Technika ir technologijos

Lietuva – tarp labiausiai nukentėjusiųjų nuo naujo trojano viruso (0)

Marius Pareščius | Asmeninė nuotr.

Skirtingose šalyse į verslo įmonių ir valstybinių institucijų el. pašto serverius praėjusią savaitę aktyviai pradėjo plisti pavojingas užkratas „GenScript.KLH trojan“. Lietuva pateko į labiausiai paveiktų šalių trejetuką – čia buvo nustatyta net 15,3 proc. visų pažeidimų. Verslo įmonės suskubo diegti reikalingus apsaugos sprendimus, tačiau institucijoms tai padaryti kur kas sudėtingiau. Pavojus šiuo metu kyla ir smulkiosioms įmonėms, kurios anksčiau nepasirūpino tinkama apsauga. Skaityti toliau

Į daržą – su išmaniuoju telefonu: padės susiplanuoti darbus ir atpažinti piktžoles (1)

Asta Malakauskienė | Asmeninė nuotr.

Beveik prieš du šimtus metų Anglijoje buvo išleistas pirmasis pasaulyje sodininkams skirtas žurnalas. Šiandien augalų mylėtojai gali rinktis iš šimtų skirtingų periodinių leidinių, skirtų sodininkystei, tačiau daugelis dažniausiai atsiverčia ne popierinius, o internetinius puslapius. Nenuostabu – į paieškos sistemą įvedus rūpimą klausimą, atsakymas pateikiamas akimirksniu, be to, internetas siūlo begales naudingų nuorodų, padedančių numatyti sodo darbus, pasirinkti tinkamiausią laiką jų sodinimui, patariančių, kokie augalai dera tarpusavyje. Skaityti toliau

Lietuvių bendrovė skinasi kelią elektromobilumo srityje Europoje ir plačiau (2)

Elektromobilių įkrovimo stotelės | „Versli Lietuva“ nuotr.

Lietuvoje naujai besikuriantiems verslams neretai tenka įveikti daug iššūkių norint įsitvirtini rinkoje, ypač skinantis kelią į užsienio šalis. Susidurti tenka ne tik su investicijų ar finansų klausimais, bet net ir su galimų klientų nusistatymais dėl mažiau žinomos šalies, ar lūkesčiais, kad gaminys kilęs iš rytų Europos turėtų būti reikšmingai pigesnis. Su tokiais ir panašiais iššūkiais teko susidurti ir elektromobilių įkrovimo stoteles gaminančiai lietuvių bendrovei „Elinta Charge“. Tačiau per gana trumpą laiką jiems pavyko ne tik įžengti į daugumą Europos ir net keletą kitų rinkų, bet ir pelnyti garsų tarptautinį „RedDot“ gaminio dizaino apdovanojimą. Skaityti toliau

Ar šunys mato ir supranta tai, ką rodo televizorius? (1)

Ar šunys mato ir supranta tai, ką rodo televizorius? | Account Executive Publicum nuotr.

Ar kada nors susimąstėte, kodėl vieni šunys reaguoja į televizoriuje rodomus vaizdus, o kiti ne? Žinoma, tai itin priklauso nuo paties gyvūno būdo, veislės – vieni iš prigimties yra ramesni, tingesni, o kiti – smarkūs ir dėmesingi, tačiau daug įtakos augintinio elgesiui turi ir pats įrenginys. Pasirodo, kad dėl savo regos ypatumų, šunys gali matyti ne visų ekranų rodomą vaizdą.

Kaip šunys mato televizoriuje rodomus vaizdus?

Ne retas šeimininkas pastebi, kad žiūrint televizorių į jį reaguoja ir augintinis, tačiau tai, kaip vaizdus mato žmogus ir šuo – skiriasi. Keturkojų rega yra vadinama dichromatine. Tai reiškia, kad jų akys geba skirti tik dviejų spalvų atspalvius: geltonos ir mėlynos, o vaizdą augintiniai mato lyg žmonės daltonikai, kurie negali skirti raudonos ir žalios spalvų. Skaityti toliau

Seimas patvirtino ilgalaikes lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje gaires (0)

VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis | VLKK nuotr.

Spalio 13 d. Seimas patvirtino Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 m. gaires, kuriomis siekiama užtikrinti visavertį lietuvių kalbos vartojimą skaitmeninėje terpėje, įtvirtinti ir palaikyti lietuvių kalbos statusą informacinėje visuomenėje, skatinti lietuvių kalbai pritaikytų technologijų plėtrą ir gerinti jomis grįstų paslaugų kokybę.

95 balsavime dalyvavusiems Seimo nariams balsavus už, buvo pritarta nutarimui „Dėl Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 m. gairių patvirtinimo“ (projektas Nr. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: ar seniau kūrusiems fantastams pavyko tiksliai nuspėti ateitį? (video) (1)

Šventė „Lituanicon“ | LRT nuotr.

Sulaukus 2020 metų, pastebėjome, kad daugybė iki šiol ateitį vaizdavusių fantastinių kūrinių, dabar jau pasakoja apie praėjusį laiką… Tad šiemet šventės „Lituanicon“ dalyviai ieškojo atsakymų į įvairius klausimus.

Ar seniau kūrusiems fantastams pavyko tiksliai nuspėti ateitį? Kuriuose kūriniuose praeitis yra vaizduojama su didžiausiu moksliniu tikslumu? Kaip savo ateitį įsivaizduoja dabartiniai autoriai? Renginį praleidę žiūrovai, bei jį dar kartą prisiminti norintys dalyviai, kviečiama žiūrėti reportažą iš renginio. Skaityti toliau

Viešųjų ryšių žinovė: Melagingų naujienų skleidėjai veikia nuolat (1)

doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė | Asmeninio albumo nuotr.

Dėl COVID-19 protrūkio į Europą migruoja milžiniškos vapsvos, dėl itin didelio išaugusių susirgimų skaičiaus Vilniaus oro uoste keleiviai nurengiami nuogai ir purškiami balikliu, dėl viruso pasklidimo kaltas 5G ryšys – tai tik labai maža dalis melagingų naujienų, kurios pasaulinės pandemijos metu sklandė ir vis dar sklando Lietuvos socialiniuose tinkluose bei buvo pasidalytos tūkstančių skaitytojų asmeniniuose profiliuose. Retas iš jų suabejojo naujienų tikrumu.

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Kūrybinių industrijų Skaityti toliau

Atpažinti draudžiamam turiniui pasitelkiamas dirbtinis protas (0)

Dirbtinis intelektas tarp mūsų | LRT nuotr.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), dalyvaudama Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) „GovTech Lab“ sumanymo iššūkių serijoje, kartu su „GovTech“ komandos žinovais atrinko geriausią draudžiamo turinio internete paieškos sumanymą. Naujovišką, dirbtinio proto panaudojimu grįstą įrankį, kuriuo būtų galima nustatyti Lietuvos skaitmeninėje erdvėje saugomą draudžiamą interneto turinį ir apie jį pranešti RRT interneto karštajai linijai, kurs startuolio „Oxylabs“ (https://oxylabs.io/about-us) komanda. Skaityti toliau

Kuria planą, kaip per 10 metų suvaldysime vėžį (1)

Nacionalinis vėžio institutas | nvi.lt nuotr.

Europa išsikėlė didelį tikslą – iki 2030 m. mokslo ir naujovių dėka papildomai išsaugoti 3 mln. gyvybių – padėti žmonėms kovoje su vėžiu, pagelbėti gyventi ilgiau ir geriau.

Prie naujojo Europos kovos su vėžiu plano prisijungti gali kiekvienas – spalio 6 d. Vilniuje, simboliškai Europos aikštėje atidaroma balsadėžė, į kurią vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami mesti pasiūlymus dėl onkologinių paslaugų gerinimo Lietuvoje.

Kaip atrodys planas?

Europos komisija baigė formuoti 5 „Europos Horizonto“ programas, pavadintas Skaityti toliau

Skaitmeninis euras jau svarstomas aukščiausiu lygiu (4)

Skaitmeninis euras jau svarstomas aukščiausiu lygiu | lb.lt nuotr.

Europos Centrinis Bankas paskelbė Eurosistemos ataskaitą dėl skaitmeninio euro naujos kartos skaitmeninės valiutos, skirtos XXI amžiaus visuomenės poreikiams patenkinti.

„Tai istorinis dokumentas, rodantis, kad skaitmeninis euras jau svarstomas aukščiausiu lygiu. Skaitmeninis euras – tai technologijų amžiui skirti pinigai, kurių privalumus ir trūkumus turime vertinti ir aptarti jau šiandien. Lietuvos bankas daug dėmesio skiria praktinėms naujovėms, todėl esame pasirengę pasidalinti pasidalyti savo žiniomis ir išgirsti Skaityti toliau

Apdovanoti išradėjai: dėmesio centre – adatą pakeisiantis lazeris ir skausmo pleistrai (0)

Apdovanoti išradėjai: dėmesio centre – adatą pakeisiantis lazeris ir skausmo pleistrai | Lietuvos sveikatos mokslų universiteto nuotr.

Lazerio technologija, kuri padės be adatos dūrio nustatyti žmogaus kraujo rodiklius, ar su mobiliąja aplikacija susietas pleistras, matuojantis skausmo lygį – šios Lietuvos mokslininkų kuriamos sveikatos naujovės jau netolimoje ateityje taps kasdienės. Naujovės ypatingos tuo, kad bus prieinamos ne tik gydymo įstaigose – norintys jas galės įsigyti ir naudoti individualiai.

Įvairios mokslininkų ir verslo atstovų kuriamos technologijos įvertintos rugsėjo 30 Skaityti toliau

VU mokslininkų tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje plinta skirtingi viruso variantai (1)

Pexels.com nuotr.

Daugeliui rūpi klausimas, ar koronavirusas keičiasi, ar jis tampa pavojingesnis? Tai gali atskleisti viruso genomo tyrimai. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkai kartu su partneriais šią savaitę baigė tirti 15 Lietuvoje cirkuliuojančių viruso izoliatų genomus ir pateikė juos tarptautinei duomenų bazei GISAID. Projekto sumanytoja VU GMC profesorė Aurelija Žvirblienė, genetikė Alma Gedvilaitė ir bioinformatikas Albertas Timinskas pasakoja, kaip mokslininkai atliko šį sudėtingą koronaviruso pilno genomo tyrimą. Skaityti toliau

Skaitmeninės technologijos ir robotai kelia pavojų mūsų psichinei sveikatai (2)

Robotinė chirurgija | „Integrity PR“ nuotr.

Sparčiai gerėjant technologijoms, į kasdienį mūsų gyvenimą kelią skinasi robotai, dirbtinis protas, virtualioji ir papildyta tikrovė, 3D spausdinimas ir kitos skaitmeninės technologijos. Jos visai netrukus taps ne tik mūsų kasdienybės, bet ir darbo dalimi. Žinovai perspėja: itin svarbu šių pokyčių metu skirti tinkamą dėmesį ne tik fizinei, bet ir psichinei darbuotojų sveikatai.

Didėjant judrių išmaniųjų robotų skaičiui darbo vietose, neišvengiamai gali padidėti Skaityti toliau

Seimas pritarė ilgalaikėms lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje gairėms (3)

 VDU mokslininkai vysto DI technologijų sprendimus lietuvių kalbai | VDU nuotr.

Spalio 1 d. Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė nutarimo „Dėl Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 m. gairių patvirtinimo“ projektui Nr. XIIIP-4838(2). Šiuo dokumentu siekiama patvirtinti Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 metų gaires. Nutarimu Vyriausybei siūloma atsižvelgti į Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 metų gaires rengiant Lietuvos skaitmeninimo plėtros 2021–2030 metų programą ir atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų Skaityti toliau

Lietuvos jaunimas – tarp geriausius skaitmeninius įgūdžius turinčių jaunuolių Europoje (0)

Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius | EK nuotr.

