Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

D. Pakštienė. Keli įspūdžiai iš konferencijos „Kultūros kongresai ir dabarties kultūra” (nuotraukos, video)

Dovilė Pakštienė, www.alkas.lt
2020-09-24 16:14:52
1
„Kultūros kongresai ir dabarties kultūra“ | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

„Kultūros kongresai ir dabarties kultūra“ | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Romualdas Ozolas, pradėdamas Lietuvos kultūros kongresą 1990 gegužės 19 d, sakė: „Kultūros kongresas yra neeilinis (netgi revoliucinių 1990-ųjų metų) Lietuvos gyvenimo įvykis. Rengtas beveik metus, aprėpęs visas svarbiausias kultūros sritis ir klausimus, sukrėtęs viso pasaulio lietuvius.“

Žinoma dabar, rugsėjo 18 d. įvykęs Kongreso renginys „Kultūros kongresai ir dabarties kultūra“ buvo kitoks nei tais 1990 metais. Tada užliejo žmonių jūra, skaičiai buvo stulbinantys ir kalbėjo patys už save: dalyvavo 1 500 delegatų ir 2 500 svečių. Tačiau Sąjūdžio laikais viskas buvo stulbinama. O kaip yra dabar? Turbūt ir lyginti nereikėtų. Tačiau būtų be galo gaila, jei užgimęs dar 1925 metais, atlaikęs okupaciją, vadavęsis iš visokių suvaržymų bei nelaisvių, beveik šimtą metų gyvuojantis ir nuolat atsinaujinantis, Kultūros kongresas dabartinėmis laisvės sąlygomis tyliai užgęstų. Laisvė užgožia kultūrą?.. Ar tik nebūsime kažko pražiūrėję?..

Pranešėjai užsiminė apie kultūrinį, o tai reiškia ir vertybinį, dekadansą — nuosmūkį. Visa tai juk regima, jaučiama.

„Dabar Lietuva atsidūrusi visai kitur“,— kalbėjo Arvydas Juozaitis savo pranešime „Civilizacinio nuosmukio politinė kultūra“ (šis A. Juozaičio pranešimas buvo tarsi tęsinys 1988 m. pranešimo „Politinė kultūra ir Lietuva“, tąkart sujudinusio visą kultūrinę – politinę bendruomenę ir ne tik ją), – Būtina pasakyti, ko nebėra. Visai nebėra trijų jėgų, kurios išlaisvino mus prieš 32 metus, kurios veikė kaip laisvės jėgos, laisvės sąlygos. 2020 metais nebeveikia sudedamosios Atgimimo jėgos — bendrumo jausmas  (sensus communis), racionalumas (protingas, proporcingas jėgų naudojimas ir demokratija), suverenitetas. 1988 metų perversmą vykdžiusios kultūros nebėra.“

Nebėra perversmą vykdžiusios kultūros..? Man, gimusiai tais 1988 metais, visa tai skamba neįtikėtinai liūdnai. Tačiau tą kultūrą matau žmonėse, kurie atėję iš tų laikų ją išsaugojo. Gal dėl to man visa tai taip sava, brangu ir įdomu.

A. Juozaitis pasako štai ką: „Šis leidinys (Giedrės Kvieskienės rūpesčiu išleista visa Kongreso medžiaga, unikalus dokumentas) kaip gyvas liudininkas ir būsimoms kartoms sakys, kokia galinga buvo kultūra okupacijos sąlygomis — galinga jėga, suskaldžiusi okupacijos retežius. “

Turbūt tuomet jis nebūtų pagalvojęs, jog dabar, po 32 metų reikės tarti, nebe vilties, o saulėlydžio žodžius: „Šioje civilizacijoje neveikia gyvybės tęstinumo kodas. Agresyvi pramoga išstūmusi kultūrą, paverčia ją pramoga ir tik pramoga, kuri vis labiau sutapatinama su fiziologiniais instinktais <…> Vakarų civilizacija šiuo metu išgyvena dramatišką išsigimimą. Tai NUOSMUKIS, gyvybinių jėgų išsekimo laikas…“

