Laida „Po baltų Lietuvą: padavimų žemėlapis“ sekmadieniais 9 val. per Balticum TV, toliau kviečia keliauti po paslaptingą Lietuvą. Trečios laidos padavimų žemėlapyje – Migliniškių Nuotakų akmenys, Žuklijų piliakalniai, Baraučiznos Kukavaitis ir Saulės Krėslas.
Tarptautinę šokio ir Pasaulinės gyvybės dieną, balandžio 29-ąją, turėsime proą apsilankyti Lietuvos vietovėse, žinomose iš padavimų apie akmenimis pavirtusias nuotakas ir kareivių kepurėmis suneštus kalnus.
Dzūkija garsėja Nuotakų akmenimis, jų būna įvairaus dydžio ir pavidalo. Padavimuose suakmenėjusiomis nuotakomis arba Laumių akmenimis vadinami būdingi stulpo formos akmenys. Pasakojama, kad akmenimis pavirsta prakeiktos nuotakos, o bandant tokį akmenį skaldyti, iš jo tekantis kraujas…
Migliniškių pirmasis Nuotakos akmuo rymo miške, prie senojo kelio į Liaukiškes. Antrasis Nuotakos akmuo, didesnis ir masyvesnis, yra ant stataus Asono, vietos gyventojų vadinamo Liaukiškių, ežero kranto, už kelių šimtų metrų į rytus nuo pirmojo. Manoma, kad XIX a. „pas Nuotaką“ atvažiavę vestuvininkai ant didžiojo akmens šokdavę šokį, per kurį buvo suvedamos poros. Šokdavo skirtingoms giminėms atstovaujantys vestuvių dalyviai ir paprastai tai būdavo jų pirmasis šokis.
Padavimuose apie Žuklijų piliakalnius, esančius vaizdingoje šiaurinėje Vilkokšnio ežero pakrantėje į pietryčius nuo Žuklijų kaimo, pasakojama apie kareivius ir dažniausiai jie vadinami Napoleono kariuomene. Tokiuose pasakojimuose kariai yra svetimšaliai – vokiečiai, švedai, prancūzai, totoriai, turkai ir net japonai, o padavimuose apie karvedžius dažniausiai minimas Napoleonas. Tačiau ar iš tiesų šiuos piliakalnius supylė svetimieji, ir kas yra tos kepurės, su kuriomis „kareiviai sunešę visą kalną“?
Migliniškių Nuotakos akmenys pasislėpę – jų būtų buvę neįmanoma surasti jei ne Elektrėnų turizmo informacijos centro vadybininkė, gidė Gerda Šareikaitė ir Beižionių seniūnijos seniūnas Mindaugas Makūnas. Pasakojimais apie Nuotakų akmenis ir Žuklijų piliakalnius pasidalino Aukštadvario regioninio parko vyriausioji specialistė Rita Balsevičiūtė, mitologė Daiva Vaitkevičienė.
Laidos bus rodoma – balandžio 29 d., sekmadienį, 9 val., kartojima: balandžio 30 d., pirmadienį, 10.30 val., gegužės 3 d., ketvirtadienį, 12.00 val. ir 5 d., šeštadienį, 15.20 val.
Laidos kūrybinė grupė: režisierė Nijolė Jačėnienė, operatorius Saulius Gudas, videomontuotojas Algis Galatiltis, videoanimatorius Tadas Sokolovas, kompozitorius Kristijonas Lučinskas, aktorius Sigutis Jačėnas. Dėkojame už pagalbą Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo ir Klaipėdos apskrities viešajai Ievos Simonaitytės bibliotekoms, leidyklai „Alma littera“, knygos „Lietuva. 101 legendinė vieta“ autoriams Daivai Vaitkevičienei ir Vykintui Vaitkevičiui. Laidas iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, rengia VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“.
Susiję straipsniai:
- „Po baltų Lietuvą: Padavimų žemėlapis“: Apie mitinius milžinus (video)
- „Po baltų Lietuvą: Padavimų žemėlapis“: Apie orų spėjimus ir Alkos kalną (video)
- Kultūros dieną pasirodys naujas TV laidų ciklas „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ (video)
- „Skrajojantys ežerai“ kviečia į pažintinę kelionę nuo baltiškųjų teofanijų iki debesų meno (video)
- TV laida „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ toliau kviečia gilintis į tautinės kultūros versmes (video)
- Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ V. Rinkevičius – apie baltų kalbų likimus (video)
- „Skrajojančių ežerų“ regėjimai (video)
- „Baltų genas“: D. Vaitkevičienė apie ugnies vaizdinį mitiniame baltų pasaulėvaizdyje (audio)
- „Baltų genas“: D. Vaitkevičienė apie mitinę laimės sampratą (audio)
