sovietmečio metus (KGB veikla, tremtis, partizanų kova, laisvės kovų judėjimas ir pan.) privalėjo tirti, dokumentuoti, nagrinėti ir skelbti. Kodėl bandoma tai nutylėti? Neieškosime sąmokslo teorijų, manykim, tiesiog buvo neapsižiūrėta. Visų. Pažvelkime į tuos sunkius Lietuvai metus iš dabarties atstumo. Labiausiai rūpima  santrumpa yra tokia: „KGB“ – sovietinis saugumas. Skaityti toliau

Vėlinių proga Prezidentės vainikais papuošti iškiliausių lietuvių kapai (2)

pixabay.com nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vardu Mirusiųjų atminimo dienos išvakarėse, spalio 31 d., padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės ant iškilių lietuvių kapų.

Šalies vadovės vardu gėlių padėta prie Laisvės gynėjų memorialo, prie žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę paminklo, prie Lietuvos Prezidentų Aleksandro Stulginskio, Kazio Griniaus ir Algirdo Brazausko bei prie nežinomų kareivių kapų. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Prezidentė, Seimas ir žmogaus sudaiktinimas (3)

D. Radzevičiaus nuotr.

Ne vienas socialiai konservatyvus žmogus Lietuvoje šiandien džiaugiasi. Prezidentė Dalia Grybauskaitė drauge su Seimo priimtu Pagalbinio apvaisinimo įstatymu vetavo to paties Seimo priimtą Darbo kodeksą. Pasigirdo netgi šnekų apie kažin kokią sumanią strategiją, diplomatiją, vetuojant viena, kad galėtum vetuoti kita: atseit – nusodinsime ir liberalus, ir konservatorius.

Vis dėlto šis atvejis panašesnis į visai ką kita. Algirdo Brazausko mokinė, tai atvirai pripažinusi ir tuo besididžiuojanti D. Grybauskaitė, nors perėmusi dešiniųjų politiką užsienio reikaluose, vidaus politikoje prisiminė esanti kairioji. Ir nuosekli kairioji. Už tą Skaityti toliau

Nidoje pasirodys senoviniai automobiliai (1)

motherauto.com nuotr.

Liepos 9–10 d. Nidoje rengiamas sportą bei techninį paveldą jungiantis renginys – „Retro slalomas „Nida-2016“. Renginio metu  klasikinių automobilių ir motociklų virtinė keliaus per Kuršių neriją, dalyvaus figūrinio vairavimo varžybose bei parodoje Nidos centre.

Speciali trasa figūrinio vairavimo varžyboms bus įrengta Nidos kilimo-tūpimo take. Senoviniams automobiliams trasoje bus taikomi kiek lengvesni reikalavimai, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Sistema keičiasi. Kas toliau? (14)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nuo pat 1990 m. Lietuvoje atkakliai stengiamasi sukurti dvipartinę sistemą. Iš pradžių vienoje pusėje veikė margaspalvis Sąjūdis, kitoje – užsilikusi Komunistų partija, vėliau persivadinusi Demokratine darbo partija. Sąjūdžiui išsiskirsčius po įvairias partijas, iš jų labiausiai išsiskyrė Tėvynės sąjunga, pretenduojanti suvirškinti visas dešiniojo sparno sroves ir grupes. Demokratinė darbo partija prisijungė Socialdemokratų partiją, perimdama jos vardą ir vėliavą.

Palaipsniui daugelis partijų, įskaitant gana įtakingas, įtraukta į vieną arba kitą orbitą (nuo socialdemokratų iki krikščionių demokratų), arba išstumta iš politinės arenos (nuo Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Valdžios melas nuo Černobylio AE avarijos iki šių dienų (tiesioginė transliacija, video) (7)

Černobylio elektrinės apylinkių vaizdai |robohub.org nuotr.

Balandžio 26 d. 9 val. Seime įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Valdžios melas nuo Černobylio AE avarijos iki šių dienų“.

Spaudos konferencijojes Z. Vaišvila priminė prieš 30 metų įvykusią Černobylio AE avarija ir valdžios, slėpusios nuo visuomenės šiuos 1986 m. balandžio 26 d. įvykius, požiūrį ir skleistą melą apie šios nelaimės mąstus.

Tuometinę visuotinio melo atmosferą signataras lygino su šiandieninės Lietuvos valdžios propagandą, melu bei nutylėjimais. Skaityti toliau

A. Račas. Ša, kolaborantai!  (45)

Nerija Putinaitė | Alkas.lt nuotr.

