Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Tamsusis paros metas – daugiau „darbo“ vairuotojų akims

www.alkas.lt
2020-11-14 16:22:30
0
Pixabay.com nuotr.

Pixabay.com nuotr.

Pixabay.com nuotr.
Pixabay.com nuotr.

Pagal pagrindinius avaringumo rodiklius Lietuva gana ženkliai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Žuvusiųjų, sužeistųjų ir įskaitinių eismo įvykių skaičius per pastaruosius 6–7 metus Lietuvos keliuose išsidėsto gana tolygiai, išskyrus pirmuosius tris-keturis metų mėnesius, kai avaringumo rodikliai yra kiek mažesni. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Automobilių inžinerijos katedros doc. dr. Vido Žuraulio, taip yra dėl to, kad žiemą vairuotojai išsiugdo atsargesnius vairavimo įpročius, dienos šviesėja, gerėja eismo sąlygos, nes po truputį šyla orai, šiek tiek sumažėja keliaujančiųjų skaičius.

„Vasarą ir metų pabaigoje, lapkritį ir gruodį, avaringumas – tolygiai didelis. Šiltuoju metų laiku žmonės dažniau keliauja automobiliais, kartais ir naujais, nepažintais keliais. Vasarą vairuotojai labiau atsipalaiduoja. Puikios oro sąlygos sukelia norą viršyti greitį“, – teigia docentas.

Būtent ruduo daugeliui vairuotojų siejasi su vis ilgėjančiu tamsiuoju paros metu, kurio metu reikia didelio atidumo, norint laiku pastebėti pėsčiąjį, dviratininką ar kitą automobilį. Spalio pabaigoje, laikrodžių rodykles pasukus viena valanda atgal, temti pradeda dar anksčiau – vos pabaigus darbo dieną, o ilgainiui net ir anksčiau.

„Mūsų akys turi susidoroti su užduotimi – nepasimesti tarp daugybės įvairiausių šviesų ir žibintų miestuose, visiška tamsa užmiesčiuose. Pėstieji, dviratininkai, atvėsus orams linkę dėvėti tamsius drabužius ir ne visada segi atšvaitus, o populiariausios automobilių spalvos – tamsios. Sąlygos vairuotojams iš anksto pastebėti kliūtis kelyje – itin sudėtingos“, – sako VILNIUS TECH ekspertas.

Atėjus rudeniui ypatingai saugotis turėtų ir pėstieji. Ekspertai juos vadina vienais iš pažeidžiamiausių eismo dalyvių. Nedidelis eismo įvykis ar menkas kito automobilio prisilietimas dažniausiai sukelia jiems rimtas traumas. Dėl šios priežasties pėstieji, dalyvaudami eisme, savo saugumu turi rūpintis nuolat.

„Šiems eismo dalyviams svarbiausia pasirūpinti, kad jie būtų kuo geriau matomi, pastebimi vairuotojų. Ryški šviesą atspindinti liemenė, tvarkingi žibintai dviratininkams, paspirtukų vairuotojams, matomoje vietoje prisegtas atšvaitas, žibintas rankoje pėstiesiems – saugumo kelyje užtikrinimo priemonės“, – pataria specialistas.

Anot VILNIUS TECH eksperto, pažeidžiamiems eismo dalyviams, kaip ir visiems kitiems, yra būtinas atidumas ir kitų eismo dalyvių veiksmų  bei situacijos eisme stebėjimas.

Norint tinkamai dėvėti atšvaitą, geriausia jį pritvirtinti ant striukės ar palto – taip gatvėje visada saugos asmens sargybinis. Svarbu, kad atšvaitas būtų matomas: apšviečiamas kuo platesniu kampu, todėl geriausia, kad jis laisvai kabotų prisegtas prie rankovės arba juostų visą ranką, priklausomai nuo atšvaito tipo. Geriausia atšvaitą dėvėti ant dešinės rankos.

„Paskubomis prie rankinės ar kuprinės prisegtas atšvaitas dažnai bus prispaustas prie kūno, jis bus matomas tik iš vienos pusės, todėl ir jo teikiama apsauga bus keletą kartų mažesnė. Atšvaitas neturi būti labai mažas ar įmantrios formos: tai sumažins jo atspindimos šviesos srautą ir tikimybę pėsčiajam būti laiku pastebėtam tamsoje“, – teigia V. Žuraulis.

Važiuojant užmiesčio keliais – svarbiausia atidumas ir saugus važiavimo greitis. Šalikelėje pamačius net menkiausią šviesos blyksnį reikia sumažinti važiavimo greiti, nes tai gali būti laukinio gyvūno akys.

„Pastebėjus laukinį gyvūną arba jam išbėgus į kelią, vairuotojas privalo išlikti budrus, tikėtis dar kelių  ar keliolikos išbėgsiančių gyvūnų, nes jie dažnai migruoja grupėmis“, – primena VILNIUS TECH ekspertas.

Atėjus šaltajam metų sezonui labai svarbu jam paruošti ir savo automobilį. Tinkamai šviečiantys ir sureguliuoti žibintai, gerai veikiantys valytuvai, nerasojantys automobilio langai užtikrina gerą matomumą. Patikimą sukibimą su kelio danga užtikrina tik žieminio tipo padangos: vidutinio arba minkštojo gumos mišinio. Nepatariama, kad jų protektoriaus gylis būtų priartėjęs prie leistino minimalaus, lengviesiems automobiliams – 3 mm.

„Kiti dalykai, tokie kaip įkrauta akumuliatoriaus baterija, kurią rekomenduojama papildomai įkrauti prieš atvėstant orams ir žiemos viduryje, žieminis langų plovimo skystis, ledo gremžiklis, šluotelė sniegui valyti – taip pat ne ką mažiau svarbūs. Kitais automobilio elementais ir eksploataciniais skysčiais reikia rūpintis periodiškai: kaip tą numato gamintojas, nepriklausomai nuo metų laiko“, – pataria docentas.

Prasidėjus pirmosioms šalnoms, kiekvienas transporto priemonės vairuotojas turėtų prisiminti, kad kelio danga dažnai gali būti apgaulinga, ypač ant tiltų viadukų, estakadų. Net geriausios ar brangiausios padangos negali užtikrinti visiško sukibimo užvažiavus ant slidžios kelio dangos.

Pirmosios žiemos dalies metu didesnis avaringumas siejamas su prastomis važiavimo sąlygomis, blogu matomu: tamsa, rūku, lietumi ir sniegu. Taip pat – vasarą užmirštais vairavimo įgūdžiais, dėmesingumo trūkumu ir atsargumu.

Pasak V. Žuraulio, didesnis avaringumas keliuose pastebimas ir penktadieniai. Tai aiškinamas kaip skubotų kelionių, pabaigus darbo savaitę, rezultatas.

„Penktadienio popietę žmonės baigia darbus ir skuba į poilsio, atsipalaidavimo vietas. Pradeda įgyvendinti savaitgalio planus, daugiau laiko praleidžia kelyje, labiau skuba. Kasdienis maršrutas darbas – namai – parduotuvė ar mokykla keičiamas kitu. To pasekmė – didesnis avaringumas“, – teigia VILNIUS TECH ekspertas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vairavimas per lietų – nelengvas išbandymas vairuotojams
  2. Vairuojantėms dvirates vairavimo priemones pakanka laikytis nustatytų reikalavimų
  3. Geri orai ar trikojai matuokliai mažina eismo įvykių skaičių?
  4. Mažėja gyventojų pakantumas vairavimui išgėrus, rodo apklausa
  5. Nors ir suprasdami grėsmę eismo saugumui, telefonų vairuotojai nevengia
  6. Įspėjimas vairuotojams – karantinas laukiniams gyvūnams „negalioja“
  7. Kokie sprendimai sumažintų eismo aukų skaičių keliose?
  8. Draudikai primena apie prasidėjusio rudens vairavimo ypatumus
  9. Persukus laikrodžių rodykles padaugėja avarijų, pastebi draudikai
  10. Vėlinių savaitgalį – sustiprintas policijos budėjimas
  11. Didės bauda už nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės
  12. Mažėja didžiausias leistinas greitis, galima važinėti dygliuotomis padangomis
  13. Atšilus orams neblaivius vairuotojus keliuose „keičia“ dviratininkai
  14. Jokios pašalinės veiklos vairuojant! (video)
  15. Pėsčiųjų ir dviratininkų saugumui gerinti siūlomi Kelių eismo taisyklių pakeitimai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Pinigai
Lietuvoje

Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas
Lietuvoje

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Vytautas Didysis
Kultūra

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Lukas Savickas ir Marija Jakubauskienė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus
  • TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas
  • Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

Kiti Straipsniai

Policija

Savaitgalį – pareigūnų dėmesys motociklininkų saugumui

2025 06 27
Smūgio slopintuvas

Didesniam saugumui keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai

2025 06 27
Patikra

Daugės mokamų kelių krovininiam ir komerciniam transportui

2025 06 25
Brastos tiltas | kaunas.lt vizualizacija

Kaune pradedamos dar vieno tilto statybos

2025 06 23
Kelionė, automobilis

Kas laukia viršijus greitį su nuomotu automobiliu

2025 06 21
Policija

Policija pradėjo blaivumo ir saugaus vairavimo patikras

2025 06 18
Briedžiai | pixabay.com, Erik Karits nuotr.

Motociklai, žvyrkeliai, briedžiai ir kiti vairuotojų vasaros iššūkiai

2025 06 15
Laiptai | kaunas.lt nuotr.

Kaune – daugiau patogumų pėstiesiems

2025 06 09
Dviračių takas

Klaipėdoje atnaujinami dviračių ir pėsčiųjų takai

2025 06 06
Atnaujintas kelias | sumin.lrv.lt nuotr.

Prasti keliai ne tik vairuotojų galvos skausmas

2025 06 02

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Koronavirusas, tyrimai | nvsc.lrv.lt nuotr.

Praėjusią parą nustatytų COVID-19 susirgimų šiek tiek sumažėjo

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai