Religija

M. Kundrotas. Islamistų dar teks palaukti. Lefebristai – jau čia (30)

Moroccoworldnews.com nuotr.

Religinė agresija ir smurtas kitatikių atžvilgiu Vakarų pasaulyje ir Lietuvoje pirmiausiai siejami su islamo religija. Nors Lietuvoje kelis šimtus metų gyvuoja tradicinė musulmonų totorių bendruomenė, labai tolima nuo Artimuosiuose Rytuose, Vakarų Europoje, o iš dalies – ir Rusijos imperijos administruojamose musulmoniškose teritorijose bundančio islamiškojo ekstremizmo.

Lietuvoje veikia vos keletas religinių bendrijų, kurios kelia rimtų abejonių. Ošo centrą Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Dėl ko Pavilionis kovoja prieš pagonis? (34)

Jonas Vaiškūnas | delfi.lt, V. Kopūsto nuotr.

Buvę diplomatas, Seimo narys, žinomas ir kaip turtingiausio pasaulyje slapto katalikų Kolumbo riterių ordino narys Žygimantas Pavilionis, bandydamas atsikirsti mano, kaip „Romuvos“ vaidilos, atsakui į Jo rašinį (keistoku pavadinimu „Perkūnas ar Jėzus“? „Perkūnas“, – atsakė Karbauskis“), vėl pažeria krūvą melagingų kaltinimų Senojo baltų tikėjimo bendruomenei „Romuva“.

Jau pirmomis rašinio „Pasitinkam popiežių? (Atsakymas pseudopagonims)“ eilutėmis Ž. Pavilionis pareiškia apie Lietuvoje prasidėjusį naują Žalgirio mūšį prieš Skaityti toliau

„Romuvos“ pripažinimo klausimo svarstymą Seimas atidėjo rudeniui (11)

Lietuvos Romuvos nuotr.

Birželio 30 d. Seime turėjo būti svarstomas ir priimamas nutarimas „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas (Nr. XIIIP-2016(2)). Tačiau klausimo svarstymas buvo atidėtas rudeniui.

Valstybės pripažinimas reikštų, jog valstybė palaiko Senovės baltų religinės bendrijos  „Romuva“ dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą. Tai nesuteikia religinėms bendrijoms tokio pat statuso ir tokių pačių privilegijų, kokias turi valstybės pripažintos tradicinės Skaityti toliau

M. Kundrotas. Krikščionio atsakymas broliui Žygimantui (25)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žygimantas Pavilionis, žinomas savo siekiais atgaivinti Lietuvoje taip trūkstamą konservatizmą, tvirta euroatlantine pozicija ir net kartkartinėmis užuominomis apie tautiškumą, žavi dažną Lietuvos pilietį, labiau linkusį mąstyti dešiniuoju smegenų pusrutuliu. Užtai nuvilia jo bandymai sugrąžinti lietuvius į seniausiai išgyventą ir gal be reikalo primirštą religinių kovų laiką. Būtent kovų, nes karų, kuriais liepsnojo daugelis Europos valstybių, Lietuva išvengė. Dėl mūsų tautai būdingo pakantumo ir pagarbos kitam, kitokiam. Bet kovų būta. Skaityti toliau

Seimo Žmogaus teisių komitetas pritarė Romuvos valstybiniam pripažinimui (26)

Romuvos nuotr.

Birželio 28 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) pritarė Seimo nutarimo projektui (Nr. XIIIP-2016), kuriuo būtų suteiktas valstybės pripažinimas Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.

Birželio 27 d. „Romuvos“ pripažinimo klausimą svarstė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Nutarta, kad ji nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui… tad pritarta, kad „Romuvai“ turėtų būti suteiktas valstybės pripažinimas. Už tai trečiadienį balsavo septyni NSGK nariai, du nutarimui nepritarė susilaikydami. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Atsakymas prieš pagonis kariaujančiam Pavilioniui (video) (18)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos Seimas svarsto Senojo baltų tikėjimo religinės bendrijos „Romuva“ valstybinio pripažinimo klausimą. Ta proga vis dažniau su įvairiais rašiniais ir pareiškimais į dienos šviesą išnyra ilgą laiką tylią neapykantą „Romuvai“ kentę veikėjai, ne lyg kokie mitiniai troliai, pasiruošę visaip dergtis ir kenkti, kad tik sprendimas būtų nepriimtas. Neketinau nerti į šių tamsos gaivalų dirbtinai bandomas kelti purvo bangas šiuo itin paprastu teisiniu procedūriniu klausimu tol kol spaudoje rodėsi tų trolių inspiruotų žurnalistų(-čių) rašinėliai. Tačiau į dienos šviesą išnirus patiems troliams – teko šį pažadą pristabdyti.

Vienas tokių „Romuvos“, Perkūno bei Ramūno Karbauskio nekentėjąs, slapčia svajojantis apie Lietuvos prezidento kėdę, Skaityti toliau

Romuvos Krivė I.Trinkūnienė: Lietuviai išsaugojo prigimtinės religijos pagrindus (2)

Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė | Asmeninė nuotr.

Senovės lietuviai tikėjo, kad žemės planeta yra gyva – gyvi ne tik žmonės, gyvūnai, bet ir medžiai, akmenys, vanduo, ugnis. Gamtą jie laikė galinga, šventa ir amžina, brangino bei tausojo ją garbindami dievus, kurie reiškiasi per gamtos jėgas. Vydūnas yra pasakęs, kad grįžimas prie senovės tikėjimo liudija tautos atsigavimą, tačiau grįžtama ne prie prie buvusių formų, o prie dvasios. Mūsų laikais prigimtinį tikėjimą puoselėja „Lietuvos Romuva“ – senovės baltų religijos bendruomenė. Kuo šiandien gyvena romuviai, kokias šventes švenčia, kokius dievus garbina, kalbuosi su etnologe, folkloriste, „Lietuvos Romuvos“ krive Inija Trinkūniene.

– Kada susikūrė „Romuva“? Skaityti toliau

M. Laurinkus. Nesuprantu, kodėl baltų religija staiga ėmė kelti juoką (30)

Mečys Laurinkus | Asmeninė nuotr.

Kvėpuojant „pažymų“ išmetamosiomis dujomis retkarčiais gera įkvėpti oro, mažiau užteršto politinių sąskaitų suvedinėjimu. Seimas atvėrė diskusiją valstybės lygiu pripažinti senovės baltų religinę bendriją „Romuva“.

Lietuvos kultūros politikoje per ilgą laikotarpį tai vienas rimčiausių žingsnių.

Sąmoningai ar ne, parlamentinis svarstymas daug Lietuvos gyventojų dominančia tema sutapo su Sąjūdžio 30-mečiu. Žmonės, 1992 m. religinę bendriją „Romuva“ įregistravę Teisingumo ministerijoje, savo idėjas įvairia forma skleidė sovietmečiu, Skaityti toliau

Senovės baltų religija siekia valstybės pripažinimo (9)

Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Respublika.lt nuotr.

Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti valstybės pripažinimą  senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Už nutarimo projektą gegužės 24 d. balsavo 67 Seimo nariai. Prieš pasisakė 10 Seimo narių, susilaikė – 19. Projektas toliau bus svarstomas Seimo komitetuose. Galiausiai išvadą pateiks Vyriausybė. Prie šio klausimo Seimas ketina grįžti birželio 21 d.

Valstybės pripažinimas reikštų, jog valstybė palaiko senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą. Skaityti toliau

„Mėnuo Juodaragis” XXI – burtas mestas! (video) (1)

Molavėnų piliakalnių kompleksas | mjr archyvo nuotr.

Savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros šventė „Mėnuo Juodaragis“ šiemet kvies susiburti jau dvidešimt pirmąjį kartą. Tradiciškai paskutinį vasaros savaitgalį vyksiantis trijų dienų renginys šiemet rengiamas ypatingu formatu ir vieneriems metams įsikurs Žemaitijoje – įspūdingame Molavėnų piliakalnių komplekse. Teminę festivalio temą šįkart gaubia itin paslaptinga skraistė – burtai.

