Religija

A. Gurevičius. Ragana kaime ir teisme (kaip magiją suprato liaudis ir mokytieji) (I) (13)

Žanos d'Ark sudeginimas 1431 m. | Žiulio Eženo Lenevjo (Jules Eugène Lenepveu 1819 – 1898) freskos fragmentas

Aronas Gurèvičius (Арон Яковлевич Гуревич, 1924–2006) – vienas žymiausių pasaulyje XX a. antrosios pusės ir XXI a. pradžios Rusijoje (Maskvoje) gyvenusių ir rusiškai rašiusių viduramžių kultūros istorikų. Mokslų daktaras, profesorius nuo 1992 m. vadovavo Pasaulinės kultūros instituto prie Maskvos valstybinio universiteto Viduramžių ir šiuolaikinės kultūros bei mokslo skyriui. Skaitė paskaitas garsiausiuose Anglijos, Danijos, Italijos, JAV, Norvegijos, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos universitetuose. Rusijos Humanitarinių tyrimų akademijos tikrasis narys, Amerikos medievistikos akademijos narys korespondentas, Renaissance Academy of AmericaSociété Jean Bodin (Belgija), Norvegijos Karališkosios mokslo draugijos, Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Sausio 6-oji – diena, kai +++ skelbia šviesos sugrįžimą (2)

Šienpjoviai | Alkas.lt koliažas.

Sausio 6-osios vakare, virš iš tamsos ir šalčių nukaltos Kalėdinės tvirtovės patekėjusios 3 ryškios vakaro žvaigždės skelbs dieviškosios šviesos sugrįžtuves. Šią dieną Saulė jau teka ir leidžiasi gaidžio žingsniu pasislinkusi į pietus. Diena pailgės beveik 15 minučių. 

Sausio 6 d. baigiasi Kalėdomis prasidėjęs laikotarpis, kuomet Saulė savo metiniame kelyje dangaus skliautu buvo tartum sustojusi, ir ilgiausių metų naktų trukmė nesikeitė lyg butų sustingusi. Šis didžiausios tamsos, vėlumos laikotarpis taip ir buvo vadinamas – Saulės „stovėjimo“ dienomis (plg. lot. solstitium, rus. solncestojanije) ir Skaityti toliau

Romuviai sugrįžtančią Saulę pasitiks protėvių giesmėmis (video) (22)

Romuviai švenčia Žiemos saulėgrįžą | rengėjų nuotr.

Gruodžio 18 d., sekmadienį 16 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8)  įvyks Žiemos Saulėgrįžos vakaras. Vilniaus Romuva ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ visus kviečia kartu švęsti Žiemos saulėgrįžą ir sugrįžtančią Saulę pasitikti protėvių giesmėmis.

Kiekvienais metais romuviai sugrįžtančią saulę sutinka bendraminčių būryje, įžiebdami aukuro ugnį, pagerbdami baltų dievus, protėvius, giedodami kalėdines giesmes, dalindamiesi apeiginiu valgiu – kūčia.

„Kalėdinės giesmės – pačios gražiausios apeigų giesmės. Artėjant Saulėgrįžai pradedame giedoti to laikotarpio giesmes ir panyrame į ypatingą būseną, kuri mus sujungia su Skaityti toliau

Lietuvos Romuva kviečia gilintis į mūsų senuosius krikštynų papročius (0)

Lietuvos Romuvos nuotr.

Gruodžio 4 d., sekmadienį, 10.30 val. Vilniuje, Krivio Jauniaus alke (Vivulskio g. 27-4, prie durų spausti 4 nr.) vyks Lietuvos Romuvos mokyklos užsiėmimas skirtas baltiškoms krikštynų (palaiminimo) papročiams.

Mokykloje apie krikštynų apeigas paskaitą skaitys dr. Daiva Vaitkevičienė, Romuvos atliekamas palaiminimo apeigas pristatys ir palaiminimo giesmių mokys Krivė Inija Trinkūnienė ir vaidila Gediminas Žilys.

