Religija

M. Kundrotas. Tiesa – aukščiau visko (3)

2017 06 28 20:34

Nesmagu veltis į religinius karus, skaldančius lietuvių tautą. Vis dėlto kai kam to labai norisi. Skaldytojų galima rasti įvairiose konfesijose, tiek krikščionių, tiek pagonių, o taip pat ir ateistų gretose. Žinoma, kiekvienas turi teisę ir gal net pareigą skelbti kitiems tiesą, kaip jis ją suvokia. Tik tai turėtų būti daroma korektiškai tiek etikos, tiek faktų atžvilgiais. Įvairios religijos, konfesijos ir denominacijos turi savyje gerų dalykų ir etiška būtų jas pripažinti.

Deja, Gintaras Burneika, tiek savo pirmajame straipsnyje krikščionybės tema, tiek atsakyme į išsakytą kritiką laikosi agresyvios, netgi demonizuojančios retorikos, provokuodamas atitinkamą atsaką senojo Skaityti toliau →

G. Burneika. Kuo mažiau seki Biblijos mokymu, tuo daugiau išsaugai tautinės tapatybės (15)

2017 06 27 16:00

Francisko Gojos (1746-1828) paveikslo „Inkvizicijos naktis“ fragmentas

Vos pamėgini argumentuotai apginti tautinę tapatybę, meilę savo kraštui, savo prigimtinį tikėjimą, senas tūkstantmetes tradicijas, iš oponentų iškart pasigirsta pikti lozungai apie grėsmę humanizmui, demokratijai, priešiškumą kitoms religijoms ir kurstomą konfliktą. Mariaus Kundroto buvau pavadintas džihadistu, nors „švento karo“ terminas labiau tinka krikščionims. Čia tiktų pacituoti Lietuvos filosofijos klasiką prof. Arvydą Šliogerį: „…krikščionybė įsitvirtina kaip maištas ar šėtoniškas įsiūtis prieš vadinamąją pagonybę“ [1].

M. Kundrotas mano „polinkį peikti“ kitą tikėjimą, krikščioniškąjį, užuot teigus ir grindus Skaityti toliau →

N. Laurinkienė. Griaustinio dievas ir su juo susijęs mitas (2)

2017 06 27 11:07

Mitologė habil. dr. Nijolė Laurinkienė " | Asmeninė nuotr.

Griausmavaldžio ir šio dievo kovos su jo priešininku mitas laikomas indoeuropiečių mitologijos branduoliu. Šis mitas turi nemaža versijų, kadangi nuo seno jis buvo plėtojamas, įvairiai jį modifikuojant, praplečiant siužetus atšakomis, detalėmis. Be to, jo turinys atskleidžiamas panaudojant įvairias kodines sistemas.

Griaustinio dievo mitas žinomas ne tik baltams, bet ir kitoms indoeuropiečių kilmės kalbomis kalbančioms tautoms. Baltai ir slavai yra išlaikę ne tik panašaus turinio mito siužetus, bet ir panašiai skambantį pagrindinio mito personažo vardą: lietuvių Perkūnas, latvių Pērkons, prūsų Percunis, rusų Перун, baltarusių Пярун, ukrainiečių Перун, lenkų Piorun, čekų Perun. Skaityti toliau →

A. Beinorius. Prigimtinė japonų tradicija – šintoizmas (2)

2017 06 26 21:10

Apeiginis šinto vaidilučių (miko) šokis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šintoizmas (shintō, 神道 „dvasių ar dievybių kelias“) – tai prigimtinė japonų tradicija paremta protėvių ir dvasių kultu, žmogaus ir gamtos sąveikos darna, pasaulio kaip šventybės samprata. Šintoizmas yra etninė religija, gimusi iš agrarinių kultų ir istorijos bėgyje turėjusi ir valstybinės religijos statusą. Tai tarsi iššūkis mūsų įprastam religingumo modeliui, kilusiam iš judėjiškų abraomiškų šaknų, savotiškas „religinis anchronizmas“ ar autentiška egzotika. Šiuo metu Japonijoje šintoizmas sinkretiškai susipynęs su budizmu ir konfucianizmu, bet gyvuoja gana autonomiškai; Skaityti toliau →

J. Vaiškūnas. Kernavės Rasos šventės ugnys davė pradžią mūsų prigimtinio tikėjimo atkūrimui (audio, video) (2)

2017 06 23 00:01

Lygiai prieš 50 metų 1967 m. ant Kernavės piliakalnių buvo atkurta Rasos šventė. 1967 ir 1968 m. sovietinės priespaudos metais Rasos šventes čia surengė 1967 m. Vilniuje įsikūrusi Indijos bičiulių draugija, kuriai priklausė dalis Vilniaus universiteto filologijos profesorių ir studentų: Ričardas Mironas, Antans Poška, Antanas Danielius, Romualdas Kolonaitis, Antanas Gudelis, Jonas Trinkūnas ir kiti. 1967-ieji laikomi ir žinomo Vilniaus kraštotyrininkų Ramuvos klubo gimimo metais, nors jis įteisintas buvo tiktai 1969 m.

Platų etnokultūrinį judėjimą pradėjusi Ramuva siekė atkurti senuosius tautos papročius Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Krikščionybė ir tautiškumas: karas ar darna? (31)

2017 06 19 17:41

Atrodytų, jog religiniai karai Vakarų pasaulyje – gūdi praeitis. Tik atvykėliai iš islamo šalių kartais ima ir pagadina visą humanizmo ir demokratijos idilę. Dar galima pastebėti, kaip karingas sekuliarizmas politinės galios priemonėmis bando išstumti iš viešųjų erdvių bet kokią religiją. Vis dėlto karai tarp tikinčių vakariečių jau daugiau istorijos, negu nūdienos aktualijų tema. Tiesa, pasitaiko išimčių. Atskiri žmonės arba jų grupės vis bando sugrąžinti mus į viduramžių kovas.

Lietuvoje, ilgus amžius buvusioje darnos ir įvairovės šventove, kyla savi džihadistai. Iš Skaityti toliau →

Pirmą kartą Lietuvoje bus atliekamos japonų maldos ir apeiginiai šokiai (2)

2017 06 19 08:00

Į Lietuvą atvyksta gausi japonų Šinto dvasininkų delegacija. Jie viešės Lietuvoje kelias dienas, atliks savo tradicines apeigas. Vienas iš svarbių apsilankymo Lietuvoje tikslų – susitikimas su Romuvos Krive, vaidilomis ir dalyvavimas Romuvos apeigose.

Birželio 22 dieną 10 valandą Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ Verkių parke prie Lizdeikos aukuro pagerbs Baltų dievus ir protėvius. Apeigai vadovaus Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė, dalyvaus Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“. Į šią apeigą pakviesti ir Japonijos Šinto dvasininkai. Skaityti toliau →

G. Burneika. Kaip krikščionybė kėsinasi į lietuviškąją tautinę tapatybę (31)

2017 06 18 21:07

Pilėnų gynimas. Dail. Aleksandras Vitulskis, 1965 m.

Daugelis Lietuvos eilinių katalikų yra nuoširdžiai atsidavę savo tautai. Tačiau jie net neįtaria, kad krikščionių šventas raštas, kuris kasdien skaitomas bažnyčiose ir kuriuo remiasi katalikų ideologai ir kunigai, menkina bet kokį tautiškumą, papročius ir tradicijas, išskyrus išrinktosios Abraomo palikuonių, šiuo atveju – žydų tautos.

Žydų tauta yra gerbtina ir daugeliu atvejų dėl istorijos bėgyje iškilusių sunkių išbandymų verta užuojautos. Tačiau kito pagarba be savęs gerbimo yra ne tikra pagarba, o pataikavimas ir kito aukštinimas savęs menkinimo sąskaita. Šiame straipsnyje Skaityti toliau →

Perkūno metas (video) (0)

2017 05 27 12:00

Jorė Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje | Youtube.com nuotr.

Mūsų protėviai tikėjo, kad nugriaudėjus pirmajam pavasario perkūnui ir palijus „išjudinama“ ir „apvaisinama“ žemė – tai yra ženklas pradėti sėjos darbus. Perkūno metą lydi lietūs ir perkūnijos, joms pasibaigus – spinduliuojanti gaiva ir džiuginanti žaluma, kiekvienam suteikianti naujų gyvybinių jėgų. Artimiausių laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ temos vienaip ar kitaip siejasi su gamtos ir gyvenimo virsmų apmąstymais.

Molėtų krašto muziejaus Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje kasmet švenčiama Jorė, pirmosios pavasario žalumos šventė. Kokios atliekamos apeigos? Kokias dvasines vertybes Skaityti toliau →

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Darius Radkevičius – belaukiant aukso amžiaus (video) (0)

2017 05 22 16:58

„Belaukiant aukso amžiaus“ – taip vadinasi keliautojo ir laimės tyrinėtojo Dariaus Radkevičiaus sudaryta knyga („Svarbus veikalas lietuvių kalba“ – Karo cenzūros leista“). Iš pirmo žvilgsnio nelengva nustatyti knygos žanrą ir logiką, tačiau užtenka antro žvilgsnio, kad suprastum, jog prieš akis – Rytų išminties tekstai ir praktikos, kurios skubančiam XXI amžiaus lietuviui pasiūlo kitokios kasdienybės galimybę.

„Lai eisi Tu Gyvas per Gyvenimą, Švarus klausydamas savo širdies, Nušvitęs kaip pasaulio šaltinio nutvilkytas pilkas akmenėlis į daugiau nei gyvenimą. Į SAVE.“ Skaityti toliau →

Laidoje apie baltų mitus ir simbolius – D. Razauskas, E. Babenskas ir K. Nastopka (video) (2)

2017 05 11 17:44

Dainius Razauskas | Youtube.com stop kadras

Balandžio 16 d. per Balticum TV pradėjo kiekvieną sekmadienį transliuoti naujas kultūros laidas skirtas Algirdo Juliaus Greimo metams „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“.

A. J. Greimas, skaitydamas paskaitą Vilniaus universitete apie bendrąsias semiotikos problemas, sakė: „Mes gyvenime įmurkdyti kaip šuniukai pasaulyje, kuriame mus supa daiktai, kurie yra reikšmingi, kurie „atakuoja“ mus savo reikšmėmis. Nuo ryto iki vakaro mums visokie ženklai neduoda ramybės (…) Ir šitas reikšmingo pasaulio supratimas gali būti mokslinio tyrinėjimo objektu“. Skaityti toliau →

A. Šopauskas. Atsakymas D. Pusliui. Kam patinka gyventi Europos Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungoje? (III) (1)

2017 05 08 16:50

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA, o antrąją ČIA.

Simuliakrinė krikščionybė pagal D. Puslį ir portalą bernardinai.lt

Į mūsų teiginį, kad simuliakrinės krikščionybės kūrėjai ir propaguotojai, nuolatos akcentuodami Dievo gailestingumą, iš esmės eliminuoja Dievo teisingumo principą, D. Puslys atšauna, kad „[t]eisingumas niekur nedingo, tačiau be gailestingumo jis dažnai virsta teisuoliškumu, tėra vėzdas prasikaltusiam primušti, o ne atversti, leisti pajausti Dievo meilę“. Šitas atsikirtimas daug atskleidžia – portalo Skaityti toliau →

Senojo baltų tikėjimo išpažinėjai dievturiai iškilmingai atidarė pirmąją šventyklą (nuotraukos, video) (11)

2017 05 08 10:10

Latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai iškilmingai atidarė pirmąją šventyklą | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 6 dieną latvių senojo baltų tikėjimo išpažinėjai dievturiai surengė ypatingą renginį – šventyklos atidarymą. Šventykla įkurta gražioje nedidelėje Dauguvos upės saloje prie Lokstenės miestelio.

Šventyklos atidarymo apeigos prasidėjo 11 valandą ir tęsėsi iki pavakarių. Dievturių šventyklos atidaryme dalyvavo Ir Lietuvos Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ atstovai – Krivė ir Romuvos vaidilos. Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė Dievturių vadovui Valdžiui Celmui (Valdis Celms) Romuvos vardu padovanojo apeiginę vaidilos lazdą krivulę ir tarė sveikinimo kalbą. Skaityti toliau →

Jorės šventė vėl skubino Tėvynės pavasarį (nuotraukos, video) (2)

2017 05 04 21:38

Paskutinį balandžio savaitgalį romuviai protėvių apeigomis vėl pasitiko pirmąją pavasario žalumą – Jorę. Kulionių kaime, Molėtų rajone, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje. Jorės šventė šiemet jau buvo švenčiama 21-ajį kartą.

Sprogstant pirmiesiems pavasario pumpurams ir skleidžiantis gležniems gyvybės daigams pirmąja pavasario žaluma apsigaubusioje vaizdingoje Lenktinio ežero pakrantėje Skaityti toliau →

Latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai atidaro pirmąją šventyklą (video) (5)

2017 05 04 18:38

Dievturiu sventykla.Lokstenes svētnīca_dievturi.blogspot.lt

Gegužės 6 dieną latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai rengia ypatingą renginį – pagoniškos šventyklos atidarymą. Šventykla bus atidaryta Dauguvos upės saloje prie Lokstenės miestelio.

Šventyklos atidarymo apeigos prasidės 11 valandą ir tęsis visą dieną. Į šventyklos atidarymą pakviesti ir Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ atstovai – Krivė ir Romuvos vaidilos. Skaityti toliau →

Didžiausias pavasarinis virsmas bus pasitiktas protėvių apeigomis (nuotraukos, video) (12)

2017 04 19 13:41

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 29-30 dienomis, kaip ir kasmet – paskutinį balandžio savaitgalį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai iš visų baltiškų žemių rinksis į Didžiąją pirmosios pavasario žalumos šventę Jorę. Kulionių kaime, Molėtų rajone, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos, Labanoro regioniniame parke įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje. Ši nepaprasta šventė šiemet čia bus švenčiama jau 21-ajį kartą.

„Jorės šventė – tai tikrieji Naujieji metai. Kai sprogsta pirmieji pavasario pumpurai, veržiasi pirmieji gležni gyvybės daigai, visa gyvastis apsigaubia pirmosios pavasarinės žalumos Skaityti toliau →

Žiūrovai išvys naują kultūros laidų ciklą „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ (video) (1)

2017 04 15 23:47

A. J. Greimas Paryžiuje. 1971 m. | Iš šeimos archyvo

Nuo balandžio 16 d. per Balticum TV pradeda transliuoti naujas kultūros laidas skirtas Algirdo Juliaus Greimo metams „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“.

Visas pasaulis ir Lietuva mini Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjo, kalbininko, mitologo, semiotiko ir eseisto Algirdo Juliaus Greimo 100-ąsias gimimo metines. Jas UNESCO įtraukė į 2016–2017 m. minimų sukakčių sąrašą, kuriame yra per 40 pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų, o LR Seimas 2017 metus Lietuvoje paskelbė Algirdo Juliaus Greimo metais. Skaityti toliau →

B. Rastenytė. Požiūris į religiją XX–XXI amžiais (0)

2017 04 07 01:23

Benarese, Indijoje, meldžiasi moteris | Pasaulio religijos. Vilnius: Alma littera, 1998, p. 17.

XX a. pakito požiūris į religijos tyrinėjimą, ypač – į religijos raidos traktavimą. Antropologai nebekėlė evoliucinio klausimo, kaip apskritai kilo religija, – jie aiškinosi, koks buvo jos vaidmuo kiekvienoje konkrečioje visuomenėje (1).

Struktūralizmo atstovai antropologai XX a. šeštąjį dešimtmetį labiau susidomėjo religija kaip visuomenėje egzistuojančių idėjų, vertybių ir tikėjimų struktūros išraiška. Antropologinė kryptis – mokslas apie žmogaus elgesį. Religiją, t. y. tam tikrą elgseną, galima stebėti kaip ir bet kokią kitą žmogaus veiklą, kuri yra siejama su evoliucija. Specifiniai žmogaus raidos periodai priklauso nuo jų tikėjimų. Skaityti toliau →

Š. Šimkus. Stiklinė Dievo akis (2)

2017 03 23 00:15

Dievo akis – visame pasaulyje gerai žinomas simbolis: tai ne tik krikščioniškoji „Apvaizdos akis“, bet ir Budos akimis puoštos nepaliečių šventyklos, Mitros-Varunos saulės vyzdys senovės indoarijų pasaulėvokoje, senovės egiptiečių Horo akis ir t. t. Ne tik Saulė, bet ir Mėnuo bei žvaigždės laikyti akimis – nuolatiniais, bluosto nesudedančiais dieviškaisiais vyzdžiais. Vienokiu ar kitokiu būdu pasaulis tradicijos įsivaizduotas esąs stebimas, esąs dievų akiratyje, o visi žmonių darbai – geri ar blogi – regimi tos dieviškosios akies. Žmogus niekada nėra visiškoje vienatvėje, visiškai Skaityti toliau →

Š. Šimkus. Gyvoji religija: atsišaukimas prieš sekuliarizmą (7)

2017 03 06 17:00

Prieš pradėdamas noriu išsyk pasakyti, kad asmeniškai nepažįstu Jono ir Inijos Trinkūnų, tačiau labai vertinu jų indėlį gaivinant baltiškąją religiją (čia ir toliau vartosiu šį žodį, mat „tikyba“ ir ne kas kita, kaip ta pati wiara, o ir pats žodis neapima kertinių religijos prasmių; čia gal vertėtų pagalvoti apie kokį visai kitonišką naujadarą?..), be jų ir be „Romuvos“ nebūtų ir šio straipsnio, iš viso, neturėtume apie ką kalbėti ir kur kreipti savąją mintį; pro atsižiojusią sekuliarizmo bedugnę jie sugebėjo išnešti būdą patirti dieviškumą lietuviškai. Tad viliuosi, kad šis straipsnis bus Skaityti toliau →

Romuva kviečia į Žiūrų dainų vakarą, skirtą Jonui Trinkūnui – Romuvos Kriviui atminti (0)

2017 03 02 17:58

Krivis Jaunius prie aukuro | Romuva.lt nuotr.

Kovo 4 d. 17 val. Nacionaliniame kultūros centre B. Radvilaitės g. 8, Vilniuje įvyks Žiūrų dainų vakaras, skirtas Jonui Trinkūnui – Romuvos Kriviui Jauniui atminti.

Žiūrų dainas kartu dainuoti kvies Žiūrų ansamblis ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“.

„Žiūrų dainos būsimam Romuvos kriviui Jauniui buvo įkvėpimo šaltinis. Nuo jo įkurto Žiūrų ansamblio prasidėjo etnokultūrinis sąjūdis, atvedęs Lietuvą į nepriklausomybę. Mums Žiūrų dainos svarbios, nes per jas mus pasiekia laisvoji nepriklausoma mūsų protėvių dvasia. Kviečiame visus patirti įkvepiančią dzūkiško dainavimo jėgą ir prisiminti Krivį Jaunių“ Skaityti toliau →

J. Vaiškūnas: Užgavėnės – esmingiausia senosios lietuvių religijos šventė (nuotraukos) (6)

2017 02 27 12:00

Užgavėnių šventės išvakarėse, žurnalistas, Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis apie šios šventės ištakas ir prasmę kalbasi su baltų kultūros tyrinėtoju, vienu iš tarpdalykinių etnoastronomijos ir etnokosmologijos mokslo sričių pradininkų Letuvoje etnokosmologu Jonu Vaiškūnu.

– Kokia Užgavėnių šventės prasmė?

– Dabar tai – linksmų pramogų ir „žiemos išvarymo“ šventė. Tokia ji tapo, kai buvo užmirštas senasis gelminis dvasinis-religinis šios šventės turinys. Naivu žiemą varyti apeigomis. Ji praeina savaime. Užgavėnių apeigose slypi daug gilesni dvasiniai, religiniai dalykai. Skaityti toliau →

„Atspindžiai“: Katalikų bažnyčia diskutuoja, kas yra šeima (video) (6)

2017 02 26 16:20

Paklaustas, kokios problemos šiandien jaudina Katalikų bažnyčią, Šv. Pijaus X kunigų brolijos kunigas Edmundas Naujokaitis kaip vieną svarbiausių įvardijo diskusiją dėl šeimos. Kunigui atrodo keista, kad Popiežius Pranciškus kalba apie tai gana aptakiai. Pasak E.Naujokaičio, tai palieka nepagrįstai daug erdvės į šį klausimą atsakyti kaip norima, todėl tokia padėtis tęstis negali. Pasak jo, Lietuvos žiniasklaidoje klausimas irgi yra nutylimas dėl politinio korektiškumo.

Su Edmundu Naujokaičiu Vilniaus knygų mugės metu kalbasi Audrys Antanaitis. Filmuoja Arūnas Sartanavičius. Skaityti toliau →

Romuvos mokykloje vyks užsiėmimai, skirti baltų laidojimo apeigoms (2)

2017 02 24 12:00

Vasario 26 d., sekmadienį, 10.30 val. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos patalpose (Antakalnio g. 25, Vilniuje) įvyks Romuvos mokyklos užsiėmimas, skirtas baltų laidojimo apeigoms.

Mokyklos lankytojai išgirs dvi paskaitas. Etnologė, laidotuvių papročių tyrinėtoja Nijolė Marcinkevičienė pasidalins savo etnografinių ekspedicijų duomenimis „Etnografiniai laidojimo papročiai Lietuvoje“. Inija Trinkūnienė papasakos apie Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ atliekamas laidojimo apeigas pagal baltų papročius. Skaityti toliau →

A. Gurevičius. Ragana kaime ir teisme (kaip magiją suprato liaudis ir mokytieji) (III) (1)

2017 02 21 15:57

Tęsiame Arono Gurevičiaus, vieno žymiausių pasaulyje XX a. antrosios pusės ir XXI a. pradžios Rusijoje (Maskvoje) gyvenusių ir rusiškai rašiusių viduramžių kultūros istorikų, straipsnio vertimo skelbimą.

Straipsnyje nagrinėjamos vadinamosios raganų medžioklės priežastys, ištakos, prigimtis ir pamokos. Esminis kampas, kuriuo autorius žiūri į šį tragišką Vakarų istorijos reiškinį, yra santykis tarp „aukštosios“ kultūros (bažnyčios, dvaro, mokytų žmonių, švietėjų) ir liaudies kultūros. Raganų persekiojimas, autoriaus sprendimu, – tai bažnyčios ir mokytųjų kultūros karas prieš liaudies kultūrą visomis jos apraiškomis. Skaityti toliau →

Romuvos mokykla kviečia pakalbėti apie baltų šventyklas (0)

2017 02 08 11:37

Vasario 12 d. 11 val. Vilniaus Karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, 2-oje salėje) įvyks Romuvos mokyklos užsiėmimas, skirtas baltų šventykloms.

Paskaitas skaitys:

Vidmantas Velička, „Alkus atveriantys žodžiai“;

Vaclovas Mikailionis, „Vilniaus alkavietės“. Skaityti toliau →

Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyks seminaras apie baltų mitinį dangų (1)

2017 02 07 20:09

2016 05 15 Sekminių dangus Punsko kaime | V. Žilionio nuotr.

Vasario 8 d., 15 val. Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Tautosakos archyvo skaitykloje (Antakalnio g. 6, namas prie gatvės, I aukštas) vyks pirmasis mokslinis seminaras iš ciklo „Naujausi mitologijos ir tautosakos tyrimai“ „Baltų mitinis dangus ir jo vaizdinių sąlytis su indoeuropiečių dvasine kultūra”.

Pranešimą skaitys LLTI vyriausioji mokslo darbuotoja, habil. dr. Nijolė Laurinkienė.

Bus kalbama apie senąją dangaus sampratą, mitinių vaizdinių sąsają su indoeuropiečių dvasine kultūra. Ketinama aptarti ir vėlyvesnius dangaus vaizdinius – bendrus baltams ar Skaityti toliau →

Miglė ir Mindaugas Valaičiai: Tradicija yra gyva tada, kai ji tobulėja, kai nėra sustingusi ir muziejinė (nuotraukos) (11)

2017 02 07 07:00

Mindaugas ir Miglė su dukrele Žemyna | V. Balkūno nuotr.

Sostinėje įsikūrusi Valaičių šeima uoliai puoselėja senąjį lietuvių tikėjimą tiek savo rate, tiek ir už jo. Mindaugą ir Miglę Valaičius kalbina Tomas Dirgėla.

– Kada ir kodėl susidomėjote senąja baltų kultūra, tradicine mūsų religija? Gal tai atkeliavo iš šeimos, draugų?

Miglė:
– Tas kelias buvo ilgas ir prasidėjo gana anksti. Apie baltų dievus, kaip ir daugelis vaikų, išgirdau pradinėse klasėse – tuomet ir kilo klausimas: Skaityti toliau →

Savos tautos kultūra turėtų lydėti nuo pat lopšio (0)

2017 02 05 21:58

Vasario 17 dieną, penktadienį, 18 val. Vilniuje, Pijaus palėpės rūsyje (Antakalnio g. 64, Vilnius) Šeimų svirnas kviečia išmokti lietuvių liaudies lopšinių. Lopšinės – tai patikrintas būdas kalbėtis su kūdikiais ir vaikais. Jos lydėjo mūsų protėvius nuo gimimo, ramino ir auklėjo ne vieną kartą ir, svarbiausia, yra veiksmingos iki šiol.

Bemiegės naktys… Tai turbūt pirmas dalykas, ateinantis mintin galvojant apie gyvenimą su kūdikiu. Vaikų ligų gydytoja Vytenė Menkevičienė net rašė, kad prastas kūdikių miegas yra natūralus dėl nebrandžios jų nervų sistemos. Skaityti toliau →

Vasario 5-oji – Gabijos diena (audio, video) (1)

2017 02 05 18:01

Vasario 5-oji – Gabijos diena | youtube.com nuotr.

Vasario 5 d. senosios baltų kultūros puoselėtojai visame pasaulyje mini Gabijos dieną. Deivė Gabija – dieviškųjų ugnies galių įkūnytoja. Ugnis visais laikais ir visose pasaulio religijose buvo ir yra vienu esmingiausiu dvasiniu įvaizdžiu.

„Tik Ugnis verčia išmanymą kreipti į dvasinę pusę. Iš to pasidarė lietuvių rimtas būdas, jų sveika skaisti dora, kurios paskutiniais spinduliais dar ir šiandien pasidžiaugti galime. Visas gyvenimas, visa sąmonė, buvo ir bus suvokiamos kaip Ugnis. Ugnis – tai šviesa ir gyvybė. Ugnį kurti – tai pasaulį kurti, gyvenimą“, – skalsiai ir esmingai ugnies reikšmingumą nusakė mūsų Tautos išminčius Vydūnas. Skaityti toliau →

Celebrity Net Worth PC games news, tips, tricks Batai Baldai