Kovo 6 dieną Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija kartu su Ignalinos rajono kultūros centru kvietė ignaliniečius ir svečius daugiau sužinoti apie sutartines ir pasimokyti jas giedoti.
Vis dažniau atsisukame į tikrus, vertingus, labai savitus mūsų kultūros dalykus.
Gražaus sumanymo „Sutariam – susiuturam“ susitikimai rengiami kartą per mėnesį.
Giedama susėdus draugišku rateliu kartu su folkloro ansamblio „Čiulbutė“ nariais ir vadove, šios sumanymo autorė Sigute Mudiniene. Kviečiami visi – vyrai, moterys ir vaikai.
Svarbu ne balso išlavinimas, o didelis noras sužinoti, išbandyti, pajusti senųjų giedojimų grožį ir mistinę galią.
Kaip sako S. Mudinienė, sutartinės užburia, nes jos saugo daug paslapčių, magijos, o senovėje būdavo naudojamos ir kaip užkalbėjimai.
Sutartinių ratas suktas antrą kartą. Kiekvienas dalyvis gauna lankstuką su 10-čia sutartinių. Jos visos giedamos skirtingai.
Yra antrinė, trejinė, keturinė, adverniška trejinė, trejinė su atitarimu, keturinė pulkais… Kiekviena jų, tarsi matematikoje, turi savo griežtą tvarką, ritmą.
Vieni giedotojai pradeda, kiti įsijungia vėliau, dar kiti gieda priedainius. Ir viskas turi kartu harmoningai derėti, tekėti ir gražiai būti užbaigiama.
Sutartinės paviliojo dainuotojus ir iš Švenčionių, ir iš Utenos. Perprasti senųjų dainų magiją bandė ir du Aukštaitijos nacionalinio parko savanoriai, atvykę mūsų kraštą pažinti iš Austrijos ir Ukrainos.
Įdomu tai, kad ir Ukrainoje aptinkama į sutartines panašių dainų. Sutartinių ratas sukosi smagiai, linksmai, su trumpais pailsėjimais, pasidalijimais pojūčiais.
Sutartinės – (pavadinimas kildinamas iš veiksmažodžio „sutarti”, „derėti“) – tai išskirtinis lietuvių tradicinės muzikos fenomenas.
Jos vienos seniausių užrašytų lietuviškų liaudies giesmių, saugomos UNESCO, kaip nematerialus Lietuvos kultūros paveldo turtas.
Tekstuose gausu archajiškų priedainių, dažni garsažodžiai, kurių reikšmę dabar galima tik numanyti.
Rytų Aukštaitijos kraštas ilgiausiai Lietuvoje išlaikė sutartinių giedojimo paprotį.
Dainuojant sutartines dažnai būdavo ir šokama ramiais, nuosekliais judesiais.
Sutartines taip pat grodavo muzikos instrumentais: skudučiais, lumzdeliais, daudytėmis, kanklėmis.
Kaip sakė S. Mudinienė, sutartinių giedojimo paprotys labai panašus Ignalinos ir Švenčionių krašte, ypač giminingi Adutiškis ir Tverečius: „Čia sutartinės yra švelnesnės, skambesnės, be aštrių sąskambių, jas maloniau ir lengviau dainuoti.
Na, o sutartinių giedojimo susibūrimai visiems norintiems nėra nauja idėja. Panašūs sutartinių ratai labai žinomi Panevėžio krašte“.
Artimiausi sutartinių giedojimai Ignalinoje – balandžio 3 ir gegužės 8 dienomis.
