Šeštadienis, 16 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Architektūra

V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Skirsnemunės pilių klausimu

Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas, www.alkas.lt
2020 03 04 16:00
1
0
SHARES
V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Skirsnemunės pilių klausimu
Kartupėnų piliakalnis, 2010 m. Bisenos pilis Kartupėnų piliakalnyje - pirmoji kryžiuočių užpulta pilis Lietuvoje | wikipedia.org nuotr.
Kartupėnų piliakalnis, 2010 m. Bisenos pilis Kartupėnų piliakalnyje – pirmoji kryžiuočių užpulta pilis Lietuvoje | wikipedia.org nuotr.

Skirsnemunės raida tęsėsi ilgus šimtmečius. Keitėsi tai spartaus augimo, tai sunkūs politinių ir ekonominių nuopuolių metai. Jos ir apylinkių istorija yra glaudžiai susijusi su kitų pilių – Raudonės, Veliuonos ir Seredžiaus praeitimi.

Nuo seniausių laikų gyvenvietė įsikūrusi Nemuno slėnyje ir ją per didžiuosius Nemuno potvynius apsemdavo. Šiek tiek aukštesnėje vietoje iki 1523 m. buvo pastatyta senoji katalikų bažnyčia. Jai 1636 m. dovanotas Geišių kaimas, įsteigta parapija. 1791 m. pastatyta nauja bažnyčia. Po 1818 m. gaisro bažnyčia atstatyta. Architektas Ustinas Golinevičius 1892 m. suprojektavo mūrinę bažnyčią, kuri buvo pastatyta iki 1903 m. Ji neogotikinė, lotyniško kryžiaus plano, dvibokštė, su zakristijomis ir apside (tai puskupolio arba pusės kūgio formos bažnyčios dalis, esanti už altoriaus), stovi ant kalno į šiaurę nuo senosios vietos.

Evangelikų liuteronų bažnyčia buvo pastatyta kairiajame Talkoto upelio krante. Profesorius Jurgis Gimbutis nurodo tris bažnyčios statybos datas: 1759 m. pastatyta medinė bažnyčia, 1849 m. nauja medinė ir 1886 m. atnaujinta ta pati bažnyčia.

Skirsnemunė yra viena iš Lietuvos gyvenviečių, kuri rašytiniuose istoriniuose šaltiniuose minima labai anksti. Jau nuo 1313 m. apie ją rašė Kryžiuočių ordino magistras kapelionas Petras Dusburgietis ir 1326 m. jo „Prūsų žemės kronikoje“ aprašomi Vokiečių ordino žygiai į Lietuvių ir prūsų žemes.

Senųjų lietuvių bei kryžiuočių pilių vietų žemutinėje Nemuno pakrantėje nustatymas yra sudėtingas, nes, bėgant metams, kito vietovardžių pavadinimai ir jie ne visuomet atitinka rašytiniuose šaltiniuose minėtų pilių pavadinimus, tai liečia ir Skirsnemunės pilis.

Skirsnemunės pilys | Rengėjų nuotr.
Skirsnemunės pilys | Rengėjų nuotr.

Dešiniajame Nemuno krante stovėjo lietuvių Bisenos gynybinė pilis. Ji buvo aukščiau dabartinės Skirsnemunės, greičiausiai Kartupėnų piliakalnyje, žmonių dar vadinama Kiaukalniu bei Sargučiu. Ją tankiai puldinėjo ir grobė kryžiuočiai. Dėl šios pilies lokalizacijos autorių nuomonės skiriasi. Nemuno dešiniajame krante tai buvo pirmoji Lietuvos pilis, kurią Vokiečių ordinas, 1230–1283 m. įveikęs prūsų ir vakarinių lietuvių priešinimąsi, 1283 metų pabaigoje puolė ir sudegino. Po to pilis vėl du kartus buvo pulta 1313 m., o 1316 m. vėl sudeginta.

Skirsnemunės apylinkėse visą XIV a. vyko didelės kovos su kryžiuočiais. Taigi Bisenės pilies reikšmė buvo labai didelė. Du kartus (1283 m. ir 1313 m.) ją sugriovus, pilis buvo atstatyta. Rašytiniuose šaltiniuose minimi mažiausiai šeši Bisenos pilies paminėjimai, parodantys pilėnų susidūrimus su kryžiuočiais, tačiau apie jos atstatymą po 1316 m. žinių nėra.

