Religija

R. Jasukaitienė. Šatrijos ugnelė amžina (1)

Ugnies apeigos ant Šatrijos kalno | R.Jasukaitienės nuotr.

Šiemet sukanka 25-eri metai, kai ant Šatrijos piliakalnio buvo užkurta Amžinoji ugnis. Tai – sąlyginė tiesa, nes žemaičiai šventą ugnį ant Šatrijos kalno kūreno šimtmečius. Užgesinta ji buvo 1417 metais, kai Jogaila su Vytautu apkrikštijo žemaičius. Prieš ketvirtį amžiaus ugnelė vėl buvo uždegta karaliaus Ringaudo dvare, Gedvilų sodyboje, o prieš porą metų ir ugnume (specialus pastatas, primenantis bažnyčios bokštą dūmams išeiti); čia ją dieną naktį, žiemą vasarą kūrena savanoriai Ugnies sergėtojai.

Vyriausias ugnininkas – Vaidotas Digaitis, likus pusvalandžiui iki šventės pradžios, mielai aprodo, kur ir kaip ugnelė kūrenama, saugiai užvožta tam tikslui pagamintu skylėtu dangčiu. Iš čia ugnelė kasdien nešama ant Šatrijos piliakalnio. Skaityti toliau

Romuva apskundė Seimo narį Ž. Pavilionį Seimo etikos ir procedūrų komisijai (video) (5)

Romuva apskundė Seimo narį Ž. Pavilionį Seimo etikos ir procedūrų komisijai | Alkas.lt ekrano nuotr.

Liepos 22 d. Senovės baltų religinė bendrija Romuva Seimo Etikos ir procedūrų komisijai apskundė Seimo narį Žygimantą Pavilionį dėl viešų pasisakymų įžeidžiančių ir šmeižiančių Romuvos tikinčiuosius. Seimo komisijai įteiktame skunde rašoma, kad Seimo nario Ž. Pavilionio birželio 27 d. tikrovės neatitinkantys vieši pasisakymai Seime ne tik įžeidė ir apšmeižė Senovės baltų religinę bendriją „Romuva“, bet ir galėjo turėti lemiamos įtakos balsavimui dėl valstybės pripažinimo suteikimo šiai bendrijai. Skaityti toliau

Kuo stebina Palangos Birutės kalnas? (1)

Atvirukas „Birutės kalnas. Vytauto Didžiojo paveikslo sargyboje“ | vykintokeliai.lt nuotr.

Birutės kalnas Palangoje – viena iš ilgaamžiškiausių Lietuvos šventviečių, kurios priešistorinę reikšmę liudija I-IV a. kuršių archeologiniai radiniai, krikščionišką laikotarpį – švento Jurgio koplyčia, o jos šiandienine reikšme neleidžia abejoti nuolatiniai lankytojų srautai. Tačiau ne kiekvienas žino, kokia permaininga ir dramatiška yra Birutės kalno istorija.

Birutės kalnas – viena iš garsiausių Lietuvos vietų ir neatsiejama mūsų tapatybės dalis. Archeologai tvirtina, kad nuo pat pirmųjų m. e. amžių čia būta gyvenvietės ir medinės pilies. Po gaisro XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje šioje vietoje buvo įrengtas vienuolikos medinių stulpų pusratis, kuriame, manoma, kūrenta šventoji ugnis. Skaityti toliau

Romuva kviečia pasirašyti peticiją raginančią persvarstyti Seimo sprendimą (18)

Romuvos stovykla 2012 m. | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Senovės baltų religinė bendrija Romuva, nesutikdama su birželio 27 dieną Seimo priimtu sprendimu nepripažinti šios bendruomenės, kviečia pasirašyti peticiją, raginančią persvarstyti priimtą sprendimą, ir žada savo teises ginti Europos Žmogaus teisių teisme.

Antradienį Romuvos išplatintame kreipimęsi į visuomenę teigiama, kad Seimo priimtas sprendimas nesuteikti Romuvai pripažintos bendrijos statuso prieštarauja galiojantiems teisės aktams, kurių kriterijus bendrija atitinka. „Svarstant šį klausimą buvo pateiktos Seimo Teisės komiteto, Kultūros komiteto ir Skaityti toliau

D. Razauskas. Tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina (131)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

1) Daryti gera ir, kita vertus, prisiskirti sau „gerumą“, mėgautis bei pūstis savo „gerumu“ prieš savimeilės veidrodį, pasikelti aukštai virš kitų tuo savo tariamu „gerumu“ – visai ne tas pat. Mylėti artimą ir, kita vertus, apsiskelbti vieninteliu „artimo mylėtoju“ bei primesti save jam kaip nuolatinį priekaištą, kaip neišperkamą kaltę – visai ne tas pat. Tiesą sakant, tai skiriasi kaip dangus ir žemė, o dar tiksliau – kaip dangus ir pragaras.

Skleisti šviesą, žinojimą, erdvę ir, kita vertus, gožti, stelbti, gniaužti, Skaityti toliau

G. Burneika. Judo-krikščioniškasis pasiaukojimas (video) (14)

Brunonas Pažaislio freskose | xxiamzius.lt nuotr

Pasiaukojimas – kilni savybė, tik pasiaukojimo tikslai ne visada būna kilnūs. Juk aukotis galima fašizmo, bolševizmo ar dar kokios nors pragaištingos ideologijos vardan. Ir kiekviena tokia ideologija pasiaukojimą jos vardan pati, žinoma, laikys šventu dalyku. Taip ir krikščionio pasiaukojimas už savo tikėjimą laikomas šventu. Bet ar dėl to jis iš tikrųjų yra šventas?

Mėgstama priminti ankstyvųjų krikščionių persekiojimus. Tačiau kodėl gi visoms kitoms Skaityti toliau

Seimo sprendimą nesuteikti Romuvai valstybės pripažinimo pasmerkė ir tarptautinės organizacijos (12)

Žolinių apeigos | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Senovės baltų religinės bendrijos Romuva vaidilos susirinkę į neeilinę Krivulę aptarė susidariusią padėtį po to, kai birželio 27 d. Seimas nutarė Romuvai nesuteikti valstybės pripažinimo. Nutarta dėl šio įvykio kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą.

„Seimo sprendimas nesuteikti valstybės pripažinimo, visus tam reikalingus įstatymo reikalavimus atitinkančiai ir visų atsakingų valstybės institucijų oficialius pritarimus gavusiai, Senovės baltų religinei bendruomenei Romuva buvo priimtas po stipraus Romos katalikų Skaityti toliau

L. Rudnickienė. Nei Ragaišių, nei pagonių… (3)

Sidabrėje pamatai | sidabre.lt nuotr.

Paskutinis pagonis! Dalykas, rodos, mažai tikimas, tačiau paskutinis lietuviškosios Žiemgalos dalies pagonis mirė vos 1908 m. Ragaišių kaime (Kriukų apyl.).

Tai Balčiūnas Minvydas-Vincas. Mirė būdamas 86 m. amžiaus.

Balčiūnas buvo Melgužėlės dvaro eigulys. Jo sodybą supo miškai. Už gerą tarnybą Melgužės grafas Keizerlingas dar prieš baudžiavos panaikinimą atleido jį iš Skaityti toliau

M. Kundrotas. Krikščionybė lietuviškai: homoseksualams – taip, romuviams – ne (46)

Cenzūra – ne prastesnė nei sovietmečiu | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Seime pritrūko balsų suteikti Romuvos bendruomenei valstybės pripažinimą, taip bent iš dalies ištaisant antidemokratinę tendenciją, kai vienos religinės bendrijos mūsų valstybėje – lygios, o kitos – lygesnės. Užginant romuviams įstatymo numatytas teises – gauti valstybės pripažinimą po 25-erių metų veikimo laikotarpio, jei bendruomenės mokymas ir veiksmai suderinami su įstatymais ir dora – ypač pasižymėjo liberalų partija, besivadinanti Tėvynės sąjunga, kartais dar vadinama konservatoriais ar krikščionimis demokratais.

Tai – partija, kurios pirmininkas ir kandidatė į prezidentus balsavo už homoseksualų Skaityti toliau

Pasipriešinus katalikams Seimas nesuteikė valstybės pripažinimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ (video, tiesioginė transliacija) (56)

Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr.

Birželio 27 d., ketvirtadienį, Seimas nepritarė, kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ būtų valstybės pripažinta. Už pasisakė 40, prieš – 31 , susilaikė – 15 Seimo narių.

Birželio 25 d., antradienį, Seimas po svarstymo buvo nubalsavęs suteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimą, tačiau  balsavimo išvakarėse sulaukęs katalikų bažnyčios vadovybės spaudimo, Seimas persigalvojo.

Birželio 26 d. Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas Arkivyskupas Gintaras Grušas Seimo nariams adresuotame laiške išdėstė argumentus, kodėl Seimas neturėtų suteikti Skaityti toliau

Seime po svarstymo pritarta, kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ būtų valstybės pripažinta (video) (37)

Inija Trinkūnienė Romuvos krivė | Keišos nuotr.

Birželio 25 d., antradienį,  Seimas po svarstymo pritarė Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ valstybiniam pripažinimui. Už tai, kad „Romuvai“ būtų suteiktas valstybės pripažinimas balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo 19, susilaikė 18 Seimo narių. Vėliau dar turės būti balsuojama už nutarimo priėmimą.

Prieš „Romuvos“ pripažinimą griežtai pasisakė: Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai Jurgis Razma ir Jonas Dagys, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas (LVŽS) Stasys Tumėnas bei Mišrios frakcijos narys Povilas Urbšys. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Krikščionys ir baltų sentikiai: ar tikrai tokie skirtingi? (28)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įvairių tikėjimų santykiai šiais laikais būna gana skirtingi. Nuo radikalaus religinio išskirtinumo iki sinkretizmo arba reliatyvizmo. Šiuo atveju norėtųsi rasti ketvirtą kelią – užuot vien tiktai priešinus skirtingus tikėjimus, kuriant dirbtinę mišrainę ar abejingai teigiant vienodą kiekvienos pusės teisumą panagrinėti tai, kas iš tiesų jungia, o kas skiria.

Pagrindinis skirtumas tarp krikščionybės ir pagoniškųjų religijų – kad krikščionybėje dievybės gerumas tampa svarbesnis, nei jos galia, o pagonybėje dažniau apeliuojama į galią. Pagoniškas žmogaus santykis su dievybe savo esme atitinka Skaityti toliau

L. Litvinavičius. Nutikimas prie Šventojo Daubų ąžuolo (9)

Šventasis Daubų ąžuolas | L. Litvinavičiaus nuotr.

Vieną darbo dieną, kai pavargau dirbti, nutariau aplankyti senolį Šventąjį Daubų ąžuolą, esantį Vilniaus rajone, netoli Dūkštų, Neries regioniniame parke, šalia Buivydų piliakalnio.

Oras buvo nuostabus, darbo laikas, todėl šiek tiek nustebau, radęs automobilį stovėjimo aikštelėje prie Buivydų piliakalnio. Pagalvojau, kad aš ne vienas toks.

Dar nepriėjęs iki ąžuolo, užuodžiau degančios cigaretės tvaiką, o priartėjęs, pamačiau keturių jaunuolių kompaniją. Du augaloti vaikinai ir dvi dailios merginos, Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Vilkas ir gervė (2)

Pilkoji gervė | R. Jakaičio nuotr.

Vilks papjovis arklį, suėdis mėsą, nebtureji ką beėsti, kaulus krimta. Kaulus bekrimsdams užspringa, gerklėj geliant, pradėji bėgioti po gires ir krūmus, visims žvierims ir paukštems siuloji didį algą, kurs anan pagielbietų, iš gerklies kaulą išimtų. Ale visi žvierys ir paukštei visi bijoji tan daryti, ir nieviens neatsivožie (neišdrįso) eiti pri vilka ir jin  gielbieti, nes visi žvierys ir paukštei žina, jog vilkas yra visų neprieteliu; kurį tiktai prigaun, tan tujaus papjaun, o papjovis suied. Ir visi atsaki, kad vilką negal gielbiet. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Dvasinis uždarumas ir tiesos monopolis: tikri ir menami pavojai (7)

Radikalioji krikščionybės atskala suburta arkivyskupo Marselio Lefebro pagal jo pavardę vadinama lefebristais | Alkas.lt koliažas

Prieš gerą dvidešimtmetį bulvarinė spauda gąsdino sektų pavojumi. Nuo to laiko daug vandens nutekėjo, vakarykštės sektos tapo respektabiliomis denominacijomis, jų tekstai spausdinami oficiozinėje žiniasklaidoje, o pačios šios bendruomenės įrašomos tarp gintinų visuomenės grupių, šalia imigrantų ir homoseksualų, kuo vargu, ar jos pačios džiaugiasi.

Atėjo laikas aptarti vadinamąsias ir tikrąsias sektas racionaliai, be aistrų ir stereotipų. Sektos sąvoka kildinama iš lotyniško žodžio, reiškiančio sekimą – tam tikru mokymu ar Skaityti toliau

Kviečia Sakralūs pasaulio tekstai: „Budistinio pali kanono“ biografija (0)

Paskaita apie budizmą | vu.lt nuotr.

Gegužės 16 d., ketvirtadienį, 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks dešimtasis ciklo susitikimas, kuriame Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesorius Audrius Beinorius pristatys seniausią ir autoritetingiausią budizmo tekstų rinkinį – pali kanoną.

Šis tęstinis išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos biografija“ – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai Skaityti toliau

Tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ (3)

Paskaitu ciklas MM bibliotekoje_rengeju nuotr

Gegužės 2 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Renginių erdvė, III a.) tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai Vilniaus universiteto 440-ojo jubiliejaus proga.

Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, Skaityti toliau

Nugriaudėjus pirmajam Perkūnui romuviai švęs Jorės šventę (dienotvarkė, nuotraukos, video) (1)

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 27-28 dienomis jau 23-ius metus iš eilės senojo baltų tikėjimo tęsėjai romuviai vėl švęs Jorės šventę. Nugriaudėjus pirmam pavasariniam Perkūnui, paskutinį balandžio savaitgalį, romuviai š visos Lietuvos renkasi Molėtų rajone, Kulionių kaime esančioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Dangaus šviesulių stebykloje, atgimstančios pavasarinės gamtos apsuptyje atšvęsti savo didžiosios pavasario šventės – Jorę.

„Jorė – kalendorinė šventė tapati Velykoms. Bet nesiejama su jokiais istoriniais įvykiais ar Skaityti toliau

Pianistas D. Mažintas: Menas ir religija žmogaus istorijoje gimė kartu (0)

Pianistas Darius Mažintas | A. Žukovo nuotr.

Velykų proga pianistas Darius Mažintas dalijasi įžvalgomis apie meno ir religijos sąsajas. „Mano religija – tai kosmosas, o jos išraiška – menas“, – teigia pianistas, savo atlikimo strategijomis visų pirma siekiantis praplėsti laiko ir erdvės ribas. Religiją D. Mažintas apibrėžia kaip žmonių sukurtą sistemą stebuklams pagristi, kūrybą prilygina turimų dvasiniu ribų ir resursų demonstravimui, o pasiruošimo koncertui veiksmų seką pianistas gretina su tikinčiojo nusiteikimo Skaityti toliau

E. Trinkauskaitė. Pirminė taika kyla iš Motinos Žemės (6)

Eglutė Trinkauskaitė | asmeninė nuotr.

Auginkite savo pirmeivius, iškelkite juos. Išugdyti gerus vadovus yra jūsų pareiga. Iškelkite juos ten, kur jie gali veikti, – taip vyksmus pakreipsite nauja linkme. Onondagų vadas Orenas Lyonsas (Oren Lyons) 1

Anišinabė Vynona La Djuk (Wynona La Duke) teigia, kad šiais laikais būti prigimtiniam (angl. indigenous) visai nereiškia noro sugrįžti į praeitį ar į pirmaprades Amazonės džiungles. Būti prigimtiniam moderniame pasaulyje reiškia rūpintis savo gyvenamąja vieta ir jos ekologine gerove, remtis prigimtinių vertybių principais ir būti atsakingam už savo vietą pasaulyje2. Skaityti toliau

Lietuvos Romuva šiuos metus paskyrė Krivio Jauniaus atminimui (nuotraukos) (0)

Krivis Jaunius Jorės šventėje atlieka romuvių įšventimo apeigą | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Krivio Jono Trinkūno-Jauniaus (1939-2014) gimimo 80 metį ir Kraštotyrininkų ramuvos 50-metį kovo pradžioje paminėjusi  Senojo baltų tikėjimo bendrija „Romuva“ 2019-uosius metus paskelbė Krivio Jauniaus metais.

„Šiais metais mūsų šventėse ir renginiuose bus minimas  Krivis Jaunius ir Jo nuveikti darbai Romuvai ir Lietuvai“, – sakė Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė.

Minėjime susirinkusiems pirmą kartą buvo parodytas 2011 m. prof. dr. Ainės Ramonaitės įrašytas vaizdo pokalbis su Jonu Trinkūnu. Renginyje dalyvavo ir prisiminimais apie Krivį Jaunių dalijosi jo

Skaityti toliau

Gedimino kalne – prieš 1000 metų vykusių apeigų pėdsakas (4)

Gedimino kalne rastas dviašmenis kirvis, išmargintas ženklais. Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniai | V.Vaitkevičiaus nuotr.

1982 m., tyrinėjant Gedimino kalno aikštelės dalį prie keltuvo (tuo metu viršun buvo keliamos statybinės medžiagos), rastas 11 cm ilgio iš rago pagamintas apeiginis kirvis. Jis išmargintas įrėžtais ženklais, tarp kurių akis lengvai atpažįsta Saulės judėjimo kryptimi besisukančių svastikų porą vienoje plokštumoje ir priešinga kryptimi pasuktą trečiąją svastiką kitoje; ketvirtoji svastika buvo (arba buvo pradėta rėžti) ties nuskeltąja kirvio dalimi.

Šis unikalus, bet mažai žinomas radinys

Skaityti toliau

Žemaičiai švęs Žynių dieną (15)

paplienijos-piliakalnis-a-bingelio-nuotr-google-com

Kovo 9 d. 16-19 val. ant Plinijos piliakalnio (Žarėnų sen., Telšių) vyks šventė „Žynių diena“. Šventę surengs visuomeninis judėjimas „Žemaičių rokunda“ ir Šatrijos amžinosios ugnies vaidilė Ažuolė Bajor.

Plinijos (dar vadinamam Paplienija, Plienija, Žarėnų) piliakalnyje bus pagerbti senojo tikėjimo žyniai, kurie iš kartos į kartą mums perdavė protėvių žinias ir išmintį. Beje, Telšių rajone, rastas vienintelis Lietuvoje žynio kapas, vadinamas Donkalnio žynio kapu. Skaityti toliau

V. Trinkūnaitė. Šiandien mano tėčiui Jonui Trinkūnui būtų suėję 80 metų… (6)

Jonas Trinkūnas ir Vėtra Trinkūnaitė | Asmeninė nuotr.

Jo kūnas mus paliko prieš penkis metus, tačiau jo dvasia vis dar gyvena mumyse – žmonių, kurie jį pažinojo, kuriuos jis įkvėpė, mintyse. Jis yra gyvas mūsų prisiminimuose, mūsų maldose; jo gyvenimo darbai, parašytos knygos, straipsniai, yra skaitomi Romuvos sekėjų, jo balso klausosi „Kūlgrindos“ klausytojai.

Jis visą savo gyvenimą paskyrė Senovės baltų religijos ir tradicijų atgaivinimui: daugelis iš jūsų jį prisimena kaip vedlį, kaip Romuvos Krivį, kuris paliko didelę žymę Skaityti toliau

G. Burneika. Krikščionys tautininkai ir krikščionys globalistai (21)

Etninės kultūros globos tarybos įsteigti specialusis prizas – skulptūra „Rūpintojėlis“

Žmonės vienijasi pavojaus akivaizdoje. Pavojus – globalizmas. Todėl ypač svarbus prigimtinio tikėjimo sekėjų patriotų sutarimas su patriotais krikščionimis tautininkais, kuriuos sieja meilė tėvynei, bet skiria religija. Kokie gali būti sutarimo taškai? Juk pasaulėžiūros skirtingos, o ir krikščionybės atėjimas į baltų žemes nebuvo taikus. Vis dėlto klaida būtų krikščionis tautininkus statyti į vieną eilę su krikščionimis dogmatikais, patyliukais pritariančiais Bažnyčios kitados padarytiems nusikaltimams ir beatodairiškai remiančiais dabartinę migracijos politiką bei užsimerkiančiais prieš nepaliaujamą pedofilijos skandalų srautą. Skaityti toliau

Giedrius Kuprevičius: Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija (1)

G.Kuprevičiaus opera „Prūsai“ | rengėjų nuotr.

Vasario 28 d. 19 val. Žvejų rūmuose Giedriaus Kuprevičiaus opera, su kuria Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prieš metus sutiko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, vėl pasakos pamokančią didingos, tačiau nesugebėjusios istorijos verpetuose atsilaikyti tautos istoriją.

Operos partitūroje G. Kuprevičius įrašė dedikaciją: „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. „Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija. Nerimauju, kad iš devyniolikos baltų genčių belikome tik mes ir latviai: su skirtingomis bažnyčiomis, dažnai nebesusišnekantys… Kuo kitu, jei ne muzika, galiu bent perspėdamas įtakoti tautų likimų procesus“, – sako kompozitorius. Skaityti toliau

Svarstoma – ar Vyskupų konferencijos paskirtas atstovas turi dalyvauti LRT tarybos veikloje? (3)

LRT | lrt.lt nuotr.

Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas reiškia nepritarimą Mišrios Seimo narių grupės narės Aušrinės Armonaitės siekiams iš Seime svarstomos naujos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo redakcijos išbraukti galimybę Vyskupų konferencijos paskirtam atstovui dalyvauti LRT tarybos veikloje. Anot Seimo narių, tokie pasiūlymai riboja tikinčiųjų teises dalyvauti viešajame gyvenime, siaurina skirtingų visuomenės grupių požiūrių atstovavimą ir pažeidžia tikinčiųjų teises.

A. Armonaitė savo teikiamą pataisą dėl Lietuvos Vyskupų konferencijos atstovo pakeitimo į Medijų tarybos atstovą argumentuoja tuo, Skaityti toliau

Gudišką knygą „Apie pagonybę ir baltus“ galima įsigyti ir Vilniuje (1)

Knyga „Apie pagonybę ir baltus“ | Leidėjų nuotr.

Pernai metų rugsėjo mėnesį Gudijoje  išleistą knygą „Apie pagonybę ir baltus“ (gudiškai „Pra pahanstva i baltau“) jau galima nusipirkti ir Vilniuje. Ši redakcijos „Svajksta“ parengta knyga yra pirmoji iš numatomos leisti knygų serijos pavadintos „Svajkstos biblioteka“. Knygą sudaro originalūs rašiniai ir geriausi straipsniai, kurie buvo paskelbti Svaiksta.by svetainėje.

Be skirsnių „Gyvenimas čionykščiame tikėjime“ ir „Čionykščių baltų paveldas“, knygoje Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Amžiaus radinys Lietuvoje – Šventosios stabas (21)

Sventosios stabas B.Pinkeviciutes rankose_Liaudies kultura 2015.nr5

Didysis praėjusio šimtmečio Lietuvos archeologinis radinys – prieš 5500 metų pajūryje iš juodalksnio išdrožtas stabas. Prasidedant akmens amžiaus gyvenviečių tyrimams Šventojoje prie Palangos, niekas negalėjo įsivaizduoti, kad kartu su daugeliu kitų radinių giliai po žemėmis bus ir medinis dievybės atvaizdas.

Archeologė Rimutė Rimantienė prisimena, kad 1969 m. rugpjūčio 28 d. stabą, ekspedicijos dalyvių pavadintą dievuku, atrado Juozas Šliavas – mokytojas ir kraštotyrininkas iš Žeimelio su vienu iš moksleivių:

Nelabai ko tikėjausi iš to plotelio, bet, kaip visada, Skaityti toliau

G. Burneika. Prakeikimas – aukojimas Jahvei (13)

 Kristus prakeikia jam neįtikusį figmedį | benjamingeneration.net nuotr.

Jau kuris laikas telefonu gaunu liguistas, agresyvias žinutes iš Biblijos mokymu besiremiančios religinės bendruomenės (registruotos Teisingumo ministerijoje), kurios nariu ir pats kitados buvau. Nors į jas neatsakinėju, jos nesiliauja, o po mano pastarųjų publikacijų Alke netgi padažnėjo.

Štai kelios jų (kalba neredaguota): „Nusprendėme jus informuoti, kad [bendruomenės pavadinimas] susipažino su jūsų straipsniuose viešai skleidžiama Tamsos propaganda. Nuspręsta, kad esate atkritęs nuo Biblijos tiesos, išniekinote V. Jėzų Kristų Skaityti toliau