Technika ir technologijos

Šiltnamiai, vienu metu auginantys derlių ir generuojantys elektros energiją (video) (0)

Išmanusis šiltnamis | Nicko Gonzales nuotr.

Eksperimentai, atliekami elektros energiją iš saulės šviesos gaminančiuose šiltnamiuose, kuriuose užaugę pomidorai ir agurkai, niekuo nesiskyrė nuo užaugintų tradiciniuose šiltnamiuose, rodo, kad tokie šiltnamiai su specialiais saulės moduliais teikia didelių vilčių – jie tiktų ir ūkininkavimui, ir elektros energijos gamybai iš atsinaujinančio šaltinio – Saulės šviesos.

„Mes parodėme, kad „išmanūs“ gali naudoti  saulės energiją elektros gamybai, tuo pačiu nepabloginant augalų vegetacijos o tai yra įdomus rezultatas“, teigė Kalifornijos Universiteto aplinkos mokslų profesorius Michaelas Loikas (Michael Loik), vienas iš šio tyrimo, paskelbto „Earth’s Future“ žurnale, autorių. Skaityti toliau

„Moterys moksle“: Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą? (video) (1)

Ada Lovelace | LRT nuotr.

Kaip atrodytų mūsų kasdienybė, jei kompiuteriu tegalėtume atlikti matematinius veiksmus, o štai naršyti internete ar žiūrėti filmus būtų neįmanoma? Juk kompiuterio pavadinimas kilęs iš žodžio, reiškiančio „skaičiuoti“ (angl. compute).

Taip ir būtų jis tik tam iki šiol ir skirtas, jei ne keletas genialių žmonių, kurie įžvelgė šiame prietaise gerokai didesnį potencialą. Tarp jų buvo ir Ada Loveleis (Ada Lovelace) – pirmoji programuotoja pasaulyje, gyvenusi laikais, kai kompiuteriai dar net nebuvo sukurti.

Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Vidutinis Vilniaus troleibusų amžius siekia 22 metus (video) (0)

Vilniaus troleibusai | mokslosriuba.lt nuotr.

Maždaug 25 milijonai kilovatvalandžių, 9 milijonai litrų dyzelio ir beveik 5 milijonai kubinių metrų dujų. Tiek sunaudoja Vilniaus viešojo transporto troleibusai ir autobusai. Viešasis transportas daugeliui iš mūsų yra kasdienybė, atrodo jame nėra jokių paslapčių, tačiau iš tiesų tai yra didelė ir įdomi sistema. Apie tai sužinosite naujausioje „Mokslo sriubos“ laidoje.

Troleibusas, kuris dirba normaliu režimu, per dieną nuvažiuoja apie 300 kilometrų. Grįžęs į parką, kiekvieną naktį jis praeina apžiūrą. Yra nulinė apžiūra, kai atliekama apžiūra ir išleidžiamas, ir yra remontai pagal vairuotojų pastabas. Skaityti toliau

„Moterys moksle“: Kokią reikšmę turėjo pirmųjų astronaučių skrydžiai į kosmosą? (video) (0)

„Moterys moksle“: kokią reikšmę turėjo pirmųjų astronaučių skrydžiai į kosmosą? | Mokslosriuba.lt nuotr.

Praėjus vos dvejiems metams po pirmojo žmogaus, Jurijaus Gagarino, skrydžio į kosmosą, jo pėdomis pasekė ir Valentina Tereškova. Po dar dviejų dešimtmečių kosmose pabuvojusių moterų sąrašą papildė Svetlana Savickaja ir Selė Raid (Sally Ride). Kaip joms tai pavyko? Koks pirmųjų astronaučių indėlis į kosmoso tyrimus? O į mūsų visuomenę?

Pirmųjų astronaučių biografijos labai skirtingos. Valentina Tereškova buvo tekstilės fabriko Sovietų Sąjungoje darbuotoja, turinti šiek tiek šuolių su parašiutais patirties. Skaityti toliau

VGTU kurs priemonę užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus dronų veiksmus (video) (0)

AGAI dekanas dr. Justas Nugaras | asmeninė nuotr.

Bandymai gabenti kontrabandą, pristatyti siuntinius į kalėjimų teritorijas, informacijos apie  privačius asmenis rinkimas – tai jau tapo kasdienybe su dronų pažeidimais susiduriantiems pareigūnams. Augant dronų panaudojimo galimybėms ir mastui, jų saugumo klausimas tampa vis aktualesnis. Ieškoti sprendimų imasi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos institutas, pirmieji Lietuvoje inicijuojantys kompleksinius  šios srities tyrimus. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip veikia mūsų smegenys? (video) (1)

Bandymai su ziurkemis_mokslosriuba.lt

Ateis diena, kai mašinas galėsime valdyti vien tik mintimis, o paralyžiuoti žmonės galės valdyti mechanines rankas ir kojas. Tai yra ateitis, kuri kuriama šiandien daugelyje pasaulio universitetų ir laboratorijų įskaitant ir Vilniaus universitetą. Apie tai ir dar daugiau sužinosite naujoje „Mokslo sriubos“ laidoje.

„Labai intensyviai dirbama toje srity, kad nuskaitytume biologinius signalus iš paralyžuotų žmonių. Yra labai nemažai nukentėjusių asmenų, kurių galvos smegenys puikiai veikia, protavimas vyksta, tik paprasčiausiai nevaldomas kūnas nuo tam tikro lygmens. Tokių technologijų taikymas teikia labai daug vilčių.“ – sako profesorius Osvaldas Rukšėnas. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: apie Černobylio avariją ir naująjį gaubtą (video) (0)

Černobylio atominės elektrinės gaubtas | mokslosriuba.lt nuotr.

Prieš daugiau nei 30 metų įvykusi Černobylio atominės elektrinės avarija tapo viena iš didžiausių pasaulyje branduolinių katastrofų. Iki šiol jos mums užmiršti neleidžia aplink nelaimės vietą ištuštėjusios gyvenvietės, nuo radiacijos sukeltų ligų kenčiantys gyventojai ir milžiniškas, susprogusį reaktorių dengiantis, apsauginis gaubtas.

Pranešimai 1986 m. balandžio 26 d. sprogimą žiniasklaidoje pasirodė praėjus tik 36 valandoms po avarijos. Tuo tarpu vėjas radioaktyvias dulkes išnešiojo po Skaityti toliau

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos (0)

VGTU nuotr.

Vėlyvą pirmadienio (spalio 16 d.) vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ (iš angl. k. Kylančios Europos ir Centrinės Azijos) universitetų reitingą, kurio duomenimis į regioninio reitingo 50-tuką pateko dvi Lietuvos aukštosios mokyklos.

Pirmaujančias pozicijas Lietuvoje išlaiko Vilniaus universitetas (VU), bendrame reitinge užėmęs 18 vietą (pernai – 21 vietą). Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Skaityti toliau

Kaip tapti saugesniems kibernetinėje erdvėje? (0)

pixcove.com nuotr.

Įsivaizduokite, kad kolega jums atsiuntė el. laišką su pridėtų dokumentu. Nieko bloga nenujausdamas, jūs šį dokumentą atsidarote. Tuo tarpu jums nežinant kompiuteryje jau pradeda veikti kenksmingos programos ir netrukus programišiai iš jūsų el. pašto dėžutės siunčia virusais užkrėstus laiškus nieko nenutuokiantiems kolegoms. Vienas kitas neatsargus paspaudimas ir programišiai jau turi prieigą prie įmonės, kurioje dirbate, finansinės informacijos. Toks scenarijus yra tik kibernetinių pavojų ledkalnio viršūnė ir daugiau apie juos pasakoja „Cyber Security Academy“ (CSA) projekto vadovė Monika Žemgulytė. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kaip Lietuvoje gaminamas cementas? (video) (0)

mokslosriuba.lt nuotr.

Kai kurie sako, kad Lietuvoje nėra jokių naudingų žemės išteklių. Bet tai – netiesa. Cemento gamybai reikalingos dvi pagrindinės žaliavos: molis ir klintys. Ir jų Lietuvoje yra labai daug.

Į Naująją Akmenę, kur yra įsikūrusi vienintelė Lietuvoje cemento gamykla, atvežamos dvi pagrindinės cemento gamybai reikalingos medžiagos – klintys ir molis. Pradedamas pirminis žaliavų apdorojimas. Klintys po dviejų smulkinimo etapų tampa kumščio dydžio uolienos gabaliukais, o šio proceso metu, būna, skyla net patys plaktukai – uolienoms susmulkinti reikia didžiulės jėgos. Skaityti toliau

Greitai išmanusis telefonas taps kišeniniu daktaru (0)

 healthline.com nuotr.

Spalio 13 d. Vilniaus inovacijų forume „Naujovių dreifas“ („Innovation Drift“) mobiliųjų telefonų technologijų ateitį pristatė „mobilaus skambučio tėvu“ vadinamas verslininkas Ralphas Simonas. Tarp jo prognozių: dirbtinio intelekto įsitraukimas į telefonus, sveikata besirūpinančios programos ir telefonų pergalė prieš nešiojamus kompiuterius. Kaip savo vietą šiuose pokyčiuose išsikovoti Lietuvai?   Skaityti toliau

Futurologo prognozės 2030-ųjų pasauliui: šeši didžiausi kito dešimtmečio iššūkiai (2)

Rėjus Hemondas | Rengėjų nuotr.

Spalio 12-13 d. Vilinuje vyko Vilniaus inovacijų forumas „Naujovių dreifas“  („Innovation Drift“), kurį rengia Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Inovacijų savaitės metu vykęs renginys finansuojamas Europos sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet sukvietė daugiau kaip keturiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų iš 15 pasaulio valstybių.

Rėjus Hemondas (Ray Hammond) visame pasaulyje pripažintas ir kaip futurologas, ir kaip Skaityti toliau

Dirbtinis protas vaizduotės spąstuose – jis bus kitoks nei tikimės (0)

Tomas Krilavičius | Pranešimo autorių nuotr.

Spalio 12-13 dienomis, Ūkio ministerijos ir Mokslo naujovių ir technologijų agentūra (MITA) rengia Vilniaus naujovių susirinkimą –Naujovių dreifas (Innovation Drift).

Naujovių savaitės metu vykstantis renginys apmokamas Europos sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet atveš daugiau kaip penkiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų, pristatysiančių naujausias naujoves bei jų keliamus iššūkius. Skaityti toliau

Kalbos technologijos – būtina sąlyga kalbai išlikti (3)

flexjobs.com nuotr.

Šiandien vis labiau populiarėjančios kalbinės technologijos, naudojamos vertimuose, išmaniuosiuose automobiliuose, virtualiuose asistentuose ir kitur – tai būdas užtikrinti, kad kalba išvengs išnykimo grėsmės ir nepatirs skaitmeninės atskirties. Lietuvoje šioje srityje jau 25 metus dirba Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kompiuterinės lingvistikos centras, tarp kurio pasiekimų – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas ir pirmoji lietuviška automatinio anglų–lietuvių kalbų vertimo sistema, pasirodžiusi anksčiau už populiarųjį Google Translate. Skaityti toliau

Kaip gyvensime 2030 m.? (0)

innovationdrift.com nuotr.

Spalio 12-13 d. Ūkio ministerijos ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) rengiamame viename didžiausių Baltijos jūros regione renginių Vilniaus naujovių forume „Naujovių dreifas“ (Innovation Drift), šiemet, daugiau kaip penkiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų, pristatys įdomiausias naujoves bei jų keliamus iššūkius.

Kaunas tvarkosi, Panevėžys atsinaujina, o Vilnius nuolat plečiasi. Tačiau netrukus kiekvienam jų teks ne tik atnaujinti infrastruktūrą, Skaityti toliau

Kaip filologai galėtų padėti informatikams? (programa) (0)

Konferencijos rengėjų nuotr.

Rugsėjo 29 d. 9 val. Lietuvių kalbos institute (P. Vileišio g 5, Vilnius) vyks 24-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija „Skaitmeniniai kalbos ištekliai, jų plėtros kryptys ir panaudos galimybės“, atversianti kalbos kelio į informacinių technologijų pasaulį problemas ir ateitį. Konferencija kviečia drąsiai įsitraukti į diskusijas tiek įvairių sričių tyrėjus, tiek informacinių technologijų kūrėjus, tiek visus kalbos vartotojus, kuriems rūpi kitoks požiūris į kalbą, svarbi kalbos ateitis, plėtra ir sąsajų su informacinių technologijų pasauliu galimybės bei reikšmė skaitmeninėje rinkoje. Skaityti toliau

NASA mokslininkė: atsakymą, ar mes vieni, sužinos jau ši karta (1)

RosalyndGrymes_nasa

Viena „NASA Ames“ centro Silicio slėnyje vadovių Rozalinda Grimes (Rosalynd Grymes) į Lietuvą atvyksta dalyvauti Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“. Ekspertė pasakoja, kodėl milijoniniai kosmoso projektai atsiduria studentų rankose, kada keliausime į kitas planetas ir svarsto, jog atsakymą ar Saulės sistemoje kada nors buvo kitų gyvybės formų greičiausiai sužinos jau šiandien dirbantys mokslininkai.

– Visi yra girdėję apie „NASA“ veiklą. Kuo užsiima „Ames“ centras?

– „NASA“ yra ir visuomet buvo svarbus akademinio pasaulio, privataus sektoriaus ir tarptautinių partnerysčių indėlis. Skaityti toliau

5 programėlės besimokantiems ar norintiems atnaujinti žinias (0)

WordPress.com nuotr.

Išmanieji telefonai tapo neatsiejama ne tik po atostogų į mokyklą sugrįžusių jaunuolių, bet ir kiekvieno mūsų gyvenimo dalimi. Vis gerėjančios telefonų kameros leidžia užfiksuoti svarbiausias ir linksmiausias gyvenimo akimirkas, per tokias programėles kaip „Spotify“ į ausis nesustodama plūsta muzika, o socialiniai tinklai yra pasiekiami keliais pirštų judesiais. Tačiau be jau kasdienybe tapusių telefono funkcijų, verta prisiminti ir edukacines galimybes, kurios atsivėrė nušvitus išmaniųjų telefonų erai.Prasidėjus naujiems mokslo metams, „Huawei“ ekspertai dalinasi 5 nemokamomis Skaityti toliau

VDU mokslininkų tyrimui – ypatingas tarptautinis dėmesys (1)

sodinukai_vdu.lt

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo, Gamtos mokslų fakulteto ir kitų institucijų mokslininkai susibūrė bendram tikslui – inovacijoms biotechnologijos pasaulyje, leisiančioms iš paprastos sėklos užauginti „pagerintą“ augalą. Nuodugnūs mokslininkų tyrimai neliko nepastebėti: straipsnis „Pre-sowing seed treatment with cold plasma and electromagnetic field increases secondary metabolite content in purple coneflower (Echinacea purpurea) leaves“ pristatomas mokslo naujienų tinklapyje „Advanced Science News“.

Mokslininkai tyrinėja daugiamečius žolinius ir sumedėjusius augalus nuo sėklos iki keleto metų amžiaus sodinuko, nuo augalo ląstelių molekulių iki sodinukų Skaityti toliau

Studentai sukūrė sistemą, leidžiančią telefonu įjungti šviesą biure ar užkaisti virdulį (0)

Ismanusis internetas_imones nuotr.

Galimybė telefonu užkaisti virdulį egzistuoja ne tik filmuose – tai įrodė bendram projektui susibūrę talentingi Lietuvos studentai, vos per kelias savaites sukūrę sistemą, kuri leidžia internetu valdyti buities bei elektronikos prietaisus biure ar namuose.

Įsivaizduokite, kad vos keliais spustelėjimais telefone ar kompiuteryje, nepakylant iš darbo vietos, galite užsivirinti vandens arbatai biuro virtuvėje.

Arba dar bevažiuojant automobiliu į darbą telefonu įsijungti šildymą, kad atvykus jus pasitiktų jau pakankamai šiltos patalpos.

Skaityti toliau

Lietuvos paviljoną „EXPO 2017“ parodoje įvertino profesionalai (0)

Lietuvos paviljonas „EXPO 2017“ parodoje – tarp pretendentų tapti žiūrovų mėgstamiausiu | Rengėjų nuotr.

Lietuvos paviljonas „EXPO 2017“ parodoje Kazachstano sostinėje Astanoje nuolat minimas tarp populiariausių, lankomiausių ir įdomiausių. Penktadienį tarptautinis parodų verslo žurnalas „EXHIBITOR Magazine“ paskelbė, kad Lietuvos paviljonas pelnė pagrindinį  apdovanojimą „Elementų ir detalių“ kategorijoje už LED šviesų instaliaciją, simbolizuojančią lazerio gimimą.

„Elementų ir detalių“ kategorijos apdovanojimą skiria iš profesionalų sudaryta komisija. Žurnalo redaktorius Travis Stanton paviljonui atsiųstame laiške asmeniškai pasveikino gavus šį garbingą apdovanojimą Skaityti toliau

Jau veikia „Sidabrinė linija“, skirta senoliams visą parą nemokamai bendrauti telefonu (0)

Senjorai_mikrovisata.lt

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra 110 globos namų, kuriuose gyvena vos 5 tūkst. senyvo amžiaus žmonių. Paprastai į juos keliauja savimi visiškai negalintys pasirūpinti žmonės. 2014 m. duomenimis Lietuvoje iš viso yra daugiau nei 540 tūkst. pagyvenusių asmenų – artimiesiems emigravus į užsienį seneliai dažnai lieka ne tik be priežiūros, bet ir vieniši.

Vyrauja jaunystės kultas

Problema slypi ne tik senelių globos namų trūkume. Teikiamų paslaugų kokybė smarkiai atsilieka nuo Vakarų šalių, kur seneliai globos namuose pradeda antrąjį gyvenimą – keliauja, Skaityti toliau

Klaipėdos uoste ruošiamasi plaukiojančio doko partempimui (0)

title783771214

Šį savaitgalį, iš Juodkalnijos į Klaipėdos uosto prieigas, didžiausias pasaulyje laivas – „Dockwise Vanguard“ atgabens plaukiojantį doką, skirtą didžiausių laivų remontui. Klaipėdos uosto kapitono tarnybos ruošiasi doko partempimui į uostą.

„Tokią operaciją Klaipėdos uoste vykdysime pirmą kartą. Tai nemažas iššūkis mūsų tarnyboms, tačiau tam ruošėmės iš anksto, esame atlikę įvairius vertinimus. Numatoma, kad ši operacija gali užtrukti apie 8–10 valandų“, – teigia

Skaityti toliau

Pagrindinis kibernetinių nusikaltėlių taikinys – įvairių įstaigų darbuotojai (0)

Darbuotojai – pagrindinis kibernetinių nusikaltėlių taikinys |

Šiandien, įvairios įstaigos, nebegali kliautis vien technologijomis: ugniasienėmis, antivirusinėmis programomis ir kt. Pagrindinė bėda, su kuria susiduriama tokiose įstaigose – tai reikiamų įgūdžių turinčių specialistų tokių,  kurie gebėtų tinkamai suvaldyti kibernetinių nusikaltėlių puolimus, trūkumas.

„Taip yra todėl, kad kibernetiniai nusikaltėliai keičia veikimo būdus: užuot sunkiai brovęsi per kompiuterių ir tinklų apsaugos priemones, į sistemų vidų jie prasiskverbia puldami silpniausią grandį

Skaityti toliau

Automobilių ateitis: nuo elektra varomų iki savivaldžių (0)

Variklis_VGTUnuotrauka

Technologijų tobulėjimas, aplinkai draugiškesnių bei žmonėms saugesnių alternatyvų paieška lemia, kad transporto sektorius šiuo metu išgyvena didžiules permainas. Kas laukia netolimoje ateityje: vairuosime elektromobilius? o gal biodegalais, vandeniliu ar gamtinėmis dujomis varomas transporto priemones? už vairo sėdėsime patys ar vietą užleisime savivaldžiams automobiliams?

Apie dabartinį transporto sektorių, vykstančius ir laukiančius jo pokyčius bei specialistus, kurių reikės besikeičiančioje transporto srityje Skaityti toliau

Tarp naujausių Europos žaliųjų idėjų – ir lietuvių kuriami gaminiai (1)

????????????????????????????????????

Baigėsi žaliųjų technologijų (angl. cleantech) konkurso „Climate Launchpad“ nacionalinis etapas Lietuvoje. Aštuonios komandos iš Vilniaus, Kauno ir Alytaus varžėsi dėl geriausių TOP-3 idėjų titulo ir galimybės dalyvauti Europos tvariųjų idėjų konkurso finale Kipre. Ar lietuvių idėjos vėl bus įvertintos kaip pernai?

Nacionaliniame finale komandos pristatė savo žalias verslo idėjas, atskleidė jų inovatyvumą, technologinį potencialą, įtaką visuomenei, galimybes plėsti rinką. Daugiausia dėmesio buvo skiriama teigiamam verslo idėjų poveikiui aplinkai ir galimybėms praktiškai prisidėti prie švaraus ir tvaraus pasaulio kūrimo.

Skaityti toliau

Kaip pigus GPS sekiklis gali padėti ne tik apsaugoti automobilį, bet ir vaikus? (2)

 Šis mažytis prietaisas bent šiek tiek gali nuraminti tėvus dėl vaikų buvimo vietos | gearbest.com nuotr.

Kasmet tėvai su nerimu savo vaikus išleidžia į mokyklą. Nors mūsų šalis yra pakankamai saugi, visko gali pasitaikyti. Tėvai niekada nebus 100 % ramūs, tačiau paprastas GPS sekiklis gali padėti jiems į mokslo metų pradžią pažiūrėti ramiau. Kaip šis prietaisas gali pasitarnauti vaikams apsaugoti?

Apie potencialius pavojus net nesinori kalbėti, tačiau jūs patys žinote, kad net ir ramiausiais laikais, net ir saugioje šalyje gali pasitaikyti siaubingų nusikaltimų. Kita vertus, ir patys vaikai gali įsivelti į įvairias problemas ar gerai nepagalvoję tiesiog pasiklysti miesto džiunglėse. Paprastas, pigus GPS sekiklis gali bent šiek tiek sumažinti tokio nerimo priežastis. Skaityti toliau

Regionų bibliotekose – nemokama teisinė pagalba (0)

Regionų bibliotekose – nemokama teisinė pagalba | Rengėjų nuotr.

Vos per kelis mėnesius, 140-yje Lietuvos bibliotekų, bendradarbiaudama su Nacionaline M. Mažvydo biblioteka bei socialiai atsakingu verslu, VU Teisės klinika atidarė nemokamos teisinės pagalbos prieigos taškus.

Šiuose prieigos taškuose dirbantys savanoriai, padeda bibliotekų lankytojams prisijungti prie internetinio pokalbių kambario. Nuotolinio pokalbio metu, gyventojai gali matyti ir girdėti VU Teisės klinikos teisininkus, konfidencialiai gauti jiems parengtus

Skaityti toliau

Šiuolaikinių technologijų diegimas įmonėse: darbuotojai bus nereikalingi? (2)

Robotas.mokslininkas_KTUnuotr

Vis daugiau verslininkų naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis, ūkininkai automatizuoja savo ūkius, mokslininkai kuria išradimus, kurie pagerina kasdienio gyvenimo kokybę. Technologijos formuoja mūsų gyvenseną, taupo laiką, kurį galime skirti kitiems savo poreikiams ar malonumams pildyti. Bet tuo pačiu įsivyrauja baimė, kad jų plėtra stumia žmones iš darbo vietų. Tačiau ar ji pagrįsta?

Lietuvos verslo paramos agentūra išplatino kvietimą „DPT pramonei LT+“ projektui įgyvendinti. Kaip rašoma paraiškos formoje, projekto tikslas yra „paskatinti tradicinės pramonės transformaciją, Skaityti toliau

Telefono numerį bus galima naudoti kaip banko sąskaitą (video) (11)

Pixabay.com nuotr.

Lietuva žengė dar vieną žingsnį mobiliųjų mokėjimų srityje, sustiprindama savo, kaip finansinių technologijų lyderės, poziciją regione. Nuo šiol norint pervesti ar gauti pinigus nebereikės prisiminti ar ieškoti ilgų sąskaitos numerių, užteks tik telefono numerio.

Lietuvių Fintech kompanijos „Paysera“ sukurtas mokėjimo paslaugų teikėjus galintis suvienyti tinklas MainIBAN leidžia susieti banko sąskaitą su telefono numeriu ir vėliau vykdyti bei gauti tarpbankinius pervedimus, nurodant tik telefono numerį. Skaityti toliau