Apie tai, ką itin brangaus prarandame šiandien, savo pranešime „Etninė kultūra – tautos būties pagrindas“ kalbėjo Dalia Urbanavičienė: „Mes nepakankamai įvertinam etnokultūrinio sąjūdžio vaidmenį siekant Lietuvos Nepriklausomybės ir po 1990 metų. Iš tikrųjų tai beveik gali prilygti knygnešystės judėjimui, nes tai yra pats didžiausias judėjimas pabaltijo valstybėse. 
Etnokultūrinis sąjūdis, nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio plačiai pasklidęs po Lietuvą, per porą dešimtmečių tapo vienu iš reikšmingiausių persitvarkymo Sąjūdžio galios šaltinių.“

Buvo paminėti keli itin liūdni dalykai: „Dabar Kultūros ministerijoje nebėra ne tik etninės kultūros skyriaus, bet nėra ir nei vieno etninės kultūros specialisto. Nuo 2016 metų etnologija apskritai išbraukta iš studijų krypčių sąrašo.“

Kalbėdama apie kultūros strategiją 2030, Kultūros pagrindų įstatymą, D. Urbanavičienė pabrėžė: „Nėra kultūros prioritetų, atsižvelgimo į atskirų kultūros sričių politiką, iškeltas Lietuvos kultūros tarybos vaidmuo, kai viduje nėra ekspertų atskiroms sritims (!). <…> Nėra Seimui atskaitingų institucijų įvardyto vaidmens.“ Ir uždavė tokį klausimą: „Tai kam gyvuoja Etninės kultūros taryba, Paveldosaugos komisija, Lietuvių kalbos komisija, kai jų nėra šiuose svarbiausiuose dokumentuose..?“

Vis iš naujo visuomenei reikia priminti tokius dalykus, kurių anksčiau priminti tarsi nereikėdavo. Tai, ko nesaugosime, nemylėsime, kam neteiksime reikšmės, visa tai savaime išlikti negalės. Darius Kuolys priminė, jog prarasdami savo kutūrą galime prarasti ir savo laisvę. Ne atvirkščiai, kaip dabar gali atrodyti, tarsi prarasdami laisvę prarasime kultūrą. Juk neveltui okupacijos laikais buvo naikinami aukščiausios kultūros žmonės. Norint palaužti tautą, reikia eliminuoti jos savastį. „Simonas Daukantas labai įžvalgiai, bene pirmasis kalbėjo, kad žmogaus ir bendruomenės laisvė yra neįmanoma be savo kalbos, be savo papročių, be savo būdo. Jeigu mes prarandam savo būdą, mes perimam kitų būdą“, –  sakė Darius Kuolys.

Tačiau panašu, kad šitoje vietoje visuomenės matymas išsiskiria. Kažkokiu mistiniu būdu tikima, kad kaip tik laisvė, kuri beje, dažnai neturi jokių ribų, sugebės sugeneruoti viską, ko reikia, sutvarkyti, sudėlioti viską taip, kad nieko niekam netrūktų, o ir kultūra klestėtų. Tačiau kaip tokia laisvė, pati neturinti nei struktūros, nei centro, gali generuoti ir kurti tai, kas būtų ir liktų nepajudinama, įsišakniję? Tuomet nelieka nieko stabilaus, objektyvaus, o tai reiškia, kad nebelieka nieko, kas atstovautų tęstinę tradiciją.

Visgi, geri pavyzdžiai yra būtini bet kuriam žmogui. Gera yra mokytis jauniems iš vyresnių ir net labai vyresnių. Mokytis iš praeities. Jei ne, tai kas tada mums yra himno žodžiai:
„Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia“?..

O gal ir tai jau nebesvarbu?.. Kongrese nuskambėjo tokia Nijolės Čiučiulkienės frazė: „Kol turiu savo mokytojus, kol turiu savo dėstytojus, tol aš esu tikrai potenciali mokinė, nes turiu, iš ko mokytis“. Štai žmogus džiaugiasi galimybe mokytis visa gyvenimą. Ne trokšta žūtbūt išsilaisvinti iš autoritetų, kaip dažnai dabar būna, bet suvokia, kokia tai yra dovana ir ją brangina. Brangina žmones iš kurių gali mokytis.

Ir pagalvojau, nors dažnai šitiek metų skiria žmones, kuriuos susitinku, bet kažkas tame yra vienas ir nedalomas, kažkas, kas jungia nepaisant nieko: gilesnio, gelminio, kultūrinio, dvasinio, galiausiai – visiems bendro – žmogiško. Kai nereikia labai vieni kitiems kažko įrodintėti, kai esi ir aišku – apie ką ir kaip. Kartų bendrystė, arba galėtume sakyti, solidarumas, gyvybiškai būtina sąlyga bendruomenei, tautai išlikti.

Nesuvokdami kultūros reikšmės mes nekuriame jokių atminties ženklų tiems, kurie tą kultūrą kūrė, vadinasi, pati valstybė nebepalieka ženklų apie save. Daug kūrėjų šiandien namuose saugo tuos neaprėpiamus ženklus, blyksnius didžiosios kultūros, mūsų visų kultūros. Tai yra ir vertingi valstybinės reikšmės kūriniai, kolekcijos, tūkstantiniai fotografijų rinkiniai ,įamžinę etnografinius, kaimo, praeities vaizdus, istorinius momentus, daugybę to laikmečio kūrėjų portretų (kaip pavyzdį galėčiau paminėti fotografo Rimanto Dichavičiaus viso gyvenimo kolekciją, taip pat knygas, kurias kultūrininkai dažnai leidžia savo lėšomis ir t.t.) ir kitokie dalykai, kuriuos atrodo belieka pačiam kultūros žmogui surinkti, atnešti, įsiūlyti, ir tai greičiausiai – nepaims. Atradęs tokius žmones ir jų palikimą jautiesi dvejopai. Viena vertus džiaugiesi, nes prisilietei prie kažko autentiško ir gelminio, kita vertus, apima liūdesys ir sielos skausmas, nes tik tada pradedi suprasti, kaip stipriai mes barstom ir išsibarstom, nevertindami geriausio, ką turim.

Matau, kad nesugebame išsaugoti vertingiausių dalykų, ir tada galvoju, kaip tuomet (nepaisant gražių kalbų ir politikavimų apie idėją Lietuvai (kurios beje, taip ir nėra), apie tas pačias strategijas 2030 metams, o galiausiai – apie „globalią Lietuvą“) sugebėsime išsaugoti savo valstybę?

Čia dar norėtųsi pasakyti, kad visoje naujoje kultūros bei meno centrų steigimo politikoje (kai nebeaišku, kokiose rankose net kultūriniai – istoriniai – architektūriniai objektai) pasigendu vieno paprasto dalyko: galimybės mokytis išminties iš senųjų meistrų, kultūros žmonių. Nors esu jaunas žmogus, bet drįsčiau užduoti tokį klausimą: ar ne per daug visko atiduodame į šiuolaikiškumo rankas? Norėčiau tokio centriuko, į kurį atėjus dar būtų galima pasiklausyti žmonių, sukaupusių gilią patirtį ir kur tokie žmonės oriai jaustųsi, būtų girdimi, bendradarbiautų su jaunąja karta, o jaunoji mokytųsi iš jų. Pasimokyti tikrai yra ko, juk jie yra mūsų turtas. Klausytis jų paskaitų, jų išminties, kuri mums visiems bendra. Toks centras turėtų būti remiamas valstybės. O dabar visas tas sukauptas lobis tampa nebereikalingas, nors šie žmonės savo gyvenimus taip sakant „padėjo“ dėl to, kas mums visiems bendra ir brangu. Dėl jų mes dar laikomės čia, dėl jų ir mūsų Lietuva gali neretai pasigirti ar pasididžiuoti.

Galima būtų klausti, kodėl valstybė pati nesiima rinkti to, ką verta išsaugoti, kas yra sukurta mūsų kūrėjų, juk tai, ką jie palieka, tampa geriausiais istorijos liudininkais, to laiko kūriniais, faktais, artefaktais, ir kalba apie visa tai, kas ji, valstybė, pati yra..?

Režisierius Gytis Lukšas dar pradžioje pasakė tokią mintį, kad čia susirinkę kultūros žmonės yra tarsi jonvabaliai, arba kaip tie, kurie laiko žvakę, patys dega šviesdami. Taigi, teisybė. Dažnai jie šviečia visiškoje tamsoje ir iš paskutiniųjų dar deda pamatus ant kurių, tiesą sakant, vaikštom visi. O kaip dažnai mes juos mindom, net nepastebėdami..? Ir visa tai yra tiesa, sakau ir sakysiu, kad žmogus tikrai kitam žmogui šviesa gali būti ir yra. Vieni be kitų net nesuprastume gerai, kas patys esam. Vieni kitus atsivedam ten, kur patys niekuomet nebūtume atėję, ar parodom vieni kitiems tai, ko dar ilgai nebūtume radę.

Niekas jiems nepadėkoja. Tarsi kultūra pati išgyvens iš savęs, nuolat atsiras pasiaukojančių, tautiškai nusiteikusių, kurie labdaringai savo veiklą ir jėgas skirs tam, kad kultūra dar galutinai nenusibaigtų… Ir tokių žmonių atsiranda, nes atsakomybės ir sąžinės jausmas čia stipresnis.

Tad jūs, mielieji Kongreso pranešėjai, organizatoriai ir visi kultūros žmonės (o tokie daugiau ar mažiau, galime būti mes visi), esate tautai dovana ir šviesa. Dėkoju visiems, ir tiems, kurių asmeniškai nepažįstu, bet juk visa tai, ką darote, mums yra bendra. Todėl nors tokiu paprastu rašytu žodžiu padėkosiu. Ačiū Jums.

Jei nekursime kartu ir nesimokysime vieni iš kitų, jei išsiblaškysime po vieną, trokšdami būti geresniais, originalesniais ar „šiuolaikiškesniais“, (o iš tiesų paprasčiausiai nesugebėdami rasti bendros kalbos) – prarasime svarbiausią dalyką, kuris glūdi pačioje tautos širdyje. Arba kitaip tariant – išduosime pačią jos širdį, nes išduosime žmones, kurie neša jos šviesą. O prie tokios švieselės – ugnelės, norisi pasilikti, nes ji dažnai apšviečia daugiau ir stipriau nei pati saulė. Net jei ta švieselė ir begęstanti būtų.

50354488948_3f8243b568_4k-2400
50354488658_e912481d5d_k-2400
50354752363_23ea00b9e1_k-2400
50355194241_42b2c40a66_k-2400
50355194421_f2c5fe1ea2_k-2400
50355194766_4891c64be5_k-2400
50355614322_5b351d4a9c_k-2400
50355350147_06336d4127_k-2400
50355350252_b9f2f4d8fa_k-2400
50355350367_7c20514c86_k-2400
50355458126_03a173e4ab_k-2400
50355614367_b9faefb9ba_k-2400

[youtube]https://youtu.be/dfQnc0LaZPo[/youtube]

Juozo Valiušaičio pranešimas „Lietuvos ir Ukrajinos kultūriniai iššūkiai ir būtini tiltai“, 16 min.:

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komitetas nutarė pripažinti kultūrą…
  2. A. Juozaitis. Politinė kultūra ir Lietuva (video)
  3. V. Juozapaitis. Ar kultūra baigsis su kultūros diena?
  4. Ar Lenkų rinkimų akcija jau užsimojo prieš lietuvišką kultūrą ir Lietuvos sostinėje? (video)
  5. Paskelbtas atnaujintas kultūros statistikos leidinys „Kultūra“
  6. Kultūros ministerija kviečia į konferenciją „Kultūra besikeičiančioje televizijoje: didžioji profanacija ar didžiulės galimybės?“
  7. Seime vyko pokalbis skirtas Europos kultūros paveldo metams (video)
  8. V. Juozapaitis: Lietuvoje kultūra jau seniai nusipelno turėti atskirą įstatymą (video)
  9. Vyks XIV Prigimtinės kultūros seminaras – „Prigimtinė kultūra tautos glėbyje“
  10. V. Vasiliauskas. Lietuvos kultūra išėjo atostogų
  11. J. Vaiškūnas. Tautinė kultūra – pagrindinis šių laikų nacionalinio saugumo uždavinys
  12. „Aktualioji istorija“: Kultūros kūrimas ir žlugdymas: antivalstybinė Lietuvos kultūros politika (video)
  13. Pradinuko kultūros pasui pasiūlyta pusė tūkstančio kultūros veiklų
  14. Kultūros ministerija ieško galimybių didinti kultūros darbuotojams algas
  15. Kultūros ministerija kviečia į viešą Kultūros politikos pagrindų įstatymo projekto aptarimą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Katė says:
    5 metai ago

    Labai geri įspūdžiai ir pamąstymai iš Kongreso, įšskirtinės citatos, viskas taip įdomu, kad vieno perskaitymo (juolab peržvelgimo) neužtenka. Padėka ir Pagaba Autorei. Tačiau toks reiškinys, kad nėra nė vieno komentaro – ne tik stebina, bet net glumina. Negi jau nebėra žmonių, kuriuos jaudintų lietuvių ir Lietuvos kultūros klausimai ? Nėra jokios reakcijos: nei pritarimo, nei neigimo … Niekas tokių straipsnių neskaito ? P r a s t a i, labai prastai …

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Pinigai
Lietuvoje

Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas
Lietuvoje

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Vytautas Didysis
Kultūra

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Lukas Savickas ir Marija Jakubauskienė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus
  • TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

Kiti Straipsniai

2025 m. birželio 27 d. Vilniuje prasidėjo Lietuvos kultūros kongreso šimtmečio suvažiavimas Vilniuje

K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos

2025 06 29
Vilniaus senamiestis

Patvirtintas Vilniaus istorinio centro valdymo planas

2025 06 27
Kultūros kongresui – 100

Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos

2025 06 27
Joninės Klaipėdoje 2025

Magiška Joninių naktis Klaipėdoje: ugnies, dainų ir senųjų papročių šventė Jono kalnelyje

2025 06 24
D. Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių varžytuves laimėjo režisieriaus J. Juodelio „Balta drobulė“ | lrkm.lrv.lt nuotr.

D. Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių varžytuves laimėjo režisieriaus J. Juodelio „Balta drobulė“

2025 06 22
Rasos šventė Verkiuose, 2023-06-23

Šįvakar – Rasos šventė Verkių parke

2025 06 20
Algirdas Svidinskas

Mirė garsus etninės kultūros puoselėtojas Algirdas Svidinskas

2025 06 19
Seimas naikins Vėlines?

Seime – spaudos konferencija apie siūlymą atsisakyti Vėlinių kaip šventinės dienos

2025 06 19
LATGA 35-asis gimtadienis: apdovanojimai ir uždegantys pasirodymai | latga.lt nuotr.

LATGA 35-asis gimtadienis: apdovanojimai ir uždegantys pasirodymai

2025 06 18
Sutarjela

EKGT siūlo regionų plėtros ir savivaldos įstatymuose daugiau dėmesio skirti kultūrai

2025 06 16

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
H. Žukauskas. Smėlis supiltas, bet ar legaliai?

Seime prasidėjo svarstymai dėl Lukiškių aikštės perdavimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai