Niokojami kraštovaizdžio perlai – piliakalniai (0)

Išvažinėtas Narkyčių piliakalnis | Feisbuko nuotr.

Išvažinėtas Narkyčių piliakalnis | Feisbuko nuotr.

Piliakalniai dažnai vadinami Lietuvos kraštovaizdžio brangakmeniais. Neatsitikinai 2017 metus Lietuvos Respublikos Seimas buvo paskelbęs piliakalnių metais. Tai pačiais 2017 metais į kultūros vertybių registrą buvo įrašyta 941 piliakalnis. Šiandien fiksuojama virš 900 piliakalnių, kurie yra svarbūs kultūrinio kraštovaizdžio elementai ir reikšmingos istorinės atminties vietos.

Kultūros paveldo departamentas (KPD) prie Kultūros ministerijos atkreipia dėmesį į vis dar pasikartojančius piliakalnių niokojimo atvejus. Be jau klasika tapusių žalojimo pavyzdžių, kuomet nelegalūs kasinėtojai, dar vadinami juodaisiais archeologais, iškasinėja kultūrinius piliakalnių sluoksnius, ieškodami praeities artefaktų bei ketindami juos nelegaliai pateikti rinkai ar pasilikti sau kaip kolekcinius daiktus, nemažai piliakalnių nukenčia nuo neatsakingų ir abejingų savo krašto istorijai motociklų bei keturračių savininkų, o kai kada net nuo infrastruktūros darbų.

Kaip informavo KPD vyriausiasis specialistas Ričardas Dediala, per 2019 metus ir 2020 metų pradžioje buvo fiksuoti šeši pilkalniai, kuriems buvo padaryta žala: Bėčionių piliakalnis (Šalčininkų rajone, unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 1935) nukentėjo nuo įžūlių sniego motociklininkų, Kudinų (Kalnų) piliakalnis (Radviliškio rajone, u. k. – 23865) buvo išvažinėtas motociklais, Sukinių piliakalnis (Ukmergės rajone, u. k. – 24158) išvažinėtas keturračiais, Liaudiškių piliakalnis (Zarasų rajone, u. k. – 24104) nežymiai iškasinėtas juodųjų archeologų su paliktom duobėm, Antakščių II piliakalnis (Molėtų rajone, u. k. – 17227) nukentėjo nuo medžiotojų, kuomet ant piliakalnio buvo pastatytas bokštelis ir nežymiai išvažinėtas šlaitas, Turčinų, Ročkų piliakalnis (Šakių rajone, u. k. – 3258) nukentėjo nuo pasienio infrastruktūros darbų (patrulio kelio įrengimo).

Didelę vietos piliečių nepagarbą kenčia ir Narkyčių piliakalnis, dar kitaip vadinamas Juoduoju kalnu, esantis Zarasų rajone, Dusetų seniūnijoje. Žmonės jį ir arė, ir nuolat per jį važinėjo. Automobiliais važinėja iki šiol. Dėl šios problemos Kultūros paveldo departamento Utenos skyriaus specialistai susirašinėja su Zarasų rajono savivaldybe. Jatkūniškių kaimo gyventojas, pasidaręs kelią per piliakalnį, tikina, kad kitaip negali patekti į savo sodybą, nes kitas viešas trečios kategorijos kelias, kuriuo irgi galima būtų privažiuoti, niekada nebuvo remontuotas. Utenos skyriaus paveldosaugininkai prašė, kad Zarasų rajono savivaldybės administracija kelią suremontuotų. Deja, kol kas nepavyksta susitarti. Kelias nesuremontuotas. Gyventojas važinėja per piliakalnio teritoriją, nors pagal galiojančius teisės aktus važinėti piliakalnio teritorija yra draudžiama.

„Šie ir panašūs pavyzdžiai atskleidžia piliečių sąmoningumo stoką bei nepagarbą krašto istorijai. Dažnai itin sunku surasti žalą padariusius asmenis, tačiau KPD bendradarbiauja su Policijos departamentu spręsdamas panašias problemas, todėl tikisi, kad ateityje pavyks ne tik rasti kaltuosius, bet apskirtai užkardyti šią veiklą“, – sakė R. Dediala.

KPD prašo visuomenės atkreipti dėmesį į piliakalnių žalojimo atvejus ir, jeigu esate pastebėję panašių atvejų, pranešti Departamento „karštąja linija“ (puslapyje www.kpd.lt) arba centras@kpd.lt.

Kategorijos: Kultūra, Kultūros paveldas, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: