Religija

Baltų tikėjimo tęsėjai Punsko Krivulėje gilinosi į šventumo apraiškas (nuotraukos) (1)

Baltų tikėjimo tęsėjai Punsko Krivulėje gilinosi į šventumo apraiškas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rugsėjo 14-15 dienomis Punske  įvyko Baltų krivulė. Krivulėje dalyvavo trijų baltų tautų – lietuvių, latvių ir prūsų prigimtinių tikėjimų bendrijų atstovai.  Šių metų krivulė vyko Prūsų jotvingių gyvenvietėje, kurią įkūrė ir prižiūri prūsas Petras Lukoševičius.

Krivulė  prasidėjo bendra baltų tautų apeiga, kuriai vadovavo Senovės baltų religinės bendrijos Romuva Krivė Inija Trinkūnienė: buvo atliekamos dievų ir deivių pagerbimo apeigos, trimis kalbomis kreiptasi į dievus, giedotos šventos giesmės. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Religinių bendrijų pripažinimas: kodėl užblokuota Romuva? (37)

Alkas.lt koliažas

Stebint dabartinės Lietuvos valdžios santykį su savo piliečių tikėjimo bendrijomis kyla įvairių klausimų. Vienas jų – kodėl keturios protestantiškos bendrijos (baptistų, sekmininkų, adventistų ir naujųjų apaštalų) gavo valstybės pripažinimą, nors yra atskirtos nuo devynių tradicinių bendrijų, o Romuvos bendrijai toks pripažinimas užgintas?

Tiek krikščionių, tiek baltų tikėjimo šalininkų vaizdinys, jog pagrindinė skirtis – tikėjimo objektas, Jahvė ar Jėzus Kristus, yra kiek naivokas. Yra krikščioniškų bendrijų, Skaityti toliau

Ž. Pavilionis įpareigotas viešai paneigti prieš Romuvą nukreiptą šmeižtą (video) (12)

Žygimantas Pavilionis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Rugsėjo 11 d., trečiadienį,  Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad konservatorius-krikščionis demokratas Žygimantas Pavilionis, iš Seimo tribūnos pasisakydamas prieš Senovės baltų religinės bendrijos Romuva valstybinį pripažinimą, pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo principus.

Ž. Pavilionis buvo įpareigotas artimiausiame Seimo posėdyje paneigti paskleistus žinomai neteisingus duomenis apie Senovės baltų religinę bendriją Romuva.  Už šį sprendimą trečiadienį balsavo 4 komisijos nariai, prieš buvo 2, susilaikė 1 Seimo narys.

Skaityti toliau

O. Strikulienė. Kuo Seimo nariams neįtiko baltų religija (4)

Senovės baltų religijos išpažinėjai romuviečiai | I. Sidarevičiaus nuotr.

„Respublikos“ savaitės akiratyje – senovės baltų religijos išpažinėjai romuviečiai. Jų religinė bendrija „Romuva“ kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), kad būtų pripažinta jos teisė turėti Lietuvos valstybės pripažintos religijos statusą.

Lietuvos Respublikos Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnis skelbia, jog valstybė pripažįsta 9 religijas – lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų, karaimų, evangelikų reformatų. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Midus Europos priešistorėje (0)

Hochdorfo pilkapio geriamasis ragas, talpa – 5,5 ltr. Berno istorijos muziejus | Wikimedia nuotr.

Midaus istorija prasideda jau prieš 9000 metų. Tuo metu Geltonosios upės slėnyje Kinijoje Jiahu neolitinėje gyvenvietėje žmonės paliko molinių indų, kuriuos ištyrus nustatyta, kad čia buvo laikomas midus. Neolitinio gėrimo sudėtyje taip pat buvo laukinių vynuogių, gudobelių vaisių ir ryžių.

Europoje seniausias midus žinomas iš Iberijos pusiasalyje esančios Azutano archeologinės vietovės (maždaug iš V-IV tūkstantmečių pr. m. e sandūros). Midaus likučių aptikta ant indo, rasto archeologiniame sluoksnyje po Azutano dolmenu – megalitine kapaviete.

Skaityti toliau

V. Mikailionis. Teologijos disputas Seime arba kaip katalikiško kultūrinio šovinizmo sekėjai kovojo prieš Romuvą (9)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Teisė ar teologija?

2019-ųjų metų birželio 25 d., antradienį, rytiniame ir birželio 27 d., ketvirtadienį, vakariniame Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje buvo svarstomas nutarimo projektas dėl baltų religinės bendrijos „Romuva“ valstybės pripažinimo. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų tai tiesiog paprasčiausias teisinis formalumas, nes skelbti valstybės pripažinimą Romuvai rekomendavo teigiami Teisingumo ministerijos ekspertų ir visų trijų paskirtųjų Seimo komitetų vertinimai bei Lietuvos Skaityti toliau

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ kreipėsi į žmogaus teisių teismą (26)

Inija Trinkūnienė Romuvos krivė | Keišos nuotr.

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“  kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT), prašydama pripažinti, kad Lietuvos Respublika, Seimui atsisakius suteikti šiai bendrijai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnį (Minties, sąžinės ir religijos laisvė), 14 straipsnį (diskriminacijos draudimas) bei  6 ir 13 straipsnius (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą bei teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę).  Skaityti toliau

Tęsiamas paskaitų ciklas „Durys į baltų dievų pasaulį“ (0)

Dalios Stalauskienės piešinys | rengėjų nuotr.

Rugsėjo 10 d. 18 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekoje (Renginių erdvėje, III a.) Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kartu su Lietuvos nacionaline biblioteka vėl kviečia praverti duris į baltų dievų pasaulį. Mitologė, humanitarinių mokslų daktarė Daiva Vaitkevičienė jau supažindino su baltų mitiniais vaizdiniais, atskleidė simbolines reikšmes, slypinčias mituose, dievų paveiksluose ir apeiginėse praktikose. Kitos keturios paskaitos klausytojų dėmesį nuo pirmapradžių gamtos elementų ir galių perkels prie gyvųjų būtybių: žmonių, gyvūnų, augalų, sampratos ir simbolizmo mitologijoje. Skaityti toliau

Bedugnės kapinyno tyrimai: elitiniai Vytauto laikų raiteliai nebuvo laidojami kartu su žirgais (0)

Bedugnės kapinyno tyrimų akimirka. | G. Petrausko nuotr.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai ir VšĮ Prigimtinės kultūros institutas, remiamas Vasario 16-osios fondo, baigė antrąjį archeologinių tyrimų Bedugnės kapinyne sezoną. Po trijų savaičių tyrimų archeologai sako, kad dabar aiškėja daugiau detalių apie elitinių Vytauto laikų raitelių laidojimo apeigų ritualus.

Bedugnės kapinynas, esantis netoli Senųjų Trakų, į archeologų dėmesio centrą pateko prieš septynerius metus, tačiau išsamūs kapinyno tyrimai prasidėjo tik pernai. Skaityti toliau

Romuviai kviečia švęsti Žolines – deivės Žemynos šventę (1)

Žolinės | V. Girskienės nuotr.

Rugpjūčio 15 dieną, 15 val. Romuvos kaime Dvarčiškiuose, Švenčionių rajone kasmet Romuvos rengiamos stovyklos dalyviai švęs Žemynos garbei paskirtą šventę – Žolines. Ši  kalendorinė šventė Romuos kaime švenčiama kiekvienais metais. 

Žolinės – tai bendruomenės šventė, kai džiaugiamasi Motinos Žemynos subrandintais vaisiais ir visi kartu dėkoja už brandą, gausą, gyvastį, derlių.

Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė sako: „Žolinė – deivės Žemynos šventė. Tai augmenijos Skaityti toliau

Seimo Etikos ir procedūrų komisija priėmė sprendimą dėl Romuvos skundo (video) (10)

Rasos šventės apeigos prie Lizdeikos aukuro Verkiuose | LEKD nuotr.

Liepos 24 d. Seimo Etikos ir procedūrų komisija posėdyje svarstė Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ skundą dėl Seimo nario Žygimanto Pavilionio pasisakymų. Nuomonėms išsiskyrus, balsų dauguma buvo nutarta pradėti tyrimą. Išvadų rengėjomis paskirtos Seimo narės Dovilė Šakalienė ir Ona Valiukevičiūtė. 

Primename birželio 27 dienos vakarinio posėdyje Seimo narių pasisakymus svarstant nutarimo „Dėl vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo su­tei­ki­mo Se­no­vės bal­tų re­li­gi­nei bendri­jai „Ro­mu­va“ pro­jek­tą:

Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Šatrijos ugnelė amžina (1)

Ugnies apeigos ant Šatrijos kalno | R.Jasukaitienės nuotr.

Šiemet sukanka 25-eri metai, kai ant Šatrijos piliakalnio buvo užkurta Amžinoji ugnis. Tai – sąlyginė tiesa, nes žemaičiai šventą ugnį ant Šatrijos kalno kūreno šimtmečius. Užgesinta ji buvo 1417 metais, kai Jogaila su Vytautu apkrikštijo žemaičius. Prieš ketvirtį amžiaus ugnelė vėl buvo uždegta karaliaus Ringaudo dvare, Gedvilų sodyboje, o prieš porą metų ir ugnume (specialus pastatas, primenantis bažnyčios bokštą dūmams išeiti); čia ją dieną naktį, žiemą vasarą kūrena savanoriai Ugnies sergėtojai.

Vyriausias ugnininkas – Vaidotas Digaitis, likus pusvalandžiui iki šventės pradžios, mielai aprodo, kur ir kaip ugnelė kūrenama, saugiai užvožta tam tikslui pagamintu skylėtu dangčiu. Iš čia ugnelė kasdien nešama ant Šatrijos piliakalnio. Skaityti toliau

Romuva apskundė Seimo narį Ž. Pavilionį Seimo etikos ir procedūrų komisijai (video) (11)

Romuva apskundė Seimo narį Ž. Pavilionį Seimo etikos ir procedūrų komisijai | Alkas.lt ekrano nuotr.

Liepos 22 d. Senovės baltų religinė bendrija Romuva Seimo Etikos ir procedūrų komisijai apskundė Seimo narį Žygimantą Pavilionį dėl viešų pasisakymų įžeidžiančių ir šmeižiančių Romuvos tikinčiuosius. Seimo komisijai įteiktame skunde rašoma, kad Seimo nario Ž. Pavilionio birželio 27 d. tikrovės neatitinkantys vieši pasisakymai Seime ne tik įžeidė ir apšmeižė Senovės baltų religinę bendriją „Romuva“, bet ir galėjo turėti lemiamos įtakos balsavimui dėl valstybės pripažinimo suteikimo šiai bendrijai.

Kaip žinia, šių metų birželio 27 d. Seimas nepritarė, kad Senovės baltų religinei bendrijai Skaityti toliau

Kuo stebina Palangos Birutės kalnas? (1)

Atvirukas „Birutės kalnas. Vytauto Didžiojo paveikslo sargyboje“ | vykintokeliai.lt nuotr.

Birutės kalnas Palangoje – viena iš ilgaamžiškiausių Lietuvos šventviečių, kurios priešistorinę reikšmę liudija I-IV a. kuršių archeologiniai radiniai, krikščionišką laikotarpį – švento Jurgio koplyčia, o jos šiandienine reikšme neleidžia abejoti nuolatiniai lankytojų srautai. Tačiau ne kiekvienas žino, kokia permaininga ir dramatiška yra Birutės kalno istorija.

Birutės kalnas – viena iš garsiausių Lietuvos vietų ir neatsiejama mūsų tapatybės dalis. Archeologai tvirtina, kad nuo pat pirmųjų m. e. amžių čia būta gyvenvietės ir medinės pilies. Po gaisro XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje šioje vietoje buvo įrengtas vienuolikos medinių stulpų pusratis, kuriame, manoma, kūrenta šventoji ugnis. Skaityti toliau

Romuva kviečia pasirašyti peticiją raginančią persvarstyti Seimo sprendimą (18)

Romuvos stovykla 2012 m. | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Senovės baltų religinė bendrija Romuva, nesutikdama su birželio 27 dieną Seimo priimtu sprendimu nepripažinti šios bendruomenės, kviečia pasirašyti peticiją, raginančią persvarstyti priimtą sprendimą, ir žada savo teises ginti Europos Žmogaus teisių teisme.

Antradienį Romuvos išplatintame kreipimęsi į visuomenę teigiama, kad Seimo priimtas sprendimas nesuteikti Romuvai pripažintos bendrijos statuso prieštarauja galiojantiems teisės aktams, kurių kriterijus bendrija atitinka. „Svarstant šį klausimą buvo pateiktos Seimo Teisės komiteto, Kultūros komiteto ir Skaityti toliau

D. Razauskas. Tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina (131)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

1) Daryti gera ir, kita vertus, prisiskirti sau „gerumą“, mėgautis bei pūstis savo „gerumu“ prieš savimeilės veidrodį, pasikelti aukštai virš kitų tuo savo tariamu „gerumu“ – visai ne tas pat. Mylėti artimą ir, kita vertus, apsiskelbti vieninteliu „artimo mylėtoju“ bei primesti save jam kaip nuolatinį priekaištą, kaip neišperkamą kaltę – visai ne tas pat. Tiesą sakant, tai skiriasi kaip dangus ir žemė, o dar tiksliau – kaip dangus ir pragaras.

Skleisti šviesą, žinojimą, erdvę ir, kita vertus, gožti, stelbti, gniaužti, Skaityti toliau

G. Burneika. Judo-krikščioniškasis pasiaukojimas (video) (14)

Brunonas Pažaislio freskose | xxiamzius.lt nuotr

Pasiaukojimas – kilni savybė, tik pasiaukojimo tikslai ne visada būna kilnūs. Juk aukotis galima fašizmo, bolševizmo ar dar kokios nors pragaištingos ideologijos vardan. Ir kiekviena tokia ideologija pasiaukojimą jos vardan pati, žinoma, laikys šventu dalyku. Taip ir krikščionio pasiaukojimas už savo tikėjimą laikomas šventu. Bet ar dėl to jis iš tikrųjų yra šventas?

Mėgstama priminti ankstyvųjų krikščionių persekiojimus. Tačiau kodėl gi visoms kitoms Skaityti toliau

Seimo sprendimą nesuteikti Romuvai valstybės pripažinimo pasmerkė ir tarptautinės organizacijos (12)

Žolinių apeigos | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Senovės baltų religinės bendrijos Romuva vaidilos susirinkę į neeilinę Krivulę aptarė susidariusią padėtį po to, kai birželio 27 d. Seimas nutarė Romuvai nesuteikti valstybės pripažinimo. Nutarta dėl šio įvykio kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą.

„Seimo sprendimas nesuteikti valstybės pripažinimo, visus tam reikalingus įstatymo reikalavimus atitinkančiai ir visų atsakingų valstybės institucijų oficialius pritarimus gavusiai, Senovės baltų religinei bendruomenei Romuva buvo priimtas po stipraus Romos katalikų Skaityti toliau

L. Rudnickienė. Nei Ragaišių, nei pagonių… (3)

Sidabrėje pamatai | sidabre.lt nuotr.

Paskutinis pagonis! Dalykas, rodos, mažai tikimas, tačiau paskutinis lietuviškosios Žiemgalos dalies pagonis mirė vos 1908 m. Ragaišių kaime (Kriukų apyl.).

Tai Balčiūnas Minvydas-Vincas. Mirė būdamas 86 m. amžiaus.

Balčiūnas buvo Melgužėlės dvaro eigulys. Jo sodybą supo miškai. Už gerą tarnybą Melgužės grafas Keizerlingas dar prieš baudžiavos panaikinimą atleido jį iš Skaityti toliau

M. Kundrotas. Krikščionybė lietuviškai: homoseksualams – taip, romuviams – ne (46)

Cenzūra – ne prastesnė nei sovietmečiu | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Seime pritrūko balsų suteikti Romuvos bendruomenei valstybės pripažinimą, taip bent iš dalies ištaisant antidemokratinę tendenciją, kai vienos religinės bendrijos mūsų valstybėje – lygios, o kitos – lygesnės. Užginant romuviams įstatymo numatytas teises – gauti valstybės pripažinimą po 25-erių metų veikimo laikotarpio, jei bendruomenės mokymas ir veiksmai suderinami su įstatymais ir dora – ypač pasižymėjo liberalų partija, besivadinanti Tėvynės sąjunga, kartais dar vadinama konservatoriais ar krikščionimis demokratais.

Tai – partija, kurios pirmininkas ir kandidatė į prezidentus balsavo už homoseksualų Skaityti toliau

Pasipriešinus katalikams Seimas nesuteikė valstybės pripažinimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ (video, tiesioginė transliacija) (56)

Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr.

Birželio 27 d., ketvirtadienį, Seimas nepritarė, kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ būtų valstybės pripažinta. Už pasisakė 40, prieš – 31 , susilaikė – 15 Seimo narių.

Birželio 25 d., antradienį, Seimas po svarstymo buvo nubalsavęs suteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimą, tačiau  balsavimo išvakarėse sulaukęs katalikų bažnyčios vadovybės spaudimo, Seimas persigalvojo.

Birželio 26 d. Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas Arkivyskupas Gintaras Grušas Seimo nariams adresuotame laiške išdėstė argumentus, kodėl Seimas neturėtų suteikti Skaityti toliau

Seime po svarstymo pritarta, kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ būtų valstybės pripažinta (video) (37)

Inija Trinkūnienė Romuvos krivė | Keišos nuotr.

Birželio 25 d., antradienį,  Seimas po svarstymo pritarė Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ valstybiniam pripažinimui. Už tai, kad „Romuvai“ būtų suteiktas valstybės pripažinimas balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo 19, susilaikė 18 Seimo narių. Vėliau dar turės būti balsuojama už nutarimo priėmimą.

Prieš „Romuvos“ pripažinimą griežtai pasisakė: Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai Jurgis Razma ir Jonas Dagys, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas (LVŽS) Stasys Tumėnas bei Mišrios frakcijos narys Povilas Urbšys. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Krikščionys ir baltų sentikiai: ar tikrai tokie skirtingi? (28)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įvairių tikėjimų santykiai šiais laikais būna gana skirtingi. Nuo radikalaus religinio išskirtinumo iki sinkretizmo arba reliatyvizmo. Šiuo atveju norėtųsi rasti ketvirtą kelią – užuot vien tiktai priešinus skirtingus tikėjimus, kuriant dirbtinę mišrainę ar abejingai teigiant vienodą kiekvienos pusės teisumą panagrinėti tai, kas iš tiesų jungia, o kas skiria.

Pagrindinis skirtumas tarp krikščionybės ir pagoniškųjų religijų – kad krikščionybėje dievybės gerumas tampa svarbesnis, nei jos galia, o pagonybėje dažniau apeliuojama į galią. Pagoniškas žmogaus santykis su dievybe savo esme atitinka Skaityti toliau

L. Litvinavičius. Nutikimas prie Šventojo Daubų ąžuolo (9)

Šventasis Daubų ąžuolas | L. Litvinavičiaus nuotr.

Vieną darbo dieną, kai pavargau dirbti, nutariau aplankyti senolį Šventąjį Daubų ąžuolą, esantį Vilniaus rajone, netoli Dūkštų, Neries regioniniame parke, šalia Buivydų piliakalnio.

Oras buvo nuostabus, darbo laikas, todėl šiek tiek nustebau, radęs automobilį stovėjimo aikštelėje prie Buivydų piliakalnio. Pagalvojau, kad aš ne vienas toks.

Dar nepriėjęs iki ąžuolo, užuodžiau degančios cigaretės tvaiką, o priartėjęs, pamačiau keturių jaunuolių kompaniją. Du augaloti vaikinai ir dvi dailios merginos, Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Vilkas ir gervė (2)

Pilkoji gervė | R. Jakaičio nuotr.

Vilks papjovis arklį, suėdis mėsą, nebtureji ką beėsti, kaulus krimta. Kaulus bekrimsdams užspringa, gerklėj geliant, pradėji bėgioti po gires ir krūmus, visims žvierims ir paukštems siuloji didį algą, kurs anan pagielbietų, iš gerklies kaulą išimtų. Ale visi žvierys ir paukštei visi bijoji tan daryti, ir nieviens neatsivožie (neišdrįso) eiti pri vilka ir jin  gielbieti, nes visi žvierys ir paukštei žina, jog vilkas yra visų neprieteliu; kurį tiktai prigaun, tan tujaus papjaun, o papjovis suied. Ir visi atsaki, kad vilką negal gielbiet. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Dvasinis uždarumas ir tiesos monopolis: tikri ir menami pavojai (7)

Radikalioji krikščionybės atskala suburta arkivyskupo Marselio Lefebro pagal jo pavardę vadinama lefebristais | Alkas.lt koliažas

Prieš gerą dvidešimtmetį bulvarinė spauda gąsdino sektų pavojumi. Nuo to laiko daug vandens nutekėjo, vakarykštės sektos tapo respektabiliomis denominacijomis, jų tekstai spausdinami oficiozinėje žiniasklaidoje, o pačios šios bendruomenės įrašomos tarp gintinų visuomenės grupių, šalia imigrantų ir homoseksualų, kuo vargu, ar jos pačios džiaugiasi.

Atėjo laikas aptarti vadinamąsias ir tikrąsias sektas racionaliai, be aistrų ir stereotipų. Sektos sąvoka kildinama iš lotyniško žodžio, reiškiančio sekimą – tam tikru mokymu ar Skaityti toliau

Kviečia Sakralūs pasaulio tekstai: „Budistinio pali kanono“ biografija (0)

Paskaita apie budizmą | vu.lt nuotr.

Gegužės 16 d., ketvirtadienį, 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks dešimtasis ciklo susitikimas, kuriame Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesorius Audrius Beinorius pristatys seniausią ir autoritetingiausią budizmo tekstų rinkinį – pali kanoną.

Šis tęstinis išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos biografija“ – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai Skaityti toliau

Tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ (3)

Paskaitu ciklas MM bibliotekoje_rengeju nuotr

Gegužės 2 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Renginių erdvė, III a.) tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai Vilniaus universiteto 440-ojo jubiliejaus proga.

Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, Skaityti toliau

Nugriaudėjus pirmajam Perkūnui romuviai švęs Jorės šventę (dienotvarkė, nuotraukos, video) (1)

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 27-28 dienomis jau 23-ius metus iš eilės senojo baltų tikėjimo tęsėjai romuviai vėl švęs Jorės šventę. Nugriaudėjus pirmam pavasariniam Perkūnui, paskutinį balandžio savaitgalį, romuviai š visos Lietuvos renkasi Molėtų rajone, Kulionių kaime esančioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Dangaus šviesulių stebykloje, atgimstančios pavasarinės gamtos apsuptyje atšvęsti savo didžiosios pavasario šventės – Jorę.

„Jorė – kalendorinė šventė tapati Velykoms. Bet nesiejama su jokiais istoriniais įvykiais ar Skaityti toliau

Pianistas D. Mažintas: Menas ir religija žmogaus istorijoje gimė kartu (0)

Pianistas Darius Mažintas | A. Žukovo nuotr.

Velykų proga pianistas Darius Mažintas dalijasi įžvalgomis apie meno ir religijos sąsajas. „Mano religija – tai kosmosas, o jos išraiška – menas“, – teigia pianistas, savo atlikimo strategijomis visų pirma siekiantis praplėsti laiko ir erdvės ribas. Religiją D. Mažintas apibrėžia kaip žmonių sukurtą sistemą stebuklams pagristi, kūrybą prilygina turimų dvasiniu ribų ir resursų demonstravimui, o pasiruošimo koncertui veiksmų seką pianistas gretina su tikinčiojo nusiteikimo Skaityti toliau