Seimas svarstys įstatymų projektus, kuriais siūloma griežtinti bausmes už aplinkosaugos pažeidimus, tai numatant ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Siūloma baudas diferencijuoti pagal pažeidimo pobūdį ir daromą neigiamą poveikį aplinkai, taip pat baudos dydį susieti su gaunama nauda.
„Vienas svarbiausių gerai veikiančių teisinės sistemos elementų yra proporcingumas. Gyvosios gamtos ir aplinkosauginių pažeidimų atžvilgiu matome, kad ta sistema yra labai neproporcinga. Už kiekvieną tą atliktą veiksmą turi sekti ir atitinkama bausmę.
Dabar taip nėra: jeigu nuspręstumėte užsiimti žvejyba Neryje, panaudojant dinamitą ar sprogmenis, būtų skirta vos 120 eurų bauda. Arba, jeigu pavyktų pagrobti vilką iš miško, tai dabar yra numatytas tik įspėjimas arba bauda iki 30 eurų.
Tai skamba juokingai, bet toks yra dabar egzistuojantis reguliavimas ir akivaizdu, kad jis yra neproporcingas“, – pritarti siūlomiems pakeitimams kvietė Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė.
Teikiamais įstatymo pakeitimais siūloma: baudas už saugomų rūšių, laukinių gyvūnų žalojimą padidinti nuo pusantro iki dešimt kartų; baudų už saugomų rūšių, laukinių augalų ir grybų žalojimą, naikinimą ir jų naudojimą apatinę ribą padidinti aštuonis kartus, viršutinę – tris kartus; griežtinti atsakomybę už prievolės atkurti mišką nevykdymą iki dviejų kartų; sugriežtinti atsakomybę už Žvejybos taisyklių pažeidimus, padidinant baudą nuo dviejų iki trijų kartų; sugriežtinti atsakomybę už invazinių rūšių naudojimą; nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims, neteisėtai laikantiems laukinius gyvūnus.
Numatoma, kad šios pataisos įsigaliotų 2024 m. liepos 2 d.
Teikiamomis pataisomis taip pat siūloma, kad nuo 2025 m. gegužės 1 d. Žemės gelmių registre neįregistruotų: geoterminių gręžinių sistemos, požeminio vandens gavybos gręžinio, angliavandenilių gręžinio naudojimas užtrauktų baudą asmenims nuo 300 iki 800 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1700 eurų.
Seimo posėdyje šiuos klausimus numatoma svarstyti gegužės 16 d.
