Religija

Kviečia lietuviškų Deivių paroda Molėtų krašto muziejuje (0)

Šiltos, žmogiškos, jaukios – tarsi seniai lauktos artimos viešnios – keramikės Elvyros Teresės Petraitienės molinės skulptūros balandžio 28-29 dienomis džiuginusios Kulionyse vykusios Jorės šventės dalyvių žvilgsnius dabar įsikūrė Molėtų krašto muziejaus patalpose. O šios sujudo ir atgijo nuo įprasminto senųjų pagoniškų dievų ir deivių prisilietimo.

Kaip ir dera mandagiems svečiams, keramikos paroda mus pasitinka skulptūrine kompozicija „Pasilabinimas“, kuri įsitaisė šalia V.Žūklio medžio skulptūros ‚Žvejas“. Žemyna – Žemė motina, derlingumo Deivė kartu su dirbamų laukų Dievu Lauksargiu įsikūrė senovinių žemdirbystės daiktų ekspozicijos atkarpoje. Skaityti toliau

Kulionių kaime jau 16-tą kartą švenčiama Jorės šventė (nuotraukos, video) (6)

Balandžio 28 d. Kulionių kaime, Molėtų rajone šalia Observatorijos esančioje Dangaus šviesulių stebykloje jau 16-tą kartą prasidėjo dvi dienas truksiančios Pirmosios pavasario žalumos šventės Jorės apeigos.

„Japonai turi plačiai juos garsinančią sakurų žydėjimo šventę, o mes lietuviai turime Jorę. Jorė tai metas, kai po žiemos naujam vešėjimui kyla gyvybė, kai sprogsta lapuočių pumpurai ir visa gamta apsigaubia šviesiai žalia jore – pirmąja pavasario žaluma. Tada pabunda  gyvybinės galios aplink mus ir mūsų viduje. Skaityti toliau

Baltų kultūros puoselėtojai Jorės švente savaitgalį pradės Naujuosius metus (nuotraukos, audio, šventės dienotvarkė) (2)

Jorės apeigos | Alkas.lt, S.Kvietkos nuotr.

Balandžio 28-29 dienomis Molėtų rajone šalia Astronomijos observatorijos įrengtoje Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje jau šešioliktus metus iš eilės bus švenčiama Pirmosios pavasario žalumos šventė – Jorė.

Nuo to laiko, kai 1996 metais prie Lenktinio ežero kranto prisiglaudusioje senoje sodybvietėje buvo įrengta Senovinė dangaus šviesulių stebykla, pavasario šventė Jorė čia švenčiama kasmet. Lietuvos Romuva ir Molėtų krašto muziejus į šventę kviečia visus norinčius įsijungti į pavasarinį gyvybės ir gamtos prisikėlimo vyksmą, pasisemti kūno ir sielos galių visiems metams iš pavasarinio Perkūno ir sprogstančių pumpurų. Skaityti toliau

Baltų kultūros ir religijos mokykloje – indiška dvasia ir Baltų panteonas (nuotraukos, video) (IV) (2)

Baltų kultūros ir religijos mokykla IV | R.Pakerio nuotr.

Kovo 25 d. įvyko ketvirtasis Baltų kultūros ir religijos mokyklos (BKRM) užsiėmimas.

Romuvis, filosofas Ignas Šatkauskas pasidalino įspūdžiais iš Indijos. Jaunajam mokslininkui tai buvo išskirtinis potyris. Ignas praleido mėnesį studijuodamas ir keliaudamas po centrinę ir šiaurės vakarų Indiją; turėjo galimybę gilintis į induizmą ne tik teoriškai, bet ir stebėdamas apeigas bei kasdienį indų gyvenimą. Jaunąjį filosofą pakvietė  Pasaulio senųjų tradicijų ir kultūros paveldo tyrimo institutas – Research Institute for World Ancient Traditions and Cultural Heritage (RIWATCH). Institutas telkia pasaulio etninių kultūrų pajėgas pasaulio įvairovei išlaikyti. Lietuvoje šį institutą atstovauti yra įgaliota Lietuvos Romuvos bendrija. Skaityti toliau

Krivis Jaunius: Velykos – Vėlių ir Visų Dievų šventė (audio) (29)

Vaidila | R.Pakerio ir G.Steiblio nuotr.

Lietuvių pavasario švenčių ciklas turtingas papročiais, dauguma jų pasiekė mus kaip gyvoji tradicija – mūsų senelių, prosenelių giesmėmis, žodžiais ir apeiginiais veiksmais.

Todėl artėjant Velykoms, kviesčiau paminėti ir atšvęsti jas pagal protėvių papročius.

Pradžioje  keletas pastebėjimų apie žodžio „Velykos“ prasmę. Velykų vardas lietuvių tradicijose siejasi su Vėlių vardu. Kaip tik tuo metu nuo amžių buvo švenčiamos pavasarinės Vėlinės, vadintos „Vėlių Velykomis“. Jos prasideda Didįjį arba Žaliąjį ketvirtadienį  ir tęsiasi iki sekmadienio. Tai mums primena išlikę protėvių vėlių gerbimo papročiai. Skaityti toliau

Kviečiama pasirašyti peticiją dėl Vėlinių šventės pripažinimo laisvadieniu (4)

Pavėlavau | efoto.lt, Algio nuotr.

Kovo 30 d. Etnine kultūros draugijos pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė išplatino Lietuvos Respublikos Seimui skirtą peticiją kuria prašoma Mirusiųjų atminimo – Vėlinių šventę (lapkričio 2 d.) laikyti laisvą dieną suteikiant jai atmintinos dienos statusą.

„Nors už lango jau pavasaris ir nesinori galvoti apie rudenį, bet labai kviečiu visus pasirašyti peticiją dėl laisvos dienos suteikimo Vėlinėms – šiemet, kaip tyčia, tai bus darbo penktadienis, įsiterpęs tarp šventinės lapkričio 1-osios ir savaitgalio“, – ragina dr. D.Urbanavičienė.

Pageidavimą, kad Vėlinės turėtų būti laisvą dieną labai daug žmonių jau buvo pareiškę 2010 m. kai pasirašė 2010 m. rugsėjo mėnesį paskelbtą peticiją „Dėl Vėlinių ir Kūčių paskelbimo švenčių dienomis“. Skaityti toliau

Kinijoje mirusiųjų pagerbimo šventė minima pavasarį (2)

Kapai | wikipedia.org nuotr.

Vienas didžiųjų Kinijos naujienų tinklalapių Sina.com balandžio 3 d. praneša, jog pabrangus kapavietėms, Pekino gyventojai vietos kapams priversti ieškoti gretimoje provincijoje. Kvadratinis metras žemės kapinėse, anot portalo, Pekine gali kainuoti net 350 tūkst. juanių (apie 140 tūkst. litų). Negana to, kiti laidotuvių reikmenys taip pat brangsta. Sina.com cituoja internautus: „Kylančios butų kainos privertė mus atkakliai dirbti, kylančios kuro kainos – atkakliai taupyti, kylančios mėsos kainos – atkakliai mesti svorį, o kylančios kapaviečių kainos – atkakliai gyventi.“ Skaityti toliau

Kauno pilyje skambėjo baltų maldos (nuotraukos) (9)

Vaidilė | Š.Smalakytės nuotr.

Praėjusį šeštadienį Nemuno ir Neries santakai teko prisiminti prieš 650 metų Kauną drebinusius įvykius. Baltiška dvasia persismelkusioje upių sankirtos vietoje buvo paminėta Kauno pilies gynybos sukaktis, skirta pagerbti lietuvių drąsai ir atsidavimui kovoje prieš kryžiuočius XIV amžiuje.

Kauno pilies fone liepsnojantis aukurų ratas kūrė mistišką atmosferą, o pučiamo rago gausmas ir kūną virpinantys būgno dūžiai nukėlė į Gediminaičių dinastijos laikus kuomet mūsų šalyje vyko nuolatinės kovos dėl išlikimo bei tikėjimo laisvės. Skaityti toliau

Romuva kviečia į pavasario lygiadienio šventę ant Pučkorių piliakalnio (0)

Kovo  25 d. 16 val. Vilniuje Romuva ir Lietuvių etninės kultūros draugija kviečia švęsti Pavasario lygiadienio šventę ant Pučkorių piliakalnio.

Prieš šventines apeigas 15 val. visi kviečiami rinktis prie Pūčkorių piliakalnio. Šventės dalyviai bus pakviesti pakeliauti pėsčiomis Pavilnių regioninio parko vaizdingomis Pūčkorių apylinkėmis.  Žygio vadovė geografė Nijolė Balčiūnienė keliautojus ves Pūčkorių pažintiniu-istoriniu taku, papasakos apie Vilnios slėnio senovę, didingus Lietuvos valstybės laikus menantį istorinį-kultūrinį palikimą. Skaityti toliau

Vydūnas. Aisčių (baltų) religija (21)

Vydūnas

Minėdami žymaus mūsų filosofo, rašytojo, publicisto, kultūros veikėjo Vilhelmo Storosto-Vydūno (1868 m. kovo 22 d.  – 1953 m. vasario 20 d.) gimimo 144-ąsias metines, skelbiame ištrauką iš jo vokiškai parašytos ir 1932 m. išleistos Mažosios Lietuvos istorijos „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ (skelbiama pagal 2001 m. išleistą Vitos Gaigalaitės ir Rapolo Šaltenio vertimą į lietuvių kalbą, p. 243–249).

Stipriausia tautą vienijanti jėga, stipresnė ir už kalbą, nuo seno yra jos religija. Baltams – anų laikų aisčiams – ši tiesa ne mažiau galioja dar ir šiandien. Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (XV) (3)

Pasakų namelis | iš efoto.lt arunasr55 nuotr.Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų konspektus apie Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann), už savo kritines pastabas Katalikų bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų, pažiūras. Už šias paskaitas ir pats G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą, skirtą lietuvių kultūrai.

Specifiniai apribojimai ir evangelinių patarimų genezė (neturtas, nuolankumas ir skaistybė)

Drevermanas maždaug septyniasdešimtyje puslapių aprašo Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (14)

Perkūnas tarė:

Tikrai yra aksioma, leidžianti nuginčyti krikščionį.
Jų stiprybė slypi jų gausybėje.
Mūsų stiprybė yra vandenyje.

Jie remiasi žodžiu, mes – mintimi.
Jie remiasi tikėjimu, mes – žinojimu.
Jie tiki tuo, kas parašyta, mes – kas išmąstyta.
Jie sako, mes klausomės. Skaityti toliau

Lietuvos Romuvos atstovai Indijoje diskutuos apie pasaulio pusiausvyrą (9)

Jonas ir Inija Trinkūnai su Džaipuro savanoriais 2011 m. | Alkas.lt nuotr.Vasario 11 d. Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Trinkūnas ir vaidilė Inija Trinkūnienė išvyko į dvasinę kelionę po Indiją. Inija ir Jonas Trinkūnai iš Delio žada traukti link Indijos rytų pakrantės, aplankyti šventą Puri miestą, pakeliauti Bengalijos pakrante iki Kalkutos, paskui vykti į  Haridvarą, esantį prie Gangos upės, Himalajų priekalnėse.

Haridvare kovo 3-7 d. vyks tarptautinė tradicinių kultūrų atstovų konferencija „Rūpestis pasaulio pusiausvyra“ („Nourishing the Balance of the Universe“).

Šią  konferenciją rengia Tarptautinis kultūrų studijų centras (International Center for Cultural Studies – ICCS). Tokios ICCS konferencijos rengiamos kas treji metai. Skaityti toliau

J.Trinkūnas, I.Trinkūnienė: Ko mus šiandien moko protėvių tikyba? (audio) (1)

Vaidilė Inija Trinkūnienė | Alkas.lt nuotr.Vasario 4 d. „Žinių radijo“ laidoje „Avilys“ viešėjo Krivis Jonas Trinkūnas ir Romuvos vaidilė Inija Trinkūnienė. Žurnalistas Audrys Antanaitis juos kalbino apie baltų tikėjimo nūdieną.

„Pradėjęs versti Jono Trinkūno knygą „Lietuvių senosios religijos kelias“, susimąstai.

Kam begaivinti tai, kas seniai praėjo?

Istorija primena ir vertina senuosius laikus, o kelias veda į šiandieną. Ar pajėgūs mes baltų tikėjimą priimti kaip savastį šiandien?“ – klausė Audrys Antanaitis.

Klausykite „Avilio“ laidos įrašo: Skaityti toliau

Baltų kultūros ir religijos mokykla tęsia veiklą (nuotraukos, video) (III) (9)

Sausio 22 d. įvyko trečiasis Baltų kultūros ir religijos (BKR) mokyklos susitikimas, kuriame paskaitas skaitė Jonas Trinkūnas, Laimutis Vasilevičius, dr. Dainius Razauskas.

Baltų kultūros ir religijos mokykla įsikūrė visai neseniai, pirmasis susitikimas įvyko pernai lapkričio 18 dieną. Buvo nutarta, kad reikalinga mokykla, kurioje norintieji galėtų susipažinti su mūsų senąja religija ir kultūra. Mokykloje paskaitas skaito žymūs etnologai, mitologai, tautosakininkai, taip pat Romuvos vaidilos. Į mokyklą renkamasi kartą per mėnesį visai dienai, savaitgaliais.

Trečiąsias susitikimas kaip visada buvo pradėtas Romuvos „Jovaro“ giedojimu. Skaityti toliau

R.Garuolis. Kodėl Lietuvoje turkas geresnis už lietuvį, o „tautininkų diktatūros“ laikais buvo daugiau tikėjimo laisvės (II) (42)

Ričardas Garuolis | asmeninė nuotr.

Dar A.Smetona pasakė: „Kiekvienas idealas geras, kad tik priemonės būtų geros, kuriomis jo siekiama (pabraukta A.Smetonos). Vadinasi, aukštas yra tautos idealas, kai keliai, vedantys į jį, yra dori. Ir priešingai: krikščionybės idealas aptemdomas, kai siekiamas nepateisinamomis priemonėmis, kai jomis nusižengiama Tėvynei. Argi ne jo vardu buvo žudomi lietuviai, ugnimi ir kalaviju spiriami virsti krikščionimis? Ir lietuvių kalba buvo pagoniuojama ir vejama iš bažnyčios. Taip tebedaroma ir šiandien Vilniaus krašte“, – rašė jis 1931 metais (žiūr. A.Smetona „Rinktiniai raštai“, „Religija ir tautiškumas“, 1990 m. 366–367 p.).

Galima daugelio Europos šalių pavyzdžiu neregistruoti kaip religinės bendruomenės „scientologų bažnyčios“, Skaityti toliau

R.Garuolis. Kodėl Lietuvoje turkas geresnis už lietuvį, o „tautininkų diktatūros“ laikais buvo daugiau tikėjimo laisvės (I) (20)

Ričardas Garuolis | asmeninė nuotr.

Pernai metais Seimą pasiekė įstatymo projektas, siūlantis 25 m. pratęsti terminą religinėms bendruomenėms, siekiančioms gauti tradicinės religinės bendruomenės statusą. Kodėl reikia dar prailginti šitą terminą, jei pagal religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 str. „tradicinėmis“ bendrijos gali tapti praėjus 25 metams po pirminio įregistravimo? Ir kas yra tos tradicinės religinės bendruomenės?

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnis sako: „Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvos bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas, jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai /…/ Lietuvoje nėra valstybinės Skaityti toliau

Baltų kultūros ir religijos mokykla (video) (II) (13)

Pernai gruodžio 18 dieną įvyko antrasis Baltų kultūros ir religijos (BKR) mokyklos susitikimas, kuriame paskaitas skaitė dr. Dainius Razauskas, Jonas Trinkūnas, V. Tumėnas, mokyklos lankytojai nagrinėjo Kalėdų laikotarpio papročius ir apeigas, mokėsi dainų ir stengėsi jas suprasti. Šios mokyklos paskaitas pateikiame savo skaitytojams ir maloniai kviečiame prisijungti prie trečiosios BKR mokyklos sesijos.

Baltų kultūros ir religijos mokykla įsikūrė visai neseniai, pirmasis susitikimas įvyko lapkričio 18 dieną. Buvo nutarta, kad reikalinga mokykla, kurioje norintieji galėtų susipažinti su mūsų senąja religija ir kultūra. Mokykloje paskaitas skaito žymūs etnologai, mitologai, tautosakininkai, Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (XIV) (3)

Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų konspektus apie Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann), už savo kritines pastabas Katalikų bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų, pažiūras. Už šias paskaitas ir pats G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą, skirtą lietuvių kultūrai.

Sveiko ir ligoto konkurencija

Tą pačią schemą, kurią matome kalbėdami apie susiskaldymą tarp gero ir blogo, Skaityti toliau

Įvyks antrasis Baltų kultūros ir religijos mokyklos susitikimas (1)

Pirmasis BKR mokyklos susitikimasGruodžio 18 d. sekmadienį, 11 valandą, praėjus lygiai mėnesiui Baltų kultūros ir religijos mokykla pakvies į antrąjį susitikimą, kuriame bus gilinamos pirmojo susirinkimo metu gautios žinios, bus nagrinėjama saulėgrįžos dainų ir papročių prasmė, mokomasi dainuoti. Mokyklos rengėjai  paskaitų dalyvius ragina atsinešti diktofonus ir šias dainas įsirašyti.

Antrasis užsiėmimas vyks  Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių būstinėje Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (0)

Pagal senovės lietuvių tradiciją, kūčios yra laikas, kai prie stalo gali rinktis tik šeima. Nei Kūčių dieną, nei pirmąją Kalėdų dieną šiukštu negalima peržengti kito žmogaus namų slenksčio, nes išsineši Ugnį. Tik antrąją Kalėdų dieną prasideda visuotinė linksmybė ir į lauką pasipila arklių traukiamos rogės. Šią dieną reikia lankyti gimines ir artimuosius.

Laikams pasikeitus senąją tradiciją svarbu priderinti prie šiandieninės. Šiais laikais dažniausiai Kalėdas švenčia ne tik šeima, bet ir plati giminė, Skaityti toliau

Rytų Žemaitijoje bus stiprinama lietuviška dvasia (7)

Lapkričio 28 – gruodžio 1 dienomis Lietuvos Romuvos Krivis, Jono Basanavičiaus premijos laureatas Jonas Trinkūnas ir Kelmės Romuvos vaidila, tautiškumo mokytojas Valdas Rutkūnas susitiks su visuomene, žiniasklaidos atstovais, lankysis mokyklose. Susitikimuose bus kalbama apie tai, kaip tautinės vertybės suteikia naują gyvenimo kokybę, sutelkia bendruomenę, stabdo tautos nykimą ir išsivaikščiojimą, kaip mokykla gali svariai prisidėti prie tautos stiprinimo.

Stiprinti lietuvišką dvasią, pasitelkiant mūsų protėvių per amžius sukauptą ir tradicijose bei etniniuose simboliuose pasireiškiančią žinių visumą, Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (42)

Vieša pripažintis. Aš melavau, vogiau, keikiausi, negerbiau savo tėvo ir motinos. Bet vis tiek buvau geras žmogus, tu turi tai pripažinti. Niekada neįžeidžiau teisingumo Dvasios. Padariau klaidų, bet kaskart pati labiau save už jas pasmerkdavau, nei kad tu galėtum. Ir niekada neatsisakiau smerktinų dalykų, jei tik jie TEISINGI, stodavau jų ginti atkakliau ir drąsiau, nei tu būtum galėjęs.

Jie išsikraustė. Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (XIII) (2)

BroliaiToliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų konspektus apie Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann), už savo kritines pastabas Katalikų bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų, pažiūras. Už šias paskaitas ir pats G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą, skirtą lietuvių kultūrai.

Kaino ir Abelio istorija arba gėrio ir blogio konkurencija (tęsiama) Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (4)

Kai pataisyt nelaimę nėr vilties,
Dvejonių siaubas dingsta iš širdies.

Kas verkia dėl įvykusios bėdos, –
Naujų bėdų sulaukia visados.

Jei nuskriaudė tave žiauri Lemtis, – Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (31)

Šiandien gana populiaru įvariomis moralinėmis temomis kalbant, kai kalba pasisuka ir apie religijas, panarstyti statistiką, ją supriešinti su realybe. Turbūt kiekvienas esame girdėję, galbūt ir patys ne kartą sakę, kad Lietuvoje daugiausia krikščionių, nors krikščionimis daug kas save linkę vadinti ir apklausose tokiais užsirašyti, tačiau realybėje mažai lietuvių vaikšto į bažnyčią ir nuoširdžiai išpažįsta (krikščionišką) religiją. Aš šio teiginio nebandysiu Skaityti toliau

Įvyks pirmasis Baltų kultūros ir religijos mokyklos susitikimas (26)

Baltų kultūros ir religijos mokyklaLapkričio 20 dieną, 11 valandą Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjungos patalpose (Pilies g. 22, antras aukštas) Vilniuje įvyks Baltų kultūros ir religijos mokyklos (BKR) atidarymas. Šioje mokykloje paskaitas reguliariai skaitys etnologai dr.Vytautas Tumėnas, Jonas Trinkūnas, religijotyrininkas dr.Dainius Razauskas, Seimo narys Gintaras Songaila. Numatoma, kad paskaitas taip pat skaitys ir kviestiniai svečiai, kurie nuolat keisis. Skaityti toliau

Sveikiname neeilinį gimtadienį švenčiančią Iniją Rutkūnaitę-Trinkūnienę (nuotraukos, audio, video) (5)

Inija TrinkunieneŠiomis dienomis neeilinį gimtadienį švenčia garsi baltų kultūros puoselėtoja, apeiginio folkloro grupės „Kūlgrinda“ vadovė, Lietuvos Romuvos vaidilė, sociologė Inija Rutkūnaitė-Trinkūnienė.

Dar studijuodama Vilniaus universitete 1973 m. Inija Trinkūnienė įsijungė į Vilniaus universiteto kraštotyrinį ir folklorinį Ramuvos sąjūdį, tapo veiklia kraštotyrinio judėjimo dalyve: dalyvavo tautosakinėse ir kraštotyrinėse ekspedicijose, šventė ir rengė tautines šventes, puoselėjo lietuvišką etnokultūrinį paveldą, Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (XII) (5)

Kainas ir Abelis

Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų konspektus, apie Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann), už savo kritines pastabas Katalikų bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų, pažiūras. Už šias paskaitas ir pats G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą, skirtą lietuvių kultūrai.

Gelbėtojo sindromas (tęsiama) Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (9)

Lietuvos miškai jau ne tokie didingi ir tankūs, kokie buvo senovėje, todėl ir deivė Medeina daugeliui pamiršta. Vis dėlto garbintojai ateina ir išeina, o dievai visada pasilieka giriose, medžiuose, upeliuose, šventyklų griuvėsiuose. Deivę Medeiną galima išgirsti nuėjus ir į mūsų dienų mišką, jei tik esi ten vienas, pasirengęs klausytis kaip šnabžda medžiai ir gieda giesmes vilkai. Deivę Medeiną pagarbinti šiandien pamiršta net tie, kurie atkuria senąjį tikėjimą. Todėl šiandienos Skaityti toliau