Technika ir technologijos

Nauji elektromobiliai nepalieka abejonių dėl to, kas vyraus keliuose (0)

Vitoldo Miliaus ir Aido Bubino pergalė elektromobilių varžybose | VGTU nuotr.

Naujo elektromobilio besižvalgantys vartotojai įprato vertinti vieną pagrindinį rodiklį – nuvažiuojamą atstumą. Vis dėlto specialistai pastebi, kad galvojant apie poveikį aplinkai ir elektros energijos, kurią vis rečiau pavyks gauti nemokamai, išlaidas, ne mažiau svarbus ir elektrinę pavarą turinčios priemonės taupumas.

Įprastų automobilių degalų sąnaudas lemiantys faktoriai galioja ir elektromobiliams. Nepaisant pavaros tipo, patys taupiausi yra modeliai, turintys mažesnę masę ir aptakų kėbulą. Skaityti toliau

4 žingsniai, kaip užsidirbti iš telefonu darytų nuotraukų (0)

4 žingsniai, kaip užsidirbti iš telefonu darytų nuotraukų | Unsplash.com nuotr.

Technologijų kompanijos kasmet pristato išmaniuosius telefonus su vis geresnėmis kameromis, todėl ne veltui sakoma, kad šiais laikais fotografu gali tapti kone kiekvienas. Dabartiniai išmanieji telefonai leidžia ne tik kokybiškai užfiksuoti išskirtinį kadrą, bet ir pakeisti jo spalvas, ryškumą, formatą ir kitas savybes. Bet ar susimąstėte, kad jei jūsų telefono galerija kupina gražių nuotraukų, jūs galite jas pardavę užsidirbti papildomų pinigų vasaros atostogoms? Dalijamės keturiais būdais, kurie padės parduoti įamžintus kadrus. Skaityti toliau

Saugokitės interneto piratų: nelegalios vaizdo transliacijos gali kainuoti labai brangiai (0)

Interneto „piratai“ | Pixabay nuotr.

Pirmasis 2020 metų pusmetis buvo aukso amžius verslininkams, užsiimantiems vaizdo įrašų transliavimu internetu. Filmų, serialų, televizijos programų ir kitų vaizdo transliacijų populiarumas karantino laikotarpiu pasiekė tokias aukštumas, jog Europos Komisija patarė turinio tiekėjams laikinai sumažinti transliuojamo vaizdo kokybę, kad būtų išsaugota pakankama interneto sparta pirmojo būtinumo reikmėms. Deja, transliacijų gausa gali džiaugtis ne tik tokie rinkos galiūnai kaip „Netflix“ bei „Amazon Prime“, bet ir piratinės vaizdo medžiagos transliuotojai. Europos vartotojų centras Lietuvoje įspėja saugotis transliavimo Skaityti toliau

Elektromobilių palyginimas: kurių geriausias kainos ir kokybės santykis? (0)

Elektromobilių palyginimo nugalėtojas Peugeot e-208 | Velocita media nuotr.

Elektromobilių pardavimas auga ir žmonės vis dažniau svarsto įsigyti ekologišką transporto priemonę. Prieš penkerius metus elektromobilis buvo įsivaizduojamas tik kaip antras šeimos automobilis, dabartinės jų galimybės leidžia tapti pagrindine transporto priemone – daug šiuolaikinių modelių viena įkrova gali įveikti po 300–400 kilometrų, o talpa bei salono erdve nenusileidžia analogiškiems automobiliams su vidaus degimo varikliais. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Ignalinos AE avarijos tikimybė – 1 kartas per 10 tūkstančių metų (video) (1)

Juozas Augutis | LRT nuotr.

Ignalinos atominės elektrinės (AE) saugumu rūpinosi šimtai Lietuvos mokslininkų. Ne tik fizikų ar inžinierių, bet ir matematikų, tikimybių teorijos ekspertų. Vienas jų – matematikos profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius dr. Juozas Augutis. Mokslininko pasakojimu, jam su komanda teko skaičiuoti net keleivinio lėktuvo kritimo ant Ignalinos AE tikimybę.

„Tikimybinė analizė atliekama kompiuterine programa sumodeliuojant beveik visą elektrinės darbą. Kiekvienas elektrinės elementas veikia su tam tikru patikimumu. Skaityti toliau

Lietuva pirmą kartą dalyvauja tarptautiniame superkompiuterių skaičiavimų konkurse (0)

Turing Society nuotr.

Devintus metus iš eilės Tarptautinė superkompiuterių konferencija (ISC) organizuoja konkursą, kuriame dalyviai kviečiami rasti sprendimus aktualioms šių dienų problemoms. Pirmą kartą tarp keturiolikos geriausių komandų savo vardą gali matyti ir Lietuva.

Superkompiuteris kaip sprendimų įrankis

Dirbtinis intelektas (DI) pamažu pasitelkiamas beveik visose pramonės šakose, medicinoje, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: pasitelkdami nanodaleles Lietuvos mokslininkai kuria ypatingas medžiagas (video) (1)

„Mokslo sriuba“: pasitelkdami nanodaleles Lietuvos mokslininkai kuria ypatingas medžiagas | LRT nuotr.

Vėjo jėgainės ir lėktuvai gaminami iš lengvų, bet stiprių kompozitinių medžiagų. Kuo medžiagos lengvesnės, tuo didesnis konstrukcijos veiksmingumas – pagaminama daugiau elektros, mažesnės kuro sąnaudos.

Kompozitinės medžiagos gaminamos stiklo ir anglies pluoštus suklijuojant polimerine derva. Kiekvienas audinys turi skirtingą raštą, todėl skirtingos ir mechaninės savybės. Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai ieško būdų, kaip dar labiau padidinti tokių medžiagų veiksmingumą. Skaityti toliau

Ką daryti, kad išmaniųjų telefonų baterija veiktų ilgiau, o akys pavargtų mažiau (video) (1)

Išmaniųjų telefonų gudrybės | „Bitė“ nuotr.

Šių laikų išmanieji telefonai turi tiek daug įvairių funkcijų, tad smulkesnės jų kartais net praslysta pro vartotojų akis. Nepaisant to, šios mažos gudrybės yra naudingos kasdienybėje – leidžia sekti ir taupyti telefono energiją, filmuoti ekraną ir net saugoti vartotojų akis. Kaip aktyvuoti šias funkcijas ir išnaudoti visas išmaniųjų įrenginių galimybes pasakoja „Bitės Profai“.

„Įvairios telefono gudrybės turėtų būti laikomos ne tiesiog smagiomis smulkmenos, tačiau tikrai gyvenimą lengvinančiomis funkcijomis. Žinodami apie jas, Skaityti toliau

VDU mokslininkai: Švelnėjant karantino sąlygoms, turime būti atsakingi (0)

Pav. 2. Parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenis | VDU nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai įspėja: dabartinėmis sušvelninto karantino sąlygomis turime būti itin atidūs, atsakingi, rūpintis vieni kitais ir toliau išlaikyti fizinį atstumą, nes vėl pasirodė atvežtinių atvejų, nepavyksta pilnai sustabdyti viruso plitimo nustatytuose židiniuose. Jei nesisaugosime ir nustosime laikytis saugumo patarimų, kovos su virusu pabaiga kelsis į vasaros antrą pusę.

Prieš trejetą savaičių VDU sukurto matematinio COVID-19 modelio prognozės rodė, kad laikantis nors ir sušvelninto karantino sąlygų gegužės pabaigoje turėjome priartėti prie mažiausio skaičiaus nustatytų užsikrėtimo atvejų per parą. Paskutinėmis gegužės ir pirmomis birželio dienomis jau Skaityti toliau

VGTU užsibrėžė išauginti naują kosmoso startuolių kartą (2)

AGAI dekanas dr. Justas Nugaras | asmeninė nuotr.

Lietuvai siekiant narystės Europos kosmoso agentūroje, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos institutas vienas pirmųjų ėmėsi stiprinti šalies kosmoso bendruomenę. Praėjusiais metais atnaujinta universiteto Aeronautikos inžinerijos magistrantūros programa studentams siūlo išskirtinę galimybę – pradėti kurti kosmoso startuolį dar studijų metais ir taip išnaudoti augančio kosmoso sektoriaus galimybes.

Pasak VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto dekano dr. Justo Nugaro, valstybių, mokslo ir verslo susidomėjimas kosmoso technologijomis neatsitiktinis. Skaityti toliau

Elektromobilių gamyba: kodėl vieni užtikrina kokybę, o kiti – įvaizdį? (video) (0)

Automobilių gamykla | „Munro & Associates“ nuotr.

Automobilį sudaro dešimtys tūkstančių skirtingų detalių – nuo pačių didžiausių kaip durelių apdaila ar kapotas iki smulkių varžtų bei kitų tvirtinimo elementų. Tas detales suprojektuoti ir tiksliai surinkti į vientisą automobilį, kad plastikinės dalys nepradėtų girgždėti po pusmečio, yra nelengvas ir ne kiekvienam pavykstantis darbas.

Kokybės problemų dažniausiai turi vėliau pradėję automobilių gamintojai, kurių gamybos procesai dar nėra nugludinti, ir tą kokybės trūkumą puikiai paslepia kiti elementai Skaityti toliau

„Moterys moksle“: kaip buvo sukurti pirmieji antivirusiniai vaistai? (video) (0)

Amerikiečių mokslininkė Gertrūda Eliona (Gertrude Ellion) | LRT nuotr.

Praeito šimtmečio pradžioje dauguma vaistų buvo kuriami gydomųjų savybių turinčių augalų, kuriuos žmonės vartojo ištisus šimtmečius, pagrindu arba buvo atrasti netyčia. Vaistų kūrimo revoliuciją sukėlė amerikiečių mokslininkai Gertrūda Eliona (Gertrude Ellion) ir Džordžas Hičingas (George Hitchings), išvystę naujus vaistų kūrimo principus.

Kruopščiai tirdama skirtumus tarp sveikų ląstelių ir ligų sukėlėjų, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kam bus naudojamas 5G ryšys? (video) (2)

„Mokslo sriuba“: kam bus naudojamas 5G ryšys? | LRT nuotr.

2021 m. Lietuvoje bus diegiamas naujos kartos 5G mobilusis ryšys. Jo bangų dažnis bus gerokai didesnis nei šiuo metu naudojamo ryšio, todėl duomenų perdavimo sparta išaugs dešimtimis kartų. Tai lems daiktų interneto, autonominių automobilių, robotikos ir kitų pažangių technologijų vystymąsi.

„1G ryšys sugebėdavo perteikti tik balsą, 2G galėjo perduoti jau ir paveiksliukus, 3G leido mums naršyti internete, 4G – žiūrėti vaizdo įrašus. 5G ryšys leis mums perduoti virtualios tikrovės ir panašią informaciją“, – sako Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkas Skaityti toliau

Naujos kartos organiniai šviestukai – neatskiriama mūsų ateities kasdienybės dalis (1)

3 pav. (a) „Huawei Mate X“ ir „Galaxy Z Flip“ telefonai | Gamintojo nuotr.

Išmanusis telefonas ant rankos, dvipusis ypatingos raiškos ekranas, televizoriaus monitorius ant sienos apmušalų – tai organiniai šviestukai (angl. OLED – Organic Light Emitting Diode), kuriems reikalingas didelis plotas ir lankstumas ir kurie atveria ypatingas jų pritaikymo galimybes praktiškai.

Pagal „IDTechEx“ kompanijos atliktus nepriklausomus rinkos tyrimus ir įvykius apie besivystančias technologijas (1 pav.) paskaičiuota, kad 2018 m. OLED pramonės vertė Skaityti toliau

Kurio gamintojo automobilis pirmasis važinės Mėnulyje? (0)

„Lexus Moon Racer“, autorius – Yung Presciutti

Prieš kelerius metus paklajoti po kosminę erdvę buvo išsiųstas pirmasis automobilis, tačiau tai nėra vienintelis kartas, kai automobilių gamintojai pagalvojo ne vien apie Žemės kelius. Neseniai „Lexus“ pateikė keletą mėnuleigių idėjų, iš kurių daugiausia vilčių teikia „Zero Gravity“ – motociklo tipo susisiekimo priemonė, kuri skrietų viršum mėnulio paviršiaus 500 km/h greičiu.

„Zero Gravity“ nėra tipinis „Lexus“ modelis. Galbūt kol kas jis dar nepritaikytas gamybai, Skaityti toliau

Kas sukurs darbo vietas dirbtiniam protui? (0)

AGAI dekanas Justas Nugaras | VGTU nuotr.

„Jaunam žmogui gali susidaryti įspūdis, kad ateityje už mus viską darys kompiuteris ir nebereikės specialistų. Tačiau tam, kad kompiuteriams sukurtume darbo vietas, specialistų reikės dar daugiau“, – tiesą atskleidžia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) dekanas dr. Justas Nugaras.

Tiesa, kokių būtent specialistų prireiks, spėti ryžtasi nedaugelis. Skaityti toliau

„Fizika prie kavos“: Ką reikėtų žinoti apie hologramas? (video) (1)

„Fizika prie kavos“: Ką reikėtų žinoti apie hologramas? | LRT nuotr.

Ar pastebėjote ant savo banko ar asmens tapatybės kortelės mažą blizgantį lipduką? Siekiant apsaugoti svarbius ir vertingus daiktus nuo klastojimo, šiais laikais tapo įprastine praktika ant jų užklijuoti hologramas.

Tačiau kur pasidėjo tos hologramos, kurias prieš dešimtmečius įsivaizdavo mokslinės fantastikos autoriai – žmogaus dydžio projekcijas, leidžiančias bendrauti per atstumą tarsi būtumėte vienas greta kito? Ir kaip hologramos apsaugo nuo klastočių? Pakalbėkime apie tai tiesiai iš Fizinių ir technologijos mokslų centro. Skaityti toliau

Psichoterapeutas apie virtualių kelionių naudą: numalšina įspūdžių troškulį ir leidžia atsikvėpti (0)

Virtualios kelionės | „Huawei“ nuotr.

Vasara jau ant nosies, tačiau karantino pabaiga – dar ne: oro uostai nedirba pilnu pajėgumu, sausumos sienos vis dar daugelyje šalių uždarytos ir atostogų užsienyje galimybės miglotos. Europos aviacijos organizacija „Eurocontrol“ pirmąją gegužės savaitę virš Senojo žemyno vidutiniškai fiksavo beveik 86 proc. mažiau skrydžių per dieną nei tuo pačiu laiku pernai, todėl keliauti svetur belieka iš namų. Gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis pastebi kelionių prisiminimų naudą. Jo teigimu, žiūrėdami atostogų nuotraukas bei vaizdo įrašus, galime atsitraukti nuo nemalonių jausmų, pabėgti nuo tikrovės, trumpam atsikvėpti ir svajoti. Skaityti toliau

Technologinis šalies proveržis – jaunųjų elektronikos talentų rankose (1)

Andrius Katkevičius | VGTU nuotr.

Automatizacijai ir skaitmenizavimui sparčiai skverbiantis į daugumą pramonės šakų globaliu mastu, didėja elektronikos bei informacinių technologijų inžinierių poreikis. Šių specialistų paklausa per pastaruosius kelerius metus išaugo ir Lietuvoje. Užimtumo tarnybos duomenimis, 2019 m. daugiau nei 95 proc. kvalifikuotų elektronikos ir informacinių technologijų specialistų paklausos sudarė naujai sukurtos darbo vietos.

Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektroninių sistemų katedros profesoriaus Andriaus Katkevičiaus, šių specialybių atstovai turi itin dideles perspektyvas Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: miškuose slepiasi ne tik grybai, bet ir seni sprogmenys (video) (0)

„Mokslo sriuba“: miškuose slepiasi ne tik grybai, bet ir seni sprogmenys | LRT nuotr.

Vaikštant miške ar ariant laukus, gali pasitaikyti ne tik grybų ar akmenų. Radus įtartiną į sprogmenį panašų daiktą, jokiu būdu negalima jo liesti ar judinti. Būtina nedelsiant iškviesti policiją.

Net jeigu šis daiktas surūdijęs, aplipęs moliu, didelė tikimybė, kad jo viduje – puikiai išsilaikęs sprogdiklis. Neatsargus elgesys gali kainuoti stiprius sužalojimus ar net gyvybę. Tą puikiai žino ir patyrę Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos išminuotojai. Skaityti toliau

Nepaisydama abejonių dėl pavojaus sveikatai Lietuvos valdžia skubina 5G ryšio plėtrą (1)

5G | Pixabay.com nuotr.

Susisiekimo ministerija Vyriausybei teikia tvirtinti „Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gaires“, kurios leis užtikrinti kontroliuojamą ir laipsnišką 5G technologijos plėtrą Lietuvoje. Gairėse numatyti 5G plėtros etapai ir 21 priemonė, padėsianti sukurti techninį, investicinį ir teisinį diegimo proceso ir jo priežiūros pagrindą.

„Vyriausybės pritarimas 5G plėtros gairėms svarbus, kad valstybės lygmeniu galėtume prižiūrėti ir kontroliuoti procesus ir taip užtikrinti tvarią šios technologijos plėtrą, laiku įvertinti poveikį žmonių sveikatai ir Skaityti toliau

Dedikuoti serveriai – nuomotis ar pirkti? (0)

Dedikuoti serveriai – nuomotis ar pirkti? | rackray.com nuotr.

Dedikuotas serveris – tai įranga, dėl kurios gali veikti bet koks internetinis puslapis. Ji yra atsakinga už tai, jog vartotojams būtų matoma visa puslapio informacija, o šią lengvai galėtų pasiekti bet kuriame pasaulio krašte esantys įmonės paslaugomis ar prekėmis besidomintys asmenys. IT ekspertų teigimu, patikimas serveris ir galingi, poreikius patenkinantys jo resursai yra viena svarbiausių internetinio verslo sėkmės sudedamųjų dalių. Šie serveriai, skirti maksimalų greitį ir aukščiausio lygio saugumą vertinančioms įmonėms, Skaityti toliau

Vaizdo konferencijų saugumo spragos: specialistas atskleidė, kokias gudrybes naudoja piktavaliai (0)

Vitalijus Gurčinas | A. Jauniaus nuotr.

Įvedus karantiną Lietuvoje, tiek švietimo įstaigos, tiek didžioji dalis įmonių prisitaikė prie padėties ir mokymąsi bei darbą ėmė rengti nuotoliniu būdu. Viena dažniausiai naudojamų vaizdo konferencijų platformų – „Zoom“. Masiškas naudojimasis ja atskleidė nemažai saugumo spragų asmeninių duomenų saugumui. Apie platformos privalumus, saugumą ir ką reikėtų žinoti vartotojams, norintiems apsaugoti asmeninius duomenis, kalbamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Fundamentinių mokslų fakulteto Informacinių sistemų katedros lektoriumi Vitalijumi Gurčinu. Skaityti toliau

VDU mokslininkai: užsikrėtimų atvejų ir toliau mažės, bet svarbu išlaikyti budrumą (0)

Interaktyvus matematinis modelis, gegužės spėjimas | VDU nuotr.

Sušvelninus karantino sąlygas, gegužės viduryje turėtų būti aptinkamas vos vienas užsikrėtimo koronavirusu atvejis per dieną, o iš viso aptiktų sergančiųjų jau bus likę mažiau nei šimtas. Tokius spėjimus pateikė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai. Jų parengtas interaktyvus matematinis modelis tikrą padėtį nuspėjo iki šiol tiksliausiai iš visų, skelbtų Lietuvoje.

Gegužės pabaigoje – vos vienas kitas užsikrėtimo atvejis

Pasak tikimybinį imitacinį modelį sukūrusios mokslininkų grupės vadovo, VDU Skaityti toliau

Lazerių kūrėjai apdovanos šviesos reiškinių nuotraukas (0)

Lazeriai | Rengėjų nuotr.

Gegužės 16 d., minint UNESCO inicijuotą Tarptautinę šviesos dieną, Lietuvos lazerių asociacijos narės kviečia prisijungti ir dalyvauti nuotraukų varžytuvėse bei laimėti vertingų apdovanojimų.

Šviesa lydi mus visą gyvenimą. Ji – gamtos dalis, kaip ir atomai, molekulės, žvaigždės, planetos ir visa gyvybė. Jos reikšmė žmonijai neįkainojama. Šviesa padėjo išplėtoti mokslinį pasaulio suvokimą, žmonės išmoko ją valdyti ir panaudoti savo naudai. Tikriausiai todėl bet kokie su šviesa susiję bandymai ir išradimai sulaukia didelio visuomenės susidomėjimo. Mokslas ją dar ilgai tyrinės, todėl ateityje laukia daug įdomių žinių ir naujovių, susijusių su šviesa. Skaityti toliau

Lietuvių kosmoso bendrovė kurs išskirtinę palydovo platformą NASA Ames tyrimų centrui (0)

Kosmoso bendrovė „NanoAvionics“ kurs išskirtinę palydovo platformą NASA saulės burės testavimo užduočiai | NASA archyvo nuotr.

Praeitą savaitę lietuvių kosmoso bendrovė „NanoAvionics“ pranešė, kad konstruos naują mažąjį palydovą NASA Ames tyrimų centrui, kuris palydovą naudos išsiskleidžiamos saulės burės testavimams. Bus kuriama nanopalydovo 12U bazinė platforma.

Pasak „NanoAvionics“ marketingo vadovės Vaidos Karaliūnaitės, tai bus inžinerinė, mokslinių tyrimų NASA užduotis. Toks projektas, pagal kurį NASA gerina saulės burių sistemą („Advanced Composite Solar Sail System – ACS3“), vykdomas jau ne pirmus metus, tačiau tik nesenai NASA pradėjo aktyviai ieškoti, kas Skaityti toliau

Mokslininkai atliko tai, ko anksčiau niekas nedarė, o rezultatai apstulbino: „gali būti, kad gyvename labai keistoje visatoje“ (12)

Mokslininkai atliko tai, ko anksčiau niekas nedarė, o rezultatai apstulbino: „gali būti, kad gyvename labai keistoje visatoje“ | Shutterstock nuotr.

Tirdami vieno iš tolimiausių kvazarų šviesą, mokslininkai apstulbo, aptikę elektromagnetinės jėgos fluktuacijas. Universali konstanta kosmoso pakraščiuose atrodo ne tik erzinamai nepastovi, o lyg to dar būtų negana, tai vyksta tik viena kryptimi, kas yra, švelniai tariant, keista.

„Tolimiausias žinomas kvazaras yra už maždaug 12–13 milijardų šviesmečių,“ – sako profesorius Vebas (Webbas).

„Tad, detaliai tiriant tolimų kvazarų šviesą, tiriamos ir jaunos, vos milijardo Skaityti toliau

Gyvybę gelbstintys skiepai: kiek laiko reikia jų atradimui? (2)

Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis | Asmeninio archyvo nuotr.

Kasmet paskutinę balandžio savaitę Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skiria imuniteto temai ir kviečia atkreipti dėmesį į vakcinų svarbą medicinoje. Šiemet, kai visame pasaulyje yra paskelbta naujojo koronaviruso COVID-19 pandemija, viešoje erdvėje netrūksta pasvarstymų – kada turėsime vakciną? Žinovų teigimu, dabar labai svarbu suvokti, kokį kelią būtina nueiti iki svarbiausių mokslo pasiekimų ir įvertinti vakcinacijos svarbą medicinoje.

Kiekvienais metais skiepai padeda išgelbėti milijonus gyvybių ir yra pripažįstama kaip viena sėkmingiausių ir ekonomiškiausių sveikatos intervencijų. Skaityti toliau

Kiek toli pavyks nuvažiuoti elektromobiliu lemia ne tik baterijos dydis (0)

Elektros variklis | Velocita Media nuotr.

Faktas, kad elektros varikliai veikia veiksmingiau už vidaus degimo, jau nieko nenustebins. Jie apie 90 proc. energijos perduoda į ratus, o benzininiai ar dyzeliniai – geriausiu atveju 40 proc., likusi dalis iššvaistoma šilumos pavidalu. Tačiau taip pat skiriasi elektromobilių veiksmingumas: tokios pat talpos bateriją turinčių dviejų modelių nuvažiuojamas atstumas gali skirtis dešimtimis procentų. Kas lemia tokį skirtumą?

Elektromobiliai – veiksmingesni
Skaityti toliau

„Prisijungusi Lietuva“ subūrė 100 lektorių komandą nemokamiems gyventojų mokymams internetu (0)

„Prisijungusi Lietuva“ subūrė 100 lektorių komandą nemokamiems gyventojų mokymams internetu | welovelithuania.com nuotr.

Dėl karantino sustabdžius ugdymo eigą, nebevyksta ir įvairūs suaugusiesiems skirti švietimo kursai. Tačiau poreikis įgyti žinių niekur nedingo, todėl daug mokymų persikėlė į internetinę erdvę, kur jų naudą atranda laiką namuose leidžiantys žmonės. Ypač žinomi pastaruoju metu tapo mokymai, susiję su praktiniu interneto naudojimu – apsipirkimu elektroninėse parduotuvėse, internetine bankininkyste, mokesčių sumokėjimu. Skaitmeninio raštingumo mokymus rengiančio projekto „Prisijungusi Lietuva“ skaičiavimais, karantino metu susidomėjimas siūlomais įvairiais internetinio mokymo moduliais padidėjo daugiau nei 10 kartų. Skaityti toliau