Dėl COVID-19 pandemijos didžioji dalis moksleivių ir studentų Europoje pavasarį užvėrė mokyklų bei universitetų duris bei persikėlė mokytis į namus. Prasidėjus mokymuisi nuotoliniu būdu kilo karštos diskusijos apie nepakankamus mokinių ir mokytojų skaitmeninius įgūdžius. Šiemet paskelbti „Eurostat“ duomenys atskleidė, kad 80 proc. 16-24 metų jaunuolių Europos Sąjungoje (ES) turi bazinius ar aukštesnio lygio skaitmeninius įgūdžius. Skaityti toliau

Žinovai paneigė prasimanymą, jog seni automobiliai yra patikimesni (1)

Vitoldas Milius | E. Babelio nuotr.

Rinkdamasis naują automobilį pirkėjas susiduria su daugybe klausimų, į kuriuos tenka atsakyti, kad džiaugtųsi galutiniu pasirinkimu. Dėl griežtų Europos Sąjungos reikalavimų bene kiekvieno automobilio požymiai kaip saugumas ar ekologija yra itin aukšto lygio. Tačiau vienas pagrindinių naujo automobilio pasirinkimo požymių yra patikimumas.

Beveik jokie ES reikalavimai ar direktyvos negali numatyti patikimumo, mat jis nėra lengvai pamatuojamas ir tikro skaičiaus automobilio gamintojas nurodyti negali. Iš esmės Skaityti toliau

Seime bus aptarta Lietuvos miestų ir regionų plėtra (0)

Išmanusis miestas, renginio akimirka | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 25 d., penktadienį, 11 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) vyks projekto „Išmanusis miestas VII“ viešas pristatymas, jame bus aptarta Lietuvos miestų urbanizacija ir regionų plėtra.

Renginyje bus svarstoma, kokiais būdais specialistai – ateities miestų kūrėjai – kurs dar atviresnius, tvaresnius ir kompaktiškesnius Lietuvos miestus, užtikrinančius augančią gyvenimo aplinkos kokybę ir prieinamumą. Renginio pradžia 11 val. Skaityti toliau

Lietuva ir toliau tarp pirmaujančių pasaulyje informacinių ryšių technologijų reguliavimo srityje (1)

Belaidis internetas | sumin.lt nuotr.

Lietuva ir vėl pasaulyje įvertinta kaip viena iš geriausiai atitinkančių reguliavimo kriterijus informacinių ryšių technologijų (IRT) srityje. Tarptautinės Telekomunikacijų Sąjungos (ITU) paskelbtoje „ICT Regulatory Tracker 2019” ataskaitoje Lietuva už 2019 metus surinko 96,5 balus iš 100 galimų ir užėmė trečiąją vietą. Už 2018 metus šis rodiklis buvo 95 balai, pagal kurį Lietuva buvo ketvirtoje vietoje. Lietuvą lenkia tik pirmoje pozicijoje esanti Italija (99 balai) ir antrojoje esanti Airija (97 balai). Latvija surinko 90 balų, Estija ‒ 89,5  balo, Lenkija ‒ 88,5 balo.

Šių ITU ataskaitų tikslas – nustatyti kiekvienos valstybės reguliavimo sistemos ypatybes, kas leistų atskleisti egzistuojančias reguliavimo spragas ir numatyti IRT reguliavimo vystymosi kryptis artimiausiu laikotarpiu.

Skaityti toliau

Lietuvoje siekiama sudaryti teisines sąlygas veikti „etiškiesiems įsilaužėliams“ (0)

Lietuvoje siekiama sudaryti teisines sąlygas veikti „etiškiesiems įsilaužėliams“ | KAM nuotr.

Krašto apsaugos ministerija, siekdama koordinuoto ir teisiškai reglamentuoto kibernetinio saugumo bendruomenės įtraukimo į šalies kibernetinio saugumo brandos kėlimą, parengė Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo pakeitimo projektą. Juo numatoma įteisinti atsakingo ryšių ir informacinių sistemų (RIS) pažeidžiamumų, dėl kurių gali kilti kibernetinis nutikimas, atskleidimo procesą.

Kibernetinio saugumo įstatymo projekte nustatytos sąlygos, į kurias atsižvelgiant būtų galima teisėtai ieškoti RIS pažeidžiamumų. Juos aptikę ir pagal įstatyme nustatytas sąlygas pranešę asmenys galės jaustis ne tik prisidėję prie atitinkamo privataus ir (ar) viešojo sektorių atstovų didesnio kibernetinio saugumo užtikrinimo, bet ir būti ramūs dėl savo teisinės padėties. Skaityti toliau

Dirbtinės gyvybės kūrėjai renkasi vis naujus iššūkius (0)

Dirbtinės gyvybės kūrėjai renkasi vis naujus iššūkius | MITA nuotr.

Rugsėjo 18-20 d., Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia dalyvauti „Biohakatonas I Gyvybės kodas 2020“ renginyje vyksiančioje atviroje mokslininko Kristoferio Dyterio Reinkemajerio (Christopher Dieter Reinkemeier) paskaitoje, kurioje jis papasakos apie Vokietijos Molekulinės biologijos institute (IMB) vykdomus mokslinius tyrimus.

Jei anksčiau buvo keičiama tai, ką sukūrė gamta, šiuo metu dirbtinės biologijos srityje dirbantys mokslininkai bando sukurti gyvybę iš negyvų elementų nuo nulio. Pagrindinis jų tikslas – ne tik suprasti gyvojo pasaulio prigimtį, bet ir sukurti visiškai valdomas modelines sistemas, skirtas ligų tyrimui ir gydymui. Skaityti toliau

Pratęsiamas Europos bendradarbiaujančios valstybės susitarimas tarp Lietuvos ir Europos kosmoso agentūros (0)

Pratęsiamas Europos bendradarbiaujančios valstybės susitarimas tarp Lietuvos ir Europos kosmoso agentūros | lrv.lt nuotr.

Šią savaitę Vyriausybė pritarė susitarimui, kuriuo pratęsiamas Lietuvos kaip bendradarbiaujančios valstybės (EBV) statusas su Europos kosmoso agentūra (EKA) vieneriems metams iki 2021 m. rugsėjo 27 d. Susitarimo pratęsimo tikslas – dėl COVID-19 pandemijos susiklosčiusiomis aplinkybėmis užtrukęs asocijuotos narystės sutarties derinimas.

„Lietuvos siekiamybė pasirašyti asocijuotos narystės sutartį su EKA jau ranka pasiekiama. Asocijuota narystė Lietuvai atvertų galimybę dalyvauti pasirenkamosiose EKA programose, įsitraukti į Skaityti toliau

2020-ieji gali tapti neeiliniais internetinių sukčių metais: ar apsisaugoti lengva? (0)

Kibernetinė ataka | rodin.com nuotr.

Jūsų asmeniniai duomenys internete – pavojuje. Praėję metai jau pakrikštyti kaip pats intensyviausias programišių atakų laikotarpis, per kurį pavogti apie 8 milijardų paskyrų duomenys, o šiemet šis skaičius dėl karantino neabejotinai bus dar didesnis.

Dažniausiai pagrobtieji duomenys atsiduria vadinamajame Tamsiajame internete (ang. Dark Web), kur anonimiškai nusipirkti juos gali praktiškai bet kas. Jei duomenų vagystės tokios dažnos ir tokios neišvengiamos – kaip įmanoma save apsaugoti nuo jų padarinių? Skaityti toliau

Japonijoje išmėginamas naujas skraidantis elektrinis automobilis (video) (1)

2020 m. rugpjūčio mėnesio nuotraukoje – bandomasis pilotuojamo skraidančio automobilio skrydį „Toyota“ bandymų poligone Japonijoje | „SkyDrive“, „CARTIVATOR 2020“ nuotr.