Norėdamas užgrobti Žemaitiją, Vokiečių ordinas ne tik puldinėjo Lietuvos pilis, bet ir Nemuno kairiajame krante pasistatė Skirsnemunės pilį. Vokiškai ji vadinosi Chrismemela, Chrismemiel ar Krismemela. Miestelio istorija byloja, kad  ją pastatė Vokiečių ordino magistras Karolis fon Trieras. Manoma, kad ši pilis stovėjo toje vietoje, kur yra Norkūnų piliakalnis, netoli ten buvusio kaimo, negyvenamų miškų zonoje, apie 55 km nuo Ragainės. Pilis buvo medinė ir jai pastatyti reikėjo daug medžiagos, tai vokiečiai ją plukdė laivais, o grįždami Kuršių mariose nuskendo, amžinybėn nusinešdami 200 žmonių. Ordinui buvo neramu, nes mariose skendo laivai su maistu, kariniais reikmenimis, mat juos puldinėjo lietuviai iš Bisenos pilies. Vis dėlto pirmoji kryžiuočių pilis iškilo – motas su papiliu (supilti įtvirtinimai, sudaryti iš pagrindinės pilies ir didelio bokšto). Vos tik pastačius šią pilį, prasidėjo puolamieji žygiai į Bisenę.

Petras Dusburgietis kronikoje aprašė, kaip Lietuvių karalius Vytenis, surinkęs iš savo karalystės pajėgiausius vyrus, 1315 m. rugsėjo 25 d. – spalio 11 d. apsupo Christmemele pilį ir iš visų pusių per 17 dienų puolė ją. Vokiečių šaltiniai nurodo, kad lietuviai puolė pilį, turėdami nemažas pajėgas, nes pasitelkė rusėnų lankininkus ir atsigabeno „tris mašinas“ pilies šturmui. Tai matydami, broliai, norėdami išvengti galimų pavojų, sudegino savo pilies papilį. Padėti šiai piliai atplaukė iš Sembos 10 brolių ir 150 vyrų, tačiau lietuviai jų neprileido prie pilies. Greitai lietuviai sužinojo, kad į pagalbą vokiečiams atskuba magistras su didele kariuomene ir nutarė gynybiniame griovyje prinešti malkų, šiaudų, šieno ir sudeginti pilį, tačiau tikslo jie nepasiekė, nes atskubėjęs magistras daug jų nukovė arba sužeidė. Christmemele į pagalbą dar ėjo didysis magistras Konradas Tryras. Eidamas šalia Veliuonos, sudegino jos pilį, o paskui nuvyko į Chrismemele ir atstatė viską, ką lietuviai buvo sugriovę.

Skirsnemunės herbas, LR priimtas 2002-06-19 | Rengėjų nuotr.
Skirsnemunės herbas, LR priimtas 2002-06-19 | Rengėjų nuotr.

1316 m. Christmemelio vicekomtūras Fridrichas iš Libencelės „nužygiavo link Lietuvos“ ir užpuolė besikeičiančią Bisenės pilies sargybą.

1324 m. vasarą Lietuvos karalius Gediminas vėl puolė Christmemelio pilį. Po to kryžiuočiai toje pilyje jau neišsilaikė ir 1328 m. vokiečiai ją sunaikino ir atidavė lietuviams. Manoma dėl to, kad dvi lietuvių puldinėjamas pilis išlaikyti kryžiuočiams buvo per sunku.

Kai kurie šaltiniai teigia, kad vadinama pilaitė ar Kaukakalnis buvo tarp senosios katalikų bažnyčios (slėnyje) ir Žvyrių evangelikų bažnyčios.  Toje vietoje buvo daug akmenų, o tas žemės plotas priklausė ūkininkams, jie atidavė jį miestiečių sodyboms ir kapams padidinti.

Yra šaltinių, kurie teigia, jog 1401–1409 m. tarp Skirsnemunės dvaro ir Žvyrių kaimo, dešiniajame Nemuno krante, ties dabartinėmis kapinėmis, stovėjusi lietuvių pilis. Toje vietoje rasta pamatų liekanų ir kryžiuočių XIV a. ginklų.

Apie 1429 m. labai pablogėjo Lietuvos ir Lenkijos santykiai. Vytautas kovojo su lenkų ponais, norėdamas sustiprinti Lietuvos savarankiškumą. Lenkai neįleido į Lietuvą Šv. Romos (Vokietijos) imperatoriaus Zigmanto pasiuntinybės, kuri vežė Vytautui karaliaus karūną. Vytautas įsakė sustiprinti pilių ir miestų Lietuvos pasienyje su Lenkija gynybą. 1430 m. jis pasiūlė Pauliui Russdorfui atsiųsti savo atstovus į Lietuvą ir susitikti Jurbarke arba Skirsnemunėje.

1431 m. birželio 19 d. Švitrigaila, Vokiečių ordino magistras Paulius Russdorfas ir Livonijos magistras Cisse’s von Rutenbergas Skirsnemunėje sudarė sutartį. Šios sutarties liudytojais buvo iš Lietuvos 8 kunigaikščiai, 10 aukštų pareigūnų didikų, 3 vyskupai, iš Vokiečių ordino – komtūrai ir vyskupai. Skirsnemunės sutartimi pasižadėta visomis jėgomis teikti savitarpio pagalbą lenkų užpuolimo atveju.

XV a. Skirsnemunėje buvo dvaras. Po Vytauto Didžiojo Skirsnemunės miestelis ir seniūnija priskirta prie karaliaus dvarų. Kurį laiką Skirsnemunė priklausė Žemaitijai, vėliau ją valdė didikai, o nuo 1526 m. jos valdovu tapo Jonas Skapas. 1537 m. miestelį ir seniūniją valdė karaliaus sekretorius Povilas Naruševičius. Jam valdant Skirsnemunę, miestelyje buvo 17 smuklių (iš jų viena buvo midaus). 1571 m. valdymą perėmė Vilniaus pilininkas (vėliau vyskupas) Mikalojus Steponas Pacas, 1612 m. – Kristupas Šemeta, 1771 m. – Medekša.

Skirsnemunės žemėlapis. Lietuvos kelių atlasas. Aut. Vykintas Vaitkevičius | Rengėjų nuotr.
Skirsnemunės žemėlapis. Lietuvos kelių atlasas. Aut. Vykintas Vaitkevičius | Rengėjų nuotr.

Skirsnemunė garsi ne tik savo pilimis, piliakalniais, bažnyčiomis, bet ir kitais reikšmingais Lietuvai įvykiais.

XVI a. Skirsnemunę sudarė valdovo dvaras, aplink kurį plėtėsi miestelis ir aplinkiniai kaimai. 1526 m. Skirsnemunės miestelyje jau vyko prekyba. 1549 m. Žygimantas Augustas Skirsnemunę užrašė Barborai Radvilaitei. 1598 m. balandžio 9 d. Skirsnemunė viena iš pirmųjų gavo privilegiją ketvirtadieniais rengti turgus ir du prekymečius: rugpjūčio 24 d. ir rugsėjo 29 d. Įdomu, ar sena tradicija rengti turgus Skirsnemunėje išsilaikė iki šių dienų?

Šaltiniai teigia, kad didžiausi verslai čia buvo žvejyba ir žirgininkystė. Specializavimasis žirgininkystėje Skirsnemunėje išryškėjo iš XVI a. pabaigos priimtos ordinacijos. 1574 m. Henrikas Valua išleido „Karališkosios žirgų kaimenės ordinaciją“.

Stanislovas Augustas 1792 m. suteikė Skirsnemunei Magdeburgo – laisvojo miesto teises ir herbą, tačiau greitai savivalda buvo panaikinta.

1853 m., Motiejaus Valančiaus laikais, buvo įkurta mokykla, tačiau po 1863 m. sukilimo ji uždaryta ir jos vietoje atidaryta rusų mokykla. 1910 m. Skirsnemunėje pastatyta nauja mokykla, kurioje dirbo du mokytojai rusai.

Tautinio atgimimo laikais blaivybės idėja Skirsnemunėje buvo labai aktuali.

Spaudos draudimo laikais Skirsnemunę ir jos apylinkes dažnai lankydavo knygnešiai.

