Balandžio 18 – gegužės 5 d., įmonė „Ateities pamoka“ atliko Lietuvos mokytojų apklausą apie pasiruošimą brandos egzaminams. Apklausoje dalyvavo 180 mokytojų, dirbančių su III ir IV gimnazijos klasėmis.
Artėjant brandos egzaminų sesijai, mokytojai išskiria skaitmeninių mokymosi priemonių naudą abiturientų ugdymo procese. Net 66 proc. mokytojų teigia, kad šių priemonių naudojimas yra tapęs neatsiejama jų darbo dalimi, atskleidžia mokytojų apklausa.
Apklausoje dalyvavę mokytojai pabrėžia, kad atnaujinus bendrąsias ugdymo programas, paruošti moksleivius egzaminams tapo sudėtingiau.
„Tenka skubėti išdėstant programą, nelieka laiko nei temų įtvirtinimui, nei kartojimui. Turime mažai egzamino pavyzdinių užduočių. Mokytojas jaučia įtampą, nes ruošti egzaminui tuo pačiu metu reikia dviejų klasių mokinius“, – rašoma viename iš apklausos komentarų.
Pasak kito apklausoje dalyvavusio mokytojo, besiruošiantys egzaminui mokiniai daug dirba savarankiškai, tad skaitmeninės mokymo priemonės jiems yra patogios. Statistika rodo, kad net 23 proc. mokytojų, ruošdami mokinius egzaminams, skaitmeninėmis priemonėmis naudojasi dažniau, negu mokydami kitų klasių mokinius.
Skaitmeninės mokymosi priemonės tapo būtinybe
Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus taip pat pažymi, kad po ugdymo programų atnaujinimo pasiruošimas brandos egzaminams mokyklose tapo dar labiau įtemptas, o mokytojams ir mokiniams dažnai trūksta laiko gilinti žinias ar kurti tvarius įgūdžius.
„Mokytojai ir mokiniai priversti skubėti. Mes neduodame laiko vaikams įtvirtinti žinių, suformuoti tvirtus įgūdžius, nes turim skubėti, o laiko – tiek, kiek yra“, – kalba D. Mockus.
Jis pabrėžia, kad dėl didelės programų apimties ir besikeičiančios egzaminų sistemos, mokymosi procesas tampa labiau fragmentuotas, o realių pamokų skaičius mažėja dėl ligų, švenčių ar pačių egzaminų. Šiame kontekste, anot jo, skaitmeninės mokymosi priemonės padeda užpildyti spragas.
„Trūkstant naujų vadovėlių ar spausdintų šaltinių, skaitmeninės priemonės labai praverčia. Kai kurie mokytojai labai intensyviai naudoja „EDUKA klasę“, virtualias bibliotekas“, – apibendrina D. Mockus.
Koja kojon su technologijomis
Apklausoje dalyvavusių mokytojų teigimu, gyvename skaitmeniniame amžiuje, tad skaitmeninės mokymosi priemonės yra neatsiejama mokymosi proceso dalis visose klasėse.
Tyrimas rodo, kad 68 proc. mokytojų mano, kad skaitmeninis turinys praturtina ugdymo procesą, 65 proc. respondentų atsakė, kad šios mokymosi priemonės puikiai papildo popierines. Daugiau nei pusė apklaustųjų patvirtino, kad skaitmeninis turinys palengvina ir jų darbą.
Skaitmeninių mokymosi priemonių naudą mokytojai įžvelgia ir vertindami individualius moksleivių gebėjimus. 42 proc. apklausos dalyvių įsitikinę, kad jos padeda individualizuoti pasiruošimą egzaminams pagal kiekvieno mokinio gebėjimus.
Aktyvumas augo 2,5 karto
Mokytojų apklausos duomenis patvirtina ir skaitmeninės mokymosi aplinkos „EDUKA klasė“ statistika: paskutiniųjų gimnazijos klasių segmentas šiais mokslo metais išaugo net 58 proc. – nuo 41 tūkst. iki 65 tūkst. naudotojų.
„Pastebime, kad pastaraisiais metais III ir IV gimnazijos klasių mokytojų ir mokinių naudojimasis „EDUKA klase“ ypatingai išauga gegužės mėnesį, o tai yra susiję su pasiruošiamuoju laikotarpiu prieš valstybinius brandos egzaminus“, – statistiką pristato Rita Mikelionytė, „Ateities pamoka“ mokomųjų sprendimų skyriaus vadovė.
Jos teigimu, aktyviausiai naudojami dalykai – matematika, biologija ir lietuvių kalba bei literatūra. Šių dalykų turinio naudojimas nuosekliai auga dvejus metus iš eilės.
„Viena paklausiausių turinio rūšių – vadovėlių skaitymas, jų naudojimas per metus padidėjo beveik 2,5 karto. Skaitmeniniais vadovėliais naudojasi daugiau nei 60 proc. mokytojų ir mokinių, o užduočių bankų naudotojų skaičius per mokslo metus augo nuo 57 proc. iki 64 proc.“, – tęsia R. Mikelionytė.
Aktyviai ruošiasi egzaminams
„Ateities pamoka“ atstovė pabrėžia, kad paskutiniųjų klasių mokytojai ir mokiniai, siekdami nuosekliai ir sėkmingai pasiruošti valstybinių brandos egzaminų I ir II dalims, aktyviai naudojasi mokymosi platformoje esančiais mokomųjų dalykų konspektais. Jie parengti pagal atnaujintas bendrąsias programas.
„Rezultatai rodo, kad nuo mokslo metų pradžios konspektais pasinaudojo net 29 tūkst. mokytojų ir mokinių. Aktyviausiai naudojami matematikos konspektai, o biologijos konspektai išsiskiria intensyviu veiksmų skaičiumi: mokiniai ne tik skaito medžiagą, bet ir sprendžia užduotis“ , – apžvelgia R. Mikelionytė.
