„Saulė sodą sodino…“ apie Kuršmarių vėtrunges ir senovės lietuvių peilius (video) (0)

Kuršmarių vėtrunges | rengėjų nuotr.

Nauja laida „Saulė sodą sodino…“ pasakoja apie tradicinių amatų meistrą Vaidotą Bliūdžių iš Švėkšnos, atnaujinantį ir kuriantį vėtrunges, o po savaitės pasirodysianti dar viena laida pristatys peiliadirbį Vykintą Motuzą iš Andrioniškio,  gaivinantį paprotinę lietuvių peiliadirbystę.

Tradicinių amatų meistro Vaidoto Bliūdžiaus Dailidžių dirbtuvėje atnaujinami senoviniai medžio dirbiniai, raižomi stoginių žirgeliai ir daugeliui mūsų jau pamirštos paskirties mediniai namų apyvokos daiktai. Dailidės proseneliai ir iš motinos, ir iš tėvo giminės buvo medžio meistrai. Vaidotas Bliūdžius domisi laivybos ir laivų istorija, nes restauruoja senuosius medinius Kuršmarių žvejų laivus ir laivelius, stengiasi atkurti menkiausią jų detalę. Taip pat ir vėtrunges, kurias  seniau buvo įprasta iškelti ant kurėno stiebo, idant matytųsi, iš kokio žvejų kaimo jis yra.

„Saulė sodą sodino…“ apie Kuršmarių vėtrunges | rengėjų nuotr.

Pasak etnologo, prof. Liberto Klimkos, „Seniau kiekvienas kurėnas Kuršmarių bangomis ant pagrindinio stiebo išdidžiai nešdavo iškeltą „karūną“ – iš medžio lentelės išpjaustinėtą ir nuspalvintą vėtrungę. Jos paskirtis būdavo ne tiek rodyti vėjo kryptį, kiek identifikuoti burvaltę. Nieko panašaus nėra ir kitose Europos žvejų tradicijose. Tiesa, apie vėtrunges žinoma tik nuo 1844 metų, kai buvo priimti Karaliaučiaus valdymo apygardos priimti žvejybos inspekcijos nuostatai. Buvo standartizuoti vėtrungių dydžiai, nustatyti ženklai kaimams. Tačiau tai neužkirto kelio žvejų meninei saviraiškai ir senajai tradicijai.“ (Iš kn. Antanas Varanka, „Kuršių nerijos žvejų burvalčių vėtrungės“, 2008 m.)

Laida apie apie ypatingą tautodailės reiškinį –  vėtrunges ir dailidę V. Bliūdžių  bus  kartojama spalio 20 d. 9.30 val., 21 d. 11.20 val., 22 d. 16.10 val., 24 d. 11.30 val. per Balticum TV.

Senovinis puodas | rengėjų nuotr.

Po savaitės viešėsime Aukštaitijoje. Kaimo sodyboje susitiksime su jos šeimininkais – peiliadirbiu Vykintu Motuza ir jo žmona, profesionalia keramike Kristina Motuziene. Kalbėsime ir apie senųjų keramikos dirbinių atnaujinimą, ir apie mažai tyrinėtą lietuvių paprotinį amatą – peiliadirbystę.

Seniausi archeologų atrasti titnaginiai peiliai buvo gaminami jau prieš pusę milijono metų. Per tūkstantmečius keitėsi ir peilių gamybai naudojamos medžiagos, kito ir peilių išvaizda bei paskirtis. Primityvius kaulinius ir akmeninius peilius iš pradžių pakeitė žalvariniai, o žmonijai išmokus apdoroti geležį, galutinai įsivyravo plieniniai peiliai.

Vykintas Motuza daugiausia dėmesio skiria peilio geležtės geometrijai, nes pagal ją galima spręsti apie peilio paskirtį. Meistras siekia atkurti įvairių istorinių laikotarpių senovės lietuvių peilius, naudotus ne tik buityje, bet ir baltų genčių kovose.

„Saulė sodą sodino…“ apie senovės lietuvių peilius | rengėjų nuotr.

Laida bus rodoma spalio 25 d. 9 val., kartojama spalio 27 d. 9.30 val., 28 d. 11.15 val., 29 d. 16.25 val., 30 d. 14.50 val. ir 31 d. 11.30 val. per Balticum TV.

Šią VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“ laidą iš dalies apmoka Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Su laidos kūrėjais bendradarbiauja: Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, informaciniai partneriai – dienraštis „Vakarų ekspresas“, interneto portalas Alkas.lt.