Religija

„Baltų šventadieniai“: Krivio diena, Vėlinės (1)

Krivė Inija Trinkūnienė ir vaidila Jonas Vaiškūnas | V .Daraškevičiaus nuotr.

Romuvos bendruomenė spalio 19-ąją šventė Krivio dieną. „Krivis yra senovės lietuvių dvasininkas, žynys. Pagrindinės žynių funkcijos siejasi su ritualu, t. y. kulto apeigų vykdymu, be to, jie tvarko, išlaiko ir plečia religinę sistemą, prižiūri sakralias vietas ir šventyklų veiklą ir pan. Svarbiausia žynio funkcija laikoma tarpininkavimas tarp dievų ir žmonių, suteikiantis jam šventumo, kitoniškumo visų kitų žmonių atžvilgiu. Žynys gali atlikti ir daugybę kitų funkcijų: pranašauti, gydyti, atlikti teisėjo pareigas Skaityti toliau

Ąžuolas be viršūnės, arba kodėl bijome kirvio (1)

Nupjauta Mingėlos ąžuolo viršūnė. Vieštovėnai, Plungės r. 2015m. | Vykinto ir Daivos Vaitkevičių nuotr.

Yra tokių „amžinųjų“ temų, apie kurias Lietuvoje buvo, yra ir bus rašoma. Jos išsilieja pasakojimais, asmeninės patirties liudijimais ar pilietiniais sąjūdžiais. Tokia yra kertamos girios, alėjos ar seno medžio tema. Ir jos istorija irgi sena.

Skausmas dėl nukirstų medžių aprašomas jau XV a. istorijos šaltiniuose, nušviečiančiuose įvykius po Lietuvos krikšto. XIV a. pabaigoje į Lietuvą iš Prahos atvyko vienuolis misionierius Jeronimas, gavęs Jogailos įgaliojimus skleisti krikščionybę ir apsirūpinęs Vytauto raštais, įpareigojančiais provincijų valdytojus jam paklusti. 1389−1398 metais energingas trisdešimtmetis kanonų teisės daktaras važinėjo po Lietuvą ir vykdė krikšionišką misiją, naikindamas senąsias šventvietes.

Skaityti toliau

Bus atidaryta grupės dailininkų paroda „Faximilinis dievas“ (0)

rengėjų nuotr.Spalio 17 d., ketvirtadienį, 18.30 val. LDS galerija „Arka“ (Aušros Vartų g. 7, Vilnius) kviečia į grupės dailininkų parodos „Faximilinis dievas“ atidarymą.

Žmogus visais amžiais užsiėmė garbinimo veikla. Senovės Graikijoje dievų buvo pilnas kalnas, Senovės Egipte klestėjo saulės ir mirties, actekų kultūroje – dangaus ir vaisingumo dievai. Mokslui ėmus aiškinti Visatos ir gamtos paslaptis, kurias anksčiau svarstyti galėjo tik religija ir filosofija, išsivystė monoteistiniai tikėjimai, daugiausia skirti suteikti paguodą ir viltį. Kurstydamos galią, baimę ir tikėjimą dogmomis, „dievybės“ reguliavo įsivaizduojamą tiesą bei žmogaus ir aplinkos santykį. Skaityti toliau

Trečią kartą išleista G. Beresnevičiaus knyga „Lietuvių religija ir mitologija“ (1)

G.Beresnevicius_lietuviu_religija ir mitologija

Spalio 15 d. 18 val. Lietuvos nacionalinė  Martyno Mažvydo biblioteka (valstybingumo erdvėje, IIa.) kviečia į vyksiantį pokalbį apie  Gintarą Beresnevičių, jo rašinius ir idėjas. Religijotyrininko, rašytojo, eseisto Gintaro Beresnevičiaus (1961–2006) sisteminę studiją „Lietuvių religija ir mitologija“ leidykla „Tyto alba“ perleido parankesniu pavidalu. Tai tapo paskata pažvelgti į šio vieno ryškiausių mūsų mąstytojo, mokslininko darbus ir idėjas šiandien. 

Studijoje „Lietuvių religija ir mitologija“ tarsi atgyja senovės baltų pasaulis. Provokuojamus teiginius ir įdomias hipotezes apie įvairius lietuvių religijos fenomenus G. Beresnevičius grindžia gausybe baltų,

Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apie Laimės senelį (0)

Piliakalnio (stūkso tolumoje) papėdėje - ežeras Vėlys ir kaimas Vėlionys. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Ant kranto Jūrės stovėjo seniai užsigyvenęs kaimas, kurį aplinkiniai paprastai vadydavo Pajūris. Ūkinykų skaitliaus sunku pamyti, nes jau gana senas laikas. Tik kaimas iš tolo išrodydavo labai didelis ir gražus savo apielinkij, nes jovarai ir aržuolai, teipgi ir topeliai iš tolo žaliavo kaip kokia giria. Iš šiaurių pusės Jūrė atrodė visą sodžiaus paveikslą kaip į veidrodį, o iš vakarų krašto tekėjo upė, kuri su šturmu skandino sąnašas ir visokius šapus į marių dugną.

Bet tam kaime gyventojai buvo niekam netikę žmonės, nes ar elgetą, ar teip keleivį niekad nepriimdavo į savo namus ir nepriglausdavo ar nakties laike, ar kad kokiam reikale pagelbos negaudavo. Tik buvo vienas senas ūkinykas, Skaityti toliau

Lietuvos religijotyrininkai: Seimo sprendimas Romuvai nesuteikti valstybės pripažinimo statuso yra diskriminacinis (7)

Žolinių apeigos | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rugsėjo 27 d. Lietuvos religijotyrininkų draugija išplatino raštą, skirtą LR Prezidentui Gitanui Nausėdai, LR Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, Lietuvos Respublikos Seimo nariams, LR Ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui, LR Teisingumo ministrui Elvinui Jankevičiui, kuriame išsakė savo poziciją dėl Seimo sprendimo nepripažinti senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“.

Jie mano, jog Seimo sprendimas nesuteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimo statuso yra neobjektyvus ir diskriminacinis.

2019 m. birželio 25 d., antradienį, Seimas po svarstymo buvo nubalsavęs suteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimą, tačiau balsavimo išvakarėse sulaukęs katalikų bažnyčios vadovybės spaudimo, Seimas persigalvojo. Skaityti toliau

Tęsiamas sakralių pasaulio tekstų pristatymas (0)

Kinijoje išminčiui Laozi priskiriamas „Kelio ir jo veiksmingumo kanonas“ (Dào Dé Jīng, 道德經) | rengėjų nuotr.

Rugsėjo 26 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius) vyks paskaita, kurioje Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto (VU ATSI) docentė dr. Loreta Poškaitė pristatys reikšmingiausių Kinijoje išminčiui Laozi priskiriamą „Kelio ir jo veiksmingumo kanoną“ (Dào Dé Jīng, 道德經).

Tai vienas trumpiausių ir kartu mįslingiausių kinų kanonų, padėjusių pagrindus daoizmo filosofinei-religinei tradicijai . Jis turi ne mažiau mįslingą biografiją, nei pats paslaptingasis jo autorius Laozi, ir itin turtingą bei prieštaringą interpetacijos istoriją Kinijoje ir Vakaruose. Skaityti toliau

Baltų tikėjimo tęsėjai Punsko Krivulėje gilinosi į šventumo apraiškas (nuotraukos) (1)

Baltų tikėjimo tęsėjai Punsko Krivulėje gilinosi į šventumo apraiškas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rugsėjo 14-15 dienomis Punske  įvyko Baltų krivulė. Krivulėje dalyvavo trijų baltų tautų – lietuvių, latvių ir prūsų prigimtinių tikėjimų bendrijų atstovai.  Šių metų krivulė vyko Prūsų jotvingių gyvenvietėje, kurią įkūrė ir prižiūri prūsas Petras Lukoševičius.

Krivulė  prasidėjo bendra baltų tautų apeiga, kuriai vadovavo Senovės baltų religinės bendrijos Romuva Krivė Inija Trinkūnienė: buvo atliekamos dievų ir deivių pagerbimo apeigos, trimis kalbomis kreiptasi į dievus, giedotos šventos giesmės. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Religinių bendrijų pripažinimas: kodėl užblokuota Romuva? (37)

Alkas.lt koliažas

Stebint dabartinės Lietuvos valdžios santykį su savo piliečių tikėjimo bendrijomis kyla įvairių klausimų. Vienas jų – kodėl keturios protestantiškos bendrijos (baptistų, sekmininkų, adventistų ir naujųjų apaštalų) gavo valstybės pripažinimą, nors yra atskirtos nuo devynių tradicinių bendrijų, o Romuvos bendrijai toks pripažinimas užgintas?

Tiek krikščionių, tiek baltų tikėjimo šalininkų vaizdinys, jog pagrindinė skirtis – tikėjimo objektas, Jahvė ar Jėzus Kristus, yra kiek naivokas. Yra krikščioniškų bendrijų, Skaityti toliau

Ž. Pavilionis įpareigotas viešai paneigti prieš Romuvą nukreiptą šmeižtą (video) (12)

Žygimantas Pavilionis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Rugsėjo 11 d., trečiadienį,  Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad konservatorius-krikščionis demokratas Žygimantas Pavilionis, iš Seimo tribūnos pasisakydamas prieš Senovės baltų religinės bendrijos Romuva valstybinį pripažinimą, pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo principus.

Ž. Pavilionis buvo įpareigotas artimiausiame Seimo posėdyje paneigti paskleistus žinomai neteisingus duomenis apie Senovės baltų religinę bendriją Romuva.  Už šį sprendimą trečiadienį balsavo 4 komisijos nariai, prieš buvo 2, susilaikė 1 Seimo narys.

Skaityti toliau

O. Strikulienė. Kuo Seimo nariams neįtiko baltų religija (4)

Senovės baltų religijos išpažinėjai romuviečiai | I. Sidarevičiaus nuotr.

„Respublikos“ savaitės akiratyje – senovės baltų religijos išpažinėjai romuviečiai. Jų religinė bendrija „Romuva“ kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), kad būtų pripažinta jos teisė turėti Lietuvos valstybės pripažintos religijos statusą.

Lietuvos Respublikos Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnis skelbia, jog valstybė pripažįsta 9 religijas – lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų, karaimų, evangelikų reformatų. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Midus Europos priešistorėje (0)

Hochdorfo pilkapio geriamasis ragas, talpa – 5,5 ltr. Berno istorijos muziejus | Wikimedia nuotr.

Midaus istorija prasideda jau prieš 9000 metų. Tuo metu Geltonosios upės slėnyje Kinijoje Jiahu neolitinėje gyvenvietėje žmonės paliko molinių indų, kuriuos ištyrus nustatyta, kad čia buvo laikomas midus. Neolitinio gėrimo sudėtyje taip pat buvo laukinių vynuogių, gudobelių vaisių ir ryžių.

Europoje seniausias midus žinomas iš Iberijos pusiasalyje esančios Azutano archeologinės vietovės (maždaug iš V-IV tūkstantmečių pr. m. e sandūros). Midaus likučių aptikta ant indo, rasto archeologiniame sluoksnyje po Azutano dolmenu – megalitine kapaviete.

Skaityti toliau

V. Mikailionis. Teologijos disputas Seime arba kaip katalikiško kultūrinio šovinizmo sekėjai kovojo prieš Romuvą (9)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Teisė ar teologija?

2019-ųjų metų birželio 25 d., antradienį, rytiniame ir birželio 27 d., ketvirtadienį, vakariniame Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje buvo svarstomas nutarimo projektas dėl baltų religinės bendrijos „Romuva“ valstybės pripažinimo. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų tai tiesiog paprasčiausias teisinis formalumas, nes skelbti valstybės pripažinimą Romuvai rekomendavo teigiami Teisingumo ministerijos ekspertų ir visų trijų paskirtųjų Seimo komitetų vertinimai bei Lietuvos Skaityti toliau

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ kreipėsi į žmogaus teisių teismą (26)

Inija Trinkūnienė Romuvos krivė | Keišos nuotr.

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“  kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT), prašydama pripažinti, kad Lietuvos Respublika, Seimui atsisakius suteikti šiai bendrijai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnį (Minties, sąžinės ir religijos laisvė), 14 straipsnį (diskriminacijos draudimas) bei  6 ir 13 straipsnius (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą bei teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę).  Skaityti toliau

Tęsiamas paskaitų ciklas „Durys į baltų dievų pasaulį“ (1)

Dalios Stalauskienės piešinys | rengėjų nuotr.

Rugsėjo 10 d. 18 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekoje (Renginių erdvėje, III a.) Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kartu su Lietuvos nacionaline biblioteka vėl kviečia praverti duris į baltų dievų pasaulį. Mitologė, humanitarinių mokslų daktarė Daiva Vaitkevičienė jau supažindino su baltų mitiniais vaizdiniais, atskleidė simbolines reikšmes, slypinčias mituose, dievų paveiksluose ir apeiginėse praktikose. Kitos keturios paskaitos klausytojų dėmesį nuo pirmapradžių gamtos elementų ir galių perkels prie gyvųjų būtybių: žmonių, gyvūnų, augalų, sampratos ir simbolizmo mitologijoje. Skaityti toliau

Bedugnės kapinyno tyrimai: elitiniai Vytauto laikų raiteliai nebuvo laidojami kartu su žirgais (0)

Bedugnės kapinyno tyrimų akimirka. | G. Petrausko nuotr.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai ir VšĮ Prigimtinės kultūros institutas, remiamas Vasario 16-osios fondo, baigė antrąjį archeologinių tyrimų Bedugnės kapinyne sezoną. Po trijų savaičių tyrimų archeologai sako, kad dabar aiškėja daugiau detalių apie elitinių Vytauto laikų raitelių laidojimo apeigų ritualus.

Bedugnės kapinynas, esantis netoli Senųjų Trakų, į archeologų dėmesio centrą pateko prieš septynerius metus, tačiau išsamūs kapinyno tyrimai prasidėjo tik pernai. Skaityti toliau

Romuviai kviečia švęsti Žolines – deivės Žemynos šventę (1)

Žolinės | V. Girskienės nuotr.

Rugpjūčio 15 dieną, 15 val. Romuvos kaime Dvarčiškiuose, Švenčionių rajone kasmet Romuvos rengiamos stovyklos dalyviai švęs Žemynos garbei paskirtą šventę – Žolines. Ši  kalendorinė šventė Romuos kaime švenčiama kiekvienais metais. 

Žolinės – tai bendruomenės šventė, kai džiaugiamasi Motinos Žemynos subrandintais vaisiais ir visi kartu dėkoja už brandą, gausą, gyvastį, derlių.

Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė sako: „Žolinė – deivės Žemynos šventė. Tai augmenijos Skaityti toliau

Seimo Etikos ir procedūrų komisija priėmė sprendimą dėl Romuvos skundo (video) (10)

Rasos šventės apeigos prie Lizdeikos aukuro Verkiuose | LEKD nuotr.

Liepos 24 d. Seimo Etikos ir procedūrų komisija posėdyje svarstė Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ skundą dėl Seimo nario Žygimanto Pavilionio pasisakymų. Nuomonėms išsiskyrus, balsų dauguma buvo nutarta pradėti tyrimą. Išvadų rengėjomis paskirtos Seimo narės Dovilė Šakalienė ir Ona Valiukevičiūtė. 

Primename birželio 27 dienos vakarinio posėdyje Seimo narių pasisakymus svarstant nutarimo „Dėl vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo su­tei­ki­mo Se­no­vės bal­tų re­li­gi­nei bendri­jai „Ro­mu­va“ pro­jek­tą:

Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Šatrijos ugnelė amžina (2)

Ugnies apeigos ant Šatrijos kalno | R.Jasukaitienės nuotr.

Šiemet sukanka 25-eri metai, kai ant Šatrijos piliakalnio buvo užkurta Amžinoji ugnis. Tai – sąlyginė tiesa, nes žemaičiai šventą ugnį ant Šatrijos kalno kūreno šimtmečius. Užgesinta ji buvo 1417 metais, kai Jogaila su Vytautu apkrikštijo žemaičius. Prieš ketvirtį amžiaus ugnelė vėl buvo uždegta karaliaus Ringaudo dvare, Gedvilų sodyboje, o prieš porą metų ir ugnume (specialus pastatas, primenantis bažnyčios bokštą dūmams išeiti); čia ją dieną naktį, žiemą vasarą kūrena savanoriai Ugnies sergėtojai.

Vyriausias ugnininkas – Vaidotas Digaitis, likus pusvalandžiui iki šventės pradžios, mielai aprodo, kur ir kaip ugnelė kūrenama, saugiai užvožta tam tikslui pagamintu skylėtu dangčiu. Iš čia ugnelė kasdien nešama ant Šatrijos piliakalnio. Skaityti toliau

Romuva apskundė Seimo narį Ž. Pavilionį Seimo etikos ir procedūrų komisijai (video) (11)

Romuva apskundė Seimo narį Ž. Pavilionį Seimo etikos ir procedūrų komisijai | Alkas.lt ekrano nuotr.

Liepos 22 d. Senovės baltų religinė bendrija Romuva Seimo Etikos ir procedūrų komisijai apskundė Seimo narį Žygimantą Pavilionį dėl viešų pasisakymų įžeidžiančių ir šmeižiančių Romuvos tikinčiuosius. Seimo komisijai įteiktame skunde rašoma, kad Seimo nario Ž. Pavilionio birželio 27 d. tikrovės neatitinkantys vieši pasisakymai Seime ne tik įžeidė ir apšmeižė Senovės baltų religinę bendriją „Romuva“, bet ir galėjo turėti lemiamos įtakos balsavimui dėl valstybės pripažinimo suteikimo šiai bendrijai.

Kaip žinia, šių metų birželio 27 d. Seimas nepritarė, kad Senovės baltų religinei bendrijai Skaityti toliau

Kuo stebina Palangos Birutės kalnas? (1)

Atvirukas „Birutės kalnas. Vytauto Didžiojo paveikslo sargyboje“ | vykintokeliai.lt nuotr.

Birutės kalnas Palangoje – viena iš ilgaamžiškiausių Lietuvos šventviečių, kurios priešistorinę reikšmę liudija I-IV a. kuršių archeologiniai radiniai, krikščionišką laikotarpį – švento Jurgio koplyčia, o jos šiandienine reikšme neleidžia abejoti nuolatiniai lankytojų srautai. Tačiau ne kiekvienas žino, kokia permaininga ir dramatiška yra Birutės kalno istorija.

Birutės kalnas – viena iš garsiausių Lietuvos vietų ir neatsiejama mūsų tapatybės dalis. Archeologai tvirtina, kad nuo pat pirmųjų m. e. amžių čia būta gyvenvietės ir medinės pilies. Po gaisro XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje šioje vietoje buvo įrengtas vienuolikos medinių stulpų pusratis, kuriame, manoma, kūrenta šventoji ugnis. Skaityti toliau

Romuva kviečia pasirašyti peticiją raginančią persvarstyti Seimo sprendimą (18)

Romuvos stovykla 2012 m. | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Senovės baltų religinė bendrija Romuva, nesutikdama su birželio 27 dieną Seimo priimtu sprendimu nepripažinti šios bendruomenės, kviečia pasirašyti peticiją, raginančią persvarstyti priimtą sprendimą, ir žada savo teises ginti Europos Žmogaus teisių teisme.

Antradienį Romuvos išplatintame kreipimęsi į visuomenę teigiama, kad Seimo priimtas sprendimas nesuteikti Romuvai pripažintos bendrijos statuso prieštarauja galiojantiems teisės aktams, kurių kriterijus bendrija atitinka. „Svarstant šį klausimą buvo pateiktos Seimo Teisės komiteto, Kultūros komiteto ir Skaityti toliau

D. Razauskas. Tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina (131)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

1) Daryti gera ir, kita vertus, prisiskirti sau „gerumą“, mėgautis bei pūstis savo „gerumu“ prieš savimeilės veidrodį, pasikelti aukštai virš kitų tuo savo tariamu „gerumu“ – visai ne tas pat. Mylėti artimą ir, kita vertus, apsiskelbti vieninteliu „artimo mylėtoju“ bei primesti save jam kaip nuolatinį priekaištą, kaip neišperkamą kaltę – visai ne tas pat. Tiesą sakant, tai skiriasi kaip dangus ir žemė, o dar tiksliau – kaip dangus ir pragaras.

Skleisti šviesą, žinojimą, erdvę ir, kita vertus, gožti, stelbti, gniaužti, Skaityti toliau

G. Burneika. Judo-krikščioniškasis pasiaukojimas (video) (14)

Brunonas Pažaislio freskose | xxiamzius.lt nuotr

Pasiaukojimas – kilni savybė, tik pasiaukojimo tikslai ne visada būna kilnūs. Juk aukotis galima fašizmo, bolševizmo ar dar kokios nors pragaištingos ideologijos vardan. Ir kiekviena tokia ideologija pasiaukojimą jos vardan pati, žinoma, laikys šventu dalyku. Taip ir krikščionio pasiaukojimas už savo tikėjimą laikomas šventu. Bet ar dėl to jis iš tikrųjų yra šventas?

Mėgstama priminti ankstyvųjų krikščionių persekiojimus. Tačiau kodėl gi visoms kitoms Skaityti toliau

Seimo sprendimą nesuteikti Romuvai valstybės pripažinimo pasmerkė ir tarptautinės organizacijos (14)

Žolinių apeigos | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Senovės baltų religinės bendrijos Romuva vaidilos susirinkę į neeilinę Krivulę aptarė susidariusią padėtį po to, kai birželio 27 d. Seimas nutarė Romuvai nesuteikti valstybės pripažinimo. Nutarta dėl šio įvykio kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą.

„Seimo sprendimas nesuteikti valstybės pripažinimo, visus tam reikalingus įstatymo reikalavimus atitinkančiai ir visų atsakingų valstybės institucijų oficialius pritarimus gavusiai, Senovės baltų religinei bendruomenei Romuva buvo priimtas po stipraus Romos katalikų Skaityti toliau

L. Rudnickienė. Nei Ragaišių, nei pagonių… (3)

Sidabrėje pamatai | sidabre.lt nuotr.

Paskutinis pagonis! Dalykas, rodos, mažai tikimas, tačiau paskutinis lietuviškosios Žiemgalos dalies pagonis mirė vos 1908 m. Ragaišių kaime (Kriukų apyl.).

Tai Balčiūnas Minvydas-Vincas. Mirė būdamas 86 m. amžiaus.

Balčiūnas buvo Melgužėlės dvaro eigulys. Jo sodybą supo miškai. Už gerą tarnybą Melgužės grafas Keizerlingas dar prieš baudžiavos panaikinimą atleido jį iš Skaityti toliau

M. Kundrotas. Krikščionybė lietuviškai: homoseksualams – taip, romuviams – ne (46)

Cenzūra – ne prastesnė nei sovietmečiu | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Seime pritrūko balsų suteikti Romuvos bendruomenei valstybės pripažinimą, taip bent iš dalies ištaisant antidemokratinę tendenciją, kai vienos religinės bendrijos mūsų valstybėje – lygios, o kitos – lygesnės. Užginant romuviams įstatymo numatytas teises – gauti valstybės pripažinimą po 25-erių metų veikimo laikotarpio, jei bendruomenės mokymas ir veiksmai suderinami su įstatymais ir dora – ypač pasižymėjo liberalų partija, besivadinanti Tėvynės sąjunga, kartais dar vadinama konservatoriais ar krikščionimis demokratais.

Tai – partija, kurios pirmininkas ir kandidatė į prezidentus balsavo už homoseksualų Skaityti toliau

Pasipriešinus katalikams Seimas nesuteikė valstybės pripažinimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ (video, tiesioginė transliacija) (56)

Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr.

Birželio 27 d., ketvirtadienį, Seimas nepritarė, kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ būtų valstybės pripažinta. Už pasisakė 40, prieš – 31 , susilaikė – 15 Seimo narių.

Birželio 25 d., antradienį, Seimas po svarstymo buvo nubalsavęs suteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimą, tačiau  balsavimo išvakarėse sulaukęs katalikų bažnyčios vadovybės spaudimo, Seimas persigalvojo.

Birželio 26 d. Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas Arkivyskupas Gintaras Grušas Seimo nariams adresuotame laiške išdėstė argumentus, kodėl Seimas neturėtų suteikti Skaityti toliau

Seime po svarstymo pritarta, kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ būtų valstybės pripažinta (video) (37)

Inija Trinkūnienė Romuvos krivė | Keišos nuotr.

Birželio 25 d., antradienį,  Seimas po svarstymo pritarė Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ valstybiniam pripažinimui. Už tai, kad „Romuvai“ būtų suteiktas valstybės pripažinimas balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo 19, susilaikė 18 Seimo narių. Vėliau dar turės būti balsuojama už nutarimo priėmimą.

Prieš „Romuvos“ pripažinimą griežtai pasisakė: Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai Jurgis Razma ir Jonas Dagys, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas (LVŽS) Stasys Tumėnas bei Mišrios frakcijos narys Povilas Urbšys. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Krikščionys ir baltų sentikiai: ar tikrai tokie skirtingi? (28)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įvairių tikėjimų santykiai šiais laikais būna gana skirtingi. Nuo radikalaus religinio išskirtinumo iki sinkretizmo arba reliatyvizmo. Šiuo atveju norėtųsi rasti ketvirtą kelią – užuot vien tiktai priešinus skirtingus tikėjimus, kuriant dirbtinę mišrainę ar abejingai teigiant vienodą kiekvienos pusės teisumą panagrinėti tai, kas iš tiesų jungia, o kas skiria.

Pagrindinis skirtumas tarp krikščionybės ir pagoniškųjų religijų – kad krikščionybėje dievybės gerumas tampa svarbesnis, nei jos galia, o pagonybėje dažniau apeliuojama į galią. Pagoniškas žmogaus santykis su dievybe savo esme atitinka Skaityti toliau