Meldinių nendrinukių populiacija Žuvinte – didžiausia kada nors nustatyta

Atlikus pirmąją retų paukščių – meldinių nendrinukių – apskaitą Žuvinto biosferos rezervate gamtininkai netveria džiaugsmu – rasti 27 giedantys patinai ir tai yra didžiausia kada nors nustatyta šių giesmininkų populiacija šioje teritorijoje. Lyginant su praėjusiais metais populiacija išaugo beveik dvigubai. Gamtininkų teigimu, toks staigus paukščių pagausėjimas gali būti siejamas su sėkmingai atliktu meldinių nendrinukių perkėlimu (translokacija) iš Baltarusijos į Lietuvą bei gerėjančia buveinių būkle Žuvinte.

„Apskaitų metu braidant po Žuvinto pelkes ir klausant meldinių nendrinukių neapleido geras jausmas ir tvirtas suvokimas, jog esame teisingame kelyje saugodami šį paukštį. Taip pat kilo ir jaudulys, panašus į tą, kuris užplūsta prieš pat mėgstamiausios muzikos grupės koncertą, kurio laukei daugelį metų ir galiausiai stovi priešais sceną tikėdamasis pirmų mėgstamiausio „gabalo” akordų. Gamtosauginiu požiūriu, rezultatas stipriai viršija pradinius lūkesčius. Jis neabejotinai susijęs su ilgamečiu ir nuosekliu darbu atkuriant buveines bei pirmą kartą pasaulyje sėkmingai vykdyta šių tolimųjų migrantų perkėlimo programa. Planuodami perkėlimo eksperimentą kėlėme sau tikslą sėkmingai išauginti jauniklius ir tikėjomės bent vieno jų sugrįžimo po žiemos migracijos. Dabar džiaugiamės matydami gyvybingos populiacijos atsikūrimo požymius ir tai suteikia vilties, jog pavyks išsaugoti šį, ant išnykimo ribos balansuojantį rečiausią Europos giesmininką.” – rezultatais džiaugiasi meldinių nendrinukių apsaugos projektui vadovaujantis Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.

Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis papildo kolegą: „Mane labai nudžiugino toks rūšies atsigavimas. Tai yra rezultatas, vainikuojantis daugelio metų pastangas atgaivinti bene didžiausią Lietuvoje išlikusį žemapelkių masyvą ir čia gyvenančią globaliai nykstančią rūšį. Kai daugeliui gyventojų sunkiai atmenamais laikais, po ilgos nežinios 1986 metais radome meldinę nendrinukę Žuvinto viksvynuose, giedančių patinų galėjo būti iki 30. Paskui kasmet viskas ėjo vis blogyn: pelkė nyko, apaugo karklais, juodalksniais ir nendrynais, kol meldinėms nendrinukėms beveik nebeliko, kur gyventi. Gamtotvarkos darbų pradžioje nuo 2007 m, jų giedojo vos 1–3 paukščiai. Dabartinis skaičius išties džiugina, bet gal net nėra riba, nes šalia šių paukščių užimtų 160 ha ploto viksvynų plyti dar nemažai kaskart vis geresnės būklės atkuriamų pelkių”.

 Populiacijos didėjimą sieja su perkėlimo iš Baltarusijos sėkme

 Beveik dešimtmetį Žuvinto populiacija balansavo ant išnykimo ribos – buvo skaičiuojami 1–8 giedantys patinai. Pastangos saugoti meldines nendrinukes atkuriant buveines ryškaus poveikio Žuvinto populiacijai neturėjo – ji buvo tiek sunykusi, kad natūraliai nesugebėjo staigiai atsikurti. Buvo iškilusi grėsmė, kad ištikus didesnei sausrai ar kitai nelaimei, ši populiacija gali visiškai išnykti, kaip tai nutiko panašioms populiacijoms Vengrijoje ir Vokietijoje. Po ilgų diskusijų su mokslininkais, detalaus planavimo 2018-2019 m. gamtininkai atliko meldinių nendrinukių perkėlimą (translokaciją). Į nykstančią Žuvinto populiaciją iš didžiausios pasaulyje šių paukščių buveinės Baltarusijoje per du metus atvežė 100 šių paukščių jauniklių. Net 99 iš jų gamtininkams pavyko sėkmingai užauginti ir paleisti į laisvę. Jau po pirmųjų perkėlimo metų gamtininkai džiaugėsi šio metodo sėkme. 2019 m. pavasarį stebėti 11 po žiemojimo Afrikoje į Žuvintą grįžę perkelti paukščiai (22 %). Šis rodiklis viršijo net natūralų pirmamečių jauniklių grįžtamumą (20 %). Šiemet jau rasti 5 pernai į Žuvintą perkelti ir po žiemojimo čia grįžę paukščiai – 2 patelės ir 3 patinėliai. Taip pat – 3 paukščiai atvežti čia prieš du metus.

„Prieš du metus mes ryžomės pirmieji pasaulyje su šia rūšimi išmėginti dar netaikytą gamtosaugos priemonę – perkėlimą (translokaciją). Dabar jau akivaizdžiai matome šio metodo sėkmę ir puikius rezultatus. Nors galutinis šiemet grįžusių perkeltų skaičius bus nustatytas tik vasaros pabaigoje, šiemet jau stebėjome į Žuvintą grįžusius abiejų perkėlimo metų paukščius. Tai, kad 2018 m. perkelti paukščiai (net trys) čia sugrįžta jau antrus metus rodo, kad esminis perkėlimo momentas – naujų namų įsiminimas ir prisirišimas prie šios teritorijos puikiai pavyko. Meldinių nendrinukių ryšys su Žuvinto pelkėmis labai stiprus. Kadangi meldinės nendrinukės paprastai gyvena 3-4 metus, sulaukti trečius metus einančių giesmininkų taip pat reiškia, kad jie užaugo stiprūs, sveiki ir sąlygos čia geros.“– sakė Ž. Morkvėnas.

Gamtininkų teigimu, daugiausiai šiemet rastų paukščių nebuvo žieduoti. Greičiausiai, tai – pernai iš Baltarusijos atvežtų paukščių jaunikliai. Taip pat yra tikimybė, kad paukščiai galėjo atskristi iš kaimyninių šalių.

„Europos žemyne situacija su meldinėmis nendrinukėmis, deja, nėra tokia džiuginanti kaip mūsų patirtis Žuvinte. Šiemet buvo ypatingai sausas pavasaris ir sparnuočių buveines naikino gaisrai. Ugnis pasiglemžė apie 6000 ha Bebros (Biebžos) pelkėjės – svarbiausios meldinės nendrinukės perimvietės Lenkijoje. Baltarusijoje gaisrai suniokojo apie 3000 ha sparnuočio buveinių. Ukrainoje tikslus gaisro suniokotas plotas nežinomas, bet ornitologai praneša apie masinius gaisrus. Gali būti, jog dalis meldinių nendrinukių atskiro į Žuvintą apleidę gaisrų suniokotas buveines. Tai paaiškės vykdant ilgesnius tyrimus, stebint rūšies skaitlingumą ateinančiais metais. Jei tyrimai patvirints, jog iš tiesų paukščiai atskrido iš kaimyninių šalių, tai irgi bus labai gera ir vilties suteikianti žinia – vadinasi paukščiai gali perskristi gana tolimus atstumus ieškodami sau tinkamų buveinių.“ – sakė Ž. Morkvėnas.

Paukščius atskirti padeda specialūs žiedai

Kone kas antrą dieną dabar į Žuvinto pelkės viksvynus registruoti ir stebėti vis naujų giedančių meldinių nendrinukių vykstantis A. Pranaitis paaiškina, kaip atskiria pastebėtus paukščius: „Dauguma meldinių nendrinukių žieduotos, – žaliais žiedais su skaitmenimis ir raidėmis pažymėtos tos, kurios įvežtos iš Baltarusijos ir sėkmingai paleistos šioje pelkėje; kitos, laisvėje užaugusios nendrinukės, sužymėtos unikaliomis mažyčių spalvotų žiedų kombinacijomis, leidžiančiomis per teleskopą identifikuoti kiekvieną paukštį. Na, o nežieduoti paukščiai – praėjusių metų jaunikliai, arba iš kitų teritorijų atklydę paukščiai. Nuolat stebėdami šiuos sparnuočius matome, kaip meldinių nendrinukių šią vasarą gausėja, nors vasaros pradžia nebuvo nei maloni, nei daug gero šiems paukščiams žadanti.“

Populiacijos dydis dar gali didėti

Birželio mėnesį nustatytas meldinių nendrinukių populiacijos dydis Žuvinto biosferos rezervate dar nėra galutinis. Jis gali didėti atlikus antrąjį apskaitos etapą liepos pradžioje. Metodologiškai meldinių nendrinukių populiacijos dydis nustatomas pagal giedančius patinus, ją vykdant 2 kartus – birželio pradžioje ir liepos pradžioje. Po antrosios apskaitos tikslinami apskaitų rezultatai ir populiacijos dydis nustatomas pagal didžiausią rastų patinėlių skaičių.

Šiuo metu taip pat baigiami apibendrinti pirmų apskaitų duomenys iš kitų meldinių nendrinukių buveinių Nemuno deltoje ir pamaryje.