Sekmadienis, 17 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Dirbtinės gyvybės kūrėjai renkasi vis naujus iššūkius

www.alkas.lt
2020 09 13 08:00
0
0
SHARES
Dirbtinės gyvybės kūrėjai renkasi vis naujus iššūkius

Dirbtinės gyvybės kūrėjai renkasi vis naujus iššūkius | MITA nuotr.

Dirbtinės gyvybės kūrėjai renkasi vis naujus iššūkius | MITA nuotr.
Dirbtinės gyvybės kūrėjai renkasi vis naujus iššūkius | MITA nuotr.

Rugsėjo 18-20 d., Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia dalyvauti „Biohakatonas I Gyvybės kodas 2020“ renginyje vyksiančioje atviroje mokslininko Kristoferio Dyterio Reinkemajerio (Christopher Dieter Reinkemeier) paskaitoje, kurioje jis papasakos apie Vokietijos Molekulinės biologijos institute (IMB) vykdomus mokslinius tyrimus.

Jei anksčiau buvo keičiama tai, ką sukūrė gamta, šiuo metu dirbtinės biologijos srityje dirbantys mokslininkai bando sukurti gyvybę iš negyvų elementų nuo nulio. Pagrindinis jų tikslas – ne tik suprasti gyvojo pasaulio prigimtį, bet ir sukurti visiškai valdomas modelines sistemas, skirtas ligų tyrimui ir gydymui.

Mainco Johaneso Gutenbergo universiteto miestelyje, Vokietijoje įsikūrusiame Molekulinės biologijos institute (IMB) vystomi biologijos, epigenetikos ir DNR redagavimo moksliniai tyrimai. Paklaustas apie pirmąją sintetinę gyvybę, IMB dirbantis tyrėjas K. D. Reinkemajeris tvirtina, kad tam iš dalies jau pritaikytos natūraliai gamtoje egzistuojančių bakterijų sistemos. Pavyzdžiui, genetiškai pakeistos E. coli bakterijos gali skaidyti celiuliozę ir pagaminti įvairius žmonėms naudingus cheminius junginius, įskaitant ir dyzeliną.

Tačiau Kristoferis ne tik domisi dirbtinės gyvybės kūrimu – jis ir pats prisideda prie šios mokslo srities vystymo. Kartu su mokslininkų komanda Kristoferis sukūrė pirmąsias sintetines organeles. Jo vystoma technologija sutelkta į atskirų ląstelės dalių keitimą, leidžiantį naujomis funkcijomis papildyti ląsteles jų nepažeidžiant. Tai įgalins ne tik geriau pažinti baltymus jų natūralioje aplinkoje, bet ir baltymų inžinerijos srityje dirbantiems biologams suteiks galingą įrankį – platformą, kurioje pusiau sintetiniu būdu bus galima keisti eukariotines sistemas. Dėl šios priežasties mokslininkai galės geriau suprasti atskirų ląstelės dalių veikimą, jų tarpusavio sąveikas ir šias žinias pritaikyti bioinžinerijoje, pavyzdžiui, vakcinų ar vaistų kūrimui.

Dirbtinės ląstelės kūrimas – svarbus mokslo žingsnis, pakeičiantis net požiūrį į gyvybės sąvoką. Kristoferis sutinka, kad dirbant sintetinės biologijos srityje anksčiau ar vėliau iškyla etiniai klausimai, pavyzdžiui, kas gali atsitikti, kai žmogaus sukurta dirbtinė gyvybė susitiks su natūraliu gamtos pasauliu? Tačiau, jo požiūriu, etinius klausimus tikslinga kelti kalbant apie technologijų taikymą, o  šiuo metu kuriami tik laboratoriniai įrankiai, skirti geriau suprasti ląstelės biologiją, ištirti jos fiziologines savybes ir keisti pažeidimus.

Mokslininkas Kristoferis Dyteris Reinkemajeris (Christopher Dieter Reinkemeier) | MITA nuotr.
Mokslininkas Kristoferis Dyteris Reinkemajeris (Christopher Dieter Reinkemeier) | Asmenine nuotr.

Biohakatono mentoriaus bioinformatiko, dr. Justo Dapkūno teigimu, Lietuvoje siauresne prasme dirbtinė biologija naudojama kiekvienoje molekulinių gyvybės mokslų laboratorijoje tyrinėjant, kaip veikia gyvos sistemos. Be to, jau yra nemažai fundamentalaus mokslo pasiekimų, kurie gali prisidėti prie dirbtinės biologijos pažangos. „Visų pirma į galvą ateina čia atrasti ir gerinsmi genų redagavimo įrankiai, kuriami nauji epigenomų tyrimo būdai, mikroskysčių tyrimai. Startuolis „Biomatter Designs“ siekia kompiuterinio modeliavimo būdu sukurti naujus, geresnius baltymus, kokių nėra gamtoje. Verti dėmesio ir Vilniaus universiteto studentų pasiekimai – iš tarptautinių dirbtinės biologijos varžytuvių iGEM jie kasmet grįžta su medaliais“, – vardina dr. J. Dapkūnas.

Jo teigimu, šiuolaikiniai biologijos moksliniai tyrimai nevyksta be kompiuterinių būdų ir duomenų analizės, todėl būtina skatinti bendradarbiavimą ir apsikeitimą žiniomis tarp gyvybės mokslų atstovų ir informacinių technologijų žmonių: „Iš savo darbo patirties žinau, kad toks bendravimas gali būti labai sudėtingas, todėl turėdamas abiejų sričių patirties šiame biohakatone sutikau dalyvauti kaip mokytojas“. Svarbiausiu biohakatono rezultatu dr. Justas Dapkūnas įvardina biologijos, medicinos ir informacinių technologijų srityse dirbančių žmonių su skirtingomis patirtimis bendradarbiavimą siekiant kartu išspręsti svarbias problemas.

Rugsėjį vyksiantis naujausių biomokslų srities pasiekimų ir informacinių technologijų (IT) sinergija pagrįstas tarptautinis renginys „Biohakatonas I Gyvybės kodas 2020“ apims pagrindines gyvybės mokslų industrijos temas, pavyzdžiui, personalizuota medicina, dirbtinio proto pritaikymo ir panaudojimo galimybės šiuolaikinėje medicinoje, visuomenės senėjimas, ligų nustatymas. Atsižvelgdami į susidariusią nepaprastąją padėtį visame pasaulyje, renginio rengėjai dėmesį skirs ir COVID-19 iššūkiams.

„Biohakatonas – proga Lietuvos informacinių technologijų ir gyvybės mokslų industrijos talentams sukurti technologinius sprendimus ir naujoves, kurios prisidės prie visuomenės gyvenimo kokybės gerinimo bei mokslo pažangos“, – sako MITA l.e.p. direktorius Gintas Kimtys.

Renginys rengiamas pagal MITA įgyvendinamą projektą „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Daugiau žinių apie renginį: https://mita.lrv.lt/lt/renginiai/tarptautinis-renginys-biohakatonas-gyvybes-kodas.

Susiję straipsniai:

  1. Gyvybės mokslų srities naujovės iškėlė Lietuvą tarp stipriausių Vidurio Europoje
  2. „Erdvėlaivis Žemė“ bus pristatyti Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo vaisiai
  3. Į Vilnių atvyks pasaulinio lygio matematikai
  4. Lietuvos mokslo pasiekimus vertins tarptautiniai ekspertai
  5. Trims Vilniaus universiteto mokslininkams suteiktas išskirtinio profesoriaus statusas
  6. Paskelbti ES jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtojai
  7. Vilniaus forume pristatyta didžiausia ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“
  8. Inovatyvūs lietuvių lazeriai uždirba milijonus eurų
  9. Vilniuje atidaryti didžiausi mokslo centrai Lietuvoje ir CERN paroda (video)
  10. Į prestižinę pasaulio biologijos mokslų organizaciją išrinktas dar vienas VU profesorius
  11. Jaunų mokslininkų tarptautinės karjeros pradžiai skirta 4,35 mln. eurų
  12. „Mokslo sriuba“: vieta, kur Saulė pakyla ir nusileidžia tik kartą metuose (video)
  13. Finansuos 10 kartų didesnius mokslo ir verslo projektus, atskiras dėmesys – startuoliams
  14. VU profesorius A. Dubietis: lietuvių tyrimai buvo reikšmingi skiriant Nobelio fizikos premiją
  15. Kuriami lietuviški ateities autobusai (video)
  16. Europos mokslo tarybos prezidentas Vilniuje susitiko su aukščiausio lygio tyrimus vykdančiais mokslininkais
  17. Bituminių stogo dangų atraižos bus naudojamos kelių tiesyboje
  18. Lietuvos mokslo taryba siūlo rengti penkias naujas nacionalines mokslo programas
  19. D. Pavalkis: Mokslas deda pamatus gerovės visuomenei
  20. Lietuva ir Prancūzija rems mokslininkų mobilumo projektus
  21. Lietuva pradeda stojimo į CERN procedūrą
  22. Tyrėjai atskleis Nesvyžiaus Radvilų giminės mauzoliejaus paslaptis
  23. Mokslas pateikė rekordinį skaičių sumanymų technologijų projektams
  24. Klaipėdos universitetas keičia strateginę kryptį
  25. Lietuvos mokslininkų sukurta rankų drebulį mažinanti technologija pasiekė rinką
  26. Moksliniams tyrinėjimams ir naujausių idėjų įgyvendinimui planuoja skirti 100 mlrd. eurų
  27. KU mokslininkai vykdo projektą abiejuose Žemės pusrutuliuose
  28. Lietuvos mokslininkų išradimai „Hannover Messe“ parodoje
  29. Mokslininkai iš 28 pasaulio šalių ieškos bioekonomikos proveržio galimybių
  30. Vilnius laimėjo galimybę surengti vieną svarbiausių Europos fizikų konferencijų

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Europos molekulinės biologijos organizacijos parama pirmą kartą skirta lietuvių mokslininkui

Europos molekulinės biologijos organizacijos parama pirmą kartą skirta lietuvių mokslininkui

2021 01 14
Šiuolaikinio mokslininko paveikslas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Seimas pradėjo svarstymus dėl mokslininkų valstybinių pensijų

2021 01 07
„Siemens Healthineers“ pasirašė pirmąją mokslinių tyrimų sutartį Baltijos šalyse

„Siemens Healthineers“ pasirašė pirmąją mokslinių tyrimų sutartį Baltijos šalyse

2021 01 05
2021 m. 35% bus padidinti pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai | smm.lt nuotr.