10.30 val.  Rinkimasis, registracija.

11.00 val. Laimos apeigos krikštynose.  Lektorė – dr. Daiva Vaitkevičienė. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Karalius ir piemenukas (0)

Saules palydos-daraskevicius

Buvo vienas sanas karalius, ir anas taip pasakė:

– Jau greit mirsiu ir Dievo neregėjau.

Pasakė taip, kad suveit visi didikai pas jį ir parodyt, kokis Dievas yr. Suvejo tie didikai, ir anas pasakė:

– Būsite nubausti, kad neparodysite man Dievo.

Visi bijojo, kad juos nubaus, kad jau mirtis jiems bus. Užgirdo vienas piemenukas, bet anas nemažas jau buvo, ir atajo. Atajo: Skaityti toliau

Valstybinė J. Basanavičiaus premija skiriama D. Razauskui (5)

Dainius Razauskas | Alkas.lt nuotr.

Vyriausybė, atsižvelgusi į Lietuvos kultūros ir meno tarybos siūlymą ir Kultūros ministerijos teikimą, posėdyje nutarė 2016 metų Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją skirti Dainiui Razauskui už reikšmingus mokslinius baltų pasaulėvaizdžio tyrinėjimus, įtaigią ir telkiančią tautos vertybių sklaidą.

Humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas – žinomas lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas, rašytojas, vertėjas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotojas, ilgametis žurnalo „Liaudies kultūra“ Mitologijos ir bendrųjų kultūros Skaityti toliau

„Baltų genas“: Gintaro Beresnevičiaus atminimui (audio) (0)

Gintaras Beresnevičius | R.Jurgaičio nuotr.

Dvidešimt trečioji radijo laida „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ skiriama religijotyrininko, etnologo, prozininko, publicisto, eseisto Gintaro Beresnevičiaus (1961–2006) atminimui.

G. Beresnevičius išleido 17 knygų, tarp jų – kelis mokslinius veikalus. Paskelbė apie 60 mokslinių straipsnių baltų religijų istorijos ir teorijos temomis, apie 500 publicistinių ir eseistinių straipsnių. Socialinio gyvenimo apybraižose rašė apie dabar jau visų keikiamą monopolijų įsigalėjimą, apie turtingų lietuvių aroganciją ir savo tautiečių išnaudojimą, apie globalizacijos iššūkius kraštui. Įdomus ir jo ironiškas žvilgsnis į glamūrinių žurnalų spausdinamus poniučių nusikalbėjimus. Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Vaitkevičienė apie ugnies vaizdinį mitiniame baltų pasaulėvaizdyje (audio) (1)

Šventa Ugnis | R.Pakerio nuotr.

Dvidešimt antroje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų dr. Daiva Vaitkevičienė pasakoja apie ugnies vaizdinį mitiniame baltų pasaulėvaizdyje.

„Galvojant apie dievybes, kurios susijusios su ugnimi, mes būtinai turime kalbėti ir apie Saulę, kuri yra Dangaus ugnis, ir apie žaibą, ir Aušrinę, bet ryškiausiai ugnis matosi Saulės, Perkūno ir Gabijos, šitų trijų dievybių, paveiksluose. (…) Ugnies ir vandens mitiniai deriniai – pirmiausia mane nustebino pats principas, kad mitinėje vaizduotėje yra linkstama derinti priešpriešas. Tai yra keistas dalykas, tarsiakibrokštas. (…) Manyčiau, kad tai atsiranda dėl Skaityti toliau

G. Beresnevičius. Vėlinėms žodžiai (4)

beresneviciaus-kapas

/…/ Vėlinės ir Helovynas yra šventės, skirtingai atsakančios į klausimą – kaip elgtis prieš mirties iššūkį? Tai skirtingų civilizacijų atsakas.

Baltiška civilizacija atsako rimtimi, anglosaksiška-keltiška – baimės šurmuliu. Baltiškoji tradicija kviečiasi dvasias, anglosaksiškoji siekai jas nubaidyti.

Mes labai rimta publika, ir man lietuviškas atsakas patinka labiau. Per Vėlines mes einame pas mirusiuosius, plūste užplūsdami kapines… Mes patys kreipiamės į protėvius. Keltai tą dieną ir juolab naktį išvis vengdavo iškelti koją už namų slenksčio – nes tada atsiveria pragarų vartai, mirusieji, raganos, dvasios siautėja čia pat, už lango. Skaityti toliau

Romuva pagerbs protėvių vėles (0)

velines-dvarciskiuose-v-daraskeviciaus-nuotr3-K100

Spalio 29 d., šeštadienį, Vilniaus Romuva rengia Ilgių – Vėlinių minėjimą Dvarčiškiuose (Švenčionių raj. prie Sarių).

Romuva mini protėvius kiekvienais metais – atliekamos apeigos ant pilkapių – uždegamos žvakelės, giedamos senosios vėlinių giesmės. Šiais metais numatoma platesnė programa. Į Dvarčiškius kviečiama atvykti anksčiau – į talką, kuri prasidės nuo ryto, – bus tvarkoma aplinka, ruošiamasi kitų metų Romuvos stovyklai. Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Vaitkevičienė apie mitinę laimės sampratą (audio) (0)

dr. Daiva Vaitkevičienė | Alkas.lt nuotr.

Dvidešimt pirmoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų dr. Daiva Vaitkevičienė pasakoja apie deivę Laimą.

„Deivė Laima arba laimės sąvoka siejasi su galva arba rankomis. (…) Žmonės, kurie susisieja apeiginiu būdu vieni su kitais, yra laimingesni, nes jie dalinasi (…). Toks yra laimės principas, nes ji dalinama daugėja,“ – sako D. Vaitkevičienė. Skaityti toliau

Romuva kviečia paminėti Krivio dieną (4)

Jonas Trinkūnas | DELFI, A.Salomino nuotr.

Spalio 19 d., trečiadienį,  Senovės baltų religinė bendrija Romuva kviečia paminėti Krivio dieną. Prieš šventę 14–15 val. bus lankomas Jono Trinkūno kapas Rokantiškių kapinėse. Minėjimas prasidės 16 valandą ugnies apeigomis ant Gedimino kapo kalno Užupyje. Tai vieta, kur 2002 metais buvo įšventintas Lietuvos Romuvos Krivis. Po apeigos visi kviečiami į paminėjimo vakarą, kuris prasidės 17.30 val. Lietuvos technikos bibliotekoje (Šv. Ignoto g. 6 , Vilniuje). Bus rodoma Krivio įšventinimo filmuota medžiaga, kiti filmai, dalinamasi prisiminimais apie Joną Trinkūną. Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Vaitkevičius apie legendines Lietuvos vietas (video) (15)

Vykintas Vaitkevičius | asmeninė nuotr.

Dvidešimtoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius pasakoja apie legendines Lietuvos vieta.

„Legendų kilmė, tų, kurios yra knygoje („Lietuva. 101 legendinė vieta“ – red.), gana skirtinga. Vienos atsispiria į žinomus istorinius faktus, kitų kilmė yra pamiršti, atmesti arba į užmarštį jau patekę senoviniai papročiai (…). Ir jau ta visiškai gilioji senoji mitologija, kur milžinai, laumės, Aušrinė, Perkūnas, Saulė, kur tikrosios istorijos nėra ir Skaityti toliau

Baltijos gintaro meno centras kviečia į V. Vaitkevičiaus paskaitą „Baltų šventviečių atodangos“ (0)

v-vaitkeviciaus-paskaita-apie-sventvietes_plakatas

Spalio 19 d. (trečiadienį), 17 val. Baltijos gintaro meno centre vyks paskaita „Baltų šventviečių atodangos“. Joje archeologas Vykintas Vaitkevičius, tyrinėjantis senąsias Lietuvos šventvietes, pasidalins sukaupta patirtimi, praskleis baltų šventviečių paslapties skraistę.