Kai mokiausi mokykloje, skaičiau J.Marcinkevičiaus “Pušis, kuris juokėsi”. Spėju, kad skaitė visi mano amžininkai, nes ta knyga, jei gerai pamenu, buvo privalomų perskaityti sąraše.

Tačiau ateistu šiandien esu ne dėl J. Marcinkevičiaus knygos, o asmeniniu pasirinkimu. Teneužpyksta tikintieji, tačiau religija man visada atrodė kvailas dalykas ir silpnųjų bei šiaudadūšių prieglauda. Tų, kurie tiki, kad visos jų padarytos niekšybės gali būti atleistos sukalbėjus dešimt „Tėve mūsų“ ar septyniolika „Sveika Marijų“ ir kurie, nė piršto nepakrutindami dėl savo gerovės mano, kad tikrasis gyvenimas prasidės, kai juos užkas. Skaityti toliau

T. Bakučionis. Kaltųjų paieškos atominėje Astravo istorijoje (11)

Alkas.lt koliažas

Seimo narė konservatorė Rasa Juknevičienė drėbtelėjo iš peties: „Astravo elektrinei kelią atvėrė 2012 metų referendumas“. Supraskit – kalta Tauta.

„Jei nebūtų sustabdytas saugios japoniškos Visagino atominės elektrinės projektas, apie Astravo AE šiandien negirdėtume”, savo rašinyje delfi.lt portale toliau tikino politikė. Buvusi Krašto apsaugos ministrė (Andriaus Kubiliaus vyriausybėje 2008-2012 metais) pasiuntė keletą žinučių visuomenei. Pirma –  daugiau kaip pusė Lietuvos piliečių (t.y. tie, kurie balsavo 2012 metų referendume prieš naujos AE statybą) yra idiotai arba Kremliaus agentai ir antra – A.Kubiliaus Vyriausybė norėjo pastatyti saugų japonišką reaktorių, bet Tauta buvo apkvailinta socialdemokratų propagandos. Skaityti toliau

V. Radžvilas: Tauta privalo nubusti dar kartą – jeigu tai neįvyks, Lietuvos valstybės ir pačios Tautos paprasčiausiai neliks (52)

Vytautas Radžvilas

– Savo bendraminčiams išplatintame laiške, kurį paviešino Lietuvos žurnalistų sąjungos tinklalapis, rašote: „Inteligentijos kreipimasis į visuomenę“ atvirai blokuojamas vadinamojoje ,,didžiojoje“ žiniasklaidoje“. Kas Jums leidžia teigti, kad tai yra tikslingas ir apgalvotas veiksmas, kuriuo siekiama nuo visuomenės nuslėpti svarbią informaciją?

– Paprastai tam tikros žinios ar informacija neskelbiami dėl dviejų priežasčių. Vienais atvejais jos iš tiesų būna menkavertės – nesvarbios, neaktualios arba Skaityti toliau

A. Zolubas. Nuo nepelnyto heroizavimo iki kulto (1)

komunistai-alkas.lt-koliazas

Kadangi iki šiol nebuvo įvertinti sovietiniai veikėjai, jų socialinė pozicija, pasirinkimas režimo atžvilgiu, vyko jų kaip politikų heroizavimas iki absurdiško kulto.

Čia dera pateikti šviesios atminties monsinjoro Alfonso Svarinsko žodžius – ne iš Amžinybės, o jo užrašytus prieš penkerius metus („XXI amžius“, 2010-09-23):

„Buvę kolaborantai vis įžūliau niekina laisvės kovotojus. Dabar kuriamas Algirdo Mykolo Brazausko (AMB) kultas. Kaišiadorių seniūnė L. Katelevskienė sukvietė pasitarimą dėl AMB atminimo Skaityti toliau

Iš Kėdainių krašto kilusios asmenybės – dvitomėje knygoje (0)

Leidybos idėjų centro nuotr.

„Istoriją kuria žmonės“, – tokiu šūkiu besivadovaujanti leidykla Leidybos idėjų centras pavasarį išleido solidžią ir išliekamąją vertę turinčią dvitomę knygą „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“. Knygos leidėjai apibendrino per 25-erius Nepriklausomybės metus nueitą kelią ir surinko 2 272 Lietuvą kūrusių, kuriančių, jos vardą garsinančių ir pasaulyje pripažintų asmenybių biografijas. Iš daugiau nei dviejų tūkstančių mokslininkų, menininkų, sportininkų, politikų, pareigūnų, visuomenės ir išeivijos veikėjų, pedagogų, medikų, verslininkų ir kitų įvairiausių sričių atstovų 64 galima vadinti Kėdainių krašto šviesuoliais. Skaityti toliau

Nuo konsignacinių sandėlių Maskvoje iki šnipų namų Vilniuje (2)

Maskvos namai Vilniuje_mkdc.lt

Reaguodamas į informaciją dėl paspartėjusių Maskvos namų Vilniuje statybų, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, Šešėlinės vyriausybės užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis primena, kad dar 2002 m. Lietuvos Vyriausybėje pradėta svarstyti konsignacinių sandėlių Maskvoje statyba, Algirdo Mykolo Brazausko 2003 m. vizito Maskvoje metu „įkūnyta“ susitarimu dėl Lietuvos prekybos namų Maskvoje projekto. Skaityti toliau

A. Zolubas. A. M. Brazauskui Vilniaus garbės piliečio vardas suteiktas neteisėtai ir nepelnytai (13)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Buvusį socialdemokratų vadovą paskelbti sostinės garbės piliečiu pasiūlė kadenciją baigiantis Vilniaus meras Artūras Zuokas bei valdančioji dauguma. Regalijų įteikimas tapo paskutiniuoju A. Zuoko, kaip Vilniaus mero, oficialiu renginiu.

Savivaldybės teisės aktai numato, kad velioniai Vilniaus garbės piliečiais gali būti skelbiami praėjus ne mažiau nei penkeriems metams po mirties, o pavadinti jų vardais gatves bei inžinerinius statinius ar kitus objektus galima tik praėjus 10-čiai metų.

Prezidentas A. M. Brazauskas mirė 2010 m birželio 26 d, o Vilniaus savivaldybės sprendimas priimtas 2015 m. balandžio 15 d., regalijų įteikimas įvyko 2015 m. balandžio 21 d., penkeriems metams nesuėjus, taigi sprendimas ir regalijų įteikimas laikytini neteisėtais. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Romualdas Ozolas: …žmogus negali būti Dievas (28)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Zigmo Vaišvilos pranešimas apie R. Ozolo veiklą nuo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo iki Aukščiausiosios Tarybos perskaitytas Lietuvos mokslų akademijoje 2015–05–08 d. vykusios konferencijos, skirtos Romualdo Ozolo atminimui.

1988 m. spalio 22 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime pasakyta Romualdo Ozolo kalba šiandien atsiskleidžia dar prasmingiau. Pradėkime nuo jo diagnozės pasibaisėtinai sergančiam pasauliui: „…žmogus negali būti Dievas, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Mums – pripažinimas, jiems – kryžius… (0)

800px-Orhei_Vechi,_Moldova_wikimedia.org-nuotr

Posovietinės šalys ir jų lyderiai ėjo skirtingais keliais ir tempais į realią nepriklausomybę. Vienos iki šiol neišsiveržia iš Rusijos orbitos, kitos toli atsiplėšusios nuo jas gramzdinusios vienpartinės komandinės sistemos, o trečios tebėra sunkiame ieškojimo ir pasirinkimo tarp Muitų sąjungos ir ES kelyje.

Prieš gerą dešimtį ar penkiolika metų sakėme, kad vargingiausia valstybė Europoje yra Albanija. Tačiau po 2000-ųjų išvakarėse ir jų pradžioje kilusių kruvinų neramumų, susijusių su Kosovo siekiais atsikratyti Serbijos globos, ji padarė nemažą pažangą ir Skaityti toliau

Prezidentui A. M. Brazauskui bus suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas (0)

Alkas.lt. A.Rasakevičiaus nuotr.

Vilniaus miesto taryba pritarė siūlymui LR Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui už nuopelnus Vilniui ir Lietuvai suteikti Vilniaus miesto garbės piliečio vardą.

Taip pasiūlė visos valdančiosios sostinės tarybos frakcijos –  šiais metais sukanka penktosios A. M. Brazausko mirties metinės.

Algirdas Mykolas Brazauskas – pirmasis Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas, vienas ryškiausių ir aktyviausių politikos veikėjų. Skaityti toliau

D. Stancikas. Porinkiminiai x faktoriai (0)

Dalius Stancikas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

Socialdemokratai ir liberalai kitą rudenį naujame Seime sudarys valdančią koaliciją ir formuos vyriausybę. Tokios išvados peršasi nagrinėjant savivaldos rinkimų rezultatus – abiems šioms partijoms turėtų užtekti balsų daugumai, o jei kažkiek pritrūks, pasikalbins kokią smulkią frakcijėlę, pvz. valstiečius.

Po kitų Seimo rinkimų visos kalbos apie dešiniųjų ir kairiųjų vyriausybes teliks tik teoriniai politologų samprotavimai, kurie, beje, jau seniai mažai turi ką bendro su realybe. Kita vertus, net ir politologinių teorijų yra įvairių: pvz., JAV liberalai yra laikomi kairiaisiais – dėl savo užsienio, gynybos, šeimos politikos ir pan. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Istorijos nežinojmas baudžia (22)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Po to, kai šiomis dienomis Mečys Laurinkus augančiai kartai paskelbė „atradimą”, kad Sąjūdis esą siekė ne tik Nepriklausomybės, bet ir laukinio kapitalizmo, būsiu tiesmukas: „Kolega, atsiprašau! Ar bent kiek savigargos ir gėdos jausmo pats dar turi?” Todėl pradžiai tiesmukai priminsiu ir pačiam gerai pažįstamo mano kolegos Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos nario Marcelijaus Martinačio įžvalgas. Tikiuosi, padės prašviesinti ir pačiam istorinę atmintį.

Prieš dvejus metus amžinam poilsiui iškeliavęs poetas dar 1991 m. pranašiškai pastebėjo, jog tuometinė Lietuvos vadovybė atsakinga už visuomenės skaidymą, „priešų“ gamybą: Tarsi pradėta lenktyniauti, kas užvaldys žmonių baimę, Skaityti toliau

A. Butkus. Pirkta draugystė. Ar išreketuota? (12)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pastaruoju laiku žiniasklaidoje lyg ir nežymiai, tačiau atkakliai brukama nuomonė, kad: a) Lietuva yra susigadinusi santykius su Lenkija; b) anksčiau tie santykiai buvę puikūs; c) dabartinių blogų santykių priežastis yra Lietuvos nenoras paklusti Lenkijos reikalavimui dalies Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis; d) Lenkija prireikus negins Lietuvos tol, kol nebus įvykdytas šis jos reikalavimas.

Gal tie teiginiai ir nekristų į akis, jei ne tendencingas jų tiražavimas; tuo užsiima net visuomeninis (?) transliuotojas. Diskusijos tuo klausimu per LRT dabar būna vienpusiškos, nes kviečiami tik minėtųjų teiginių šalininkai, ir, neturėdami oponentų, jie laidose šneka patys su savimi, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip LKP Sąjūdį į pergalę vedė (5)

gorbaciovas-ir-brazauskas-1990-RIA_Scanpix-nuotr

Neabejoju, kad kažkas šiomis dienomis pakels taurelę, pasakys džiugią kalbą, tarsi nuo jų – ano meto lietuviškųjų komunistų – priklausė ir tautinis Atgimimas, ir Sąjūdžio pradžia, ir Kovo 11-oji. Lyg ir tebeskamba: mes leidome, mes sutikome, nesipriešinome, netgi buvome priešakyje…

Iš tiesų, reikia pripažinti, kad 1989 m. gruodžio 19-23 dienomis Vilniuje vykusiame 20-jame LKP suvažiavime priimtas sprendimas atsiskirti nuo tuometinės Sovietų Sąjungos Komunistų partijos buvo drąsus žingsnis. Skaityti toliau

V. Juozapaitis. Tiems, kas savyje Tėvynę myli (11)

Vytautas Juozapaitis | asmeninė nuotr.

Praeitą mėnesį naujienų portale Delfi pasirodė du gerbiamo kolegos, seimo nario profesoriaus Vytauto Juozapaičio straipsniai apie apverktiną Lietuvos kultūros padėtį ir kas yra tikras lietuvis. Straipsniai alsuoja skausmu dėl padėties mūsų valstybėje, keliami teiginiai ir klausimai – aktualūs mums visiems, be jokių išlygų.