„Mėnuo Juodaragis“ šiais metais lankytojus pakvies į naują ypatingą vietovę – festivalis  keliaus į Vakarų Lietuvą, Žemaitijos prieigas, Raseinių kraštą – trijų dienų šventė vyks įspūdingame Molavėnų piliakalnių komplekse, Pašešuvio kraštovaizdžio draustinyje. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Pripažinti Romuvą – krikščioniška, tautiška ir demokratiška (14)

jore-isventimas-i-romuvius-daraskeviciaus-nuotr

Šių metų gegužės 24-ąją, vakariniame posėdyje Seimas balsavo dėl valstybės pripažinimo Romuvos religinei bendruomenei. Smagu, jog dauguma po pateikimo pritarė šiam projektui. Liūdna, jog šalia gausybės veidmainių ir kvailių prieš balsavo, susilaikė arba vengė balsavimo keletas padorių, dvasingų deputatų, ištikimų Lietuvos patriotų. Savos religijos formos suvokimas kaip vienintelės galimos kartais tampa akidangčiu net garbingiems ir išmintingiems žmonėms.

Andrius Kubilius pranoko pats save. Jis pasiūlė dėl Romuvos pripažinimo kreiptis į Skaityti toliau

Seimas po pateikimo pasisakė už valstybės pripažinimo suteikimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ (video) (32)

Seimas po pateikimo pasisakė už valstybės pripažinimo suteikimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Gegužės 24 d. Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti valstybės pripažinimą  Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Už seimo nutarimo projektą „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ (Nr. XIIIP-2016)  balsavo 67 Seimo nariai. Prieš pasisakė 10 Seimo narių, susilaikė – 19.

Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose. Seimas taip pat nusprendė dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Prie šio klausimo svarstymo Seimo ketinama grįžti birželio 21 d. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Vyksta atviras Europos nukrikščioninimas (video) (24)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 11-13 dienomis Šiauliuose prof. Stasio Šalkauskio garbei surengtoje Išminties šventėje vyko prof. Vytauto Radžvilo ir dr. Vytauto Ališausko debatai „Europos Sąjunga – krikščionybės išlikimui palankus ar žalingas projektas?“.

Valandos trukmės renginyje pateikta gausybė įžvalgų ir argumentų, leidžiančių geriau suprasti Europoje vykstančius procesus ir jų santykį su krikščionybe. Kviečiame skaityti V. Radžvilo pasisakymą. Skaityti toliau

G. Burneika. Kaip atgaivinti tautos šaknis (II) (33)

Pixabay.com nuotr.

2. Krikščioniškosios doktrinos ontologinis netikrumas

Krikščionybė išvaro žmogų iš jo namų – iškerta iš prigimtinių tautinių šaknų ir pakerta gelminius ryšius su senosios pasaulėjautos archetipais, arba dievais ir jų galiomis (žr. I dalį). Savų papročių, siejančių tautą su jos gamta, gyvenamąja tikrove, išreiškiančių meilę vietai ir teikiančių būties tikrumą, vieton ji bruka svetimus.

Priėmęs krikščionybę žmogus iškrenta iš savo tautos ir tampa Skaityti toliau

Kodėl žmonės bijo kalbėti apie mirtį? (1)

Laura Rimkutė | Asmeninė nuotr.

Mirtis – neišvengiama gyvenimo dalis, su kuria, atėjus laikui, susiduria kiekvienas. Nors gyvenimo baigtį turėtume priimti kaip natūralų procesą, šiandien gyvename visuomenėje, kuri renkasi mirties temą ignoruoti, o pokalbiai su artimaisiais apie tai, kokio paskutinio atsisveikinimo norėtume, dažniausia tiesiog neegzistuoja.

Psichologė Laura Rimkutė pastebi, kad šiuolaikinių žmonių nekalbėjimas apie mirtį glaudžiai susijęs su noru rinktis lengvesnį kelią – daugelis linkę užsimerkti prieš tuos dalykus, kurių bijo. Skaityti toliau

Pasklido Jorė po baltų kraštą (video) (1)

Jorės šventė Ožkiniuose (Lenkija) 2018m. | L. Grigaitytės nuotr.

Gegužės 6 d. į tradicinę jotvingių Jorę Jotvingių ir prūsų gyvenvietėje Ožkiniuose (netoli Punsko, Lenkija), kurioje puoselėjama pagarba senajam baltiškųjų kultūrų paveldui, vėl, kaip ir kasmet, susirinko žmonės, kuriems didžiausia vertybė yra baltiškasis gyvenimo būdas, kad pabūtų drauge Jorės dieną, kai Aukščiausioji galybė Perkūno šviesos pavidalu nusileidžia į Žemynos globojamus kūnus, visa perkūnydama naujo vešėjimo metui.

Šventė vyko pagal senovines baltų apeigas, vyko jotvingių ir prūsų amatų Skaityti toliau

Romoje įvyko Europos etninių religijų konferencija (1)

Europos etninių religijų konferencija Romoje | I.Trinkūnienės nuotr.

Balandžio 19 – 22 dienomis Romoje įvyko Europos etninių religijų konferencija. Į konferenciją, kuri vyksta kas antrus metus, kviečiami prigimtinio tikėjimo bendruomenių atstovai, mokslininkai iš visos Europos ir kitų pasaulio kraštų.

Konferenciją rengė Europos etninių religijų kongreso narė – Italijos prigimtinio tikėjimo bendrija – „Romėniškų tradicijų sąjūdis“ (Movimento Tradizionale Romano). Skaityti toliau

G. Burneika. Kaip atgaivinti tautos šaknis (I) (7)

1. Archetipinės galios

Tautos, kaip ir medžio, šaknys nematomos. Jos tarpsta giliai žmogaus sielos „dirvoje“, širdyje. Iš jos gelmės kyla gyvybės syvai, teikiantys tautai galių, maitinantys jos tradicijas ir papročius. Be šaknų teikiamų syvų tautiškumas vysta, džiūsta, nebegali skleistis ir augti, virsta sausu pernykščiu stagaru – negyvais muziejiniais eksponatais. Tautiškumo šaknys slypi senajame prigimtiniame tautos tikėjime, todėl jo nesutaikomas priešas – krikščionybė nepaliaudama stengiasi žmogų iš jo iškirsti ir įskiepyti jį į saviškį „alyvmedį“ (Rom 11, 24, 17)[1], maitinamą tolimų svetimų šaknų. Skaityti toliau

Romoje vyks Europos etninių religijų konferencija „Senojo tikėjimo apeigos ir jų šaltiniai“ (9)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė Pasaulio religijų parlamente Solt Leik Sityje (JAV), 2015 m. | Lietuvos Romuvos nuotr.

Balandžio 19-22 dienomis Italijos sostinėje Romoje vyks Europos etninių religijų konferencija. Šią konferenciją rengia Europos etninių religijų kongreso (EERK) narė – Italijos prigimtinio tikėjimo bendrija – „Romėniškų tradicijų sąjūdis“ (Movimento Tradizionale Romano). 

EERK etninėms religijoms skirtos konferencijos rengia kas antrus metus. Į  jas kviečiami prigimtinio tikėjimo bendruomenių atstovai, mokslininkai iš visos Europos ir kitų pasaulio kraštų.

„Mums malonu pranešti, kad turėsime dvi progas švęsti – viena – tai Europos etninių Skaityti toliau

Pavasarinis sprogimas kviečia į Jorę! (2)

Kviečia Jorė 2018 | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 28-29 d., paskutinį balandžio savaitgalį, atbundanti pavasarinė gamta vėl sukvies gausų būrį šventėjų  į pirmosios pavasario žalumos šventę Jorę. Jorė – didžiausia pavasario šventė, mūsų protėviams buvusi Naujaisiais metais,  šalia Astronomijos observatorijos, Labanoro regioniniame parke, Kulionių kaime įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje bus švenčiama jau 22-ajį kartą. Skaityti toliau

L. Litvinavičius. Panieka (nuotraukos, video) (5)

L. Litvinavičius. Panieka | Autoriaus nuotr.

Švenčionių rajone, Rakštelių kaime, Švento ežere yra pusiasalis-šventvietė vadinamas Alku. Mūsų protėviams, o ir mums, tai ypatinga, šventa vieta kurioje bendraujama su dievais ir su savo sąžine.

Bet 2017 metais ši vieta, sakyčiau, buvo išniekinta, pastačius prie kelio, ties rodykle į šventvietę, kryžių. Kryžių buvo galima pastatyti 100 ar 1000 metrų į vieną ar kitą pusę, bet ne, reikėjo statyti būtent ties senovės šventviete.

Gyvename 21-me amžiuje, bet metodai liko tie patys – sunaikinti, užgožti, sumenkinti, Skaityti toliau

Krivė Inija Trinkūnienė: Mes esame verti būti pripažinti (36)

Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr.

Lietuvoje yra ne viena religinė bendruomenė ir bendrija, tačiau ne visos sulaukia valstybės pripažinimo. „Praėjusiais metais, minėdami 25 metus nuo oficialios religinės bendrijos registracijos, Seimui pateikėme prašymą gauti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, ir iki šiol tikimės, kad būsime pripažinti“, – sako Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ krivė Inija Trinkūnienė.

Iš pradžių – nedidelės žmonių grupės

Nors „Romuva“ tik 1992 m. buvo oficialiai įregistruota kaip Baltų tikėjimo bendruomenė, Skaityti toliau

G. Burneika. Velykų spindesys ir skurdas (24)

„Koncertas kiaušinyje“. Jeronimo Boscho paveikslas 1516 m. | Wikipedia.org nuotr.

Amžina šviesos ir tamsos kova gamtoje sukelia metų laikų virsmus, kuriuos prigimtinio baltų tikėjimo puoselėtojai pažymi šventėmis. Gamta – mūsų senojo prigimtinio tikėjimo Šventas Raštas, mokantis mus visokeriopos įžvalgos, o švenčių tradicijos neatsiejamos nuo gyvybinių jėgų apykaitos ir telkimo.

Krikščionybė, pradedant nuo pat jos įsigalėjimo IV a., atkakliai stengiasi iškreipti šių švenčių prasmę, primesdama joms su žydų tautos istorija ir religiją susijusius pavadinimus ir turinį. Skaityti toliau

Vyks vakaras skirtas Krivio J. Trinkūno atminimui: „Kelias į nepriklausomybę“ (2)

Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Kovo 10 d.,  šeštadienį, 16 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (B.Radvilaitės g. 8) vyks vakaras  skirtas Kriviui Jauniui-Jonui Trinkūnui (1939-2014) atminti.

Renginyje, kurį surengs Vilniaus romuvų sambūris, bus prisiminta J. Trinkūno pogrindinė veiklą. Apie tai prisiminimais dalinsis jo bendražygiai. Žgio dainas dainuos Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“.

J. Trinkūnas buvo vienas iš Lietuvos etnokultūrinio judėjimo pradininkų, etnologas, folkloristas, religijotyrininkas ir iškiliausias senojo baltų tikėjimo puoselėtojas Skaityti toliau

Pasaulio prigimtinių religijų atstovai Indijoje kartu su Romuva giedojo lietuviškas sutartines (nuotraukos, video) (6)

Pasitinkami konferencijos dalyviai | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vasario 1-4 d. didžiausio Indijos miesto Mumbajaus Kešav Šrušti  kultūros centre vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „Dieviškumo pažinimas per senovės kultūrų moteriškumo tradicijas“  („Exploring Divinity trough the Feminine in Ancient Culture“) Lietuvos Romuvos atstovai pristatė Senąjį baltų tikėjimą.

Pirmąją konferencijos dieną jaunas indų režisierius Aditija Patvardanas (Aditya Patwradhan) iš JAV, kuriantis filmus Holivude, surengė savo naujo filmo „Vakarų pasaulio rytiniai krantai“ („Eastern schores of the Western World“) Skaityti toliau

Romuva Indijoje pristato moters dieviškumo tradiciją baltų kultūroje (nuotraukos) (8)

Romuva Indijoje pristato moters dieviškumo tradiciją baltų kultūroje | R. Balkutės nuotr.

Vasario 1 d. didžiausio Indijos miesto Mumbajaus Kešav Šrušti švietimo centre  prasidėjo Indijos tarptautinio kultūros studijų centro  (ICCS – International Centre for Cultural Studies) rengiama VI tarptautinė konferencija senąsias kultūrų tradicijas puoselėjančių bendruomenių vadovų suvažiavimas. Šių metų konferencijos tema „Dieviškumo pažinimas per senovės kultūrų moteriškumo tradicijas“  („Exploring Divinity trough the Feminine in Ancient Culture“).

Tokios ICCS konferencijos rengiamos kas treji metai. Tai svarbi indų iniciatyva, siekianti Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ D. Urbanavičienė – apie judesių prasmes baltų kultūroje (video) (0)

Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt nuotr.

Tęsiame per Balticum TV transliuojamų kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Dešimtoje ciklo laidoje dalyvavo bene ryškiausia choreologijos tyrinėtoja Lietuvoje Dalia Urbanavičienė, kuri atskleis judesių kalbos prasmes baltų kultūroje. Ar iš žaidimais ir pokštais virtusių formų galima atstatyti lietuvių šokių archetipus, apeigų ritualus? Kuo pasižymi autentiški baltų tradiciniai šokiai, kuo jie skiriasi nuo stilizuotų?  Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ N. Kardelis – apie simbolius, ženklus ir religijas (video) (1)

Naglis Kardelis | Alkas.lt nuotr.

Tęsiame per Balticum TV transliuojamų kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Devintoje ciklo laidoje dalyvavo filosofas Naglis Kardelis. Ką reiškia sąvoka „simbolis“ ir kaip ji interpretuojama filosofijoje? Ar žodžiai „simbolis“ ir „ženklas“ reiškia tą patį? Kokia buvo graikų pagonybė? Laidoje pateikiama mokslininko filosofinė vizija apie religijų ateitį Lietuvoje ir kokia yra Pasaulio medžio simbolio prasmė.

Skaityti toliau

Pasirodė Gudijos baltų žurnalo „Svajksta“ antrasis numeris (3)

Pasirodė Gudijos baltų žurnalo „Svajksta“ antrasis numeris | Svajksta.by nuotr.

2017-ųjų pabaigoje, per Žiemos saulėgrįžos šventę Baltarusijos sostinėje Minske buvo pristatytas „Svajksta“ žurnalo antrasis numeris, kurį išleidžia gudų interneto svetainės Svajksta.by redakcija.

Žurnalas leidžiamas pasitelkud medžiagą, kuri per praeitus metus buvo skelbiama svetainėje Svajksta.by. Pirmą, pilotinį leidinį  Svajksta.by išleido pavasarį, į jį buvo sudėti geriausi 2016 m. rašiniai. Antrįajame žurnalo numeryje skelbiamos įdomiausios 2017 m. „baltiškos“ ir „pagoniškos“ srities naujienos iš Baltarusijos bei kaimyninių šalių ir Skaityti toliau

J. Vaiškūnas: Su Žvaigždžių diena + + + (1)

+++ | Alkas.lt nuotr.

Trijų Karalių diena vadinamos Sausio 6-osios proga Alkas.lt žurnalistė Ditė Česėkaitė apie šios šventės lietuviškus ikikrikščioniškus papročius kalbina etnokosmologą Joną Vaiškūną.

– Šventinis Kalėdų laikotarpis baigiasi sausio 6 d. Trijų Karalių švente. Krikščionys šią šventę sieja, esą, su istoriniu įvykiu, kuomet 3 Rytų magai atkeliavo į Jaruzalę pasveikinti gimusio Jėzaus, kurį jie laiko Dievo sūnumi. Kuo reikšminga ši diena lietuvių prigimtiniam tikėjimui?
Skaityti toliau