Lietuvoje nemažai tragiškų avarijų įvyksta dėl vairuotojų budrumo stokos ar vairuotojų dėmesio blaškymo. Kelių eismo taisyklės numato, kad vairuotojas negali užsiimti bet kokia veikla, trukdančia atlikti pagrindinį jo darbą – vairuoti.
„Nuo praėjusių metų Lietuvos transporto saugos administracija pradėjo tirti eismo įvykius, analizuoti jų priežastis. Ištyrę apie 100 praėjusiais metais įvykusių kelių eismo įvykių, kuriuose žuvo ar buvo sužeisti žmonės, pastebėjome tendenciją, kad nuo 10 iki 15 proc. vairuotojų eismo įvykius sukelia dėl to, kad nukreipia savo dėmesį nuo pagrindinės veiklos – vairavimo“, – pabrėžė Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus pareigas laikinai einantis Genius Lukošius.
Pasak G. Lukošiaus, visuomenėje susiformavusi nuomonė, kad pagrindinė priežastis, atitraukianti vairuotojų dėmesį yra mobilusis telefonas ar trumpųjų žinučių rašymas, tačiau praėjusių metų tyrimai atskleidžia visai ką kita. Vos keli eismo įvykiai įvyko dėl to, kad vairuotojas kalbėjo telefonu.
„Šiuo klausimu vairuotojų sąmoningumas tikrai padidėjęs, tam turi įtakos socialinė reklama, švietimas. Matome, kad priežastys iš tiesų yra kitokios – tai ir valgymas vairuojant, ir žvilgsnio nukreipimas nuo kelio į pašalinius objektus, bendravimas su keleiviais, netgi nukritusių daiktų ieškojimas važiuojant didesniu nei 80 km/h greičiu tapo ne vieno eismo įvykio priežastimi“, – teigė G. Lukošius.
„Nemažai eismo įvykių, dažnai net labai skaudžių, įvyksta dėl vairuotojo dėmesio nukreipimo ar blaškymo, – sako G. Lukošius. – Štai pernai važiuodamas 120 km/h į pajūrį ilsėtis su šeima vairuotojas buvo įjungęs autopilotą, kojos nuimtos nuo pedalų. Žvilgsnis buvo nukreiptas į šalia kelio stovinčias vėjo jėgaines, o ne į kelią, vyko pokalbis su šeima. Priešais priartėjusį sunkvežimį vairuotojas pastebėjo per vėlai ir nespėjo paspausti stabdžio pedalo, nes koja buvo nuo jo nuimta. Smūgio metu mirtinai sužalota šalia sėdėjusi keleivė“.
Eismo saugumo specialistai įsitikinę, kad vairavimas, kaip ir daugelis kitų veiklų, reikalauja visiškos koncentracijos ir susikaupimo, tad pašalinėms veikloms dėmesio negalima skirti. Jų teigimu, žmogus vienu metu savo dėmesį sukoncentruoti gali tik į labai ribotą skaičių objektų, todėl vairuojant ir užkandžiaujant, reguliuojant radijo imtuvą ar kalbant telefonu nepastebimi kelio ženklai, eismo signalai, kitų eismo dalyvių veiksmai, taip pat pailgėja reakcijos trukmė.
„Nors šiemet žuvusiųjų keliuose skaičius, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo beveik 8 proc., statistinių duomenų analizė atskleidžia, kad nemaža dalis eismo įvykių įvyksta būtent dėl vairuotojo išsiblaškymo arba kitų su vairavimu nesusijusių veiksmų atlikimo vairavimo metu. Praėjusiais metais būtent dėl šios priežasties įvyko daugiau kaip dešimt mirtinų eismo įvykių“, – teigia Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis.
Galima išskirti tris skirtingas aplinkybių grupes, kurios mažina vairuotojo dėmesį bei didina išsiblaškymą vairuojant, – teigia Susisiekimo ministerijos atstovas V. Pumputis. – Pirmoji grupė ir pati pavojingiausia, kai vairuotojas yra priverstas atitraukti ranką nuo vairo ir laisva ranka atlikti kitus, su vairavimu nesusijusius veiksmus, antroji grupė – kai vairuotojas mintis, savo dėmesį turi perkelti ne į vairavimą, ir trečioji grupė – tai nuovargis, kuris taip pat ženkliai prisideda prie koncentracijos stokos ir yra ne vieno skaudaus eismo įvykio priežastimi.
Saugaus eismo ekspertai pataria nepamiršti, kad sėdint prie automobilio vairo, pagrindinė veikla yra vairavimas. Nepamirškime, kad kelyje kiekviena sekundė gali būti reikšminga.
Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus pareigas laikinai einantis Genius Lukošius pataria:
Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis pataria:
