Išleista folkloro ansamblio „Aušrinė“ kompaktinė plokštelė „Lėkė volungė“

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras dalinasi muzikine naujiena iš vasarėjančio kurorto. Išleista kultūros centro folkloro ansamblio „Aušrinė“ kompaktinė plokštelė „Lėkė volungė“.

Ypatingo skambesio lietuvininkų dainos

Tai antrasis ansamblio muzikos rinkinys, kuriame sutalpinta net 16 savito skambesio lietuvininkų dainų. Plokštelės dainos parinktos remiantis XIX a. pr. žymiausio lietuvių kalbos sergėtojo Martyno Liudviko Rėzos ir baltistikos pradininko Adalberto Becenbergerio tautosakiniu palikimu.

„Visos plokštelėje nugulusios dainos – šviesios ir gaivios. Tai įvairi muzika: vienos dainos  užliūliuoja savo ramybe, todėl tinka tiek saulėlydžio palydai vienumoje, tiek vaiko lopšinei mėnesienoje, tiek rytinių spindulių pasitikimui brėkštant aušrai, kitos – linksmos ir šmaikščios jaunimo meilės, vestuvių ar užstalės dainos, yra ir liūdesiu, netektimis alsuojančių karinių dainų“, – apibūdina albumą ansamblio vadovė R. Pečiukonytė.

Ansamblio „Aušrinė“ atliekamos dainos įvairiaspalvės, kaip ir pats jo kolektyvas. Jis nedidelis, tačiau įvairus. Dalis žmonių yra atsikėlę gyventi iš kitų Lietuvos regionų, tačiau net ir gimusieji Kuršių nerijoje savo netolimų šaknų turėtų ieškoti Dzūkijoje, Sūduvoje, Žemaitijoje ar Aukštaitijoje – nėra nė vieno, kurio tėvai būtų kilę iš lietuvininkų ar kuršininkų.

Nepaisant to, kiekvienas iš jų pamilęs paslaptingą, vėju dvelkiančią vienbalsę Prūsų (Mažosios) Lietuvos ir Klaipėdos krašto dainuojamąją tautosaką, savo gyvenamąjį kraštą šiandien atstovauja ir pristato kaip lietuvininkai, kuršininkai. Kai kurie jų netgi mokosi kuršininkų – senųjų Kuršių nerijos gyventojų – kalbos.

Žymiausių Rytų Prūsijos mokslininkų tautosakinis palikimas

Iš Kuršių nerijos kilusio Martyno Liudviko Rėzos (1776 – 1840), vieno ryškiausių XIX a. pr. Prūsų Lietuvos kultūros veikėjų, autoritetingiausio to meto lituanisto, poeto, teologo, filosofo tautosakinis palikimas tapo „Aušrinės“ muzikinės veiklos ir kūrybos pamatu.

Jis pirmasis 1825 m. išleido lietuviškų dainų rinkinį „Dainos oder Litthauische Volkslieder“ (85 tekstai ir 7 melodijos) su vertimu į vokiečių kalbą ir plačia studija „Lietuvių liaudies dainų tyrinėjimas“, tuo padėdamas pagrindą lietuvių folkloristikai. Joje jis rašė: „Tautos daina yra tyriausias tautos sielos perlas, ir jei tauta žūna, dažnai ji dar gyvena savo dainose“.

Kita lietuvių folkloristikai ne mažiau svarbi asmenybė – Adalbertas Becenbergeris (Adalbert Bezzenberger) (1851 – 1922) – vokiečių mokslininkas-etnografas, archeologas, filosofijos daktaras, akademinės baltistikos pradininkas, didžiulį dėmesį skyręs Rytų Prūsijos, Prūsų Lietuvos ir ypač – Kuršių nerijos istorijos ir kalbos tyrimams.

Nuo 1881 m. iki pat savo mirties jis lankėsi ir vasaras praleisdavo Juodkrantėje, kuri žavėjo ne tik savo gamta, bet ir kalbine, istorine, etnografine praeitimi. Prof. A. Becenbergeris daug dėmesio skyrė nerijos gyvenviečių istorijai, papročiams ir Kuršių nerijos žvejų – kuršininkų – kalbai. Jo darbas „Apie Prūsijos latvių kalbą“ tapo pirmąja profesionalia kuršininkų kalbos studija. Tarp svarbiausių kalbotyros veikalų – ir jo knyga „Kuršių nerija ir jos gyventojai“.

Profesoriaus dėka, apie Kuršių neriją surinkti kalbiniai, etnografiniai duomenys pateko į europinį kontekstą, jo įvairialypiai tyrinėjimai nepraranda svarbos ir šių dienų mokslinėje aplinkoje, o taip pat yra ir folkloro ansamblių muzikinės veiklos, pažinimo ir kūrybos šaltinis.

Atsidėkojant už turtingą kultūrinį palikimą, 2021-ieji metai Liudviko Rėzos kultūros centre bus skirti A. Becenbergerio atminimui. Vyks paskaitos, įvairūs susitikimai, rudenį pasitinkanti folkloro šventė „Pūsk, Vėjuži!“ ir daugybė kitų išskirtinių renginių.

Naująją ansamblio „Aušrinė“ kompaktinę plokštelę įsigyti bei jos paklausyti galite Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre.

Plokštelės leidimą remia Neringos savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.