Sunku ginčytis kas kaltas, kad atsitiko taip, jog laisvoje Lietuvoje laisvanoriškai save naikiname. Naikinimas – savotiška Chaoso kūryba. Chaosas kažkada baigiasi, anksčiau ar vėliau atsiranda nauja Tvarka su naujais kūrėjais, išreiškiančiais tą Tvarką. Skaityti toliau

Kauno hidroelektrinei suteiktas Algirdo Brazausko vardas (1)

„Wikipedia“ nuotr.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo iškilmingame renginyje, kuriame Kauno hidroelektrinei suteiktas „Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės“ vardas. Elektrinė šį vardą gavo įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, kuriuo siekiama įamžinti pirmojo atkurtos valstybės Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko nuopelnus Lietuvai.

„Svarus A. Brazausko indėlis į Kauno hidroelektrinės statybą paskatino ją pavadinti Skaityti toliau

Signatarui prof. Bronislovui Genzeliui – 80! (18)

Prof. Bronius Genzelis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pasitikdami Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – minime ir šią istorinę dieną gimusio 1990 m. Kovo 11-osios Akto signataro profesoriaus Bronislovo Genzelio 80-metį. B. Genzelis 1946-1954 m. gyveno Kaišiadoryse ir mokėsi Kaišiadorių vidurinėje mokykloje. Kaišiadoryse gyvena profesoriaus sesuo Albina Šiškienė. Kaišiadorių kapinėse palaidoti tėvai – Juzefa ir Kostas Genzeliai.

B. Genzelis gimė 1934 m. vasario 16 d. Aukštadvaryje (tuometinė Trakų apskritis). Mokėsi Alytaus pradinėje (1942-1946), Kaišiadorių vidurinėje mokyklose (1946-1954), Skaityti toliau

Z.Vaišvila. Kodėl atsisakoma Sąjūdžio moralinių vertybių? (61)

1988 m. birželio 21 d. pirmas nesankcionuotas Sąjūdžio mitingas prie Aukščiausios Tarybos  | R.Lanko nuotr.

…Jokia politinė situacija negali suvaržyti Lietuvos valios kaip Aukščiausios jos Teisės (Sąjūdžio Moralinės Nepriklausomybės pareiškimas, 1988 m. lapkričio 20 d.).

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) Steigiamojo suvažiavimo 25-mečio minėjimą pasitinkame, visą valdžią palikę ramybėje dėl šios datos minėjimo. Tačiau ši valdžios „ramybė“ sąlyginė, nes susiklosčiusios valstybės valdymo sistemos nerimas neišpasakytas – per pusę laiko, skirto 300 000 parašų surinkimui dėl referendumo organizavimo, žemės nepardavimo užsieniečiams ir valdžios svertų valstybės valdyme sugrąžinimo Tautai iniciatoriai Skaityti toliau

M.Garbačiauskaitė-Budrienė. Kas sieja PBK, Brazauską ir Bradauską (23)

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė | delfi.lt, Š.Mažeikos nuotr.

Kitaip nei kolega Marius Laurinavičius, tikiu, kad pastarojo meto neva skirtingų Rusijos valdininkų ir organizacijų prieš Lietuvą nukreipti veiksmai bei pareiškimai nėra padriki ir atsitiktiniai, o tikrai yra koordinuojami mafijinės valstybės centro – Kremliaus.

Lietuvos reakcijos į daugiaplanį Rusijos spaudimą apnuogino mūsų valstybės valdymo ir strateginio mąstymo problemas, tačiau sykiu parodė, kad vyksta teigiama vertybinė ir kartų kaita: tvirtėja valstybiškai nusiteikęs elitas, kuris nebelinkęs manyti, kad real politik principas galėtų būti vienintelis mažos valstybės kelias. Skaityti toliau

V.Adamkus pasodino savo ir K.Griniaus ažuoliukus ant Ladakalnio kalvos (0)

Ignalinos sav. nuotr.

Prezidentas Valdas Adamkus ketvirtadienį, rugpjūčio 15 dieną, apsilankė Ignalinos rajone ir, pratęsdamas gražią tradiciją, Prezidentų ąžuolyne ant Ladakalnio pasodino du ąžuoliukus – Prezidento Kazio Griniaus ir savo.

Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko iniciatyva pradėtame ąžuolyne jau šlama Antano Smetonos, Kazio Griniaus, generolo Jono Žemaičio, kuris 2009 m. buvo pripažintas ketvirtuoju Lietuvos prezidentu, Algirdo Mykolo Brazausko, Valdo Adamkaus, Dalios Grybauskaitės ąžuoliukai.  Skaityti toliau