Gera naujiena: 2021 m. 35%. bus padidinti pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai

2021 01 02
Mokslininkai ėmėsi tirti, ar mažosios hidroelektrinės Lietuvoje daro daugiau žalos nei naudos

Mokslininkai ėmėsi tirti, ar mažosios hidroelektrinės Lietuvoje daro daugiau žalos nei naudos

2020 12 30
Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai

Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai

2020 12 29
Lietuvių išeivio dovana Lietuvai – išskirtinė pusės milijono dolerių vertės lituanistinis ginkluotės rinkinys

Lietuvių išeivio dovana Lietuvai – išskirtinė pusės milijono dolerių vertės lituanistinis ginkluotės rinkinys

2020 12 10
Nobelio premija | Pixabay.com nuotr.

J. Survilaitė. Gruodžio 10-ji – Nobelio žvaigždžių šventė

2020 12 09
Europa pabrėžia būtinybę didinti investicijas į mokslinius tyrimus

Europa pabrėžia būtinybę didinti investicijas į mokslinius tyrimus

2020 12 04
Baltijos jūra | am.lt nuotr.

Baltijos jūros būklę stebės ir bepilotė skraidyklė

2020 11 30
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

Europos molekulinės biologijos organizacijos parama pirmą kartą skirta lietuvių mokslininkui

by Kristina Aleknaitė
2021 01 14
0
Europos molekulinės biologijos organizacijos parama pirmą kartą skirta lietuvių mokslininkui

Pirmą kartą tarp Europos molekulinės biologijos organizacijos (EMBO) žinovų pripažintų jaunųjų mokslininkų projektų – lietuvio mokslininko pavardė. Tarptautinėje EMBO atrankoje...

Skaityti toliau

Seimas pradėjo svarstymus dėl mokslininkų valstybinių pensijų

by Ditė Česėkaitė
2021 01 07
2
Šiuolaikinio mokslininko paveikslas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

KTU nuotr. Seimas svarstys Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo pataisas ir lydimojo Valstybinių pensijų įstatymo pataisas,...

Skaityti toliau

„Siemens Healthineers“ pasirašė pirmąją mokslinių tyrimų sutartį Baltijos šalyse

by Kristina Aleknaitė
2021 01 05
0
„Siemens Healthineers“ pasirašė pirmąją mokslinių tyrimų sutartį Baltijos šalyse

Vokietijos medicinos technologijų bendrovių įmonė,„Siemens Healthineers“ pasirašė pirmąją mokslinių tyrimų sutartį Baltijos šalyse su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligonine...

Skaityti toliau

Gera naujiena: 2021 m. 35%. bus padidinti pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 02
1
2021 m. 35% bus padidinti pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai | smm.lt nuotr.

2021 m. 35% bus padidinti pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai | smm.lt nuotr. Siekiant pritraukti daugiau gabaus jaunimo...

Skaityti toliau

Mokslininkai ėmėsi tirti, ar mažosios hidroelektrinės Lietuvoje daro daugiau žalos nei naudos

by Kristina Aleknaitė
2020 12 30
1
Mokslininkai ėmėsi tirti, ar mažosios hidroelektrinės Lietuvoje daro daugiau žalos nei naudos

Mokslininkai ėmėsi tirti, ar mažosios hidroelektrinės Lietuvoje daro daugiau žalos nei naudos | Lietuvos energetikos instituto...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Kelių policija primena svarbiausias žiemos vairavimo taisykles
  • Ženklas apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Ryšard Maceikianec apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Gintautas apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Pajūrietis apie 2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis
  • jo apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • VDI: koronaviruso grėsmės nepaisantys darbdaviai ir darbuotojai kenkia patys sau
  • Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“?
  • A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus
  • Itin kokybiškiems lietuviškiems gaminiams žymėti keičiami ženklai
  • 2021 metų buveinė – medžiais apaugusios ganyklos
  • VSAT: pernai koronavirusas kontrabandininkų neišgąsdino

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3844; komentarų: 89
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1781; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1637; komentarų: 37
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1467; komentarų: 12
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1371; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1340; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Pajūrietis apie Kelių policija primena svarbiausias žiemos vairavimo taisykles
  • Ženklas apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Ryšard Maceikianec apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Gintautas apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Pajūrietis apie 2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis
  • jo apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Viltis? apie Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • Bože, Bože, apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Daugiau negu paprasta apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
L. Kovalevskienė. Kaip Dievo vabalėlis – didele širdimi ir auksinėmis rankomis

L. Kovalevskienė. Kaip Dievo vabalėlis – didele širdimi ir auksinėmis rankomis

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai