65 proc. šalies studentų renkasi dirbti, kad gautų papildomų pajamų, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Pilnu etatu dažniausiai dirba aukštesnių kursų ir vyresni studentai, o nereguliariai – neseniai studijas pradėję jaunuoliai. Papildomas uždarbis jaunimui leidžia jausti didesnį finansinį stabilumą – dirbantys studentai rečiau pritrūksta pinigų ir yra labiau linkę kas mėnesį atsidėti dalį pajamų.
„Vienas iš pagrindinių iššūkių, su kuriuo susiduria savarankišką gyvenimo laikotarpį pradedantys studentai, yra pinigų trūkumas. Net ir įstojus į valstybės finansuojamą studijų vietą bei gaunant paskatą už gerus mokslo rezultatus, stipendija yra kelis kartus mažesnė nei studentų patiriamos išlaidos, kurios vidutiniškai siekia 420 eurų per mėnesį. Todėl beveik 7 iš 10 studentų renkasi dirbti“, − sako Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Kaip rodo tyrimas, pilnu etatu dirba kiek daugiau nei 20 proc. studentų. Tai 2 procentiniais punktais daugiau nei 2018-aisiais. Per porą metų nuo 21 proc. iki 24 proc. išaugo ir dirbančiųjų ne pilnu etatu studentų dalis. Dar 15 proc. studentų dirba nereguliariai, o 5 proc. renkasi atlikti praktiką.
Pasak J. Cvilikienės, gausus dirbančių studentų būrys atspindi nepakankamą studentų finansavimą ir pajamų stygių, dėl kurio neretai studentams tenka aukoti mokslus. Tačiau yra ir teigiama medalio pusė – jaunuoliai įgyja vertingų pamokų.
„Dirbantys studentai gana anksti ir saugiai, tai yra, pilnai neatitrūkę nuo artimųjų finansinės pagalbos, įsilieja į darbo rinką, mokosi atsakingai elgtis su pinigais, numatyti ir prižiūrėti savo finansus. Tai neabejotinai labai svarbūs įgūdžiai, reikalingi palaipsniui pereiti prie visiškai savarankiško ir finansiškai tvaraus gyvenimo“, – įsitikinusi J. Cvilikienė.
Pirmi kursai dar be darbo, magistrai – pilnu etatu
Remiantis tyrimo duomenimis, ne visi į aukštąją mokyklą įstoję studentai iškart pradeda dirbti. Bakalauro studijose, ypač pirmuosiuose kursuose, net 50 proc. studentų niekur nedirba ir visą dėmesį skiria mokslams, ir tik apie 7 proc. 18-21 metų amžiaus studentų dirba pilnu etatu.
Tarp magistrantų tendencijos priešingos – daugiau nei pusė jų dirba visą darbo dieną, o jokio darbo neturi tik maždaug kas 7-tas magistro pakopos studentas.
„Galima sakyti, kad magistro studijos yra tas laikotarpis, kai jaunimas perima visą atsakomybę už savo finansus. 9 iš 10 studijuojančių šioje pakopoje jau gauna atlyginimą, ir tėvų parama jiems lieka tik simbolinė. Be to, net 65 proc. studijuojančių mokamose magistro studijose už mokslus atsiskaito iš savo gaunamų pajamų“, – tyrimo duomenis komentuoja J. Cvilikienė.
Į universitetą įstojusiems ir darbo ieškantiems studentams žinovė pataria stengtis iškart kaupti profesinę patirtį pagal savo pasirinktą studijų kryptį.
„Pradėti galima ir nuo savanorystės ar nemokamos praktikos. Nors trumpuoju laikotarpiu tai neatneš pinigų, tačiau tai bus svarbi investicija į praktinius įgūdžius ir patirties kaupimą, kurį darbdaviai įvertins ir ilguoju laikotarpiu tai galės užtikrinti didesnę finansinę naudą“, – pataria „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Kas daug dirba, tas ir taupo
Tyrimas taip pat parodė, kad studentai savo finansus yra linkę valdyti tvariau nei prieš dvejus metus. Pinigų ateičiai stengiasi atsidėti beveik 80 proc. studentų, tai yra 11 proc. daugiau nei 2018-aisiais.
Ypač padaugėjo dirbančių ir taupančių studentų – net 40 proc. jų atsideda lėšų ateičiai kiekvieną mėnesį. Palyginimui, prieš dvejus metus taupantys nurodė vos 14 proc. dirbančių studentų.
„Augantį supratimą, kaip valdyti savo finansus, matome ir iš to, kad dirbantys bei taupantys studentai žymiai rečiau susiduria su padėtimi, kad mėnesio pabaigoje pristigtų pinigų“, – teigia J. Cvilikienė.
Studentų apklausą apie jų finansinę padėtį ir įpročius „Swedbank“ užsakymu 2020 metų rugpjūtį atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1 009 respondentai – Lietuvos aukštųjų mokyklų dieninių studijų studentai.
