Religija

Pasirodė Gudijos baltų žurnalo „Svajksta“ antrasis numeris (3)

Pasirodė Gudijos baltų žurnalo „Svajksta“ antrasis numeris | Svajksta.by nuotr.

2017-ųjų pabaigoje, per Žiemos saulėgrįžos šventę Baltarusijos sostinėje Minske buvo pristatytas „Svajksta“ žurnalo antrasis numeris, kurį išleidžia gudų interneto svetainės Svajksta.by redakcija.

Žurnalas leidžiamas pasitelkud medžiagą, kuri per praeitus metus buvo skelbiama svetainėje Svajksta.by. Pirmą, pilotinį leidinį  Svajksta.by išleido pavasarį, į jį buvo sudėti geriausi 2016 m. rašiniai. Antrįajame žurnalo numeryje skelbiamos įdomiausios 2017 m. „baltiškos“ ir „pagoniškos“ srities naujienos iš Baltarusijos bei kaimyninių šalių ir Skaityti toliau

J. Vaiškūnas: Su Žvaigždžių diena + + + (1)

+++ | Alkas.lt nuotr.

Trijų Karalių diena vadinamos Sausio 6-osios proga Alkas.lt žurnalistė Ditė Česėkaitė apie šios šventės lietuviškus ikikrikščioniškus papročius kalbina etnokosmologą Joną Vaiškūną.

– Šventinis Kalėdų laikotarpis baigiasi sausio 6 d. Trijų Karalių švente. Krikščionys šią šventę sieja, esą, su istoriniu įvykiu, kuomet 3 Rytų magai atkeliavo į Jaruzalę pasveikinti gimusio Jėzaus, kurį jie laiko Dievo sūnumi. Kuo reikšminga ši diena lietuvių prigimtiniam tikėjimui?
Skaityti toliau

Krivės sveikinimas Saulėgrįžos proga (video) (8)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Romuvos nuotr.

Saulės grąžos metu pasaulis yra kuriamas iš naujo.  Iš pasaulio medyje – grūšelėje – degančios žvakelės iškritusi kibirkštėlė padaro stebuklą: pasilieja marios mėlynos ir susikuria pasaulis.

Saulėgrįžos metas – pasaulio kūrybos metas. Kurkime aukurus, kurkime šeimos židinius, kurkime savąjį pasaulį, remdamiesi protėvių išmintimi, pagarba tradicijoms ir meile vienas kitam.

Lai iš žvakelės pakritusi maža kibirkštėlė kiekviename mūsų uždega ugnį – ugnelę, šildančią mus šaltuoju metų laiku, – ir kūrybos ugnį, stiprinančią mūsų kūrybines galias! Skaityti toliau

N. Laurinkienė. Ir vėl – metų rato pradžia (1)

Kūčios | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Gamtiniu požiūriu, Kūčių laikas – tai žiemos saulėgrįža. Įvairios religijos skirtingais simboliais įprasmina šią situaciją. Krikščionybei – tai išganytojo Kristaus gimimas. Baltų tikėjimo išpažinėjai, pačioje gamtoje matantys šventybės apraiškas, tiesiog džiaugiasi Saulės sugrįžimu. Šiaip ar taip, šis laiko tarpsnis – tai kažkokia didžiulė pradžia, susijusi su Kosmoso ir žmogaus būties ciklais.

Daugelio tautų tikėjimai sako, kad per didžiąsias šventes išnyksta ribos tarp mūsų nuo seno įsivaizduojamų pasaulio plotmių – dangiškosios, žemiškosios ir požeminės. Skaityti toliau

Vilniaus Romuva kviečia į Žiemos Saulėgrįžos šventę (video) (0)

Romuviai švenčia Žiemos saulėgrįžą | rengėjų nuotr.

Gruodžio 22 d. 18 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8) 18 val. Senojo baltų tikėjimo religinė bendruomenė Vilniaus romuva ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ visus kviečia švęsti Žiemos saulėgrįžos šventę.

„Tamsiausiu metų laiku įžiebsime aukuro ugnį, pagerbsime protėvius ir dievus, ragausime kūčią, giedosime senąsias giesmes ir bendraminčių būryje lauksime sugrįžtančios Saulės“, – sako Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė.

Dzūkų kalėdinė apeiginė giesmė „Leliumai, gaidiai gieda“. Krivis Jonas Trinkūnas:

Skaityti toliau

V. Mikailionis. Kelias į baltų dievojautą (11)

Valdis Celms | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Artėjant Lietuvos ir Latvijos valstybių 100-osioms metinėms, sulaukėme ypatingos dovanos, knygos, kurią mūsų bendro tikėjimo Romuvos  bendruomenėms pateikė Latvijos dievturių sandraugos vadovas  Valdis Celmas (Valdis  Celms).  

Tai išties šimtmečio žingsnis. Juk vos ne kiekvieną bendrą Baltų krivulę baigdavome šūkiu, jog turime kaip dvi broliškos tautos glaudžiau bendradarbiauti, tačiau tai taip ir likdavo tik tušti žodžiai, nes netgi televizijos programomis Ryga ir Vilnius iki šiol nesugeba pasikeisti, jau nekalbant apie kokius nors dažnesnius bendrus projektus. Skaityti toliau

Jo Šventenybė Dalai Lama XIV pasveikino valstybinio pripažinimo siekiančią Romuvą (video, nuotraukos) (14)

Lietuvos Romuvos Krivulė 2017 | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Gruodžio 9 d. Vilniuje iš visų Lietuvos kraštų į metinę Krivulę susirinkę Senovės baltų religinės bendrijos Romuva atstovai rinko naują bendrijos vadovą – Krivį. Vykdyti šias pareigas dar vienam 3-jų metų laikotarpiui buvo patikėta Romuvos vaidilei Inijai Trinkūnienei, kuri Romuvos Krive yra jau nuo 2014 m.

Krivulės išvakarėse Lietuvos Romuvą pasveikino Tibeto dvasinis lyderis Jo Šventenybė  Dalai Laima XIV. Romuvai atsiųstame laiške jis rašo: Noriu pasiųsti į Lietuvą savo brangiems broliams ir seserims šiltus sveikinimus su jūsų tradicinėmis Skaityti toliau

G. Burneika. Kanibalizmas ir žmonių aukojimas Biblijoje (9)

Viešas tėvo Urbano Grandierio (Urban Grandier) sudeginimas apkaltinus sutarties su Velniu sudarymu | Amžininko piešinys, Ludenas, 1634 m.

Įprasta manyti, kad Biblijoje kalbama tik apie pasiaukojimą, bet tai tik dalis tiesos. Šv. Rašte aiškiai sakoma, kad  bibliniam dievui  žmonės ne tik aukojosi, bet ir aukojo kitus. Būdamas krikščioniu, tokių Biblijos vietų aš tiesiog nepastebėdavau, o kai pastebėdavau, mano protas spruko nuo jų šalin, bijodamas jas deramai įvertinti. Kaipgi galima negerai galvoti apie tai, kuo tiki, kuo tiki tau artimi žmonės, bendruomenė? Be to, studijuojant Bibliją joje paprastai ieškoma simbolinės įvykių prasmės, taip apeinant doroviškai nepriimtiną ir nepatogią tiesioginę reikšmę. Tad objektyvesnis biblinės ideologijos vaizdas tegali atsiverti tik nuo jos atsiskyrus, iš šalies.. Skaityti toliau

Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei Indijos universitetas suteikė garbės daktarės vardą (nuotraukos) (3)

Haridvaro universiteto prorektorius dr. Činmajas Pandija ir Lietuvo Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Lapkričio 10 d. Indijos Respublikos Haridvaro universiteto prorektorius dr. Činmajas Pandija (चिन्मय पंड्या) Lietuvos Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei įteikė šio universiteto raštą, pažymintį, kad jai yra suteiktas filosofijos garbės daktaro vardas.

Tokį sprendimą Haridvaro universitetas priėmė, atsižvelgdamas į Inijos Trinkūnienės nuopelnus baltiškos prigimtinės kultūros puoselėjimui, jos pristatymui Indijoje ir kitur pasaulyje, o taip pat į Lietuvos ir Indijos dvasinių kultūrinių ryšių stiprinimą. Skaityti toliau

Vėlinės (audio, video) (0)

Vėlinės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Inija Trinkūnienė:

Vėlinių ugnys – simbolinis šeimos židinys ant kapo, bendrystė su protėviais. Senovėje Vėlinių vakarą visi eidavo prie pilkapių – ten užkurdavo laužus ir giedodavo mirusiesiems prišaukti ir pagerbti skirtas giesmes, palikdavo vėlėms aukų – valgių. 

Šį paprotį pirmieji Lietuvoje atgaivino jaunieji Vilniaus romuviečiai, 1969 m. uždegę žvakeles ant pilkapių ir visus vienijančia ugnimi prikėlę iš užmaršties senąjį baltų tikėjimą. Skaityti toliau

Ą. Bajor. Amžinoji ugnis vėl liepsnoja ant Šatrijos aukuro (audio, video) (14)

Amžinoji ugnis vėl liepsnoja ant Šatrijos aukuro | Asmeninė nuotr.

Rugsėjo 10 d. eidamas 83 metus mirė tautodailininkas, senojo baltų tikėjimo tęsėjas, Žemaičių baltų tikėjimo bendruomenės „Šatrijos Romuva“ žynys, Amžinosios Ugnies sergėtojas Adolfas Gedvilas. Jo mirtis tapo paskatinimu jo pasekėjams tęsti velionio pradėtus darbus – šventoji ugnis jo garbei buvo saugoma visą vėlių laiką (40 dienų), o dabar su savanorių pagalba  bus saugoma amžinai. Šatrijos Romuvos vaidilė Ąžuolė Bajor pasakoja apie ilgą bendruomenės kelią šio svarbaus darbo link.

Adolfas Gedvilas buvo kuklus ir pasišventęs žmogus Skaityti toliau

Romuviai paminėjo Krivio dieną (video, nuotraukos) (2)

P1130700-K100

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ kaip ir kasmet spalio 19 d. šiemet vėl paminėjo Krivio dieną. Šiemet sukako jau 15 metų, kuomet susibūrę Lietuvos romuvų bendruomenių atstovai ant Gedimino kapo kalno iškilmingai įšventė Krivį Jaunių Joną Trinkūną.

Krivio dienos minėjimo dalyviai aplankę Krivio kapą Vilniaus Kalnų parko Gedimino kapo kalne, kur prieš 15 metų buvo įšvntintas Krivis, giesmėmis ir aukomis pagerbė Dievus ir protėvius. Apeigų dalyviai ratu per rankas siuntė Krivio Jauniaus krivulę, kuri galiausiai buvo įteikta Devyniaragio Romuvos vaidilei Astai Valiukevičienei. Tuo būdu Krivio krivulę pradėjo kelionę po visas Lietuvos Romuvas. Skaityti toliau

Lietuvos Romuva kviečia į vėlių pagerbimo apeigas Dvarciškiuose (nuotraukos) (0)

Vėlinės | V. Daraškevičiaus nuotr.

Spalio 21 d., šeštadienį, Senojo baltų tikėjimo bendrija Romuva visus kviečia į kasmetinį Vėlinių minėjimą Dvarčiškiuose (Švenčionių r. prie Sarių). Romuva mini protėvius kiekvienais metais – atliekamos apeigos ant pilkapių – uždegamos žvakelės, giedamos senosios Vėlinių giesmės. 

Šiemet, kaip ir kasmet, protėvių minėjimas prasidės Dvarčiškiuose Sotvaro šventykloje 14 val. Vėlinėms ir protėviams skirtą apeigą atliks romuvos vaidila Gediminas Žilys. Apeigą praturtins pokalbis apie Vėlines ir vėles su Romuvos garbės vaidila, mitologu Dainiumi Razausku ir Skaityti toliau

„Skrajojančių ežerų“ regėjimai (video) (1)

Dailės istorikas dr. Marius Iršėnas | Youtube.com stop kadras

Algirdas Julius Greimas: „Mūsų buitis pasireiškia buvimu pasaulyje, kuris ką nors reiškia. (…) Kadangi sunku atskirti žmogiškoje plotmėje, kas yra gera ir bloga, tai dažnai bandoma ieškoti kriterijų, kurie būtų ekstra žmogiški, kurie pralenktų žmogų ir kurių vardu būtų galima pasakyti, kas yra gera ar bloga. Šitokie kriterijai yra du: arba Dievo, kaip absoliutaus kriterijaus, pasirinkimas, arba Istorijos, iš didžiosios raidės, pasirinkimas. (…) Galima būtų kalbėti apie trečią absoliuto ieškojimo būdą, iškeliant tiesos problemą. (…) T. y. bandyti tyrinėti pačias vertybes, ieškant, kas jose gero ir kas yra blogo.“ Skaityti toliau

Nepamiršk pareigų dievams ir protėviams (video) (1)

Gediminas Žilys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žinomas Lietuvos muzikantas, vienas grupės „Atalyja“ lyderių, lietuvių liaudies dainų ir senosios lietuvių kultūros puoselėtojas Gediminas Žilys vos prieš keletą dienų išleido solinį savo dainų albumą „Dievaitavimai“, kuriame surinktos vien tik apeiginės, sakralinės, senąja Lietuva dvelkiančios giesmės, skirtos žmogaus gimimui, iniciacijai, vestuvėms, mirčiai, pirmajam metų jaunam mėnuliui – Dievo Kumeliukui, Saulei, Laimai, Giltinei pagarbinti…

Šia proga kalbamės su menininku apie nacionalinę lietuvių kultūrą, lietuvybės dvasią ir lietuvių liaudies tautosaką, užgimstančią šiandien. Skaityti toliau

Baltų Krivulėje sutarta dėl bendrų darbų puoselėjant baltišką dvasinį paveldą (video, nuotraukos) (27)

Valdis Celmas (Valdis Celms) | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Praėjusį savaitgalį, rugsėjo 10-11 d., vyko kasmetinė Baltų prigimtinių dvasinių bendrijų atstovų sueiga – Baltų Krivulė, kuri šį kartą vyko Latvijoje. Šeimininkai latviai pakvietė visus susirinkti į Sėlos regione netoli Pliavinios (Jekabpils apylinkės) Lokstenės saloje pastatytą dievturių šventyklą.

Ši Baltų Krivulė visiškai pateisino latvių jai parinktą pavadinimą „Darbas  darytoją daro!“, taip pat įvardytą Krivulės uždavinį „Suvokti padarytą, suderinti požiūrius ir susitarti apie tolimesnę veiklą“. Baltų Krivulės programą sudarė apeigos, atstovų pranešimai, visų dalyvių darbas rateliuose, Skaityti toliau

Vilniaus Šv. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, vėl atveria duris lankytojams (2)

Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia | Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos nuotr.

Rugsėjo 11 diena, Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos 273-4703 fonde, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojas Rimvydas Ginkus surado Vilniaus Vyskupo Jurgio Bialozoro raštą-leidimą, datuojamą 1664 metais kovo 7 dienos data, kuriame rašoma apie Vilniaus Augustijonų (Augustinų) Švenčiausios Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios, esančios Savičiaus gatvėje, Vilniuje, statybų pradžia.

Rastas dokumentas yra svarbus visos Lietuvos tikinčiųjų bendruomenei. Toje pačioje byloje yra saugoma ir Kamandulių Pažaislio įsteigimo dokumentai. Skaityti toliau

Miglė Valaitienė: Lietuvos jaunimo ramuva (nuotraukos) (0)

Miglė Valaitienė | Asmeninė nuotr.

Su aktyviąja Lietuvos jaunimo ramuvos nare Migle VALAITIENE kalbasi Dalia RASTENIENĖ

– Kada Lietuvos jaunimo ramuva pradėjo veiklą?

–Aktyviau veikti pradėjome maždaug prieš metus. Praeitą spalį jau kaip Jaunimo ramuva užkūrėme aukurą ant Gedimino kapo kalno. Po truputį įsibėgėjame. Per šiuos metus apsilankėme keliose mokyklose su savąja programa. Siekėme moksleivius supažindinti su baltų mitologija, lietuvių liaudies dainomis, liaudies muzikos Skaityti toliau

G. Burneika. Biblijos dievo gailestingumas? (88)

„Dievas Tėvas“, Siksto koplyčia, Mikelandželo tapyba, 1512 m. | Humancondition.com nuotr.

Bažnyčia 2016-tuosius paskelbė gailestingumo metais. Klerikalai ir krikščionybės ideologai mėgsta kalbėti apie krikščioniškąjį gailestingumą, o Biblijoje dievas vadinamas gailestingu ir maloningu (Iš 34, 6) [1]. Tačiau gailestingumas – tai ne užuojauta ir ne atjauta, kuri leistų įsijausti į kito žmogaus padėtį ir paliktų jį orų, bet pasigailėjimas, kuris žmogų ir daro pasigailėtiną bei apgailėtiną. Tokio pasigailėjimo slaptas tikslas ir yra, prisidengiant apsimestiniu rūpesčiu, pažeminti bei paniekinti žmogų. Taip piktas blogis prisidengia apsimestiniu gėriu, kuriuo ir paperka silpnesnį. Tuo remiasi visa bažnyčios veikla. Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ N. Laurinkienė – apie dievą Perkūną (video) (2)

Nijolė Laurinkienė | Alkas.lt nuotr.

Tęsiame per Balticum TV transliuojamų kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Aštuntoje ciklo laidoje „Griausmavaldis Perkūnas“ dalyvavo habil. dr. Nijolė Laurinkienė. Pasak mitologės, vienas ryškiausių lietuvių mitologijos personažų yra griaustinio dievas Perkūnas. Laidoje sužinojome apie Perkūno veiklos sferas, vardus, šeimą, kas yra jo priešininkas, kodėl tarp jų nuolat vyksta kova ir – apie Saulės simbolį. Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ I. Trinkūnienė – apie Jorės šventę (video) (8)

Inija Trinkūnienė | Alkas.lt nuotr.

Tęsiame per Balticum TV transliuojamų kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Septintoje ciklo laidoje „Jorės šventės prasmė senovės baltų tikėjime“ dalyvavo senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ vyriausioji krivė Inija Trinkūnienė. Molėtų krašto muziejaus  Dangaus šviesulių stebykloje kasmet švenčiama Jorė. Kokios atliekamos apeigos ir ritualai? Kokias dvasines vertybes puoselėja romuviai? Skaityti toliau

L. Šopauskas. Liberalmarksistinio revoliucinio teroro pradžia Lietuvoje (III) (13)

Laisvūnas Šopauskas | Respublika.lt nuotr.

Pirmasias straipsnio dalis rasite ČIA ir ČIA

Liberalmarksizmas, totalitarizmas ir transgresinės taktikos

Žurnalistų, politikų ir „nevyriausybininkų“ inspiruotą persekiojimą mokytoja L. Raudytė pakomentavo taip:

Dabar galvoju, jeigu ta tema tokia pavojinga, gal apie ją nekalbėti? Bet ar demokratijos laikais negalima kai kurių temų leisti? Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tiesa – aukščiau visko (16)

Marius Kundrotas | Aasmeninė nuotr.

Nesmagu veltis į religinius karus, skaldančius lietuvių tautą. Vis dėlto kai kam to labai norisi. Skaldytojų galima rasti įvairiose konfesijose, tiek krikščionių, tiek pagonių, o taip pat ir ateistų gretose. Žinoma, kiekvienas turi teisę ir gal net pareigą skelbti kitiems tiesą, kaip jis ją suvokia. Tik tai turėtų būti daroma korektiškai tiek etikos, tiek faktų atžvilgiais. Įvairios religijos, konfesijos ir denominacijos turi savyje gerų dalykų ir etiška būtų jas pripažinti.

Deja, Gintaras Burneika, tiek savo pirmajame straipsnyje krikščionybės tema, tiek atsakyme į išsakytą kritiką laikosi agresyvios, netgi demonizuojančios retorikos, provokuodamas atitinkamą atsaką senojo Skaityti toliau

G. Burneika. Kuo mažiau seki Biblijos mokymu, tuo daugiau išsaugai tautinės tapatybės (37)

Francisko Gojos (1746-1828) paveikslo „Inkvizicijos naktis“ fragmentas

Vos pamėgini argumentuotai apginti tautinę tapatybę, meilę savo kraštui, savo prigimtinį tikėjimą, senas tūkstantmetes tradicijas, iš oponentų iškart pasigirsta pikti lozungai apie grėsmę humanizmui, demokratijai, priešiškumą kitoms religijoms ir kurstomą konfliktą. Mariaus Kundroto buvau pavadintas džihadistu, nors „švento karo“ terminas labiau tinka krikščionims. Čia tiktų pacituoti Lietuvos filosofijos klasiką prof. Arvydą Šliogerį: „…krikščionybė įsitvirtina kaip maištas ar šėtoniškas įsiūtis prieš vadinamąją pagonybę“ [1].

M. Kundrotas mano „polinkį peikti“ kitą tikėjimą, krikščioniškąjį, užuot teigus ir grindus Skaityti toliau

N. Laurinkienė. Griaustinio dievas ir su juo susijęs mitas (6)

Mitologė habil. dr. Nijolė Laurinkienė " | Asmeninė nuotr.

Griausmavaldžio ir šio dievo kovos su jo priešininku mitas laikomas indoeuropiečių mitologijos branduoliu. Šis mitas turi nemaža versijų, kadangi  nuo seno jis buvo plėtojamas, įvairiai jį modifikuojant, praplečiant siužetus atšakomis, detalėmis. Be to, jo turinys atskleidžiamas panaudojant įvairias kodines sistemas.

Griaustinio dievo mitas žinomas ne tik baltams, bet ir kitoms indoeuropiečių kilmės kalbomis kalbančioms tautoms. Baltai ir slavai yra išlaikę ne tik panašaus turinio mito siužetus, bet ir panašiai skambantį pagrindinio mito personažo vardą: lietuvių Perkūnas, latvių Pērkons, prūsų Percunis, rusų Перун, baltarusių Пярун, ukrainiečių Перун, lenkų Piorun, čekų Perun. Skaityti toliau

A. Beinorius. Prigimtinė japonų tradicija – šintoizmas (3)

Apeiginis šinto vaidilučių (miko) šokis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šintoizmas (shintō, 神道 „dvasių  ar dievybių kelias“) – tai prigimtinė japonų tradicija paremta protėvių ir dvasių kultu, žmogaus ir gamtos sąveikos darna, pasaulio kaip šventybės samprata. Šintoizmas yra etninė religija, gimusi iš agrarinių kultų ir istorijos bėgyje turėjusi ir valstybinės religijos statusą. Tai tarsi iššūkis mūsų įprastam religingumo modeliui, kilusiam iš judėjiškų abraomiškų šaknų, savotiškas „religinis anchronizmas“ ar autentiška egzotika. Šiuo metu Japonijoje šintoizmas sinkretiškai susipynęs su budizmu ir konfucianizmu, bet gyvuoja gana autonomiškai; Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Kernavės Rasos šventės ugnys davė pradžią mūsų prigimtinio tikėjimo atkūrimui (audio, video) (2)

Rasos šventė | V. Daraškevičiaus nuotr.

Lygiai prieš 50 metų 1967 m. ant Kernavės piliakalnių buvo atkurta Rasos šventė. 1967 ir 1968 m. sovietinės priespaudos metais Rasos šventes čia surengė 1967 m. Vilniuje įsikūrusi Indijos bičiulių draugija, kuriai priklausė dalis Vilniaus universiteto filologijos profesorių ir studentų: Ričardas Mironas, Antans Poška, Antanas Danielius, Romualdas Kolonaitis, Antanas Gudelis, Jonas Trinkūnas ir kiti. 1967-ieji laikomi ir žinomo Vilniaus kraštotyrininkų Ramuvos klubo gimimo metais, nors jis įteisintas buvo tiktai 1969 m.

Platų etnokultūrinį judėjimą pradėjusi Ramuva siekė atkurti senuosius tautos papročius Skaityti toliau

M. Kundrotas. Krikščionybė ir tautiškumas: karas ar darna? (31)

Pixbay.com nuotr.

Atrodytų, jog religiniai karai Vakarų pasaulyje – gūdi praeitis. Tik atvykėliai iš islamo šalių kartais ima ir pagadina visą humanizmo ir demokratijos idilę. Dar galima pastebėti, kaip karingas sekuliarizmas politinės galios priemonėmis bando išstumti iš viešųjų erdvių bet kokią religiją. Vis dėlto karai tarp tikinčių vakariečių jau daugiau istorijos, negu nūdienos aktualijų tema. Tiesa, pasitaiko išimčių. Atskiri žmonės arba jų grupės vis bando sugrąžinti mus į viduramžių kovas.

Lietuvoje, ilgus amžius buvusioje darnos ir įvairovės šventove, kyla savi džihadistai. Iš Skaityti toliau

Pirmą kartą Lietuvoje bus atliekamos japonų maldos ir apeiginiai šokiai (2)

Rengėjų nuotr.

Į Lietuvą atvyksta gausi japonų Šinto dvasininkų delegacija. Jie viešės Lietuvoje kelias dienas, atliks savo tradicines apeigas. Vienas iš svarbių apsilankymo Lietuvoje tikslų – susitikimas su Romuvos Krive, vaidilomis ir dalyvavimas Romuvos apeigose.

Birželio 22 dieną 10 valandą Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ Verkių parke prie Lizdeikos aukuro pagerbs Baltų dievus ir protėvius. Apeigai vadovaus Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė, dalyvaus Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“. Į šią apeigą pakviesti ir Japonijos Šinto dvasininkai. Skaityti toliau

G. Burneika. Kaip krikščionybė kėsinasi į lietuviškąją tautinę tapatybę (34)

Pilėnų gynimas. Dail. Aleksandras Vitulskis, 1965 m.

Daugelis Lietuvos eilinių katalikų yra nuoširdžiai atsidavę savo tautai. Tačiau jie net neįtaria, kad krikščionių šventas raštas, kuris kasdien skaitomas bažnyčiose ir kuriuo remiasi katalikų ideologai ir kunigai, menkina bet kokį tautiškumą, papročius ir tradicijas, išskyrus išrinktosios Abraomo palikuonių, šiuo atveju – žydų tautos.

Žydų tauta yra gerbtina ir daugeliu atvejų dėl istorijos bėgyje iškilusių sunkių išbandymų verta užuojautos. Tačiau kito pagarba be savęs gerbimo yra ne tikra pagarba, o pataikavimas ir kito aukštinimas savęs menkinimo sąskaita. Šiame straipsnyje Skaityti toliau