Baltijos gintaro meno centras rengia ir kviečia į šią nemokamą paskaitą bei paskaitas kitomis temomis tam, kad visuomenė galėtų plėsti savo žinių akiratį įvairiose kultūrinėse srityse. Skaityti toliau

Kaune bus prisimintas religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius (4)

Gintaras Beresnevičius (1961–2006) | delfi.lt nuotr.

Rugsėjo 15 d., ketvirtadienį, Kauno miesto muziejuje (Zamenhfofo g. 4, „Akmeninėje salėje“) įvyks Gintaro Beresnevičiaus atminimui skirtas vakaras.

Šių metų rugpjūčio 6 d. jau sukako 10 metų nuo tos skausmingos dienos kai Lietuva neteko garsaus religijotyrininko, etnologo, prozininko, publicisto, eseisto G. Beresnevičiaus. G. Beresnevičius gyvybė užgeso 2006 m. rugpjūčio 6 d. tragiškomis ir iki šiol iki galo nepaaiškintomis aplinkybėmis. Šiemet G. Beresnevičiui būtų sukakę 55 metai.

10-ųjų mirties metinių proga Lietuvos Romuva ir Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyrius kviečia visus kam brangus Gintaro Beresnevičiaus Skaityti toliau

„Azerbaidžano reportažai“: Ko nežinome apie šiuolaikinį islamą? (nuotraukos, video) (0)

Audrys Antanaitis, dr. Haji Sabir Hassanli | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Šiandien islamas Vakarų civilizacijos žmogui darosi baisus, keistas ir nesuprantamas. Netgi žiaurus. Nes islamo vardu pasaulyje vykdomi baisūs darbai.

Tik ar islamas ir jo vardu vykdomi darbai yra tas pats? Kodėl šiandien religiniai fundamentalistai ir teroristai į kovą prieš Vakarų civilizaciją kelia islamo vėliavą? Kas yra Islamo valstybė?

Ir, pagaliau, ar gali kartu melstis sunitai ir šiitai? Skaityti toliau

R. Sinkevičius. Žalčių užkalbėjimas (12)

Mitinis žaltys ant koklio | valdovurumai.lt, V. Abramausko nuotr.

Žalčių laikymas namuose, jų religinis ir apeiginis vaid-muo pažymimi daugelyje senųjų baltų religijos šaltinių. Nenuostabu, kad temai dėmesio yra skyrę žymiausi tautosakos rinkėjai ir mitologai, tokie kaip Jonas Basanavičius, Jurgis Elisonas, Algirdas Julius Greimas, Pranė Dundulienė, Nijolė Laurinkienė ir kiti.

2009 m. studentų humanitarų konferencijoje teko skaityti pranešimą, skirtą apeigų su žalčiais kalendorinio laiko nustatymo klausimui. Jono Lasickio paminėtą tariamą teonimą Smik Smik Perleunu siūliau gretinti su Mato Pretorijaus užrašytomis panašiomis formulėmis (Szmikszt per Esze, Szmikszt per arruda, Szmikszt per Twartus) ir skaityti „Šmik(št) šmik(št) per velėną“. Tokiai minčiai kelią jau buvo nutiesęs Jurgio Dovydaičio užrašytas burtažodis „Šmikšt per velėną“ („Vieno J. Lasickio teiginio aiškinimo Skaityti toliau

„Baltų genas“: J.Vaiškūnas apie senąjį baltų tikėjimą mūsų dienomis (audio) (73)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Keturioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  muziejininkas, etnokosmologas, Senojo baltų tikėjimo bendrijos Romuva vaidila Jonas Vaiškūnas kalba apie senojo baltų tikėjimo nūdieną.

„Sunaikink kalbą ir bus sunaikintas senasis tikėjimas. (…) Mūsų prigimtiniame tikėjime svarbūs dalykai – tai Darna ir Skalsa. Čia ne teiginiai, kaip elgtis arba ką daryti, bet vertybės, kurias nuolat reikia liudyti savo gyvenimu,“ – sako J. Vaiškūnas.  Skaityti toliau

Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią (nuotraukos, video) (1)

Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr.

Rugpjūčio 10-16 dienomis Dvarčiškiuose Švenčionių rajone vyko kasmetinė Lietuvos ramuvų sąjungos stovykla.

Šių metų stovykla vadinosi „Kuriame sutartinę“, tad stovyklautojai turėjo galimybę išmokti ir kūrybiškai pritaikyti sutartines. Sutartinės skambėjo palydint saulę, vakarojant prie laužo, rengiantis ir  švenčiant Žolinės šventę.

Stovyklautojai buvo mokomi rytų Lietuvai būdingų sutartinių, Skaityti toliau

N. Laurinkienė. Dausos ir Perkūno karalystė – pomirtinio pasaulio danguje vaizdiniai (10)

Gintaras Beresnevičius | R. Jurgaičio nuotr.

Prieš 10 metų, 2006 m. rugpjūčio 6 d., netekome talentingo religijotyrininko, publicisto, prozininko, eseisto Gintaro Beresnevičiaus. Šių metų liepos 7 d. šiam pirmiausia mokslininkui mitologui būtų suėję 55 metai – tai galėjo būti jo brandaus kūrybingumo amžius. Mudviejų su Gintaru tas pats Zodiako ženklas – Vėžys. Sako, kad šio ženklo atstovai neretai gilinasi į praeities, tradicijų klodus, į dvasinį paveldą. Galbūt dėl ryšio su tuo pačiu dangaus ženklu man suprantamas jo turėtas polinkis į archaikos prasmių atvėrimus, artima jo kaip žmogaus ir kūrėjo prigimtis, pasireiškusi kaip poetinė pasaulio įžvalga, artima mitinei mąstysenai, sklandymas idėjų ir vaizdinių pasaulyje, intuityvumas (vidinis dalykų esmės nujautimas) ir emocingumas. Skaityti toliau

Fotomenininkas V.Daraškevičius kviečia pakeliauti Saulės ratu (nuotraukos) (1)

Vytautas Daraškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Iki rugsėjo 23 d. Vilniaus Tamošaičių galerijoje „Židinys“ (Domininkonų 15) veiks fotomenininko, Alkas.lt redkolegijos nario Vytauto Daraškevičiaus paroda „Saulės ratu“.

Parodoje „Saulės ratu“ perteikiamos ypatingos akimirkos iš devynių svarbiausių senojo baltų tikėjimo tesėjų romuvių švenčių.

Kalendorinės šventės – neabejotinai vienas reikšmingiausių ir dvasiškai veiksmingiausių mūsų tautinio paveldo dėmenų. XX a. antroje pusėje įsibėgėjus tautinių vertybių naikinimui ir nykimui – Skaityti toliau

„Baltų genas“: A. Girininkas apie baltų etnogenezę (audio) (23)

Algirdas Girininkas | asmeninė nuotr.

Dešimtoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto, Istorijos ir archeologijos katedros, vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Algirdas Girininkas kalba apie baltų etnogenezės ir archeologinių tyrimų naujienas.

„Pirmasis žmogaus rankų dirbinys – kūjelis, pagamintas iš Šiaurės elnio rago, arba mokslinėje literatūroje vadinamas „Liungbiu“ tipo dirbinys, 2015 m. aptiktas Šnaukštų karjere (Klaipėdos r.) ir datuotas 43–41 tūkstm. pr. m. e., rodo, kad Lietuvos teritorijoje žmonių gyventa vėlyvojo paleolito pradžioje, kai Europos teritorijoje dar galėjo gyventi Neandertalio žmonės.“

Skaityti toliau

Europos etninių religijų atstovai buvo susirinkę Čekijoje (nuotraukos) (3)

Europos etninių religijų atstovai susirinko Čekijoje | I. Jankutės nuotr.

Liepos 14-17 dienomis Čekijoje vyko Europos etninių religijų atstovų suvažiavimas. Etninėmis religijomis vadinamos senosios tautinės religijos, kurių tikėjimo pagrindai ir papročiai išliko ir šiuo metu stiprėja ir plečiasi nepaisant kelis šimtmečius trukusios agresyvios krikščionybės regione vykdomos politikos.

1998 metais Vilniuje buvo įsteigtas Europos etninių religijų kongresas, jo suvažiavimai vyksta kas dveji metai vis kitoje Europos šalyje, šiemet kongresas surengtas Prahoje. Suvažiavo etninių religijų atstovai iš Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Prancūzijos, Serbijos, Slovėnijos, Slovakijos, Rusijos, Skaityti toliau

„Baltų genas“: R. Balsys apie pagoniškuosius lietuvių ir prūsų aukojimus (audio) (2)

Aukojimas | Alkas.lt nuotr.

Devintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Klaipėdos universiteto, Baltų filologijos katedros prof. dr. Rimantas Balsys pasakoja apie pagoniškuosius lietuvių ir prūsų aukojimus.

„Auka tai yra tai, kas pašvenčiama dievams arba mirusiems protėviams, arba tai, kas pasidalinama su dievais arba mirusiais protėviais. Ir čia svarbus yra ne tik tas momentas, kad mes prašome ar aukojame, bet tai yra tiesiog bendrystės dalykas arba bendravimas – mes esame, vadinasi, to paties rato, mes esame viena šeima​: aš, ​dievas, miręs protėvis​, sudarome amžinąjį ratą, kuris sukasi ir suksis, ir sukosi,“ – sako R. Balsys. Skaityti toliau

„Baltų genas“: R. Balsys apie XV–XVI amžių istoriniuose šaltiniuose minimų baltų dievų gausą (audio) (7)

Prūsų Romuva, pagal Kristoforą Hartknochą, 1684

Aštuntojoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Klaipėdos universiteto, Baltų filologijos katedros prof. dr. Rimantas Balsys pasakoja apie XV–XVI amžių šaltiniuose fiksuojama dievų gausą.

„Gali būti, kad tai yra religijos nuosmukio rezultatas. Kada nebeatliekami ritualai legaliai ir bendruomeniškai, tai kiekvienas kaimas, kiekviena gyvenvietė ima tuos ritualus atlikinėti savarankiškai, individualiai, ir, tokiu būdu, tie patys dievai gali įgauti skirtingus vardus,“ – sako dr. R. Balsys. Skaityti toliau

D. Razauskas: Lietuva yra dvasinė tikrovė (14)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žinomas lietuvių mitologas, humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas neseniai išleido mokslinį veikalą „Maironis – praamžės tradicijos dainius“, kuriame šio didžio Lietuvos poeto eilėraščius nagrinėja kiek netikėtu – mitologiniu aspektu, tarsi mėgindamas juose aptikti mūsų nacionalinę matricą – būtent tai, ką įprastai vadiname lietuvių tautos dvasia. Su šios knygos autoriumi kaip tik ir kalbamės apie tą dvasią, apie būtinybę ir galimybes šiandien ją skleisti.

– Ką tik knygynų lentynas pasiekė jūsų knyga, kurioje Maironio kūrybą nagrinėjate mitologiniu aspektu. Naršydamas internete aptikau, kad sulauksime ir dar vieno jūsų veikalo, kuriame tuo pačiu atžvilgiu bus nagrinėjamas Kristijonas Donelaitis. Kokiu tikslu ėmėtės šių tyrimų? Ką mėginote užčiuopti? Nejaugi tą ypatingąjį nacionalinį ekstraktą, vadinamą tautos dvasia? Skaityti toliau

„Baltų genas“: D.Razauskas apie baltų dievų panteoną (audio) (1)

Dievai. R. Petrausko kolekcija | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Septintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Dainius Razauskas kalba apie baltų dievų panteono sampratą.

Ankstesnėje  laidoje D. Razauskas aptarė baltų mitinio pasaulėvaizdžio interpretaciją.

Pasak dr. D. Razausko graikiškos kilmės sąvoką panteonas lietuviškai turėtų būti verčiama „Visi Dievai“.

„XVI a. šaltiniai vardija tam tikrą sąrašą dievybių, kurias vadina „Visais Dievais“, bet jos akivaizdžiai nesudaro visų dievų, kadangi tarp jų net Perkūnas nepaminėtas – mūsų Skaityti toliau

Lietuvos Romuvos vaidilė Nijolė Balčiūnienė pagerbta už indėlį į lietuvybės saugojimą (nuotraukos) (20)

Senojo baltų tikėjimo Romuva vaidilė Nijolė Balčiūnienė už indėlį į lietuvybės saugojimą apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Liepos 6 d. rytą Valstybės – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo – dienos proga Lietuvos respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje įteikė kelioms dešimtims lietuvių ir užsienio valstybių piliečių.

Už indėlį į lietuvybės saugojimą ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi apdovanota buvo ir Senojo baltų tikėjimo bendrijos Romuva vaidilė Nijolė Balčiūnienė.

Garsi visuomenininkė, etninės kultūros, lietuvių kalbos tarmių, tautinių vertybių, lietuvybės pietryčių Lietuvoje ir Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Razauskas apie baltų mitinio pasaulėvaizdžio interpretaciją (audio) (14)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Šeštoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Dainius Razauskas kalba apie baltų mitinio pasaulėvaizdžio interpretaciją.

„Mitinis pasaulėvaizdis yra vienintelė galimybė žmogui patirti būtį. Kiek aš galiu spręsti iš palyginimų, senovės lietuvių, baltų mitinis pasaulėvaizdis ne ką tesiskyrė nuo kitų tautų. Iš viso, turėdamas mintyje branduolinę esmę,  o ne smulkmenas, pasakyčiau, kad pasaulyje tėra vienas mitinis pasaulėvaizdis, jokio kito nėra ir niekada nebuvo, “ – teigia D. Razauskas. Skaityti toliau

O. Nosevičienė. Rasos Verkiuose kupėjo jau septynioliktą kartą (nuotraukos) (7)

Rasos Verkiuose kupėjo jau septynioliktą kartą | K. Keišos nuotr.

Šiemet Verkiuose, jau septynioliktą viduvasarį, kur Lizdeika kūrendavo šventąją ugnį, rinkosi vilniečiai į tradicinę Rasos šventę, kurią rengė ir vedė etninės kultūros puoselėtoja Nijolė Balčiūnienė. Nors šventė tradicinė, tačiau kasmet ji vis kitokia, nes jos nuotaika priklauso ir nuo oro. Šiemet jis buvo ypatingas, šiltas, skaidrus, gal dėl to ir žmonių susirinko neregėtai daug. Visi labai gražūs, pakylėti, daugiausia jaunimo, su vaikučiais, poromis ir po vieną, arba kelios kartos drauge. Tačiau čia visi pasijunta kaip visuma ir vienis. Nuotaika ypatinga. Liepų  žiedais kvepiantis oras, ritualinės dainos, šokiai, apeigos, žolynai, vainikai, būrėjos iš žiedynų ir žolynų žinovės iš Botanikos instituto… Visas gamtos bei senųjų papročių žinovų elitas. Ir visi kaip viena šeima. Skaityti toliau