„Eksponatų prašome neliesti rankomis“ – vis rečiau matomas ženklas muziejų parodų salėse. Dar reikia įdėti pastangų ir darbo, siekiant visiškai pritaikyti muziejus įvairioms socialiai jautrioms grupėms, tačiau apsilankius Lietuvos nacionalinio muziejaus Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje, galima įsitikinti, kad muziejų galime ne tik apžiūrėti – jame tvyrančią istoriją galime išgirsti, paliesti ar net užuosti.
Gerosios patirties galima pasisemti iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybiškumo ir naujovių centro „LinkMenų fabrikas“ projektų. Jie buvo kurti Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje, būtent Vilniaus gynybinės sienos bastėjai.
Sensorika muziejuose
Lietuvos nacionalinio muziejaus bendruomenių projektų koordinatorės Agnės Putelytės teigimu, nors dėmesio asmenims su negalia vis dar pristinga, tačiau jau galime santūriai pasidžiaugti, kad net ir muziejuose vis labiau atsigręžiama į lankytojų poreikių įvairovę.
„Šiandien jau turime eksponatų ir patirčių, kurias galime siūlyti neregiams ir silpnaregiams. Rengiame užsiėmimus vaikams spektre, drąsiname muziejų aplankyti žmones su judėjimo negalia“, – pasakoja A. Putelytė.
Bendruomenių projektų koordinatorė juokauja, kad visi ženklai muziejuje, draudę liesti eksponatus, jau išmesti ir šiandien vis dažniau galima išgirsti švietėjų ir salės darbuotojų skatinimą pažinti parodas liečiant, klausant ar uodžiant.
VILNIUS TECH „LinkMenų fabrikas“ Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje įgyvendino kelis projektus:
Tai sensorinė nusiraminimo siena, taktiliniai ir garsiniai eksponatų modeliai bei garsinės istorijos stotelės, kurioms pasakojimus kūrė ir juos įgarsino muziejaus darbuotojai.
„Muziejų erdvėse įgyvendinami projektai mums – ne tik kūrybinis iššūkis, bet ir galimybė prasmingai prisidėti prie visuomenės įtraukties didinimo.
Bendradarbiaudami su Lietuvos nacionaliniu muziejumi galėjome pilnai išnaudoti VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ tarpdisciplinines galimybes:
Nuo sumanymų įgyvendinimo prototipavimo dirbtuvėse, garsinių pasakojimų kūrimo audio studijoje iki projekto viešinimo sprendimų, sukurtų medijų laboratorijoje“, – pasakoja VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ direktorius Mantas Tamulionis.
Pasak M. Tamulionio, ypatingai džiugu, kad į kūrybos ir įgyvendinimo procesus aktyviai įsitraukė VILNIUS TECH studentai – jie ne tik prisidėjo techniniais sprendimais, bet ir įnešė šviežių sumanymų.
„Šios patirtys studentams tampa vertinga praktika, o muziejams – naujomis patyriminėmis formomis, kurios leidžia kiekvienam lankytojui rasti savo ryšį su istorija“, – įsitikinęs M. Tamulionis.
„Sensorine nusiraminimo siena „Ramybės niša“ siekiama supažindinti muziejaus lankytojus su savo jausmų pažinimu bei būdu, kuris gali padėti suvaldyti nerimo ar panikos ataką.
Įkurta viename iš bastėjos požemių nišų, interaktyvi siena moko „5-4-3-2-1“ nerimo valdymo būdo. Ji kviečia garsiai įvardyti penkis sienoje matomus dalykus (eksponatų nuotraukas), paliesti keturias skirtingas sienos tekstūras (medį, molį, metalą, akmenį).
Taip pat išgirsti tris gamtos garsus (mišką, vandenį, ugnį), bei užuosti du gamtos kvapus. O galiausiai pajusti ar prisiminti paskutinio valgyto maisto skonį“, – kurtą projektą pristato VILNIUS TECH „LinkMenų fabrikas“ projektų koordinatorė Monika Grinevičiūtė.
Pasak projekto sumanymo autorės A. Putelytės, kartais mus supantis pasaulis – santykiai su aplinkiniais, kasdieniniai iššūkiai, žinios apie įvykius pasaulyje – būna sudėtingas. Todėl svarbu išmokti nuraminti besiblaškantį protą.
Vieniems gali padėti kvėpavimas, kitiems pasivaikščiojimas. „Ramybės niša“ padeda išmokti dėmesio valdymo pratimo.
„Įgyvendindami projektą „Nebelsti, atidaryta“, susidūrėme su nemažu iššūkiu:
Sukurti paslaugą asmenims, turintiems nuotaikos ir neurozinių sutrikimų. Kadangi šiuo metu itin žinomas mindfulness, arba dėmesingo įsisąmoninimo, būdas, mums beliko rasti būdą, kaip jį pritaikyti muziejuje.
Taip gimė „Ramybės niša“. Be VILNIUS TECH „LinkMenų fabrikas“ palaikymo ir užsidegimo šis sumanymas nebūtų išsivystęs – juk kiekvienam sumanymui reikia savo krikštamotės“, – įsitikinus Agnė.
Diegiant penkių žingsnių pratimą, projekto komandą konsultavo psichoterapeutas Dainius Jakučionis, kuris jį ir įgarsino. Pratimas parengtas taip, kad jo išmokti gali ir vaikai, ir suaugusieji.
Nuo fotogrametrijos – iki 3D spaudos
Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje įkurdinti taktiliniai ir garsiniai muziejaus eksponatų modeliai – tai pirmiausiai regos negalią turintiems žmonėms skirtos vertybės, kurios leidžia lytėjimo pagalba susipažinti su praeities vertybėmis.
„Paliesti net kelis šimtus metų skaičiuojančių artefaktų negalime, tačiau dėka tokių technologijų, kaip 3D skenavimas ir spausdinimas, lytėjimo pagalba galima „pamatyti“ visiškai identiškus šių eksponatų modelius. Jie padeda suprasti vaizduojamo eksponato struktūrą, svorį, geometriją, o kartais – net ir medžiagiškumą“, – pasakoja VILNIUS TECH „LinkMenų fabrikas“ prototipų laboratorijos vadovas Rokas Bagdonas.
Pasak R. Bagdono, kuriant taktilinius bastėjos muziejaus eksponatų modelius, norint pasiekti identišką atitikimą, buvo bendradarbiaujama su partneriais „Digital After-Life“. Jie, pasitelkę fotogrametriją, atliko realių muziejaus eksponatų skenavimą ir jų perkėlimą į skaitmeninę erdvę.
„Atlikus skenavimą, skenuotus modelius pritaikėme 3D spaudai, kurios pagalba vėl perkėlėme eksponatų modelius į fizinį pasaulį, tik šįkart – visiškai pritaikytus būti liečiamiems“ – teigia R. Bagdonas.
R. Bagdonas priduria, kad 3D spauda sukurti taktiliniai modeliai yra papildyti ir garsiniais pasakojimais, kurie žaismingai ir įdomiai perteikia rodomo daikto istoriją.
Garsiniai pasakojimai buvo kurti ir įgarsinti pačių muziejaus darbuotojų, o įrašyti ir sumontuoti VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ audio studijoje.
Lankytojų patirtis
„Naujos paslaugos nelieka nepastebėtos Bastėjos lankytojų. Nei vienas lankytojas nepraeina pro „Ramybės nišą” prie jos nesustojęs. Vieni klauso, kiti uosto, treti išklauso visą pratimą“, – pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus bendruomenių projektų koordinatorė Agnė Putelytė.
„Nei viename muziejuje nemačiau tokios paslaugos“, – savo įspūdžiais dalijosi lankytoja. „Teks pas jus ateiti kasdien – jūsų siena labai ramina“, – sakė kitas lankytojas. Kai kurie net inicijuoja diskusijas apie psichinį raštingumą ir visuomenės psichinę sveikatą.
Agnė Putelytė džiaugėsi, kad bendras darbas su VILNIUS TECH „LinkMenų fabrikas“ pakeitė muziejų.
„Sulaukiame vis daugiau lankytojų su negalia, nes dabar neregiams galime pasiūlyti ne vieną eksponatą. Nors dar negalime lygintis su Homero muziejumi Italijoje, kuriame yra per 300 meno kūrinių, skirtų lietimui, tačiau turime panašių planų.
Siekiame, kad nė vienai lankytojų grupei nereikėtų garsiai belstis, kad būtų įleisti“, – džiaugiasi Lietuvos nacionalinio muziejaus bendruomenių projektų koordinatorė Agnė Putelytė.
