Technika ir technologijos

Sveikatos ministerija gydytojus ragina atsisakyti popierinių receptų (0)

Receptai | sam.lt nuotr.

Diegiant vaistų suderinamumo sistemą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ragina Lietuvos gydytojus atsisakyti popierinių receptų ir pereiti prie vien tik elektroninių. Jie ne tik taupo laiką, yra patogūs pacientams ir vaistininkams, bet ir bus ypač svarbūs gydytojams tikrinant, ar skiriami ir jau vartojami vaistai kartu nesukels nepageidaujamų reakcijų pacientams.

Sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės teigimu, šiuo metu net 85 procentai visų kompensuojamųjų Skaityti toliau

Estijoje siuntas pristato robotas (video) (0)

Gabrielius Bilevičius | „DPD Lietuva“ nuotr.

2018 m., gruodžio 3-iąją, Talino gatvėmis, kursuoti pradėjo aplinką tausojantis bei šaligatviais važinėjantis robotas.

Spartėjanti robotizacija neaplenkė ir siuntų pristatymo rinkos. „DPD“ grupės įmonė „DPD Eesti“, kartu su estų įmone „Starship“, Talino gyventojams nuo gruodžio pradžios siūlo naują paslaugą – nedidelių siuntų pristatymą robotu. Skaityti toliau

Naujas „Mokslo sriubos“ sezonas: Kaimynų technologiniai ir moksliniai pasiekimai. Kelionė į Latviją (video) (1)

mokslo_sriuba

„Dar vasarą kilo idėja, kad reportažų apie Lietuvos mokslo ir technologijų pasiekimus galima rasti ne taip jau ir mažai, o savo kaimynus pažįstame menkai. Logiškas pirmas žingsnis – pradėti nuo vienų iš artimiausių, latvių.

„Supažindinsime su tuo, kaip išmaniosios kameros padeda sekti eismą Rygoje, kokie unikalūs muzikos instrumentų efektai ten gaminami. Norėjome ne tik papasakoti, bet ir parodyti, todėl patys važiavom į golfo lauką ar į gamyklas“ – visų žiūrovų džiaugsmui žada „Mokslo sriubos“ reporteris Lukas Keraitis, drauge su operatore Viktorija Zonyte ketinantys nustebinti mus net keletu Skaityti toliau

Dar daugiau kamerų ir lankstūs ekranai: kokie bus telefonai 2019 metais? (0)

Dar daugiau kamerų ir lankstūs ekranai: kokie bus telefonai 2019 metais? | „Samsung“ nuotr.

2018 metai padovonojo mums dešimtis ir įdomių, ir panašių telefonų. Varle.lt mobiliųjų telefonų specialistai pastebi, kad galima išskirti tokius 2018-ųjų išmaniųjų bruožus, kurie tapo praeitų metų tendencijomis ir praktiškai standartais: ekrano išpjovos, stikliniai korpusai ir vertikalios kameros. Varle.lt specialistai juokauja: uždenkite pirštu ant korpuso esantį logotipą ir neatspėsite, kokio gamintojo modelis tai yra. Iš tikrųjų išmanieji supanašėjo. Artimiausia ateitis žada būti įdomesnė. Kokios bus 2019-ųjų išmaniųjų telefonų tendencijos? Skaityti toliau

Naujausias Z kartos tyrimas: daugiau nei trečdalis jaunuolių nori siekti karjeros IT srityje (0)

pixabay.org nuotr.

Technologijų išmanymas, nauja darbo kultūra ir nuolatiniai pokyčiai – tai šiuolaikinės darbo rinkos kasdienybė. Skaičiuojama, kad iki 2020-ųjų metų net 20 proc. darbo jėgos sudarys asmenys, pasaulį išvydę trečiojo tūkstantmečio pradžioje. Vadinamoji Z karta – jaunuoliai gimę po 1996 m. – jau pradeda dirbti ir pasižymi „pirmiausia – technologijos“ mąstymu, kuris vis didesniu greičiu stumia verslą į skaitmeninę erą ir didina atotrūkį tarp penkių kartų atstovų, vis dar dalyvaujančių rinkoje. „Dell Technologies“ atliktas globalus tyrimas atskleidė, kad jauniausioji karta nori aktyviai dalintis savo tech žiniomis ir kurti naują darbo kultūrą, tačiau baiminasi, kad tam jiems gali pritrūkti socialinių įgūdžių. Skaityti toliau

Kuriose Europos sąjungos valstybėse pigiausias interneto ryšys? (0)

pixabay.org nuotr.

Europos Komisijos paskelbto tyrimo duomenimis, Lietuva yra viena iš keturių Europos Sąjungos (ES) valstybių, kuriose fiksuotas plačiajuosčio interneto ryšys yra pigiausias. Kitos į pirmą ketvertuką patenkančios šalys yra Rumunija, Latvija ir Vengrija.

Europos Komisijos užsakymu atliktame tyrime išanalizuotos 2017 m. plačiajuosčio interneto ryšio kainos 28 ES valstybėse, taip pat Islandijoje, Norvegijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Kanadoje ir JAV. Kiekvienoje šalyje buvo tiriami 5 didžiausių interneto paslaugų teikėjų viešai skelbiami duomenys. Skaityti toliau

Daiktų interneto sprendimus kuria Lietuvos mokslininkai (0)

Daiktų interneto sprendimus kuria Lietuvos mokslininkai | VGTU nuotr.

Miestui svarbiose vietose matuojamos nuasmenintų žmonių vidutiniai jausmai, afektinės būklės, fiziologiniai duomenys leidžia nustatyti, kaip žmonės jaučiasi viešosiose erdvėse. Iš šių duomenų sudaryti jausminiai, afektiniai ir fiziologiniai žemėlapiai bei personalizuota rekomendacinė sistema turėtų padėti miesto planuotojams sukurti patogesnę, sveikesnę ir geriausiai gyventojų ir miesto svečių poreikius atitinkančią miesto aplinką ir paslaugų sferą.

Vaizdo neuroanalitikos sistema, sukurta Vilniaus Gedimino Skaityti toliau

Sandėliai be žmonių: pasaulyje yra, Lietuvoje dar teks palaukti (0)

Technologija Norfos sandelyje | avenire.lt nuotr.

Šių metų pavasarį Kinijos logistikos milžinė „Jingdong“ (JD) visuomenei pristatė sandėlį, kuris iš esmės veikia be žmonių.

40 tūkst. kvadratinių metrų saugykloje per dieną apdorojama iki 200 tūkst. paketų, o vos trys čia dirbantys žmonės tvarko nestandartinių dydžių krovinius, tačiau ateityje ir šį darbą atliks automatika. Robotus į savo sandėlius jau įsileido ir Lietuvoje gerai žinomas internetinės prekybos Skaityti toliau

Dirbtinis protas leis neregiams „pamatyti“ jausmus (0)

Dirbtinis intelektas leis neregiams „pamatyti“ emocijas | inkagency.lt nuotr.

Balsu mes perduodame tik apie trečdalį visų žinių. Didelę dalį žinučių žmonės vieni kitiems perduoda ne balsu, o jausmus atspindinčiomis veido išraiškomis ar rankų judesiais. Aklieji ir silpnaregiai taip susižinoti negali. Tiksliau, negalėjo iki šiol – technologinė pažanga leis akliesiems „išvysti“ aplinkinių šypsenas ar kitus nepažintus jausmus.

Bendradarbiaudami su neregiais „Huawei“ sukūrė programą, kuria Skaityti toliau

Penkios šių laikų naujovės, kurių mūsų seneliai net negalėjo įsivaizduoti (1)

5 šių laikų inovacijos, kurių mūsų seneliai net negalėjo įsivaizduoti | „Samsung Mokykla ateičiai“ nuotr.

Dar prieš kelis šimtmečius kelionės po vandeniu, skrydžiai lėktuvu ar tuo labiau į kosmosą buvo laikomi ne kuo kitu, o fantastika. Prancūzų autorių Žiulį Verną galime vadinti ne tik rašytoju, bet ir pranašu, nes technologijos, aprašomos jo knygose, anksčiau laikytos tik kūrybiškais pramanais.

Tačiau mokslininkai į priekį juda labai greitai ir kasdien pristato vertų dėmesio naujovių ir idėjų. Kurios iš jų labiausiai pakeitė žmonių gyvenimus, nors dar mūsų senelių vaikystėje būtų atrodžiusios absurdiškai? Skaityti toliau

Išmaniosios programėlės gali išnykti – kas taps jų įpėdiniu? (1)

pixabay.org nuotr.

Prasidėjęs išmaniųjų telefonų bumas kartu su savimi į pasaulį atnešė ir įrenginiams skirtas programėles. Kai atrodė, kad jos vis labiau skverbiasi į mūsų kasdienybę ir yra nepakeičiamos įvairiose gyvenimiškose situacijose, ėmė daugėti ženklų, kad greitai mobiliųjų aplikacijų gali ir nebelikti. Baltijos šalių vartotojų verslo grupės vadovo Yanfei teigimu, apie tokias tendencijas liudija ir įvairių kompanijų atlikti tyrimai, atskleidę, kad išmaniųjų telefonų savininkai vis rečiau lankosi virtualiose programėlių parduotuvėse. Tad kas pakeis išmaniąsias programėles? Atsakymas – jau aiškus. Skaityti toliau

Lietuvos robotikos industrija pasiruošusi augimo šuoliui: nuo mąstančių robotų iki išmaniųjų daiktų, gelbstinčių gyvybę (0)

Spaudos konferencijos užsklanda | MITA nuotr.

Robotikos ir skaitmenizacijos najovėms  Lietuvoje skirtoje spaudos konferencijoje „Inovatyvi Lietuva: mokslo-verslo sprendimai ir žvilgsnis į 2019-uosius“ pristatyti naujausi Lietuvos verslo ir mokslo vystomi ir jau taikomi inovatyvūs gaminiai bei sprendimai.

Joje gausiai dalyvavo verslo ir mokslo atstovai, kurie diskutavo apie šiandienos robotikos padėtį Lietuvoje ir pasaulyje, aptarė šios srities tendencijas bei prognozes, dalinosi savo patirtimi ir iššūkiais naujovių taikyme. Skaityti toliau

Lietuviškos naujovės – biotechnologijų parodoje „BioFit“ (0)

Lietuviškos inovacijos – biotechnologijų parodoje „BioFit“ | „OPEN R&D Lietuva“ nuotr.

Gruodžio  4-5 dienomis, biotechnologijų parodoje „BioFit“, šiemet surengtoje Lilio mieste, Prancūzijoje, Lietuvos tyrėjai, vienijami atviro mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklo „Open R&D Lietuva“, pristato kuriamas technologijas ir teikiamas mokslo paslaugas tokiose srityse kaip personalizuota ir regeneracinė medicina, kamieninių ląstelių ir pažangi vaistų terapija, ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai, molekulinės medicinos ir biofarmacijos  technologijos, pažangi medicinos inžinerija ir veterinarija. Skaityti toliau

Rašymas balsu – ne už kalnų (3)

Renata Špukienė | Tilde nuotr.

Pagalvoję apie rašymą šiandien daugelis mintyse išgirstame kompiuterio klaviatūros skrebenimo garsą. Rašyti kompiuteriu tapo taip įprasta, kad ilgesnio teksto užrašymą kitokiu būdu turbūt jau sunkiai beįsivaizduojame. Atrodo, kad rašyti spaudinėjant raidyno ženklais paženklintus mygtukus po ranka yra visai patogu – iki kol nenutinka kas nors netikėto ir, pavyzdžiui, nesusilaužome rankos. Būtent toks nutikimas apie naujus rašymo būdus paskatino pagalvoti daugelio knygų autorę, rašytoją Renatą Šerelytę. Tuo metu kalbos technologijų specialistai sako, kad tokios svajonės jau virsta realybe. Skaityti toliau

Kaip pakeis alfa kartos vaikus skaitmeninės technologijos? (0)

headline.lt nuotr.

Iš Vakarų atėjęs pomėgis kalbėti apie X, Y ar Z kartas vis dar aplenkia pačią jauniausią, jau tik XXI amžiuje gimusią alfa kartą. Tačiau alfa karta taip pat yra pirmoji vaikų grupė, nuo pat gimimo pripratusi prie technologijų ir laiką leidžianti skaitmeninėje erdvėje.

Ar tai reiškia, kad tai taip pat bus pirmoji karta, nemokanti sukurti artimo gyvo ryšio ar taisyklinga lietuvių kalba parašyti sakinio be internete mėgiamų santrumpų bei emocinių simbolių? O gal vieninteliais autoritetais laikys interneto blevyzgotojus vadinamus „influenceriais“? Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip buvo valdomi Ignalinos atominės elektrinės reaktoriai? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: kaip buvo valdomi Ignalinos atominės elektrinės reaktoriai? | LRT Plius nuotr.

„Ignalinos AE veikė galingiausi pasaulyje atominiai reaktoriai. Kaip buvo valdoma jų galia? Skylant urano branduoliams, susidarydavo vis daugiau neutronų. Jei jų nepašalintume, mums būtų blogai. Išsiskirianti energija didėtų geometrine progresija. Todėl neutronų kiekis reaktoriuje buvo valdomas naudojant juos sugeriančius strypus.“ – intriguojančią temą pradeda „Mokslo sriubos“ virėjas Ignas Kančys.

Kodėl reaktorių operatoriams tekdavo lankytis pas psichologus? Kokiu būdu buvo žymiai padidintas elektrinės saugumas? Ir kaip Lietuvos mokslininkai sutaupė didelę pinigų sumą? Skaityti toliau

Rygos oro uostas sukūrė simfoniją, skirtą Latvijos 100-mečiui paminėti (video) (0)

Rygos oro uostas sukūrė simfoniją, skirtą Latvijos 100-mečiui paminėti | Tarptautinio Rygos oro uosto nuotr.

Nuo lapkričio 28 iki gruodžio 12 dienos kiekvienos Rygos oro uosto keleivis ar svečias gali susipažinti su technologija, kuri naudota kuriant specialią simfoniją, skirtą Latvijos 100-mečiui paminėti. Visi norintys gali išbandyti šią technologiją specialiame stende, esančiame viešoje oro uosto išvykimo terminalo zonoje.

Didžiausias Baltijos šalyse Rygos tarptautinis oro uostas tapo pirmuoju oro uostu pasaulyje, sukūrusiu simfoniją. Latvijos valstybės 100-osioms metinėms skirta simfonija sukurta naudojant dirbtinio intelekto technologijas. Tai unikalus technologijų, oro uosto ir žmonių sąveikos rezultatas, kuriame dalyvauja beveik dvidešimt tūkstančių keleivių bei oro uosto svečių Skaityti toliau

Dirbtinis intelektas atskleidė aiškiausiai kalbančius TV žinių vedėjus (0)

„Kantar TNS“ komunikacijos monitoringo ir analizės skyriaus vadovas Deividas Butkus | Asmeninio albumo nuotr.

Dirbtinis intelektas jau sugeba lietuvišką šneką paversti tekstu. Panaudojusi šią technologiją, „Kantar TNS“ bendrovė išanalizavo robotų iššifruotą šalies TV žinių vedėjų medžiagą ir nustatė, kurie iš vedėjų kalba aiškiausiai.

Vidutiniškai šalies TV žinių vedėjų tarseną dirbtinis intelektas sugebėjo atkurti 95,6 proc. tikslumu. Geriausiai robotas suprato LRT televizijos naujoko Igno Andriukevičiaus (98,5 proc.) ir LNK žinių vedėjų Linos Kairytės bei Gintaro Deksnio (atitinkamai 98 ir 97,6 proc.) šneką. Skaityti toliau

Lietuviškas gintaro rūšiuotojas su dirbtiniu protu sugeba pats mokytis (0)

Lietuviškas gintaro klasifikatorius su dirbtiniu intelektu geba pats mokytis | „Supakis“ nuotr.

Lietuva – gintaro kraštas, garsus nuo istorinių Gintaro kelio laikų iki pat šių dienų. Gintaras Lietuvoje yra ne tik svarbi prekybos dalis, bet ir naujų technologijų variklis.

Mokslininko prof. habil. dr. Liongino Paulausko suburta jungtinė Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto bei įmonės „Supakis“ bendruomenė sukūrė ir tobulina ypatingą išradimą – aukšto selektyvumo Skaityti toliau

Kaip paversti savo išmaniųjų telefonų dar patogesniu pagalbininku (0)

Paprasti triukai, kurie jus pavers išmaniųjų telefonų guru | Pixabay nuotr.

Ar esate tikri, kad žinote visas savo turimo išmaniojo telefono valdymo gudrybes ir ypatumus? Kaip aktyvuoti svečio rėžimą telefone arba kaip vienu metu filmuoti ir fotografuoti? Patikėkite, jūsų telefonas gali tai ir dar daugiau. „Telia“ telefonų kategorijos vadovas Justas Paškevičius išrinko keletą naudingų patarimų, kurie padės dar greičiau susikalbėti su telefonu ir lengviau juo naudotis kasdien.

„Šiandien kiekvienas gali išsirinkti išmanųjį telefoną pagal savo skonį ir finansines galimybes. Įdomu tai, kad be svarbiausių Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Ignalinos atominės elektrinės modernizavimas (video) (0)

„Mokslo sriuba“: Ignalinos atominės elektrinės modernizavimas | LRT plius nuotr.

„Gerai žinodami tą projektą (Černobylio AE – Alka.lt past.), tai, kad jis turėjo reikiamas apsaugas ir technologinį reglamentą, mes negalėjome patikėti, kad reaktorių įmanoma sugriauti. To niekada neturėjo būti. Bet kai buvo nustatyta, kiek pažeidimų padarė ir Černobylio AE vadovai, ir personalas, pasidarė aišku, kad įrašai apie drausmę ir saugos kultūrą – tai ne tušti žodžiai.“ – prisimena Viktoras Ševaldinas, Ignalinos AE direktorius 1991 – 2010 m..

Kiek saugi ar nesaugi buvo Ignalinos atominė elektrinė? Ar kada buvo kilusi reali grėsmė? Skaityti toliau

Kaip baterijos negrįžtamai pakeitė mūsų kasdienybę (0)

Įkraukime pasaulį: kaip baterijos negrįžtamai pakeitė mūsų kasdienybę | inkagency.lt nuotr.

Šie daiktai įprastai būna nedideli ir lengvai telpa delne, tačiau be jų šiandieninį pasaulį įsivaizduoti būtų praktiškai neįmanoma. Kalbame apie baterijas, kurios dabar randamos kiekviename išmaniajame įrenginyje.

Nors su baterijomis susiduriame bene kasdien, tikrai ne visi žino, kaip jos atsirado. Per savo istoriją jos transformavosi daugybę kartų, o šiandien turėtume būti dėkingi, kad baterijos padeda palaikyti ryšį su pasauliu, gauti informaciją ir net gelbsti gyvybes. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip buvo statoma Ignalinos atominė elektrinė? (0)

„Mokslo sriuba“: kaip buvo statoma Ignalinos atominė elektrinė? | LRT Plius nuotr.

Ignalinos atominės elektrinės statybos buvo pats sudėtingiausias ir didžiausias statybų projektas mūsų Lietuvos teritorijoje. Pačiame elektrinės ir Visagino miesto statybos įkarštyje dirbo divizija – daugiau kaip 12 tūkst. karių. Mokslo populiarinimo TV laida „Mokslo sriuba“ kviečia iš arčiau susipažinti su šiuo įspūdingu projektu.

„Kodėl filmuojant šiame objekte reikia „aprengti“ kameros stovą ir kaip elektrinės skalbykloje kasdien atsiranda dešimtys kilogramų kojinių? Ką apie atominės elektrinės atsiradimo aplinkybes Skaityti toliau

Europa reikalauja „Facebook“ audito ir geresnės jo vartotojų apsaugos (0)

Facebook-socialiniai-tinklai_SocialMedia.lt_ alkas.lt nuotr.

Spalio 26 d. Europos Parlamentas (EP) pareikalavo leisti ES institucijoms atlikti išsamų bendrovės „Facebook“ vartotojų duomenų apsaugos auditą.

Perdavusi savo vartotojų duomenis politinių kampanijų vykdytojams, „Facebook“ ne tik sugriovė piliečių pasitikėjimą, bet ir pažeidė ES teisę, pažymi europarlamentarai. Jie įsitikinę, jog bendrovei „Cambridge Analytica“ suteikti vartotojų duomenys galėjo būti panaudoti ne tik JAV rinkimų, bet ir Jungtinės Karalystės išstojimo referendumo kampanijoje. Skaityti toliau

Vyriausybė siūlo įteisinti virtualią buveinę (1)

Virtuali buveinė | ukmin.lt nuotr.

Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos siūlymui įteisinti virtualią buveinę, sudarančią sąlygas ne tik steigti įmones elektroniniu būdu, kaip yra šiuo metu, bet ir užtikrinti efektyvią, saugią, teisinę ir įrodomąją galią turinčią komunikaciją su valstybės institucijomis ir kitais asmenimis virtualioje erdvėje.

„Daugybės jaunų ir sparčiai augančių įmonių darbuotojai, vadovai dirba nuotoliniu būdu, verslas neapsiriboja vienos valstybės ribomis, todėl fizinis adresas nebėra pagrindinis elementas,

Skaityti toliau

Išmanųjį miestą padeda kurti mokslininkai (1)

Išmanusis miestas, renginio akimirka | Rengėjų nuotr.

Ateities miestai – išmanūs, darnūs, tvarūs miestai. Šioje srityje aktyviai dirba ir Lietuvos mokslininkai.

Bendradarbiaujant su verslu, savivaldybėmis ir užsienio partneriais, įgyvendinami projektai, skirti transporto ir atliekų tvarkymo sistemoms, racionaliam išteklių naudojimui ar tokioms inovacijoms kaip prietaisų gyvavimą galinčios pailginti trinčiai ir dilimui atsparios dangos arba miestų triukšmą sugeriančios plokštės, gaminamos iš gumos atliekų perdirbant senas padangas. Skaityti toliau

VU profesorius A. Dubietis: lietuvių tyrimai buvo reikšmingi skiriant Nobelio fizikos premiją (3)

Prof. Audrius Dubietis | E,Kurausko nuotr.

Fizikos mokslininkai žiniomis ne tik dalijasi – jie jas kuria. Gamtos moksluose nuolat atrandama kas nors naujo – tai, kas, atrodytų, yra toli nuo kasdienybės, ir retai susimąstome, kad tai – dalis mus supančios aplinkos. Moksliniai tyrimai šioje srityje atskleidžia, kaip veikia pasaulis.

Studentų mylimas Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto profesorius Audrius Dubietis visą gyvenimą siekia perprasti gamtos dėsnius. Savo profesinę karjerą jis skyrė netiesinės optikos reiškiniams tirti, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: skrydis be sparnų, bet su reaktyviniu varikliu (viswo) (0)

„Mokslo sriuba“: skrydis be sparnų, bet su reaktyviniu varikliu | LRT Plius nuotr.

Amžina žmogaus svajonė – laisvai skraidyti. Asmeninė reaktyvinė skraidyklė šią galimybę mums suteikia. Pirmoji naujojo sezono „Mokslo sriubos“ laida supažindina su išradėjų R. Brauningo (R. Browningo) ir F. Zapatos sukurtomis skraidyklėmis. Tiesa, neilgam. Kol kas ore galima išbūti vos 6 – 9 minutes.

„Elono Musko vadovaujama kosmoso technologijų kompanija „SpaceX“ jau yra paleidusi ne vieną panaudotą raketą. Skaityti toliau

Haliucinacijos įmanomos ir be jokių narkotikų – štai kaip tai pasiekiama (video) (0)

Pojūčių trūkumas dažnai sukuria spalvotas haliucinacijas | wikimedia.org nuotr.

Narkotikai, vaistai, traumos, dehidratacija ir daugybė kitų veiksnių gali sukelti haliucinacijas. Tačiau jos įmanomos ir be jokios išorinės pagalbos – žmogaus smegenys yra tokios keistos. Tai – vadinamasis „ganzfeld“ fenomenas, kurį žmonės išbando ir namie.

„Ganzfeld“ arba suvokimo trūkumo efektas – tai fenomenas, patiriamas, kuomet žmogaus kūnas yra stimuliuojamas vienodu nepertraukiamu veiksniu. Kuomet žmogaus kūnas nuolat patiria tą patį monotonišką, nepertraukiamą ir gana silpną stimulą, smegenys suaktyvėja Skaityti toliau

Kosmoso projektams įgyvendinti Lietuvos verslui ir mokslui skirta 2 mln. eurų (1)

ukmin.lt nuotr.

Ūkio ministerija ir Europos kosmoso agentūra (EKA) Lietuvos verslo ir mokslo projektams, orientuotiems į kosmoso sektorių, įgyvendinti skiria 2 mln. eurų. Šįkart teikti paraiškas ir įgyvendinti projektus bus galima kartu su Latvijos verslo atstovais ir mokslo ir studijų institucijomis.

„Kosmoso sektorius yra viena pelningiausių Europos ekonomikos pramonės sričių, o šiam sektoriui kuriama aukštos pridėtinės vertės produkcija Skaityti toliau