Dešimtmečių senumo svajonė skristi taip pat, kaip važiuoti greitkeliais, gali būti ne tokia jau ir svajonė. Japonijos „SkyDrive Inc.“ atliko sėkmingą, nors kol kas ir trumpą bandomąjį skrydį su vienu vairuotoju-pilotu.

„SkyDrive“ vadovas Tomohiras Fukuzavas (Tomohiro Fukuzawa) teigė tikintis, kad skraidantį automobilį bus galima paversti tikru gaminiu jau 2023 metais, tačiau jis pripažino, kad saugumas yra kritinis dalykas.

„Iš daugiau nei 100 pasaulyje vykdomų skraidančių automobilių projektų tik nedaugeliui pavyko skristi, viduje esant žmogui“, – sakė jis, „tikiu, kad daugelis žmonių norės juo važiuoti bei skristi ir jaustis saugūs“. Skaityti toliau

Veiklą pradėjo Gynybos naujovių centras (0)

Gynybos naujovių centro vadovas Simonas Aleksandravičius | E. Genio nuotr.

„Gynybos naujovių centras – tai ta dėlionės dalis, kurios iki šiol trūko sistemiškai skatinant gynybos naujoves Lietuvoje. Buvo pavienių sumanymų, konferencijų, renginių, diskusijų šia tema, tačiau vieno, viską apimančio padalinio, galinčio sukviesti visus susidomėjusius dalyvius prie vieno stalo, – ne“, – sako Gynybos naujovių centro vadovas Simonas Aleksandravičius.

Rugsėjo 1-ąją Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje savo veiklą pradėjo Gynybos naujovių centras, pirmasis tokio pobūdžio gebėjimų centras krašto apsaugos sistemoje. Jo pagrindinės funkcijos bus šviesti Lietuvos kariuomenės karius naujovių tema bei nustatyti ir susisteminti naujovių poreikius Lietuvos kariuomenėje. Taip pat naujai įkurtas centras sukurs platformą, kurioje verslas galės pristatyti savo sumanymus gynybos srityje. Tai suteiks galimybę plėtoti ir ugdyti gynybos naujovių ekosistemą Lietuvoje. Skaityti toliau

Kaip sužinoti, kad jūsų paskyra „nulaužta“? (3)

Asmeninių duomenų saugumas | „Bitė Lietuva“ nuotr.

Programišiai išpuolius rengia kas 39 sekundes, rodo tyrimų duomenys, tad vartotojai yra nuolatiniame kibernetinių atakų pavojuje. Jų metu gali būti pavogti asmens duomenys, jautri asmeninė informacija, prisijungimai prie paskyrų, kurias atgauti – sudėtinga. Atpažinti atakas padės neįprastas dažniausiai naudojamų paslaugų veikimas, o apsisaugoti – tinkami slaptažodžiai, dvigubo atpažinimo funkcija ir apsaugos priemonės.

„Įprastai kibernetinės atakos būna nutaikytos į svarbias pareigas einančius Skaityti toliau

Programuotoju gali būti ne tik tiksliųjų mokslų mėgėjas (0)

Programuotoju gali būti ne tik tiksliųjų mokslų mėgėjas | „CodeAcademy“ nuotr.

Talentas kalboms, gebėjimas bendrauti ir dirbti grupėje, smalsumas bei žingeidumas – vis dar retai su programuotojo specialybe siejamos savybės. Tačiau pasak IT srityje dirbančių specialistų, „minkštieji“ įgūdžiai yra būtent tai, kas padeda tapti rimtu programuotoju.

Visuomenėje nestinga kalbų apie IT specialybę – ji viena paklausiausių, itin gerai apmokama, užtikrinanti puikų suderinamumą tarp asmeninio ir profesinio gyvenimų. Tačiau net labiausiai rinkoje viliojantis darbas visgi neretai atbaido naujų galimybių ieškančius, bet į socialinius mokslus linkusius žmones. Skaityti toliau

Kūno temperatūra ateityje bus matuojama visur? (1)

Termoskaitytuvas | Termometrija.lt nuotr.

Kalbantis ir matuojantis jūsų kūno temperatūrą ekranas? Nenustebkite, jei greitu metu prie restorano, ligoninės ar biure pamatysite metro aukštyje kabantį ekraną, kuris šnekės su jumis. Tai termoskaitytuvas, kuris visiškai savarankiškai patikrins jūsų kūno temperatūrą ir įspės, jei nedėvite veido apsaugos priemonių. Tai naujoviškas temperatūros matuoklis. Jau netrukus tai taps visiškai įprasta priemone, kuri padės užtikrinti ne tik jūsų, bet ir aplinkinių sveikatos apsaugą. Skaityti toliau

J. Survilaitė. Šveicarijos Jungfraujoch viršukalnė (iš išeivijos atsiminimų) (0)

Pirmąją 2020 metų rugpjūčio savaitę šveicariškų laikraščių puslapiuose pasklido nerami žinia, kad šalies brangakmenyje, labiausiai turistų mėgiamoje ir lankomoje Jungfraujoch viršukalnėje, įsikūrusioje tarp Berno ir Valės kantonų Alpių kalnų, akivaizdžiai pastebimi pavojingi ledyno tirpimo reiškiniai. Žinia ypač nuliūdino senąją šveicarų kartą, kuri gerai žino šimtametę brangios viršukalnės istoriją. 1912 metais į Jungfraujoch viršukalnę buvo nutiestas aukščiausias Europoje (3454m. aukštyje) geležinkelis, o 1931 metais viršukalnėje įrengta tarptautinė mokslinė laboratorija Sfinksas, kurioje pastoviai visus metus dirba Vakarų Europos mokslininkai meteorologijos, glaziologijos, astronomijos, psichologijos bei saulės spindulių Skaityti toliau

J. Bartaškienė: Judėjimas ir technologijų naudojimas daro stebuklus – pensininkai jaunėja akyse (0)

Joana Bartaškienė | lrt.lt nuotr.

Mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra fiziškai aktyvūs ir reguliariai sportuoja – naujausiais suaugusiųjų gyvensenos tyrimo duomenimis, tik 40,5 proc. žmonių užsiima fizine veikla bent po 30 min. 5 dienas per savaitę, kaip pataria Pasaulio sveikatos organizacija. Lietuvos moterų sporto asociacijos prezidentė, daugkartinė sportinės gimnastikos varžybų laimėtoja ir sporto atstovė Joana Bartaškienė sako, kad laiko sportui atrasti turėtų kiekvienas, juo labiau, kad galimybių tai daryti šiandien yra begalės. Skaityti toliau

Negabių vaikų nėra (video) (1)

Mintinio skaičiavimo mokyklos „Menar“ mokiniai | „EIQ Akademijos“ nuotr.

Liūdnai nuskambėję šių metų abiturientų baigiamieji rezultatai ir vėl mus atsuko veidu į iš kartos į kartą einančią stigmą – matematikos išmanymą. Išties retas gali pasigirti turintis stiprų matematinį mąstymą. Nors specialistai sutaria, jog toks reiškinys iš viso neegzistuoja – jį galima išugdyti. „Bet šiaip jis negabus matematikai“, „jis matematikos nemėgsta“ – dažnos frazės skambančios iš tėvų, prieš pradedant vaikams lankyti tokius matematinį mąstymą ugdančius būrelius kaip mintinio skaičiavimo, robotikos ar programavimo. Anot neformalaus ugdymo „EIQ Akademijos“ mokytojos Elitos Kolpakaitės, vaikas ir neturi būti gabus, nes matematiką pamilti gali visi. Skaityti toliau