Religija

N. Laurinkienė. Augimo galios gamtoje netrukus pasieks apogėjų (2)

2020 05 31 11:00

Sekminės Gervėčių krašte. | A. Baltėno nuotr.

Gamta, kaip ir žmogus, turi kažką nematerialaus, nelyginant sielą, kaip tai bandė įrodyti dar XIX a. antroje pusėje anglų antropologas Edvardas Bernetas Teiloras (Edward Burnett Tylor). Mes kartais nujaučiame savyje esančią kažkokią stiprią galią, kuri sunkiai nusakoma, bet ji yra reali: išsiskleidžianti kaip kad, sakysim, įkvėpimas, tai yra troškimas išreikšti savyje glūdinčią jėgą ir mintį, ar kaip nušvitimas – būsenos pakylėjimas, kitais atvejais tiesiog kaip itin stiprus potyris, kilęs tam tikroje situacijoje. Tai vis – vienokia ar kitokia mūsų sielos Skaityti toliau →

G. Burneika. Kokią pasaulėžiūrą skleidžia krikščionybė? (video) (21)

2020 05 24 19:53

Krikščionių misionierius Bonifacas 724 m. nukirtęs šventą dievo Toro ąžuolą krikštija vokiečius. 1905 m. E. Doplerio (E. Doepler) paveikslo dalis | wikipedia.org nuotr.

Krikščionybė plito nešdama svetimą senajai baltų ir kitų tautų tikyboms pasaulėžiūrą, kurią su tam tikromis išlygomis galima būtų pavadinti gnostine. Kuo ji skiriasi nuo vadinamosios pagoniškosios? Pasak lietuvių kilmės anglų religijotyrininko Maiklo Jorko (Michael York), pagonybė visą būtį, įskaitant regimąjį pasaulį, laiko šventa, o gnosticizmui jis yra blogis, „tai, iš ko reikia ištrūkti. Gnosticizmas – tai žinojimo (gnōsis) kelias, kuriuo eidamas individas atranda „tikrąją realybę“, todėl atsiriboja nuo fizinio pasaulio ir grįžta prie pirminio Prado“ [1]. Skaityti toliau →

Kam atiteks žmogaus teisių „Oskaras“ už religijų ir įsitikinimų įvairovę: „Romuvai“ ar „15min“? (video) (25)

2020 05 21 15:11

Gegužės 21 d. prasideda internetinis BALSAVIMAS, kurio metu visuomenė spręs, kas labiausiai nusipelnė Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų. Septintaisiais, žmogaus teisių „Oskarais“ vadinamais apdovanojimais vasarą bus pagerbti labiausiai 2019 metais lygybę ir įvairovę skatinę žmonės.

Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai bus įteikti už veiklas aštuoniose srityse. Už apdovanojimą religijų ir įsitikinimų įvairovės srityje varžosi Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ ir Naujienų portalas „15min“. Skaityti toliau →

J. Vaiškūnas: Protėvių priesakus pernešame į XXI amžių (nuotraukos) (17)

2020 04 25 16:23

Įšventimas į romuvius. Jorė 2019 | Alkas.lt nuotr.

Balandžio 25-26 dienomis Kulionių kaime šalia Molėtų observatorijos jau 24-tus metus iš eilės turėjo vykti pirmosios pavasario žalumos šventės Jorės apeigos. Apie šią šventę kalbamės su vienu pagrindinių jos rengėjų Molėtų krašto muziejaus muziejininku ir Lietuvos Romuvos vaidila Jonu Vaiškūnu.

– Šiemet paskutinį balandžio savaitgalį turėjusios vykti XXIV Jorės šventės Kulionyse dėl paskelbto visuotinio karantino nebus? Skaityti toliau →

D. Glodenis. Religinių bendruomenių diferenciacija Lietuvoje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos šviesoje (20)

2020 04 19 21:50

Donatas Glodenis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vienas iš esminių pokyčių Lietuvai atgaunant nepriklausomybę buvo religijos laisvės atkūrimas. Dar sovietmečio pabaigoje išsikvėpė ateizmo propaganda. Žmonės, kurie bažnyčioje tuokdavosi ir vaikus krikštydavo slapta, dabar galėjo laisvai dalyvauti religinėse apeigose nebebūgštaudami dėl to, kaip tai atsilieps darbe ar mokymo įstaigoje. Laisvė skleisti savo religiją, „apdairiai“ neįtraukta į LTSR Konstituciją, buvo grąžinta dar 1989 m. LTSR konstitucijos 50 straipsnio pakeitimu, kartu pripažįstant religines bendruomenes kaip kolektyvinius subjektus (juridinius asmenis). Religijos laisvė ir visų Skaityti toliau →

G. Burneika. Kodėl Judo-krikščionybė? (video) (39)

2020 03 24 15:00

judaizmas-krikscionybe-alkas-lt-koliazas

Ortodoksinė krikščionybė ir judaizmas stengiasi atsiriboti vienas nuo kito, todėl ir patį terminą „judo-krikščionybė“ vartoti vengia. Tačiau XIX a. žlugus Šventosios Romos imperijai (ją oficialiai panaikino Napoleonas 1806 m.) ir atsiradus galimybei į krikščionybę pažvelgti iš įvairių pusių, sąvokos „judo-krikščioniškoji civilizacija“, „judo-krikščioniškosios vertybės“ ir pan. prigijo ir paplito. Terminas susilaukė atskiro dėmesio 2012 m. prancūzų intelektualiniame leidinyje „Religijų istorija“ (Revue de l‘histoire des religions). Krikščionybės žydiškas šaknis ėmėsi nagrinėti tiek jos kritikai, tiek Skaityti toliau →

D. Razauskas. Tikėjimas ir tikrovė (39)

2020 03 08 20:14

Priimdamas tikėjimą žmogus esą turįs valingai jį išpažinti, pasakyti „tikiu“, pavyzdžiui: „Tikiu tą, tą ir aną.“ Esą šitaip tampama tikinčiuoju.

Bet iš tikrųjų žmogus negali tikėjimo pasirinkti ir priimti. Tikėjimas nėra savavališkos užgaidos, apsisprendimo reikalas, nėra tai, kas priimama iš išorės. Todėl visi, kas sako: „Tikiu tą, tą ir aną“, iš tikrųjų tik apsišaukia, taigi yra ne tikintieji, o apsišaukėliai. Ką žmogus savo sieloje iš tikrųjų tokiu atveju padaro, tai tik pasižada elgtis taip, tarsi tikėtų. Pasižada daugiau ar mažiau uoliai vaidinti, kad tiki. Pasižada laikytis Skaityti toliau →

V. Velička. Aš jau prabudau (21)

2020 02 01 19:00

Vidmantas Velička | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Labas rytas, karaliau, aš jau prabudau. Nieko naujo dabar nepasakysiu, nes visa tai Jūs žinot. Tiesiog pirštu parodysiu.

Mūsų seneliai, tėvai ir mes užaugom tikėjimo įtakojami. Girdime nuo mažens, kad pagoniškoje Romos imperijoje miestai „reikalavo“ naujo tikėjimo, naujos dorovės ir moralės normų. Mat baigėsi natūriniai prekių mainai ir atsirado pinigai. Taip turtas pradėjo koncentruotis vienose rankose. Tad vėliau galėjai net Skaityti toliau →

J. Vaiškūnas. Mintys Arvydą Šliogerį išlydėjus (15)

2020 01 28 15:00

Arvydas Šliogeris (1944-2020) | Alkas.lt koliažas

Prieš 40 dienų netekus iškilaus Lietuvos filosofo Arvydo Šliogerio, sunku buvo patikėti – į skutus krikščionybę draskęs mąstytojas – katalikiškai palydėtas pas Abromą (‏אַבְרָהָם‏‎).

Niekada negali būti tikras, kad į paskutinę kelionę nebūsi išleistas be litanijų, kryžių ir kunigų, kad artimieji dėl šventos ramybės neatiduos tavęs sielų „gelbėtojams“. Juk būsi jau miręs. Tad tau jau tas pats. O gyviesiems toliau reiks gyventi tarp dorų katalikų, tad jiems – ne tas pats. Be to ir gyvenime nebuvai švelniavilnis. Betrūksta dar, kad ir po mirties keltum nepatogumus. Skaityti toliau →

J. Vaiškūnas. Jonas Trinkūnas – Romuvos ąžuolas: tarp ištakų ir ateities (nuotraukos) (2)

2020 01 20 14:44

Jonas Trinkūnas | R. Ambrazevičiaus nuot.

Prieš 6 metus sausio 20 d. mirė Lietuvos etnokultūrinio judėjimo pradininkas, etnologas, folkloristas, religijotyrininkas, iškiliausias senojo baltų tikėjimo puoselėtojas, Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Jaunius Trinkūnas (1939-2014). Ta proga skelbiame Jono Vaiškūno pranešimą skaitytą 2019-10-19 d. J. Trinkūno atminimui skirtoje konferencijoje „Romuvos Ažuolas“ .

Šiandien prisimename lietuvių tautos dvasinio kelio tesėją – Romuvos ąžuolą Joną-Jaunių Trinkūną (1939-2014). Skaityti toliau →

Religinės bendruomenės Lietuvoje: lygios ir lygesnės? (video) (0)

2020 01 15 16:00

Religinės bendruomenės Lietuvoje: lygios ir lygesnės | youtube.com nuotr.

Gruodžio 10 d. Nacionaliniame žmogaus teisių forume vyko pokalbis apie religijos laisvę ir religijų lygybę Lietuvoje ir už jos ribų. Pokalbio dalyvius: Donatą Glodenį (Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus vyriausiąjį specialistą), Masimo Introvinjo (Massimo Introvigne) (italų filosofą, religijos sociologą), Miglę Valaitienę (Romuvos vaidilę), Mildą Ališauskienę (VDU PMDF Politologijos katedros profesorę ir VDU SMF Sociologijos katedros vedėją) kalbino žurnalistė Rasa Tapinienė.

Lietuvos Konstitucija ir įstatymai įtvirtina kiekvieno asmens individualią bei kolektyvinę teisę į religijos ir tikėjimo laisvę, užtikrina asmenų lygybę nepaisant religijos, Skaityti toliau →

L. Litvinavičius. Kodėl vilkai pjauna avis? (4)

2019 12 21 08:00

Gamta, dievas ar dievai sukūrė viską, tame tarpe ir žmones, reikiamoje vietoje. Viskas tarp gyvosios gamtos narių – žmonių, medžių, gyvūnų – susiję tarpusavyje. Santykiai buvo pagrįsti abipuse pagarba, tenkinant visų rūšių poreikius išgyventi. Darnos labui susikūrė religija, kitaip – gyvenimo būdas. Taip žmonėms buvo lengviau palaikyti darną, dalį atsakomybės perkėlus dievams, deivėms ir įvairiems jų pagalbininkams. Visa ši santykių sistema susikūrė konkrečioje geografinėje vietoje ir puikiai veikė. Kol žmogus laikė save jos dalimi. Skaityti toliau →

Vilniaus Romuva kviečia į Žiemos saulėgrįžos šventę (2)

2019 12 20 11:42

Žiemos saulėgrįžos šventė | Rengėjų nuotr.

Gruodžio 21 d., šeštadienį, 16 val., Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8, Vilnius) bus švenčiama Žiemos saulėgrįžos šventė.

Vilniaus romuva ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ kaip ir kasmet tamsiausiu metų laiku visus pakvies įžiebti aukuro ugnį, pagerbti protėvius ir dievus, sugrįžtančią Saulę sutikti giedant senąsias giesmes, sutartines, dalinantis kūčia ir linkėjimais. Skaityti toliau →

Romuvos atstovai vieši Indijoje (IV) (1)

2019 12 15 15:15

2020 m. sausio 4 d. 12 val. Etnografinėje sodyboje Kulionyse (Gilužio g. 1a, Molėtų r.) vyks susitikimas su keliautojais, kelionės po Šiaurės rytų Indiją pristatymas „Indijos takais“. Dalyvaus: Virginijus Kašinskas, Inija Trinkūnienė, Rita Balkutė, Ignas Šatkauskas, Gintaras Songaila. Filmuotos medžiagos ir nuotraukų peržiūra.

Nuo lapkričio 14 d. Indijos savanorių sąjungos kvietimu penki Romuvos atstovai, vadovaujami Krivės Inijos Trinkūnienės, lankėsi Indijoje. Indijos šalies savanorių sąjunga (RSS, Rashtriya Swayamsevak Sangh) Skaityti toliau →

Pasitelkus Konstitucinį Teismą siekiama apsunkinti religinių bendrijų valstybinį pripažinimą (14)

2019 12 12 19:36

Gruodžio 12 d. Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė priimti Seimo narių grupės prašymą ištirti ar Religinių bendruomenių ir bendrijų (RBB) įstatymo nuostata, kad religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje, neprieštarauja Konstitucijos nuostatai „Valstybė pripažįsta <…> kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje“ (KT 43 str. 1 dal.)

Pareiškėjai teigia, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, be kita ko, jos 43 Skaityti toliau →

G. Burneika. Krikščioniškas galios siekis (6)

2019 12 12 15:31

Popiežiaus Grigalijaus IX įgaliotas kunigas Konradas iš Marburgo (1180 – 1233) siunčia žmones ant inkvizicijos laužo | Nežinomo menininko pav.

Krikščionybė priskiria sau aukščiausią meilę ir absoliučią tiesą. Galios siekis esą būdingas pagonims, o pavyzdinis krikščionio įvaizdis – silpnas, nuolankus, pasiaukojęs Kristus. Iš kur tada nuožmūs kryžiaus karai ir įkyri, besąlygišką savo pranašumą virš visų kitų religijų teigianti propaganda?

Imperatorius ir filosofas Markas Aurelijus, išleidęs įsakymą už nepagarbą romėnų papročiams bausti krikščionis tremtimi, jų propagandistus pavadino silpnų sielų drumstėjais. Lyg patvirtindamas Aurelijaus žodžius, Skaityti toliau →

Bus pristatytas zoroastrizmo šventraštis – Avesta (0)

2019 12 11 11:34

Gruodžio 19 d. 18 val. vyks paskutinis dvidešimtas ciklo susitikimas, kuriame Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto iranistikos ir islamo studijų lektorius Algimantas Litvinas pristatys vienos seniausių pasaulio religijos, zoroastrizmo šventraštį – Avestą (ﺖﺸﺗﺭﺯ).

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas žiemą pradėtas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos biografija“ – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-tojo jubiliejaus proga. Skaityti toliau →

D. Razauskas: Krikščionybė sukonstravo pagonybę kaip savo šešėlį, kaip tamsiąją savo pusę (30)

2019 12 05 00:13

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos muzikos informacijos centras netrukus išleis kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus oratorijų „Paskutinės pagonių apeigos“ (1978) ir „Iš jotvingių akmens“ (1983) vinilinę plokštelę, kurioje – specialiai šiam albumui padaryti kamerinio choro „Aidija“ ir kviestinių atlikėjų įrašai. Abi oratorijos turėjo smūginį poveikį Lietuvos kultūrai, jos peržengė įvairių valstybių sienas ir išliko paveikios iki šių dienų. Oratorijos sulaukė daug muzikos kritikų, tyrinėtojų ir žurnalistų dėmesio Lietuvoje bei užsienyje, todėl šį kartą norėjosi jas permąstyti žymiai platesniame istoriniame, geografiniame ir kultūriniame kontekstuose. Skaityti toliau →

Apie religijos ir sąžinės laisvę – tarptautinėje konferencijoje Seime (tiesioginė transliacija) (4)

2019 12 03 11:15

Gruodžio 11 d., pirmadienį, nuo 14 val. Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai) Seimo nario Manto Adomėno iniciatyva organizuojama tarptautinė konferencija „Religijos ir sąžinės laisvė: šiuolaikinio pasaulio iššūkiai“.

„Laisvė baigiasi ten, kur baigiasi sąžinės laisvė. Tie režimai ir ideologijos, kurie nepripažįsta giliausios žmogaus vidujybės – sąžinės ir tikėjimo – autonomijos, negalės gerbti ir paties individo. Būtent todėl pačioje žmogaus teisių šerdyje glūdi teisė į tikėjimą ir sąžinės laisvė“, – teigia konferencijos rengėjai. Skaityti toliau →

Romuvos atstovai vieši Indijoje (III) (nuotraukos) (3)

2019 12 01 12:35

Romuva Indijoje | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Senovės baltų religinės bendrijos Romuva delegaciją vadovaujama Krivės Inijos Trinkūnienės tęsia kelionė po Indiją. Lydimi ilgamečio Lietuvos ir lietuvių kultūros draugo Surendros Maturo (सुरेन्द्र माथुर) lapkričio 14-19 d.d. lankėsi Naujojo Delio ir Haridvaro apylinkėse, susitiko su visuomenės veikėjais, mokslo bendruomene, dalyvavo RSS renginiuose, religinėse apeigose. Susitikimuose buvo kalbama apie senuosius indoarijų ir baltų kultūrų ryšius bei šių laikų bendradarbiavimo galimybes. Skaityti toliau →

Romuvos atstovai vieši Indijoje (II) (video, nuotraukos) (0)

2019 11 25 16:01

Nuo lapkričio 14 d. Indijos savanorių sąjungos kvietimu penki Romuvos atstovai, vadovaujami Krivės Inijos Trinkūnienės, lankosi Indijoje. Indijos šalies savanorių sąjunga (RSS, Rashtriya Swayamsevak Sangh) – tai didžiausia pasaulyje visuomeninė organizacija, kuri puoselėja hinduistines tradicijas, bendradarbiauja su kitomis pasaulio prigimtinėmis kultūromis.

Romuvos delegaciją (Inija Trinkūnienė, Rita Balkutė, Virginijus Kašinskas, Gintaras Skaityti toliau →

V. Vaitkevičius. Į pasimatymą su deive (6)

2019 11 24 11:00

Dovainonių Mergakalnis | V.Vaitkevičiaus nuotr.

Dovainonių regykla – įstabi vieta prie Rumšiškių, pakylinti keliautojus aukštai virš Nemuno ir aplinkinių miškų. Seniausiais laikais čia mėgo dairytis šiaurės elnių medžiotojai, laukdami, kol migruojantys žvėrys bris į vandenį. Vėliau gyventa, švęsta, laidoti mirusieji. Plačiai archeologų tyrinėtas Dovainonių piliakalnis, pilkapiai, o iki šiol mažiausiai dėmesio sulaukė Mergakalnio papėdėje buvęs nepaprastas Nemuno verpetas; dabar, deja, apsemtas. Čia buvo galima išvysti deivę. Skaityti toliau →

Ž. Pavilionis kovas su Romuva perkėlė į teismus (32)

2019 11 19 17:30

Nuoseklus kovotojas su „pagonybe“ Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, buvę diplomatas, žinomas ir kaip turtingiausio pasaulyje slapto katalikų Kolumbo riterių ordino narys Žygimantas Pavilionis toliau „kovoja su pagonybe“.

Ž. Pavilionio atstovaujama Seimo narių grupė, kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydama ištirti, ar Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo (RBBĮ) nuostata, kad religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne Skaityti toliau →

Romuvos atstovai vieši Indijoje (I) (video, nuotraukos) (4)

2019 11 17 22:23

„Romuvos“ atstovai vieši Indijoje | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Romuvos delegacijai (Inija Trinkūnienė, Rita Balkutė, Virginijus Kašinskas, Gintaras Songaila, Ignas Šatkauskas) numatyta plati susitikimų programa ir pažintinė kelionė. Svečius iš Lietuvos pasitiko ir Skaityti toliau →

Nacionalinė J. Basanavičiaus premija paskirta mitologei ir tautosakininkei dr. Nijolei Laurinkienei (3)

2019 11 13 10:10

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisija 2019 metų premiją nusprendė skirti mitologei ir tautosakininkei, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyriausiajai mokslo darbuotojai, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei Nijolei Laurinkienei. Premija jai paskirta už reikšmingus mokslinius baltų mitologijos ir pasaulėvaizdžio tyrimus, etninės kultūros ir lietuvybės pamatų stiprinimą, visuomenės švietimą.

N. Laurinkienė yra paskelbusi per 130 mokslo straipsnių Lietuvos ir užsienio mokslo leidiniuose, ji yra keturių svarbių ir Skaityti toliau →

V. Bagdonavičius. Gandizmo atgarsiai Lietuvoje (0)

2019 11 13 08:00

Mahatma Gandis (Mahatma Gandhi) | wikipedija.org nuotr.

Mahatmos Gandžio 150-čiui

Pasaulis pažymi Indijos nepriklausomybės kovų vadovo, nesmurtinio pasipriešinimo taktikos pradininko Mahatmos Gandžio (Mohandas Karamchad Gandhi, 1869 10 02- 1948 10 30) šimtas penkiasdešimtąją gimimo metų sukaktį. Prieš 50 metų didžiojo indų tautos sūnaus gimimo šimtmetis buvo kukliai paminėtas ir okupotuoje Lietuvoje. Tas paminėjimas buvo vienas iš reikšmingesnių rezistencinio judėjimo epizodų. O buvo taip…

1967 m. pradžioje, keletas bendraminčių jaunuolių susibūrė į pradžią ramuvietiškam judėjimui davusį Indijos bičiulių būrelį. Skaityti toliau →

D. Vaitkevičienė. Kodėl vėlės skrenda kaip paukščiai? (1)

2019 11 04 16:23

Dalia Stalauskienė. „Medžiai“ iš ciklo „Paukščių takas“ | daliosdarbai.lt

Paukštis kaip mitopoetinis vėlės vaizdinys yra vienas seniausių sielos provaizdžių, žinomas daugelyje pasaulio religijų − Senovės Egipte, Artimuosiuose Rytuose, Europos prigimtinėse religijose ir kitur. Netgi krikščionybėje siela vaizduojama kaip baltas balandis.

Lietuvių pasakos – senųjų mitų palikuonės – irgi turi ką pasakyti apie mirusiuosius, virstančius paukščiais. Būdingas pasakų vaizdinys – antimi pavirtusi mergina. Pasakoje „Antimi pavirtusi sesuo“ pamotė įvilioja podukrą į žarijų duobę, o mergaitei joje sudegus, papila jos pelenus prie vartų. Atėjusi karvutė lyžteli ir iš pelenų į dangų pakyla paukštis – antelė. Skaityti toliau →

Lietuviškos Vėlinės tarp praeities ir dabarties (0)

2019 10 31 18:26

Vėlinės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Regis, bent jau mirusiųjų laidojimo ir pagerbimo papročiai turėtų likti atspariausi pasikeitimams, tačiau ir jie pasiduoda pašėlusiam gyvenimo tempui ir verslo diktatui.

Apie tai prie Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskutavo etnologas profesorius Libertas Klimka, kunigas Robertas Pukenis, ritualinių paslaugų verslo atstovas Valentinas Kurilovas bei sociologas Raimundas Kaminskas. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis. Skaityti toliau →

Vilniuje pagerbtas Romuvos Krivio Jono Trinkūno atminimas (nuotraukos, video) (0)

2019 10 29 10:49

Krivio dienos apeiga ant Gedimino Kapo kalno | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Spalio 19 d. Vilniuje romuviai pagerbė Romuvos Krivio Jono Trinkūno-Jauniaus atminimą.

Senovės baltų religinė bendrija Romuva 2019 metus yra paskelbusi Krivio metais. Šiais metais Romuvos Kriviui Jonui Trinkūnui būtų suėję 80 metų. Krivio dienos šventimas – vienas iš Krivio metų renginių. Minėjimas prasidėjo apeiga ant Gedimino kapo kalno Vilniuje, toje pačioje vietoje, kur spalio 19 dieną 2002 metais buvo įšventintas Romuvos Krivis Jaunius. Skaityti toliau →

Sekmadienio sakmė. Pasakojimas apie dvasias (1)

2019 10 27 07:19

Senieji Nidos Krikštai | neringosmuziejai.lt nuotr.

Mano motinėlė nei dieną, nei naktį niekados nebijodavo pro kapines praeiti, kaip kiti žmonės baugštosi. Ji mus, vaikus, liūbėdavo mokinti, idant nei kapinių, nei numirėlių nesibijotumėm.

„Vaikai, – teip ji kalbėdavo, – numirėliai jums nieko nedarys, dvasių neprivalote bijotis, ale nuo gyvųjų pasisaugokite, tie jums gal daug ką užkenkti…

Jeigu jūs baugštotės pro kapines praeiti, tai tik drąsiai pasakykit numirusiems „labą vakarą“ arba „labą rytą“, tada jūs nebijositės ir nieks jus negandys. Skaityti toliau →

Antklodės Internationella frakt transport firma Baldai internetu Magrės baldai Dolovija.lt myPlan internetas