Seime – tarptautinė mokslinė konferencija „Piliakalniai. Nuo atsiradimo iki šių dienų“ (tiesioginė transliacija)

Spalio 19 d., ketvirtadienį, 9.20 val. Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Piliakalniai. Nuo atsiradimo iki šių dienų“, skirta Piliakalnių metams paminėti. Renginį organizuoja Seimo Švietimo ir mokslo komitetas kartu su Vilniaus ir Klaipėdos universitetais, Lietuvos archeologijos draugija bei Švietimo ir mokslo ministerija.

Seime vyksianti konferencija – pirmoji iš tris dienas truksiančių renginių, kurioje pranešimus skaitys ne tik garsūs Lietuvos istorikai, archeologai, bet ir svečiai iš užsienio – Latvijos, Estijos, Lenkijos ir kt. Spalio 20 d., antrąją konferencijos dieną, dalyviai lankys Lietuvos piliakalnius, o konferenciją spalio 21 d. užbaigs paskutinė pranešimų ir diskusijų sesija Klaipėdos universitete.

Piliakalniai – įvairiuose Europos regionuose paplitę išskirtiniai šiuolaikinio kraštovaizdžio elementai, priešistoriniu ir ankstyvuoju istoriniu laikotarpiu naudoti kaip gynybiniai, gyvenamieji, administraciniai-politiniai, gamybiniai, prekybiniai ir net religiniai centrai – ypač svarbus praeities pažinimo šaltinis. Jų atsiradimas žymi reikšmingus to meto visuomenės gyvensenos pokyčius.

XIX a. pradžioje Lietuvoje ir aplinkiniuose regionuose prasidėję piliakalnių tyrinėjimai tęsiasi iki šių dienų. Deja, vis dar išlikę daug neišspręstų mokslinių problemų, susijusių su piliakalnių atsiradimu, raida ir šio tipo gyvenviečių naudojimo pabaiga. Aktuali ir piliakalnių apsaugos bei pritaikymo šių dienų visuomenės poreikiams problema.

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad piliakalniai yra svarbūs, didelę mokslinę ir kultūrinę vertę turintys tautos praeities pažinimo šaltiniai, 2017-uosius metus paskelbė Piliakalnių metais.

Renginys bus tiesiogiai rodomas internetu:

Programa

9.20–09.40 Konferencijos atidarymo ceremonija. Sveikinimo kalbos.

Pirma sesija

9.40–10.20 Valteris Langas (Valter Lang). Rytų Baltijos regiono įtvirtintos gyvenvietės: kai kurie interpretacijos aspektai.

10.20–10.40 Timas Ibsenas (Timo Ibsen). Gręžiniai piliakalniuose – nauji duomenys apie piliakalnių atsiradimą Baltijos regione.

10.40–11.00 Algimantas Merkevičius. Piliakalnių atsiradimas Lietuvoje. Nuo neįtvirtintų gyvenviečių prie įtvirtintų bendruomenių centrų.

11.00–11.20 Pertrauka.

Antra sesija

11.20–11.40 Janas-Henrikas Falgrenas (Jan-Henrik Fallgren). Piliakalniai – simbolinės vietos karališkiesiems ir bendruomeniniams ritualams.

11.40–12.00 Egidijus Šatavičius. Ankstyvieji piliakalniai Rytų Lietuvoje.

12.00–12.20 Vytenis Podėnas. Piliakalnių atsiradimas Rytų Baltijos regione: svarstymai apie politinę ekonomiką ir kultūrines/technologines įtakas vėlyvojo žalvario amžiaus visuomenėms.

12.20–12.40 Andris Šne. Piliakalniai dėl galios, galia be piliakalnių: piliakalnių vaidmuo socialiniams ir politiniams santykiams Latvijoje vėlyvojoje priešistorėje.

12.40–13.00 Ingmaras Janson (Ingmar Jansson). Vikingų laikotarpio piliakalniai rytinėje ir pietinėje Baltijos regiono dalyje.

13.00–14.00 Pertrauka.

Trečia sesija

14.00–14.20 Romanas Krivanekas (Roman Křivánek). Nedestrukcinių geofizinių metodų panaudojimas žvalgant ir kartografuojant piliakalnius Čekijos respublikoje.

14.20–14.40 Miglė Stančikaitė. Paleobotaniniai duomenys iš piliakalnių – idėjos ir sprendimai.

14.40–15.00 Gintautas Vėlius, Rokas Vengalis. Kernavės piliakalniai geležies amžiuje.

15.00–15.20 Rimvydas Laužikas. Piliakalnių komunikacija Lietuvoje.

15.20–15.40 Pertrauka.

Ketvirta sesija

15.40–16.00 Albinas Kuncevičius. Senieji Trakai: piliakalnis ir mūrinė pilis.

16.00–16.20 Ramūnas Šmigelskas. Dubingiai – nuo piliakalnio iki mūrinių Radvilų rūmų.

16.20–16.40 Dovilė Baltramiejūnaitė. Apžiesta keramika jotvingių piliakalniuose.

16.40–17.00 Manvydas Vitkūnas. Lietuvos piliakalniai kultūroje ir ideologijoje XIX–XX a.

17.00–18.00 Diskusija.