Penktadienis, 4 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

N. Jačėnienė: Šviesa į Lietuvą nuo seniausių laikų ateina iš Mažosios Lietuvos

Fausta Augustaitė, www.ve.lt
2020-06-14 18:30:01
11
Nijolė Jačėnienė | asmeninė nuotr.

Nijolė Jačėnienė | asmeninė nuotr.

Nijolė Jačėnienė | asmeninė nuotr.
Nijolė Jačėnienė | asmeninė nuotr.

Televizijos režisierė Nijolė Jačėnienė šiuo metu kuria Tautodailės metams skirtą laidų ciklą „Saulė sodą sodino…“

„Mes turime tiek daug, esame tokie turtingi, tačiau dažnai ieškome turtų kažkur toli, nematome esančių šalia“, – sako radijo ir televizijos laidų režisierė, teatrologė Nijolė Jačėnienė, kuri jau daugiau kaip penkerius metus gilinasi į senosios baltų kultūros palikimą. Šiais metais režisierė kuria Tautodailės metams skirtą laidų ciklą „Saulė sodą sodino…“, kuriame supažindina žiūrovus su tautodailininkais ir senųjų amatų meistrais.

– Nijole, anksčiau dirbote Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, kūrėte radijuje kultūros laidas. Kaip Jūsų kelias vėl pasuko į televiziją?
– Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą palikau ir išvykau į Vilnių, nes labai susirgo mama. Ją reikėjo slaugyti. Tai buvo sunkus laikotarpis. Praėjusią vasarą mamytė mirė. Mano šeima, šeimos draugai palaikė ir ragino neužsidaryti. Iš tiesų, darbas padėjo šiek tiek atitrūkti nuo rūpesčių. Iš pradžių kūriau ir vedžiau radijo laidas: „Laisvosios bangos“ eteryje rengiau kultūros laidų ciklus „Kultūros pasažai“, „Savaitgalio pasažai“, radijo stotyje „Extra FM“ – radijo laidų ciklus „Etnoratilai“, „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“, „Supa tėtis ir mama“. Televizijoje – laidų ciklus apie senąją baltų kultūrą.

– Sukūrėte net tris televizijos laidų ciklus apie senąją baltų kultūrą: „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“, „Po baltų Lietuvą: padavimų žemėlapis“, „Baltų šventadieniai“. Kuo jus patraukė baltų tema?

– Nuo mažens domėjausi senosiomis civilizacijomis, mitologija, skaičiau knygas apie šumerus, etruskus, toltekus, senovės Kiniją, Graikiją ir pan., tačiau beveik nieko nežinojau apie mūsų praeitį, apie baltus. Studijuodama teatrologiją Klaipėdos universitete, lankiau lyginamosios mitologijos paskaitas, kurias dėstė prof. Rimantas Balsys. Tada ir supratau, kad reikia gilintis į šią temą. Kurdama laidas, susipažinau su daugybe įdomių žmonių: filosofais, archeologais, etnologais, literatūrologais, dailėtyrininkais, mitologais, kurie yra pasišventę baltų temai, tačiau užsienyje apie jų tyrinėjimus žino daugiau, negu Lietuvoje.

Laidų ciklą apie senuosius baltų padavimus ir mitus pavadinau „Skrajojantys ežerai“ pagal padavimą (jų yra kelios versijos), kuriame pasakojama, kad vieną kartą dangumi skrido ežeras, o žmonės norėjo, kad jis nusileistų. Kai po kelių bandymų atspėjo jo vardą, ežeras nusileido. Vadinasi, jeigu atspėji arba žinai vardą-žodį ir jo reikšmę, gali įgyti galią valdyti. Laidos buvo skirtos semiotiko Algirdo Juliaus Greimo metams.

– Atrasti ir parodyti vietas, apie kurias pasakojami padavimai. Toks buvo jūsų laidų ciklo „Po baltų Lietuvą: padavimų žemėlapis“ tikslas. Įsivaizduoju, kiek nuotykių patyrėte bandydama jį pasiekti, kiek klajonių už kadro liko. Pasidalinkite.

– Daiva Vaitkevičienė ir Vykintas Vaitkevičius išleido nuostabią knygą „Lietuva. 101 legendinė vieta“. Ši knyga ir įkvėpė sukurti „Padavimų žemėlapį”, surasti aprašytas vietas. Tą padaryti buvo ne taip jau paprasta. Su operatoriumi Sauliumi Gudu įsitikinome, kad kiekviena senovės šventvietė turi savo charakterį, kai kurių prireikė ilgai ieškoti, susidurti su įvairiais netikėtumais. Pavyzdžiui, dėl remontuojamo kelio, aplinkkeliais, penkis ratus sukome iki Džiugo piliakalnio, kol iki jo privažiavome. Vienas iš išskirtinių šio ciklo laidų bruožų buvo tas, kad mūsų aplankytas vietas filmavome ir dronu. Todėl, kai kitą kartą patraukėme prie alkakalnio netoli Salantų ir lauke snyguriavo, pamanėme, kad nieko nenufilmuosime. Sningant drono nepakelsi. Tačiau vos tik mes atvažiavome prie alkakalnio, tiesiai virš jo debesys išsisklaidė ir išlindo saulė.

Operatorius pakėlė droną, nufilmavo. Reikėjo surasti ir kitus objektus, parodančius, kad čia yra šventvietė. Neradome dubenuotojo akmens. Netikėtai atvažiuoja  žmogus su dviračiu. Pasirodo, vietos gyventojas, Beniušis. Jį patraukė neįprastas vaizdas: saulė virš alkakalnio debesuotą dieną. Jis mums ir dubenuotąjį akmenį parodė, ir legendų papasakojo, ir prie užakusio šaltinėlio nuvedė. Vos tik viską nufilmavome ir palikome alkakalnio prieigas, dangus vėl užsitraukė ir pradėjo snigti. Tokių netikėtumų buvo daug. Beje, laidas kūrėme įvairiais metų laikais, nė vieno filmavimo neatšaukėme dėl blogo oro.

– Baltų šventadieniai – viena sudėtingesnių religijotyros temų. Kaip sekėsi ją nagrinėti?

– Iš tiesų, sudėtinga tema, nes senasis baltų kalendorius, jo šventės užklotos krikščioniškuoju sluoksniu. Patys mokslininkai dėl daugelio švenčių, jų tradicijų nesutaria tarpusavyje, rašytinių šaltinių mažai arba iš viso nėra, laiko skaičiavimas pasikeitęs… Daug padėjo apie senąsias baltų šventes sužinoti Romuvos žmonės, etnologai, mitologai, įvairių kultūros sričių tyrinėtojai. Kitą projektą apie tautodailininkus parašiau lengva ranka.

– Pristatykite plačiau Tautodailės metams skirtą laidų ciklą „Saulė sodą sodino…“

– Tradiciškai tautodaile vadinama liaudies meno kūryba nuo XIX a. Sovietmetis tautodailei uždėjo negatyvų antspaudą, tarsi nuvertino, nubrėždamas griežtas ribas tarp profesionaliojo ir liaudies meno. Tačiau tautodailininkai yra menininkai, savo amato meistrai. Jie turi meno kūrėjo statusus ir tautinio paveldo sertifikatus. Be to, mane domina ir proistorės, ir baltų genčių laikai, senieji amatai. Ar Jūs ką nors girdėjote apie pintus drabužius? Apie juos, senuosius pluoštus iš augalų, drabužių rekonstrukcijas laidoje pasakos archeologė, amatininkė Virginija Rimkutė iš Vilniaus. Jau parodytos laidos apie paveikslų iš medžio drožėją, audėjas, prieverpsčių drožėją, keramikus, juvelyrą, tapytoją, klumpių meistrą, šį sekmadienį pristatysime tautodailininkę, grafikę, karpinių kūrėją Odetą Tumėnaitę-Bražėnienę. Iš viso planuojame parengti ir parodyti 32 laidas apie įvairių tautodailės sričių meistrus. Šios laidos – jų kūrybiniai portretai.

– Jūsų laidos rodomos per „Balticum“ televiziją. Nejaugi nesudomino nacionalinės televizijos, kurioje anksčiau dirbote?

– Pirmasis televizijos laidų ciklas buvo siūlytas nacionalinei televizijai ir buvo priimtas. Tačiau po to, kai laimėjome konkursą ir gavome dalinį finansavimą laidų rengimui, nacionalinės televizijos politika netikėtai pasikeitė. Taip jau yra, kad šviesa nuo seniausių laikų į Lietuvą ateina iš Mažosios Lietuvos, tad nenuostabu, kad laidas sutiko rodyti Klaipėdoje įsikūrusi „Balticum“ televizija. Po parodymo laidos įdedamos į internetą, jas galima bet kada pasižiūrėti mano ir mano vyro Sigučio Jačėno kūrybos svetainėje http://www.sukasiplanetos.net

– Dėkoju už pokalbį.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Bagdonavičius. Ar verta atgimti Mažosios Lietuvos mėgėjiško teatro tradicijai?
  2. V. Rutkūnas. Krivis Jaunius keliauja į Dausas, palaiminęs Lietuvą
  3. Moksleivius atrasti savąjį Lietuvos pažinimo kelią kviečia „Žinuolis“
  4. Kultūros dieną pasirodys naujas TV laidų ciklas „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ (video)
  5. Mažosios kultūros sostinės Naisių bendruomenei malonūs iššūkiai
  6. Padavimų žemėlapyje – paslaptinga Lietuva (video)
  7. „Po baltų Lietuvą: Padavimų žemėlapis“: Apie mitinius milžinus (video)
  8. „Baltų genas“: V. Vaitkevičius apie legendines Lietuvos vietas (video)
  9. „Po baltų Lietuvą: Padavimų žemėlapis“: Apie orų spėjimus ir Alkos kalną (video)
  10. Padavimų žemėlapyje – paslaptinga Lietuva: Baraučiznos Kukovaits ir Saulės krėslas (video)
  11. Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai susitarė įsteigti Baltų apdovanojimą
  12. „Baltų kelias“: Lietuva ir Latvija telkiasi bendram kultūrinio turizmo keliui (nuotraukos)
  13. I. Trinkūnienė. Mes einame protėvių pramintu keliu (video)
  14. Rengiama nuotraukų knyga, pristatanti iškiliausius Lietuvos žmones
  15. Lietuvos Romuvos apeiginė grupė „Kūlgrinda“ baltų kultūrą pristatys JAV

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Rimgaudas says:
    5 metai ago

    KU saulės žara ir Jūs, p. Nijole, šviečiate toli į rytus. Dėkoju.

    Atsakyti
    • Nijolė says:
      5 metai ago

      p. Rimgaudai, iš tiesų? Matyt, esate gerai informuotas… beje, gimiau tremtyje.

      Atsakyti
  2. Žemyna says:
    5 metai ago

    Nežinau, ar girdėjote, bet tik ką per LRT Radiją kalbėjo ŽT damos, kurios imasi TAISYTI(!!!) LKŽ, kad EDUKUOTŲ mus visus ir įtrauktų į LKŽ SAVĄJĄ žodžių, susijusių su rasizmu, tarp jų ir „negras” sampratą, nes dabar „neteisingai” aiškinama…

    Atsakyti
  3. Žemyna says:
    5 metai ago

    2020 06 15 21:15 komentare po str. – alkas.lt/2020/06/11/j-vaiskunas-kalba-yra-stipriausias-musu-tapatybes-pagrindas/?comments#comment-315105
    cituojamas LKŽ žodžio „elkas” išaiškinimas, o teksto gale yra santrumpa BB1Kar14,23, reiškianti:
    Biblia tatai esti Wissas Schwentas Raschtas Lietuwischkai perguldytas per Jana Bretkuna Lietuvwos Plebona Karaliauvziuie (1590 rankraštis).
    Ar senuosius kalbininkus EDUKUOTI siekiantiems jauniesiems bei vidurinės kartos visų mokslų žinovams, ničnieko nepakužda
    str. Autorės ANTRAŠTĖ?
    Išaiškinimo, kas yra Biblija, tekstas su jame pavartotais žodžiais, jų kilmė?
    To teksto rašmenys?
    Šis trumpas sakinys daug ką turėtų pakuždėti apie lietuviško rašto radimąsi ir apie aną laikmetį – KODĖL būtent taip rašyta. Toks sakinys galėtų akylesnio edukatoriaus mintis nušviesti – gal suvoktų, kodėl jam ir jo „vakarietiškai moderniems” bendraminčiams nedera sprausti į dabartinę LK abėcėlę bei rašybą QWX-ių (juolab, „grindžiant” tuo, kad tarpukario bei ankstesniuose tekstuose tokių raidžių būta).
    Gal ir apie žodyną, iš kurio brukte lauk brukami lietuviški žodžiai, staiga suvoktų? O jei įvyktų stebuklas, gal net patys pastebėtų, kaip šio meto „šviesuolių” akys ir kojos į priešingą pusę nuo jų įvardinamo tikslo (kalbos „tobulinimo”) juos neša…

    Atsakyti
    • Nijolė says:
      5 metai ago

      Pirmoji LIETUVIŠKOJI knyga yra Martyno Mažvydo KATEKIZMAS, išleista 1547 m. Karaliaučiuje. Lietuvos kultūros paveldas. Vaikus moko visose Lietuvos mokyklose. Todėl, jeigu būtumėte nuosekli, turėtumėte atsisakyti lietuviškai skaityti ir rašyti… skaityti Jūsų parašytus aiškinimus apie tikslą apmaudu.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        5 metai ago

        Apgailestauju, kad visiškai priešingai mane supratote. Vadinasi, nesugebėjau parašyti taip, kad suprastų ir tie, kas gal nestebėjo ir nestebi trolių komentarų temų, ne vienerius metus aiškinusių, jog iki Jablonskio jokios LK apskritai pasaulyje nebuvo (mat, raštai rašyti slavų kalbomis ir rašmenimis), kad ji dirbtinai sukurta, nevykusi, atsilikusi ir pan., bei tų, kas, TROLIŲ ĮKVĖPTI, imasi mūsų kalbą „moderninti” – piršdami LK sistemai nereikalingas, svetimas raides, keisdami žodžius angliškais, lietuviškus žodžius vartodami svetima prasme, sakinius dėliodami pagal svetimos kalbos logiką, paversdami jų reiškiama mintis paviršutiniškomis, nebe tokiomis tiksliomis, kaip tai leidžia LK – ir ne tik turtingas žodynas, bet ir jos gramatikos priemonės..
        Apsidžiaugiau šį straipsnį ir antraštę radusi. Ji tikra dovana tiems, kam įdomi tiesa, o ne bet kokia kaina įsirašyti į istoriją tarp pavardžių tų, kas LK pribaigė.
        Dar kartą atsiprašau, kad sunervinau, užmiršau, jog ne sau rašau, jog reikia galvoti, ar skaitantiems bus aišku.

        Atsakyti
  4. Bartas says:
    5 metai ago

    Čia tai bent . Prūsijos karalystėje , pasirodo, antra valstybinė kalba – LIETUVIŲ. (L.N. Rasimavičius – Rasimas . Nepriklausomybės skelbėjas).

    Atsakyti
  5. Ėjau pro šalį says:
    5 metai ago

    Labai jums ačiū, p. Nijole, nežinojau, kad esama tokių puikių kūrėjų. Jau spėjau pažiūrėti laidą apie šventumą bei pradėjau laidos apie ugnį peržiūrą. Panašu, kad pastaroji jūsų laida pagaliau privers mane atsiversti D.Senvaitytės knygą apie ugnį.
    Tiesa, jūsų laidose pasigedau vieno gero dalyko – transkripcijos. Ar būtų per didelis prašymas transkribuoti esamas ar bent jau būsimas laidas?

    Atsakyti
    • Nijolė says:
      5 metai ago

      Dėkoju. Gal galėtumėte patikslinti – ką transkribuoti? Gal turėjote mintyje titruoti, t. y. užrašyti pokalbių tekstus taip, kaip daroma verčiant iš užsienio kalbos? Tokios galimybės, deja, neturime, nes vos spėjame rengti kas savaitę naują laidą. Titravimui reikėtų dar mažiausiai dviejų papildomų dienų, už tai atsakingų žmonių ir technikos.

      Atsakyti
  6. Ėjau pro šalį says:
    5 metai ago

    Atsiprašau, kad netyčia jus suklaidinau. Turėjau omenyje būtent transkripcijos darymą, t.y. kalbos vertimą rašmenimis kurį Jūtūbas (Youtube) moka daryti automatiškai, naudodamasis kalbos atpažinimo algoritmu. Deja, pasirodo lietuvių kalbai tokios galimybės nėra.

    Atsakyti
  7. Kitas praeivis says:
    5 metai ago

    Pagrindinis Vokiečių ordino karo grobis kelis šimtus metų dabartinės Lietuvos teritorijoje – belaisviai , žmogiški resursai . Pagrindinė ekonominės ir socialinės emigracijos kryptis 500-600 metų – Rytprūsiai. Lietuvos teritorijoje baudžiava , įvesta 14-15 amžiuje , panaikinta tik 1861m. Kur bėgo įvairaus plauko nusikaltėliai , sukilimų dalyviai , vengiantys karinės rekrutų tarnybos carinėje armijoje , nelaimingos meilės aukos , dėl religinių įsitikinimų ir tt ? Skrido lėktuvais į Angliją ar Norvegiją ?
    Ne , tuo laikotarpiu jie emigravo į labiausia isivysčiusį ekonomiškai kraštą 1000 km spinduliu nuo dabartinės Lietuvos teritorijos – Rytprūsius. Ir tai tęsėsi 500- 600 metų.
    Iš čia tie mistininiai Lietuvininkai, kurie realiai buvo žemiausias socialinis sluoksnis. Kitaip ir negalėjo būti , nes taip susiklostė istorinės aplinkybės.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maisto gaminių klastitės
Gamta ir žmogus

Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai

2025 07 04
Baltijos šalių Prezidentai
Lietuvoje

Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus

2025 07 04
Pinigai
Lietuvoje

Pareigūnai ragina nesusigundyti greitu ir lengvu pelnu

2025 07 04
Pasienis
Lietuvoje

Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

2025 07 04
Vandens dulksnų stotelė
Gamta ir žmogus

Kaune – dar daugiau atsivėsinimo vietų

2025 07 04
„Rail Baltica“
Lietuvoje

„Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos

2025 07 04
Pėsčiųjų ir dviračių takas
Gamta ir žmogus

„Via Lietuva“ keliautojams siūlo 5 vaizdingus maršrutus

2025 07 04
Mobilus internetas telefone
Lietuvoje

Interneto kokybę jau galima įsivertinti dar paprasčiau

2025 07 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Michailas Velleris apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • Rimgaudas apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai
  • Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus
  • Pareigūnai ragina nesusigundyti greitu ir lengvu pelnu
  • Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

Kiti Straipsniai

Prigimtinė kultūra

Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“

2025 07 01
Skandinaviškas interjeras

Skandinaviškas interjeras: kodėl jis vis dar taip mėgstamas Lietuvoje?

2025 05 27
Tautadienio rengėjos

Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais

2025 05 21
Mildos šventė Veršvų piliakalnyje

Veršvų piliakalnyje atšvęsta lietuvių meilės deivės Mildos diena

2025 05 20
Kernavės piliakalniuose – Rudens lygiadienio ir baltų vienybės šventė | Širvintų kultūros centro nuotr.

R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (III)

2025 05 10
Romuva kviečia su pavasariu ir meile susitikti Mildos šventėje Dvarciškėse

Romuva kviečia su pavasariu ir meile susitikti Mildos šventėje Dvarciškėse

2025 05 09
Jorė 2025

Nuvilnijo pavasario žalumos ir baltiškos dvasios atgimimo banga: 29-oji Jorė Kulionyse

2025 05 07
Juozas Dapšauskas

J. Dapšauskas. Ar popiežius paragins Lietuvoje Bažnyčią atsisakyti privilegijų?

2025 05 06
Jorė

Jorė – pavasarinė malda mūsų dievams

2025 04 22
Vijolė Arbas su sūnumi Kimo 2023, Vilniuje

Džiugesio, dvasios šviesos ir laisvės skleidėjai Vijolei Arbas būtų sukakę 80.

2025 04 13

Skaitytojų nuomonės:

  • >P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Michailas Velleris apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • Rimgaudas apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Mikabalis apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Pasienis | vrm.lt nuotr.

Pasieniečiai gavo dar 19 naujų visureigių

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai