Ketvirtadienis, 30 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Meldinių nendrinukių perkėlimas gali būti sėkmingesnis, nei manyta (video)

www.alkas.lt
2020-01-27 15:14:38
0
Į Lietuvą atvežta 50 nykstančių paukščių mažylių

Meldinių nendrinukių perkėlimas | Ž. Morkvėno nuotr.

Meldinių nendrinukių perkėlimas | Ž. Morkvėno nuotr.
Meldinių nendrinukių perkėlimas | Ž. Morkvėno nuotr.

Pernai iš Baltarusijos į Lietuvą perkeltų meldinių nendrinukių DNR tyrimai rodo, kad patinėlių ir patelių skaičius tarp jų yra daugmaž vienodas (42 % ir 58 % atitinkamai). Mokslininkų teigimu, šie rezultatai rodo, kad retųjų paukščių perkėlimas, kurio sėkme jau ir taip džiaugiasi visa tarptautinė gamtininkų bendruomenė, gali būti dar veiksmingesnis, nei manyta iki šiol.

„Nepaisant to, kad patelių paieškas vykdė labai patyrę specialistai iš Baltarusijos ir Lietuvos net keletą dienų, o po to vos ne kasdien dar patys eidavome tikrinti teritorijų, mums pavyko rasti vos 2 pateles. Jau tada ekspertai spėliojo, kad greičiausiai patelių yra daugiau, bet jos laikosi giliau aukštuose nendrynuose ir todėl nepavyko jų rasti. Gauti DNR tyrimų rezultatai rodo, kad patelių turėtų būti ne mažiau, nei patinėlių, todėl gali būti, jog ekspertai neklydo ir meldinių

nendrinukių perkėlimas buvo dar veiksmingesnis, nei mums pavyko nustatyti lauko tyrimų metu. Šie mokslu grįsti svarstymai tik patvirtina, kad mūsų, kaip pirmųjų perkėlimo būdą su meldine nendrinuke išbandžiusių gamtininkų, sėkminga patirtis gali būti esminė siekiant nuo išnykimo išsaugoti šią unikalią rūšį.“ – naujus DNR tyrimo rezultatus komentavo meldinių nendrinukių perkėlimą koordinuojantis Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.

DNR tyrimas paukščių lyčiai nustatyti – veiksminga, bet reta praktika

Meldinių nendrinukių lytis nustatyta tiriant iš jų kraujo mėginių išskirtą DNR.

„Paukščių lyties nustatymas naudojant DNR tyrimus praktikoje nėra dažnai taikomas, jei įmanoma, dažniau pasikliaujama skirtingų lyčių individams būdingais išvaizdos ar elgesio požymių skirtumais. Tačiau net ir skraidyti pradėjusių jaunų meldinių nendrinukių lyties nustatyti pagal jokius išorinius požymius neįmanoma, todėl DNR išskyrimas paukščių lyčiai nustatyti buvo vienintelis mums tinkamas metodas“ – sako Baltijos aplinkos forumo ornitologas Gintaras Riauba.

Tyrimą atlikęs Gamtos tyrimų centro P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Vaidas Palinauskas sako: „Paukščių lytį nulemiančios chromosomos yra kiek kitokios nei pas žmogų, tačiau lyties nustatymo procedūra gana įprasta: iš mažyčio paukščio kraujo lašelio išskiriama gryna DNR, kurios tirpalo dalis naudojama atitinkamo DNR fragmento padauginimui. Vėliau ši padauginta DNR leidžiama per specialų gelį, kuriame vaizdžiai tariant vyksta DNR fragmentų lenktynės. Įsvaizduokime, kad tiek patinėlis, tiek patelė turi po 2 ją atstovaujančius bėgikus (DNR fragmentus), gelyje jie bėga. Patinėlio abu bėgikai nubėga tą patį atstumą, o patelės – vienas šiek tiek atsilieka. Gelio nuotraukoje matome tokių lenktynių rezultatą – patinėlio 2 bėgikai persidengia ir todėl suformuoja vieną siauresnę juostelę, o patelės 2 bėgikai sustoja greta ir suformuoja platesnę (dvigubą) juostelę. Įdomu tai, kad paukščių lyties nustatymo sudėtingumas priklauso nuo paukščio rūšies. Dažnai gamtoje sutinkamų ir tiriamų paukščių DNR tyrimai lyties nustatymui yra atidirbta praktika, o protokolai (t.y. laikantis to paties vaizdingo palyginimo, tai atitiktų varžybų taisykles) aiškiai aprašyti. Tačiau kas tinka vienai paukščių rūšiai, kitai gali visiškai netikti dėl genetinių skirtumų tarp paukščių rūšių. Meldinės nendrinukės yra vienos rečiausių Europoje, todėl tokių tyrimų yra ypač mažai. Tiriant atvežtų meldinių nendrinukių lytį susidūrėme su sunkumais, nes net keletas plačiai naudojamų paukščių lyties nustatymui protokolų šiai rūšiai buvo netinkami. Galiausiai, konsultuojantis su kolegomis iš Lundo universiteto Švedijoje, buvo atitaikyti šiai rūšiai tinkami pradmenys ir vadinamieji polimerazės grandininės reakcijos protokolai“.

Lietuvoje atlikto DNR tyrimo rezultatai iš esmės sutampa su anksčiau atliktų tyrimų rezultatais bei mokslinėje literatūroje minimais faktais apie meldinių nendrinukių lyčių santykį – patinų ir patelių skaičius vadose yra daugmaž vienodas (apie 55 % patinėlių ir 45 % patelių).

Meldinių nendrinukių kraujo tyrimas DNR | Gamtos tyrimų centro nuotr.
Meldinių nendrinukių kraujo tyrimas DNR | Gamtos tyrimų centro nuotr.

Tirta ir jauniklių sveikata – kraujo parazitų nerasta

Iš paukščiukų kraujo išgryninus bendrą DNR, buvo pasinaudota galimybe patikrinti paukščiukų sveikatą ir ištirti, ar jie neserga kraujo parazitų sukeliamomis ligomis, tarp jų – ir maliarija. „Nendrinukių šeimai priklausantys paukščiai gali užsikrėsti kraujo parazitais ne tik perėjimo vietovėse, bet ir migruodami į Afriką ar pietų Europą, todėl parskrisdami iš tropikų paukščiai gali parsinešti ir įvairių infekcijų“ – sakė dr. V. Palinauskas. Naudojant specialius žymenis P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijoje tirta, ar jaunikliai nėra užsikrėtę hemosporidijomis. Parazitų DNR tyrimų rezultatai atskleidė, kad visi jaunikliai buvo sveiki. Gera paukščių sveikata ir fizinė būklė prieš paleidžiant į laisvę teikia daug vilčių, kad dauguma jų išgyvens migracijos periodą ir pavasarį sugrįš į Lietuvą.

Plačiau apie tai, kaip iš meldinių nendrinukių venos buvo imamas kraujas ir ruošiami mėginiai ne tik paukščiukų lyties nustatymui, bet ir kraujo parazitų diagnozavimui, galima sužinoti žiūrint specialaus perkėlimo video dienoraščio seriją, adresu: https://meldine.lt/15-diena-kraujo-tyrimai/.

15 diena. Kelionėje su meldinėmis nendrinukėmis. Kraujo tyrimai:

Meldinių nendrinukių perkėlimo programa vyko 2018-2019 m.. Iš viso, į Žuvinto biosferos rezervatą iš didžiausios šių paukščių buveinės Baltarusijoje atvežta 100 retų paukščių jauniklių. 2018 m. 98 % atsivežtų paukščių buvo sėkmingai išauginti ir paleisti į laisvę. Apskaitų metu nustatyta, kad iš jų bent 11 paukščių (22%) grįžo. Anksčiau mokslininkai buvo sutarę, kad 20% grįžtamumo rodiklis būtų visiška sėkmė. Verta pasidžiaugti ir tuo, kad visi 50 meldinių nendrinukių jauniklių, kurie į Žuvintą buvo atvežti 2019 m.,  sėkmingai užaugo ir buvo paleisti į laisvę. Tai yra buvo pasiektas 100 % išgyvenamumo rodiklis.

Meldinių nendrinukių perkėlimas yra tik viena iš 7 metus Lietuvoje ir Baltarusijoje truksiančio šios rūšies apsaugos projekto veiklų, sudaranti apie 5 % bendro biudžeto. Projekto metu taip pat atkuriama 20 000 ha buveinių, kuriose namus randa gausybė meldinės nendrinukės kaimynų – stulgių, raudonkojų tulikų, griežlių ir kitų paukščių, įrengiami vandens lygį reguliuoti padedantys įrenginiai, statomas biomasės perdirbimo cechas Drevernoje, padedantis spręsti vėlai nušienautos biomasės išvežimo iš laukų problemą, vykdomos gamtinio švietimo, komunikacijos veiklos.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pernai atliktas pirmasis pasaulyje meldinių nendrinukių perkėlimas į Lietuvą – sėkmingas!
  2. Pirmą kartą pasaulyje atliktas meldinių nendrinukių perkėlimas pasitvirtino kaip veiksmingas
  3. Į laisvę sėkmingai paleista 50 meldinių nendrinukių mažylių
  4. Šeštadienį Nemuno deltoje vyks tradicinės meldinių nendrinukių sutiktuvės
  5. Žuvinte padaugėjo meldinių nendrinukių
  6. Meldinių nendrinukių Lietuvoje daugėja
  7. Lietuvoje žymiai padidėjo globaliai nykstančių meldinių nendrinukių populiacija
  8. Meldinių nendrinukių populiacija Lietuvoje išaugo beveik 30 proc.
  9. Nemuno deltoje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvių šventė
  10. Vieversiai jau pasirodė (video)
  11. Šį savaitgalį kviečia į svečius pas meldinę nendrinukę
  12. Čiurlys – mūsų miesto paukštis (video)
  13. Žuvintą aplankė vieni mažiausių tilvikų (video)
  14. Lietuvoje pasirodė retosios meldinės nendrinukės su specialiomis kuprinėlėmis
  15. Į Lietuvą atvežta 50 nykstančių paukščių mažylių

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Galima stebėti grįžtančius gandrus! | „Unsplash“ nuotr.

Galima stebėti grįžtančius gandrus!

2023 03 25
Žuvinto biosferos rezervatas | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

10 taisyklių, kurių reikia laikytis gamtoje

2023 03 24
Arkliai | zum.lrv.lt nuotr.

Didės išmokos už senųjų veislių išsaugojimą

2023 03 22
Žuvintą užliejo pavasarinė keliaujančių žąsų banga | vstt.lrv.lt nuotr.

Žuvintą užliejo keliaujančių žąsų banga

2023 03 18
Pakrantė, vanduo | am.lrv.lt nuotr.

Pakrančių tvarkymo darbus teks atidėti

2023 03 16
Gausialapis lubinas | Gėlių rojaus nuotr.

Būtina atkreipti dėmesį, renkantis augalą

2023 03 06
Paukščiai grįžta namo – kokius inkilus kelti? | am.lrv.lt nuotr.

Paukščiai grįžta namo – kokius inkilus kelti?

2023 02 26
Paukščiai | zum.lrv.lt nuotr.

Už laukinių paukščių apsaugą – parama

2023 02 23
Žuvintas | J. Vaiškūno nuotr.

Žuvinto rezervate – aplinkos pokyčių stebėjimai

2023 02 17
Inkilas pelėdoms | am.lrv.lt nuotr.

Keletas taisyklių kuriant namus pelėdoms

2023 02 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Agnė Bilotaitė | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Ministrė prašo daugiau lėšų sienų apsaugai

2023 03 30
Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Artėja diena, kai putinui maldos nepadės

2023 03 30
2024-ieji paskelbti NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei Diplomatų Lozoraičių metais | JP.lt nuotr.
Kultūra

2024-ieji paskelbti NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei Diplomatų Lozoraičių metais

2023 03 30
Nacionaliniai ir regioniniai parkai kviečia į gamtos mokyklas | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Kai kurie vaikai nėra buvę miške

2023 03 30
Margučiai | Zanavykų muziejaus nuotr.
Kultūra

Zanavykai dalijosi kiaušinių marginimo paslaptimis

2023 03 30
ŠMSM finansuos lituanistikos studijas užsieniečiams ir užsienio lietuviams | ŠMSM nuotr.
Lietuvoje

ŠMSM finansuos lituanistikos studijas užsieniečiams ir užsienio lietuviams

2023 03 30
Vilniuje pagerbtos trėmimų „Bangų mūša“ aukos | voruta.lt nuotr.
Istorija

Vilniuje pagerbtos trėmimų „Bangų mūša“ aukos

2023 03 30
Vilkaviškio krašto muziejus pažymėjo 60-ąjį gimtadienį | R. Kaminsko, LGGRTC nuotr.
Kultūra

Vilkaviškio krašto muziejus pažymėjo 60-ąjį gimtadienį

2023 03 30
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Zosė apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • kai kurių komentatorių išprusimas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Nuoroda apie S. Buškevičius, R. Girinskas, L. Astra. Lukiškių aikštėje turi stovėti paminklas Vytautui Didžiajam

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ministrė prašo daugiau lėšų sienų apsaugai
  • Artėja diena, kai putinui maldos nepadės
  • 2024-ieji paskelbti NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei Diplomatų Lozoraičių metais
  • Kai kurie vaikai nėra buvę miške
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Galima stebėti grįžtančius gandrus!

by Kristina Aleknaitė
2023 03 25
3
Galima stebėti grįžtančius gandrus! | „Unsplash“ nuotr.

Dar prieš gerą dešimtmetį sužinoti, kaip skraido gandrai ar nardo kormoranai, buvo sudėtinga. Dabar mokslininkams paukščių elgesio ir migracijos stebėjimus...

Skaityti toliau

10 taisyklių, kurių reikia laikytis gamtoje

by Kristina Aleknaitė
2023 03 24
1
Žuvinto biosferos rezervatas | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

Dar karantino išgarsintas laisvalaikio leidimas gamtoje vis labiau patinka daugeliui žmonių, tačiau daugelis pamiršta ar ignoruoja taisykles, kurių reikėtų laikytis...

Skaityti toliau

Didės išmokos už senųjų veislių išsaugojimą

by Ditė Česėkaitė
2023 03 22
0
Arkliai | zum.lrv.lt nuotr.

Žemės ūkio ministerija ruošiasi padidinti išmokas už nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimą. Nauja tai, kad išmokos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Zosė apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • kai kurių komentatorių išprusimas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Nuoroda apie S. Buškevičius, R. Girinskas, L. Astra. Lukiškių aikštėje turi stovėti paminklas Vytautui Didžiajam
  • Nuoroda apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
Kitas straipsnis
Tarša | am.lt nuotr.

Pakruojo ir Panevėžio rajonuose rastos laikomos pavojingos atliekos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai