Gegužės 15 d. popietę šventiniame renginyje Vilniaus rotušėje pristatytos į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą naujai įrašytos vertybės ir įteikti sertifikatai jų saugotojams.
Tradicinės kultūros puoselėtojus sveikino kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, įrašymą į sąvadą liudijančius sertifikatus teikė žinomi visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjai.
Nacionalinį sąvadą kasmet papildo viena už kitą įdomesnės tiek senieji, iš kartos į kartą perduodami, tiek naujesni, pastarojo laikmečio bendruomenes telkiantys papročiai, reiškiniai.
Pristatyti septyni Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildę reiškiniai:
Mažosios Lietuvos muzikavimo, skiedrinės stogdengystės, balanų, statinių (štankietų) skaldymo papročiai, Kalvarijos krašto dainavimo paprotys Brukų kaime, Šyvio šokdinimo paprotys Gražiškiuose, Velykų antrosios dienos prausimas Užupės kaime, Lietuvininkų (šišioniškių) tarmės gaivinimas: mokyklėlė bei kitos veiklos (geroji praktika).
Mažosios Lietuvos regiono tapatumą atspindinčią lietuvininkų (šišioniškių) tarmę puoselėja apie 100 Klaipėdos, Pagėgių, Šilutės krašto žmonių.
Iš visų tarmės saugojimo veiklų bene didžiausią poveikį gaivinant krašto šnektą ir skatinant vietos žmones jos mokytis padarė Šilutės Hugo Šojaus muziejuje veikusi šeštadieninė lietuvininkų tarmės mokyklėlė.
Tarmės puoselėtojos Indrė Skablauskaitė ir Vaida Galinskienė su savo mokinėmis iškilmių dalyviams vedė trumpą šišioniškių tarmės pamokėlę, linkėdamos visiems giliukį ėr didelį stukį.
Tarmės saugotojams ir mokyklėlės sumanytojoms nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo veiklų sertifikatą įteikė Vilniaus universiteto profesorius, knygotyrininkas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojas Domas Kaunas.
Gražiškių miestelio pasididžiavimas ir svarbi tapatybės dalis – dar nuo XVIII a. rašytiniuose šaltiniuose minimas Šyvio šokdinimo paprotys.
Šią tarpušvenčiu vykstančią persirengėlių apeigą smagiai pristatė papročio teikėjai ir saugotojai – Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus ir Gražiškių bendruomenės atstovai.
Juos sveikino ir tęstinumo vertę tvirtinantį sertifikatą įteikė etnologas, mokslo istorikas, profesorius Libertas Klimka.
Žinomos kėdainietės atlikėja Giulija Baužienė ir jos dukra operos solistė Monika Sakalauskaitė-Falcon Sąvado sertifikatą įteikė Velykų antrosios dienos prausimo paprotį puoselėjančiam užupiečiui Algirdui Berankiui ir Kėdainių rajono savivaldybės merui Valentinui Tamuliui.
Švento prausimo ir laistymosi vandeniu paprotys, kuriuo linkima gero derliaus, grožio, laimės ir sveikatos, žinomas nuo XIX a. ir iki šiol kasmet praktikuojamas Kėdainių rajono Užupės kaimo gyventojų.
Senus papročius turintį amatą – skiedrinę stogdengystę – pristatė papročio puoselėtojas sertifikuotas tautinio paveldo meistras Gintas Čekauskas su dukra Vytaute bei aktyviu amato praktikuotoju Mantu Pažėra.
Papročio teikėją ir saugotoją – asociaciją Čekauskų etnografinį muziejų sveikino sertifikatą teikusi Lietuvos liaudies buities muziejaus Rumšiškėse direktorė Gita Šapranauskaitė ir Šakių rajono savivaldybės meras Raimondas Januškevičius.
Dainingas Brukų ir Sūsninkų kaimų moteris buriantis folkloro ansamblis „Bruknyčia“ skambia daina paliudijo Kalvarijos krašto dainavimo tradicijos gyvybingumą ir įtikino, jog daina gali suburti darnią bendraminčių šeimą.
Papročio tęsėjų ir teikėjo Kalvarijos savivaldybės kultūros centro atstovus pagerbė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, etnomuzikologė, Sąvado komisijos pirmininkė Daiva Vyčinienė.
Balanų, statinių (štankietų) skaldymas – vienas archajiškiausių medienos apdirbimo būdų, kai lentos, stogų danga, tvorų statiniai ir kiti medžio dirbiniai ruošiami skaldant, plėšiant medieną.
Dzūkijoje puoselėjamą paprotį pristatė Musteikos, Marcinkonių, Zervynų kaimų meistrai, teikiamu sertifikatu jų vertybę įtvirtino dzūkė, žymi teatro ir kino aktorė Neringa Varnelytė.
Varėnos krašte puoselėjamais tradiciniais amatais, jų saugotojais džiaugėsi ir rajono meras Algis Kašėta.
Mažosios Lietuvos instrumentinį muzikavimą kanklėmis-arfa, dambreliu, lamzdeliu, smuiku, dūdmaišiu rodė Klaipėdos folkloro ansamblių „Kuršių ainiai“, „Kuršiukai“, „Alkiukai“ muzikantai.
Apie muzikavimo ypatumus pasakojo paraiškos rengėjos prof. Lina Lukošienė ir doc. Algytė Merkelienė.
Įrašymą į Sąvadą liudijantį dokumentą šios nuo XVI a. rašytiniuose šaltiniuose minimo papročio saugotojams ir teikėjui Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centrui teikė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos kultūrinių programų vadovė Milda Valančiauskienė, pasidžiaugusi prie Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos 20-mečio minėjimo prisidedančiu renginiu.
Iškilmes vedė Ignas Krupavičius, koncertavo folkroko grupė „Atalyja“. Renginį tiesiogiai transliavo LRT.lt portalas.
