Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kasdien gauna per 1,5 tūkst. skambučių, apie šimtą žinučių į VDI „Facebook“ paskyrą, tiek pat užklausų elektroniniu paštu. Trečdaliu padidėjęs besikreipiančiųjų srautas susijęs su šalyje paskelbta ekstremaliąja situacija ir karantinu, kurie daro didelę įtaką darbo santykiams. VDI pabrėžia, kad net ir itin sudėtingoje padėtyje svarbu nepamiršti teisinio darbo santykių reguliavimo.

Paskelbus karantiną, nemažai įmonių susidūrė su sunkumais – ne visoms įmanoma prisitaikyti prie ekstremalios situacijos sąlygų. Siekdami tęsti veiklą, darbdaviai ieško įvairių būdų, kaip spręsti ekonomines ir finansines pasekmes, tačiau ne visuomet sąžiningomis priemonėmis.

Karantino pradžioje didžioji dalis VDI gaunamų užklausų buvo dėl atostogų. Žmonės teiravosi, kada ir kaip gali būti suteikiamos nemokamos ir kasmetinės atostogos, taip pat klausė, ką jiems daryti, nes darbdaviai siūlo imti atostogas, ir neretai ne tik siūlo, bet ir primygtinai reikalauja tai daryti. Pastarosiomis dienomis daugiau klausimų sulaukiama dėl prastovų, kai darbdavys negali suteikti darbo: kaip jos turėtų būti įforminamos, kaip darbdavys turėtų apie skelbiamą prastovą informuoti darbuotojus. Taip pat žmonės teiraujasi dėl darbo sutarčių nutraukimo. Jie nėra tikri, ar darbdavių sprendimai teisėti, ar priimdami jų pasiūlymus nepraras savo socialinių garantijų.

Nors VDI laikinai yra sustabdžiusi įmonių patikrinimus karantino laikotarpiu, tačiau tai nereiškia, jog nereaguojama į darbuotojų pranešimus bei skundus dėl galimų pažeidimų.

VDI įspėja, jog esama padėtis neatleidžia darbdavio nuo darbo įstatymų vykdymo, administracinės atsakomybės priemonių taikymui numatytas dviejų metų senaties terminas.

„Suprantame, kad sudėtingoj situacijoje atsidūrę abi pusės – ir darbuotojai, ir darbdaviai. Tačiau darbdaviai, kurie naudodamiesi susiklosčiusia padėtimi ir piktnaudžiaudami savo teise pažeidinės darbo įstatymus, bus griežtai baudžiami Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka ir senaties terminais, – sako VDI vadovas Jonas Gricius. – Tačiau pirmiausia siekiame ne bausti, o suvaldyti situaciją, kad darbuotojai nenukentėtų dėl darbdavių savivalės. Raginame darbdavius klausimus su darbuotojais spręsti teisėtais būdais ir sprendimus priimti nepažeidžiant jų teisių. Šiuo metu maksimalūs VDI resursai nukreipti konsultavimui ir informavimui.“

Siekdama užkirsti kelią piktnaudžiavimams, VDI įmones, kurioje nustatomi galimi pažeidimai, įtraukia į sąrašą. Joms siunčiami įspėjamieji laiškai su informacija apie darbo santykių reglamentavimą šalyje paskelbus ekstremalią situaciją.

VDI gauna ir pranešimų dėl karantino metu vykdomos draudžiamos veiklos. Šią informaciją inspekcija nedelsdama ją perduoda policijai ir kitoms atsakingoms institucijoms, taip pat įstaigoms, atsakingoms už išmokų mokėjimą. Kaip jau ne kartą yra pabrėžta, darbdaviai, kurie naudodamiesi susidariusia situacija piktnaudžiaus savo teisėmis ar elgsis su darbuotojais neteisėtai, negalės pretenduoti į valstybės pagalbą.

VDI dar kartą primena, jog darbdavys negali vienašališkai priimti sprendimo ar reikalauti, kad darbuotojai naudotųsi nemokamomis (taip pat ir kasmetinėmis) atostogomis. Taip pat darbdavys negali atleisti darbuotojų, nesant įstatymuose numatytų pagrindų ir/ar daryti darbuotojams spaudimą nutraukiant sutartį darbuotojo iniciatyva. Skelbdamas prastovą darbdavys turi vadovautis naujai priimtomis Darbo kodekso pataisomis.

Darbuotojams privaloma užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas bei aprūpinti darbuotojus būtinosiomis apsaugos priemonėmis. Jeigu darbdavys nesudaro saugių darbo sąlygų, darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti.

Darbo kodekse yra įteisintos kitokios darbo organizavimo formos, kurios gali būti naudingos šiuo metu. Tai darbas nuotoliniu būdu, darbo keliems darbdaviams sutartis, susitarimas dėl ne viso darbo laiko, taip pat gali būti skelbiama prastova ar dalinė prastova, darbdavio priimtas sprendimas dėl dalinio darbo nustatymo.