Penktadienis, 9 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Prezidentė, Seimas ir žmogaus sudaiktinimas

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2016 07 11 06:30
3
D. Radzevičiaus nuotr.

D. Radzevičiaus nuotr.

D. Radzevičiaus nuotr.
D. Radzevičiaus nuotr.

Ne vienas socialiai konservatyvus žmogus Lietuvoje šiandien džiaugiasi. Prezidentė Dalia Grybauskaitė drauge su Seimo priimtu Pagalbinio apvaisinimo įstatymu vetavo to paties Seimo priimtą Darbo kodeksą. Pasigirdo netgi šnekų apie kažin kokią sumanią strategiją, diplomatiją, vetuojant viena, kad galėtum vetuoti kita: atseit – nusodinsime ir liberalus, ir konservatorius.

Vis dėlto šis atvejis panašesnis į visai ką kita. Algirdo Brazausko mokinė, tai atvirai pripažinusi ir tuo besididžiuojanti D. Grybauskaitė, nors perėmusi dešiniųjų politiką užsienio reikaluose, vidaus politikoje prisiminė esanti kairioji. Ir nuosekli kairioji. Už tą nuoseklumą jai – pagarba, priešingai, nei ekonominį liberalizmą perėmusiam Socialdemokratų partijos elitui – pagrindiniam liberalaus Darbo kodekso iniciatoriui. Šia prasme D. Grybauskaitė kairumu gerokai pralenkė patį A. Brazauską, kuris kultūroje buvo gana konservatyvus, o ekonomikoje – arčiau liberalų.

Veikiausiai D. Grybauskaitė, apsitrynusi europinių institucijų koridoriuose, permąstė kairiąsias pozicijas, pasirinkdama vakarietiškesnę kairės versiją, nei rinkosi jos mokytojas. Deja, ekonominė ir kultūrinė kairė – du skirtingi pasauliai. Galima teigiamai vertinti ekonominę kairę, kultūroje būnant dešiniuoju, ir atvirkščiai. Ekonominė kairė – tai didesnis visuomenės solidarumas, daugiau apsaugos silpnesniems, aktyvesnis valstybės vaidmuo visoje ūkio politikoje. Kultūrinė kairė – tai tautos, doros, šeimos dekonstravimas individualaus pasirinkimo ir materialistinės pasaulėžiūros pagrindais.

Ekonominė dešinė ir kultūrinė kairė iš esmės daro tą patį. Jos sudaiktina žmogų.

Ekonominė dešinė sako: darbdavys – absoliutus viešpats, darbininkas – jo daiktas. Darbdavys sprendžia, kada sudaryti darbo sutartį, kada ją vienašališkai nutraukti, išmetant darbininką tiesiog į gatvę. Darbdavys sprendžia, kada moteriai darbuotojai gimdyti – juk tai reiškia nėštumo atostogas. Darbdavys sprendžia, kada vienašališkai keisti darbo sąlygas, įskaitant saugumą, laisvadienius, viršvalandžius, darbo užmokestį, o jei darbininkas prieštarauja – še jį lauk. Bedarbiai, pensininkai, vaikai iki darbingo amžiaus apskritai nėra ekonominės dešinės dėmesio objektai.

Kultūrinė kairė sako: žmogus – tiktai gyvūnas, o jo gemalas – tik daiktas, bevertis ląstelių darinys. Kadangi žmogus – gyvūnas, tai jį valdo instinktai, o kadangi – nors tiek! – pripažįstama, jog tai – protingas gyvūnas, jis grynai pragmatiniu pagrindu nusistato, kaip jam patogiau tuos instinktus įgyvendinti. Viena pagrindinių sričių – lytinė. Iš santuokos, šeimos ir gyvybės tęstinumo funkcijos lytiškumas virsta eiliniu malonumo šaltiniu. Atsiranda sąvokos – „laisvas seksas“ ir „saugus seksas“.

Žmogus gali pasirinkti, su kokios lyties asmeniu santykiauti, kiek partnerių turėti, o žmogaus gemalas, jeigu jis prieštarauja to žmogaus patogumui, gali būti tiesiog sunaikintas. Užšaldytas, suplėšytas gabalais, nurašytas į medicinines atliekas.

Liberalų ir kairiųjų stumtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo variantas kaip tik tai ir numatė. Galimybę laisvai sudarinėti ir šaldyti žmogaus gemalus, perteklinius naikinti, lygiai taip pat – „defektyvius“. Akivaizdi žinia jau gyvenantiems žmonėms: sergi, reiškia, tavo gyvenimas – bevertis, tave dera sunaikinti. Drauge reikalauta galimybės naudoti kitas, nei sutuoktinių lytines ląsteles, kitaip tariant – skatintas paprasčiausias svetimavimas.

Rinkimės vienas arba kitas pozicijas, bet būkime garbingi patys sau. Kam nors problemiška susilaukti vaikų nuo savo sutuoktinio? Pilni vaikų namai. Ai, norisi savo? Tai yra malonesnių būdų, nei lytinių ląstelių bankai, mėgintuvėliai ar gemalų – jau užsimezgusių žmogeliukų – saugyklos. Net liberalams su kairiaisiais tai turėtų patikti. O gal kaip tik jiems.

Seimo dauguma pasirinko konservatyvesnį variantą. Kuriame gerbiama žmogaus gyvybė nuo pat užsimezgimo. Kai kas klausia – o kodėl tuomet lieka liberalus įstatymas, reglamentuojantis abortus? Tai – maksimalistinė pozicija. Arba viskas, arba nieko. Nuo kažko juk reikia pradėti. Lytinių ląstelių donorystės klausimu, beje, pasielgta gana liberaliai – įteisinti lytinių ląstelių bankai. Uždrausta tik naudoti mirusių asmenų lytines ląsteles, ir tai su išlyga: išskyrus atvejus, jei asmuo sutiko tokiu būdu apvaisinti konkretų asmenį. Iš esmės variantas – kompromisinis, bet ir to kai kam pasirodė per maža.

Darbo kodeksas daugelį kartų svarstytas su įvairiomis interesų grupėmis, bet galiausiai Seimas priėmė kraštutinai liberalų projektą.

Pirmiausiai – panaikinta ligšiolinio kodekso nuostata, jog darbo teisės aktuose pasitaikius prieštaravimų taikomas darbuotojui naudingesnis principas (11 straipsnis). Vietoje to Seimo projekte įrašyta nuostata, jog abi pusės – tiek darbdavys, tiek darbuotojas – privalo vengti interesų konfliktų ir siekti bendros gerovės (24 straipsnis). Iš pažiūros tikslas – kilnus, bet kaipgi praktika? Darbuotojas – labiau priklausoma, taigi – silpnesnioji pusė, jo finansinės galimybės – mažesnės, tad mažesnės ir galimybės samdytis brangiai apmokamus advokatus ir bylinėtis teismuose. Randasi tikimybė, jog ši įstatymo nuostata bus panaudota, užginant darbuotojui kelti teisėtus reikalavimus darbdaviui.

Sulaukusiems pensijos darbuotojams skiriama išmoka sumažinta dvigubai – nuo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (127 ir 140 straipsnis senajame ir 56 – naujajame Darbo kodekse). Ligšiolinis Darbo kodeksas draudė nuolatiniam darbui sudaryti terminuotas darbo sutartis, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, taigi, tokie atvejai galėjo būti tiktai išimtiniai (109 straipsnis), naujasis Darbo kodeksas tai pavertė norma (67 straipsnis).

Kai kuriais klausimais senojo ir naujojo Darbo kodekso nuostatos sutampa: pavyzdžiui – abiejuose leidžiama darbdaviui keisti darbo sąlygas, o darbuotojui atsisakius dirbti pakeistomis sąlygomis leidžiama jį atleisti (120 ir 45 straipsniai). Sutarties nutraukimo, kitaip tariant – darbuotojo atleidimo galimybės taip pat formuluojamos panašiai: leidžiama atleisti darbuotoją, kai įmonėje vyksta struktūriniai pakeitimai (129 ir 57 straipsniai).

Abiejuose variantuose draudžiama atleisti nėščią darbuotoją, išskyrus trumpalaikės (terminuotos) sutarties atvejį, taip pat – darbuotoją, auginantį vaiką iki trejų metų, jei nėra darbuotojo kaltės (132 ir 61 straipsniai). Tai – vienas iš retų atvejų, kai vyrauja socialiai atsakinga pozicija, deja, paliekant landą liberalizmui – terminuotų sutarčių atveju, o tokių sutarčių galimybė stipriai išplečiama.

Dabartiniame Seimo priimtame projekte taip pat mažinamas atostogų dienų skaičius, bendrąja poilsio diena paliktas tik sekmadienis (anksčiau buvo sekmadienis ir šeštadienis, išskyrus specifinius atvejus, pavyzdžiui – kai vyksta gamyba ar teikiamos paslaugos, apimant poilsio dienas, užtai suteikiant poilsio dienas kitomis savaitės dienomis). Sumažinta darbuotojų atstovų apsauga: nuo atleidimo liko apsaugoti tiktai profsąjungos valdymo organo vadovas, darbo tarybos pirmininkas ir darbuotojų patikėtinis, anksčiau buvo apsaugoti visi darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamąsias institucijas.

Tai – tiktai keletas atvejų, kai paliktos ankstesnės arba įtvirtintos dar radikalesnės liberalios nuostatos. Darbuotojų atstovybės tampa galimo šantažo taikiniais: vien už darbuotojų teisių gynimą gali būti atleidžiama, savaime suprantama, nurodžius kokią nors kitą priežastį. Savo ruožtu, terminuotos sutartys nuolatiniam darbui sukelia socialinę ir emocinę įtampą: darbuotojas priverstas nuolatos galvoti, kada praras darbą ir teks ieškotis naujo. Daugiau darbuotojų priekaištų naujajam Darbo kodeksui rasite Profesinių sąjungų konfederacijos internetiniame puslapyje.

Net iš pateiktų pavyzdžių matyti, jog darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygas vengiama gerinti, o kai kuriais atvejais jos gana stipriai bloginamos. Grįžtama į laikus, kai darbuotojas buvo kalbantis įrankis. Nors vedančioji partija skelbia, jog svarbiausia – žmogus, bet žmonių sąrašas – gana siauras.

Liberalizmas apima kultūrinę kairę ir ekonominę dešinę. Šiandien liberalizmas – vyraujanti politinė ideologija, savų šalininkų turinti beveik visose Seime esančiose partijose. Džiugu, kad kultūrinis liberalizmas Seime dar turi stiprią atsvarą, o štai ekonominis – jau laimėjo. Prezidentė, savo ruožtu, įteisino žmogaus sudaiktinimą kultūros srityje, vetuodama jį ekonomikos srityje. Žiūrėsime, kokie bus tolesni sprendimai. Jei visuomenė bus aktyvi abiem šiais klausimais, gali būti, jog Seimas – ypač artėjant rinkimams – atsižvelgs į piliečių nuomonę. Jeigu ignoruos – tai bus puiki proga apmąstyti, kokias jėgas ir kokius asmenis rinkti į kitos kadencijos Seimą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Kas yra žmogus?
  2. M. Kundrotas. „Atsakingasis“ Zuoko liberalizmas
  3. M. Kundrotas. Lietuva – lietuviams. O ką tai reiškia?
  4. M. Kundrotas. Sistema keičiasi. Kas toliau?
  5. M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas
  6. M. Kundrotas. Putinas – iškrypėlis. Teiskite ir mane
  7. M. Kundrotas. Vidurys tautininkų politikoje (I): Dešinė ir kairė
  8. M. Kundrotas. Socialinis konservatizmas – geriausia apsauga nuo Rusijos
  9. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (I)
  10. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (III))
  11. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IV)
  12. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IX)
  13. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (VIII)
  14. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (I)
  15. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (II)
  16. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (II)
  17. M. Kundrotas. Kvailybė ir alternatyva
  18. M. Kundrotas. Anarchizmas: teorija ir praktika
  19. M. Kundrotas. Kairiojo liberalizmo fenomenas: laisvė – mums, atsakomybė – jums
  20. Lietuvos Prezidentė ant Ladakalnio pasodino du ąžuolus
  21. Prezidentė vetavo Darbo kodeksą ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymą
  22. M. Kundrotas. Nelįsk – užmušiu!
  23. M. Kundrotas. Tinklaveika – laisvė ir tironija
  24. Seimas pradėjo svarstyti naująjį socialinį modelį
  25. J. Valatka. Dar viena lietuviško liberalizmo grimasa
  26. D. Paukštė. Ar Darbo kodekso liberalizavimas yra panacėja nuo visų lietuviško verslo bėdų?
  27. A. Račas. Ša, kolaborantai! 
  28. J. Vaiškūnas. L.Linkevičius Lenkijoje perlenkė
  29. Č. Iškauskas. Ar lietuviai – atsiprašinėtojų tauta?
  30. Z.Vaišvila. Europos Sąjungos kelias nuo Vaclavo Havelo iki Dalios Grybauskaitės

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. tikras lietuvis says:
    5 m. ago

    Autorius svarsto taip, kad galima pagalvoti, jog Lietuva dar gali kažką rinktis:
    darbo naujuosius santykius lemia rinka (kada arba Lietuva sudarys geriausias sąlygas investuotojams, arba bankrutuos), o tai, kad tėvai nenori be begalinių kančių, kokiu tai būdu gaunant prizą – vaiką, dar gauti invalido iki amžiaus galo, ko negali suprasti tie, kurių tos problemos neliečia.

    Atsakyti
  2. Dalia Marija says:
    5 m. ago

    Algirdo Brazausko mokinė, tai atvirai pripažinusi ir tuo besididžiuojanti D. Grybauskaitė, nors perėmusi dešiniųjų politiką užsienio reikaluose, vidaus politikoje prisiminė esanti kairioji. Ir nuosekli kairioji
    – tiksliai apibudina kas dedas Lietuvoj…

    Atsakyti
  3. dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    5 m. ago

    Mano nuomone, kad Darbo kodeksas iš principo yra sudarytas labai klaidingai. Turėtų nebūti vienodų darbo santykių privačiame sektoriuje ir valdiškame, valstybiniame sektoriuje. Privačiame sektoriuje savininkas rizikuoja savais pinigais, todėl jis turėtų turėti daugiau teisių į lankstesnius darbo santykius ir tą darbuotojas eidamas į darbą turėtų suprasti. Gi valstybiniame sektoriuje visokie viršininkai, direktoriai ir kitokie viršininkai disponuoja ne savo pinigais, taigi čia reikia gerokai daugiau apsaugos darbuotojui, palyginus su privatininku. Privatininkas supranta, kad atleidęs gera darbuotoją praras finansus ir pralaimės konkurenciją, gi valdiškame darbe…. geras darbuotojas NEREIKALINGAS, nes gali pasikasti po viršininko “kėde” ir todėl tokie “išėdami” pirmiausiai, čia tik paklusnūs reikalingi. Čia kaip kai kuriose partijose, pasakei žodelį ne tokį, ir jau grasina ir išmeta iš partijos sugadindami karjerą gal net visam gyvenimui. Todėl valdiškame darbe ir nėra efektyvumo, o darbuotojams reikalinga gerokai didesnio laipsnio apsauga. Čia lyg ir išlieka kolizija, jei neįvertiname fakto, kad valdiškame darbe valdžia disponuoja valdiškais pinigais.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

V. Sinica. Leftizmas

V. Sinica. Leftizmas

2021 04 09
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Dvasiniai demokratijos pagrindai

2021 03 31
Kaunas imasi išskirtinio plano: metas atverti Nemuną laivybai per visą Lietuvą

Kaunas imasi išskirtinio plano: metas atverti Nemuną laivybai per visą Lietuvą

2021 03 27
Valstybinė darbo inspekcija | vdi.lt nuotr.

Daugėja pažeidimų spaudžiant darbuotojus išeiti savo noru

2021 03 26
M. Kundrotas. Ką reiškia vėliavų karas?

M. Kundrotas. Ką reiškia vėliavų karas?

2021 03 26
idas Gedvilas | asmen. nuotr.

A. Gedvilas. Ar pro atsiveriantį Overtono langą Lietuvoje pradedamos riboti konstitucinės žmonių laisvės?

2021 03 24
M. Kundrotas. Kaip liberalai Kremliui tarnavo

M. Kundrotas. Kaip liberalai Kremliui tarnavo

2021 03 22
Č. Iškauskas. Kovo 11-oji. Kodėl taip skubėta?

Č. Iškauskas. Kovo 11-oji. Kodėl taip skubėta?

2021 03 10
M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės

M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės

2021 03 02
„Mokslo sriuba“: kokią grąžą valstybei generuoja investicijos į mokslą ir studijas? (video)

M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?

2021 02 25
Rodyti daugiau

Naujienos

technologijos.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

2021 04 09
Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
Gamta ir žmogus

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui
Lietuvoje

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

2021 04 09
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
Gamta ir ekologija

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Mokykla | LEU nuotr.
Lietuvoje

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų atleista AAD direktorė

2021 04 09
Nuo kitos savaitės duris atvers dalis bibliotekų
Lietuvoje

Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje

2021 04 09
Galima bus siūlyti savo Europos ateities matymus
Lietuvoje

Galima bus siūlyti savo Europos ateities matymus

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vilna apie V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama
  • Deja apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Elgetas apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Pajūrietis apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai
  • Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT
  • Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 868; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 490; komentarų: 3
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 485; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 381; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 340; komentarų: 4
  • Ruošiamasi naujam kelio Vilnius–Utena tvarkymo etapui peržiūrėta: 328; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

V. Sinica. Leftizmas

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 09
2
V. Sinica. Leftizmas

„Leftistų“ etiketė skamba vis dažniau laidose, straipsniuose, pačių politikų diskusijose ir net paskaitose. Dėstydamas VU studentams dar prieš tris metus...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Dvasiniai demokratijos pagrindai

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 31
2
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Demokratinė valstybės santvarka kildinama iš antikinės Graikijos. Antikinė demokratija stipriai skyrėsi nuo moderniosios. Demokratinio polio – miesto valstybės – piliečiai...

Skaityti toliau

Kaunas imasi išskirtinio plano: metas atverti Nemuną laivybai per visą Lietuvą

by Kristina Aleknaitė
2021 03 27
8
Kaunas imasi išskirtinio plano: metas atverti Nemuną laivybai per visą Lietuvą

Nuo 1959 m. veikianti Kauno hidroelektrinė (KHE) iki šių dienų išlikusi pagrindine kliūtimi nenutrūkstamam laivybos maršrutui ir žuvų migracijai. Daugiau...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Vilna apie V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama
  • Deja apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Elgetas apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Pajūrietis apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Kažin apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
Kitas straipsnis
Oro kondicionierius automobilyje: kaip neperkaisti

Oro kondicionierius automobilyje: kaip neperkaisti

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai