Spalio 19 d. 16 val. Vilniuje ant Gedimino kapo kalno romuviai – senojo baltų tikėjimo tęsėjai paminės Krivio dieną. „Devyniaragio“ ir „Vilniaus romuvos“ bendruomenės užkopusius ant Gedimino kapo kalno suburs apeigai skirtai pagerbti Dievus bei protėvius ir paminėti Krivio dieną.
Pernai prie aukuro ugnies Krivė Inija Trinkūnienė sakė: „Nuo šiol Krivio Jauniaus krivulė visus metus keliaus iš romuvos į romuvą, o su ja ir romuviai Skaityti toliau
Spalio pabaigoje Šeimų romuva kviečia apsilankyti renginiuose, skirtuose protėvių Vėlių kultui baltų tikėjime pažinti ir suprasti – „Vėlių metas“. Renginiai vyks etnines tradicijas puoselėjančiame darželyje „Baltų šalelė“ (Antakalnio 22B, Vilnius), 18 val.
Vėlinės – svarbi baltų šventė, skirta mirusiesiems prisiminti ir pagerbti. Paminėjus rudens lygiadienį, ateina dargnotas ir šaltas Vėlių laikas. Seniau Vėlinės buvo švenčiamos visą laikotarpį nuo rudens lygiadienio iki pat Saulėgrįžos: Skaityti toliau
Šiomis dienomis prigimtinio tikėjimo puoselėtojai mini dvi sukaktuves: prieš metus, rugsėjo 10 dieną, Anapilin iškeliavusio Amžinosios ugnies puoselėtojo vaidilos Adolfo Gedvilo mirties metines (1935-2017) ir rugsėjo 12 d. – metus, kai Amžina šventa ugnis neužgesdama dega Šatrijos piliakalnyje.
Pačioje Žemaitijos širdyje, kur kalno viršūnė kone liečia dangų, kur aplinkui žaliuoja vešlūs miškai ir vos vos matosi tolumoje miestelių pastatai, gyvastimi vėl pulsuoja Skaityti toliau
Rugsėjo 8-9 dienomis Kulionyse, Molėtų rajone į kasmetinę Baltų krivulę susirinkę Lietuvos ir Latvijos senovės baltų religinių bendrijų Romuva ir Dievturu sadraudze atstovai nusprendė suvienyti jėgas ir telktis į vieną tarptautinę religinių bendrijų organizaciją.
Baltų krivulės, į kurias susirenka baltų religijos išpažinėjai iš Lietuvos, Latvijos, Gudijos, Latvijos ir kitų šalių, rengiamos kasmet nuo 2011 m. Skaityti toliau
Savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros festivalis „Mėnuo Juodaragis“ paskutinį vasaros savaitgalį pakvietė visus susiburti jau dvidešimt pirmąjį kartą. Šių metų glaustojo Juodaragio tema kaip niekada paslaptinga – renginį aplankė jos didenybė magija. Ne ką mažiau magiška ir renginio erdvė, kuri gerbėjus pakvietė įsikurti Žemaitijoje – įspūdingame Molavėnų piliakalnių komplekse.
Tarp dviejų piliakalnių plytintis slėnis, apsuptas miškingų šlaitų ir vaizdingai raižytų Šešuvio upelio kilpų pritraukė Skaityti toliau
Skelbiame religijotyrininko Gintaro Bureneikos paskaitą, perskaitytą Romuvos stovykloje Dvarciškiuose (Švenčionių r.) 2018 m. rugpjūčio 15 Žolynų dieną.
„Šiandien tauta vertybių ir tapatybės kryžkelėje. Krikščionybė, sukompromitavusi deklaruojamas moralines vertybes, užleidžia vietą jos pagimdytai priešpriešai liberalizmui, ateizmui, agnosticizmui. Daugelis Lietuvos žmonių, siejančių krikščionybę su savo tautine tapatybe gręžiasi link savo gelminių baltiškų šaknų, tradicijų ir bando jas derinti su krikščioniškosiomis. Ar jos labai skiriasi? Ar suderinama Skaityti toliau
Rugpjūčio 10-16 dienomis Švenčionių rajone, netoli Sarių miestelio įsikūrusiame Dvarčiškių kaime, dar vadinamame Romuvos kaimu, vyko neeilinė 30-oji Romuvos stovykla. Lietuvos Ramuvų sąjungos (LRS) kasmet rengiama vaikų ir jaunimo stovykla šiemet buvo skirta lietuviškam Vyčiui ir vadinosi – „Vytis – lietuviškos tapatybės simbolis“.
Visą savaitė stovyklautojai sėmėsi mūsų protėvių paveldo turtų: klausėsi paskaitų apie baltų religiją ir pasaulėžiūrą, mokėsi tradicinių amatų, kartu su apeiginio folkloro grupe „Kūlgrinda“ dainavo lietuvių liaudies dainas ir giedojo giesmes, keliavo po Sarių apylinkių gamtinio, istorinio ir mitologinio Skaityti toliau
Religinė agresija ir smurtas kitatikių atžvilgiu Vakarų pasaulyje ir Lietuvoje pirmiausiai siejami su islamo religija. Nors Lietuvoje kelis šimtus metų gyvuoja tradicinė musulmonų totorių bendruomenė, labai tolima nuo Artimuosiuose Rytuose, Vakarų Europoje, o iš dalies – ir Rusijos imperijos administruojamose musulmoniškose teritorijose bundančio islamiškojo ekstremizmo.
Lietuvoje veikia vos keletas religinių bendrijų, kurios kelia rimtų abejonių. Ošo centrą Skaityti toliau
Buvę diplomatas, Seimo narys, žinomas ir kaip turtingiausio pasaulyje slapto katalikų Kolumbo riterių ordino narys Žygimantas Pavilionis, bandydamas atsikirsti mano, kaip „Romuvos“ vaidilos, atsakui į Jo rašinį (keistoku pavadinimu „Perkūnas ar Jėzus“? „Perkūnas“, – atsakė Karbauskis“), vėl pažeria krūvą melagingų kaltinimų Senojo baltų tikėjimo bendruomenei „Romuva“.
Jau pirmomis rašinio „Pasitinkam popiežių? (Atsakymas pseudopagonims)“ eilutėmis Ž. Pavilionis pareiškia apie Lietuvoje prasidėjusį naują Žalgirio mūšį prieš Skaityti toliau
Birželio 30 d. Seime turėjo būti svarstomas ir priimamas nutarimas „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas (Nr. XIIIP-2016(2)). Tačiau klausimo svarstymas buvo atidėtas rudeniui.
Valstybės pripažinimas reikštų, jog valstybė palaiko Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą. Tai nesuteikia religinėms bendrijoms tokio pat statuso ir tokių pačių privilegijų, kokias turi valstybės pripažintos tradicinės Skaityti toliau
Žygimantas Pavilionis, žinomas savo siekiais atgaivinti Lietuvoje taip trūkstamą konservatizmą, tvirta euroatlantine pozicija ir net kartkartinėmis užuominomis apie tautiškumą, žavi dažną Lietuvos pilietį, labiau linkusį mąstyti dešiniuoju smegenų pusrutuliu. Užtai nuvilia jo bandymai sugrąžinti lietuvius į seniausiai išgyventą ir gal be reikalo primirštą religinių kovų laiką. Būtent kovų, nes karų, kuriais liepsnojo daugelis Europos valstybių, Lietuva išvengė. Dėl mūsų tautai būdingo pakantumo ir pagarbos kitam, kitokiam. Bet kovų būta. Skaityti toliau
Birželio 28 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) pritarė Seimo nutarimo projektui (Nr. XIIIP-2016), kuriuo būtų suteiktas valstybės pripažinimas Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.
Birželio 27 d. „Romuvos“ pripažinimo klausimą svarstė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Nutarta, kad ji nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui… tad pritarta, kad „Romuvai“ turėtų būti suteiktas valstybės pripažinimas. Už tai trečiadienį balsavo septyni NSGK nariai, du nutarimui nepritarė susilaikydami. Skaityti toliau
Lietuvos Seimas svarsto Senojo baltų tikėjimo religinės bendrijos „Romuva“ valstybinio pripažinimo klausimą. Ta proga vis dažniau su įvairiais rašiniais ir pareiškimais į dienos šviesą išnyra ilgą laiką tylią neapykantą „Romuvai“ kentę veikėjai, ne lyg kokie mitiniai troliai, pasiruošę visaip dergtis ir kenkti, kad tik sprendimas būtų nepriimtas. Neketinau nerti į šių tamsos gaivalų dirbtinai bandomas kelti purvo bangas šiuo itin paprastu teisiniu procedūriniu klausimu tol kol spaudoje rodėsi tų trolių inspiruotų žurnalistų(-čių) rašinėliai. Tačiau į dienos šviesą išnirus patiems troliams – teko šį pažadą pristabdyti.
Vienas tokių „Romuvos“, Perkūno bei Ramūno Karbauskio nekentėjąs, slapčia svajojantis apie Lietuvos prezidento kėdę, Skaityti toliau
Senovės lietuviai tikėjo, kad žemės planeta yra gyva – gyvi ne tik žmonės, gyvūnai, bet ir medžiai, akmenys, vanduo, ugnis. Gamtą jie laikė galinga, šventa ir amžina, brangino bei tausojo ją garbindami dievus, kurie reiškiasi per gamtos jėgas. Vydūnas yra pasakęs, kad grįžimas prie senovės tikėjimo liudija tautos atsigavimą, tačiau grįžtama ne prie prie buvusių formų, o prie dvasios. Mūsų laikais prigimtinį tikėjimą puoselėja „Lietuvos Romuva“ – senovės baltų religijos bendruomenė. Kuo šiandien gyvena romuviai, kokias šventes švenčia, kokius dievus garbina, kalbuosi su etnologe, folkloriste, „Lietuvos Romuvos“ krive Inija Trinkūniene.
– Kada susikūrė „Romuva“? Skaityti toliau
Kvėpuojant „pažymų“ išmetamosiomis dujomis retkarčiais gera įkvėpti oro, mažiau užteršto politinių sąskaitų suvedinėjimu. Seimas atvėrė diskusiją valstybės lygiu pripažinti senovės baltų religinę bendriją „Romuva“.
Lietuvos kultūros politikoje per ilgą laikotarpį tai vienas rimčiausių žingsnių.
Sąmoningai ar ne, parlamentinis svarstymas daug Lietuvos gyventojų dominančia tema sutapo su Sąjūdžio 30-mečiu. Žmonės, 1992 m. religinę bendriją „Romuva“ įregistravę Teisingumo ministerijoje, savo idėjas įvairia forma skleidė sovietmečiu, Skaityti toliau
Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Už nutarimo projektą gegužės 24 d. balsavo 67 Seimo nariai. Prieš pasisakė 10 Seimo narių, susilaikė – 19. Projektas toliau bus svarstomas Seimo komitetuose. Galiausiai išvadą pateiks Vyriausybė. Prie šio klausimo Seimas ketina grįžti birželio 21 d.
Valstybės pripažinimas reikštų, jog valstybė palaiko senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą. Skaityti toliau
Savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros šventė „Mėnuo Juodaragis“ šiemet kvies susiburti jau dvidešimt pirmąjį kartą. Tradiciškai paskutinį vasaros savaitgalį vyksiantis trijų dienų renginys šiemet rengiamas ypatingu formatu ir vieneriems metams įsikurs Žemaitijoje – įspūdingame Molavėnų piliakalnių komplekse. Teminę festivalio temą šįkart gaubia itin paslaptinga skraistė – burtai.
„Mėnuo Juodaragis“ šiais metais lankytojus pakvies į naują ypatingą vietovę – festivalis keliaus į Vakarų Lietuvą, Žemaitijos prieigas, Raseinių kraštą – trijų dienų šventė vyks įspūdingame Molavėnų piliakalnių komplekse, Pašešuvio kraštovaizdžio draustinyje. Skaityti toliau
Šių metų gegužės 24-ąją, vakariniame posėdyje Seimas balsavo dėl valstybės pripažinimo Romuvos religinei bendruomenei. Smagu, jog dauguma po pateikimo pritarė šiam projektui. Liūdna, jog šalia gausybės veidmainių ir kvailių prieš balsavo, susilaikė arba vengė balsavimo keletas padorių, dvasingų deputatų, ištikimų Lietuvos patriotų. Savos religijos formos suvokimas kaip vienintelės galimos kartais tampa akidangčiu net garbingiems ir išmintingiems žmonėms.
Andrius Kubilius pranoko pats save. Jis pasiūlė dėl Romuvos pripažinimo kreiptis į Skaityti toliau
Gegužės 24 d. Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Už seimo nutarimo projektą „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ (Nr. XIIIP-2016) balsavo 67 Seimo nariai. Prieš pasisakė 10 Seimo narių, susilaikė – 19.
Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose. Seimas taip pat nusprendė dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Prie šio klausimo svarstymo Seimo ketinama grįžti birželio 21 d. Skaityti toliau
Gegužės 11-13 dienomis Šiauliuose prof. Stasio Šalkauskio garbei surengtoje Išminties šventėje vyko prof. Vytauto Radžvilo ir dr. Vytauto Ališausko debatai „Europos Sąjunga – krikščionybės išlikimui palankus ar žalingas projektas?“.
Valandos trukmės renginyje pateikta gausybė įžvalgų ir argumentų, leidžiančių geriau suprasti Europoje vykstančius procesus ir jų santykį su krikščionybe. Kviečiame skaityti V. Radžvilo pasisakymą. Skaityti toliau
2. Krikščioniškosios doktrinos ontologinis netikrumas
Krikščionybė išvaro žmogų iš jo namų – iškerta iš prigimtinių tautinių šaknų ir pakerta gelminius ryšius su senosios pasaulėjautos archetipais, arba dievais ir jų galiomis (žr. I dalį). Savų papročių, siejančių tautą su jos gamta, gyvenamąja tikrove, išreiškiančių meilę vietai ir teikiančių būties tikrumą, vieton ji bruka svetimus.
Priėmęs krikščionybę žmogus iškrenta iš savo tautos ir tampa Skaityti toliau
Mirtis – neišvengiama gyvenimo dalis, su kuria, atėjus laikui, susiduria kiekvienas. Nors gyvenimo baigtį turėtume priimti kaip natūralų procesą, šiandien gyvename visuomenėje, kuri renkasi mirties temą ignoruoti, o pokalbiai su artimaisiais apie tai, kokio paskutinio atsisveikinimo norėtume, dažniausia tiesiog neegzistuoja.
Psichologė Laura Rimkutė pastebi, kad šiuolaikinių žmonių nekalbėjimas apie mirtį glaudžiai susijęs su noru rinktis lengvesnį kelią – daugelis linkę užsimerkti prieš tuos dalykus, kurių bijo. Skaityti toliau
Gegužės 6 d. į tradicinę jotvingių Jorę Jotvingių ir prūsų gyvenvietėje Ožkiniuose (netoli Punsko, Lenkija), kurioje puoselėjama pagarba senajam baltiškųjų kultūrų paveldui, vėl, kaip ir kasmet, susirinko žmonės, kuriems didžiausia vertybė yra baltiškasis gyvenimo būdas, kad pabūtų drauge Jorės dieną, kai Aukščiausioji galybė Perkūno šviesos pavidalu nusileidžia į Žemynos globojamus kūnus, visa perkūnydama naujo vešėjimo metui.
Šventė vyko pagal senovines baltų apeigas, vyko jotvingių ir prūsų amatų Skaityti toliau
Balandžio 19 – 22 dienomis Romoje įvyko Europos etninių religijų konferencija. Į konferenciją, kuri vyksta kas antrus metus, kviečiami prigimtinio tikėjimo bendruomenių atstovai, mokslininkai iš visos Europos ir kitų pasaulio kraštų.
Konferenciją rengė Europos etninių religijų kongreso narė – Italijos prigimtinio tikėjimo bendrija – „Romėniškų tradicijų sąjūdis“ (Movimento Tradizionale Romano). Skaityti toliau
1. Archetipinės galios
Tautos, kaip ir medžio, šaknys nematomos. Jos tarpsta giliai žmogaus sielos „dirvoje“, širdyje. Iš jos gelmės kyla gyvybės syvai, teikiantys tautai galių, maitinantys jos tradicijas ir papročius. Be šaknų teikiamų syvų tautiškumas vysta, džiūsta, nebegali skleistis ir augti, virsta sausu pernykščiu stagaru – negyvais muziejiniais eksponatais. Tautiškumo šaknys slypi senajame prigimtiniame tautos tikėjime, todėl jo nesutaikomas priešas – krikščionybė nepaliaudama stengiasi žmogų iš jo iškirsti ir įskiepyti jį į saviškį „alyvmedį“ (Rom 11, 24, 17)[1], maitinamą tolimų svetimų šaknų. Skaityti toliau
Balandžio 19-22 dienomis Italijos sostinėje Romoje vyks Europos etninių religijų konferencija. Šią konferenciją rengia Europos etninių religijų kongreso (EERK) narė – Italijos prigimtinio tikėjimo bendrija – „Romėniškų tradicijų sąjūdis“ (Movimento Tradizionale Romano).
EERK etninėms religijoms skirtos konferencijos rengia kas antrus metus. Į jas kviečiami prigimtinio tikėjimo bendruomenių atstovai, mokslininkai iš visos Europos ir kitų pasaulio kraštų.
„Mums malonu pranešti, kad turėsime dvi progas švęsti – viena – tai Europos etninių Skaityti toliau
Balandžio 28-29 d., paskutinį balandžio savaitgalį, atbundanti pavasarinė gamta vėl sukvies gausų būrį šventėjų į pirmosios pavasario žalumos šventę Jorę. Jorė – didžiausia pavasario šventė, mūsų protėviams buvusi Naujaisiais metais, šalia Astronomijos observatorijos, Labanoro regioniniame parke, Kulionių kaime įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje bus švenčiama jau 22-ajį kartą. Skaityti toliau
Švenčionių rajone, Rakštelių kaime, Švento ežere yra pusiasalis-šventvietė vadinamas Alku. Mūsų protėviams, o ir mums, tai ypatinga, šventa vieta kurioje bendraujama su dievais ir su savo sąžine.
Bet 2017 metais ši vieta, sakyčiau, buvo išniekinta, pastačius prie kelio, ties rodykle į šventvietę, kryžių. Kryžių buvo galima pastatyti 100 ar 1000 metrų į vieną ar kitą pusę, bet ne, reikėjo statyti būtent ties senovės šventviete.
Gyvename 21-me amžiuje, bet metodai liko tie patys – sunaikinti, užgožti, sumenkinti, Skaityti toliau
Lietuvoje yra ne viena religinė bendruomenė ir bendrija, tačiau ne visos sulaukia valstybės pripažinimo. „Praėjusiais metais, minėdami 25 metus nuo oficialios religinės bendrijos registracijos, Seimui pateikėme prašymą gauti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, ir iki šiol tikimės, kad būsime pripažinti“, – sako Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ krivė Inija Trinkūnienė.
Iš pradžių – nedidelės žmonių grupės
Nors „Romuva“ tik 1992 m. buvo oficialiai įregistruota kaip Baltų tikėjimo bendruomenė, Skaityti toliau
Amžina šviesos ir tamsos kova gamtoje sukelia metų laikų virsmus, kuriuos prigimtinio baltų tikėjimo puoselėtojai pažymi šventėmis. Gamta – mūsų senojo prigimtinio tikėjimo Šventas Raštas, mokantis mus visokeriopos įžvalgos, o švenčių tradicijos neatsiejamos nuo gyvybinių jėgų apykaitos ir telkimo.
Krikščionybė, pradedant nuo pat jos įsigalėjimo IV a., atkakliai stengiasi iškreipti šių švenčių prasmę, primesdama joms su žydų tautos istorija ir religiją susijusius pavadinimus ir turinį. Skaityti toliau