Skirsnemunė – labai gražus miestelis, kuris žavėjo ne tik savo praeitimi, bet ir dabartimi, tik gaila, kad besilankydami joje nematėme jokių žymeklių, liudijančių apie čia buvusias pilis ar piliakalnius ir stovėjusią bažnyčią.

Susiję straipsniai:

  1. V. E. Bortkevičienė ir J.Prasauskas. Lietuvos karvedys J.K.Katkevičius-Katkus
  2. V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Goštautai – viena iš seniausių Lietuvos giminių
  3. V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Žymus – užmirštas lietuvių kalbininkas, kunigas Kazimieras Jaunius
  4. V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Igno Bogušo ir Pranciškaus Ksavero Bogušo pėdsakais
  5. J. Prasauskas, V. E. Bortkevičienė. Karalius Mindaugas ir karalius Gediminas – giminės
  6. V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Kazimieras Būga kaip kalbininkas
  7. J. Prasauskas, V.E. Bortkevičienė. Vladas Mikėnas – pasaulinės reikšmės Lietuvos šachmatininkas
  8. R. Dediala. Voplaukis ir klastinga Ordino politika
  9. T. Baranauskas. Tėvų žemė
  10. T. Baranauskas. Šalčininkų istorijos pradžia – laisvės kovos
  11. R.Dediala. Pamiršta Vasario 16-osios pergalė
  12. T. Baranauskas. Žalgirio mūšis
  13. R. Grigas. „Piliakalnių kultūra“: rekonstrukcijos kontūrai ir pastangų prasmė
  14. S. Kasparavičius. Pilėnų pradžia – Medvėgalyje
  15. R.Dediala. 1279 metai, arba kaip mes skriaudėm Ordiną
  16. Meilė gimtajam kraštui gimsta nuo jo pažinimo
  17. Pagarbinimas Lietuvos prie Nemuno
  18. R. Jasukaitienė. Piliakalnių šviesa
  19. „Aktualioji istorija“: Kaip prasidėjo kryžiaus karai Pabaltijyje? (video)
  20. „Aktualioji istorija“: Baltijos kryžiaus žygių pasekmės (video)
  21. Geologinio paveldo dienai – išvyka į panemunės piliakalnius

Comments 1

  1. Galindas says:
    11 mėn. ago

    Dieviška sėkmė ar visgi dangiškas palankumas, kad carų karūnacija neužboginta ant Vytauto, – didžiojo imperatoriaus, lietuvių i m p e r i n ės valstybės pagrindų įtvirtintojo karaliaus Vyteno žygių tęsėjo.
    Ar skirtumas kokia valdžia “maukšlina”, – įlindus iš Rytų, ar prilindus iš vakarų.
    Komunizmai ir komunijizmai ne Lietuvai, ne mums lietuviams, mūsų kaimynui prūsui ir mūsų valdovams.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

M. Tomkevičiūtė: Tauta be savo tautinio paveldo yra kaip žmogus be veido

M. Tomkevičiūtė: Tauta be savo tautinio paveldo yra kaip žmogus be veido

2020 12 29
Kazys Misius | vda.lt nuotr.

K. Misius: Man skauda dėl savo krašto

2020 12 14
K. Leončikas. Jotvingių eldoradas (II)

K. Leončikas. Jotvingių eldoradas (II)

2020 12 07
Kviečia virtuali paskaita „Neįtikėtina, bet tiesa. Žygimanto Augusto gobelenai, užsakyti Vilniaus Žemutinėje pilyje“

Kviečia virtuali paskaita „Neįtikėtina, bet tiesa. Žygimanto Augusto gobelenai, užsakyti Vilniaus Žemutinėje pilyje“

2020 11 24
Nemunas, laivyba | sumin.lt nuotr.

Nemuno ruože tarp Kauno ir Kuršių marių ketinama ženkliai pagerinti laivybos sąlygas

2020 11 21
V. E. Bortkevičienė. „Žygiais, o ne žodžiais mes Tėvynę mylim“: 65-eri Juozo Dapkevičiaus metai žygiuose

V. E. Bortkevičienė. „Žygiais, o ne žodžiais mes Tėvynę mylim“: 65-eri Juozo Dapkevičiaus metai žygiuose

2020 11 19
Kviečia konferencija apie senąsias kuršių šventvietes

Kviečia konferencija apie senąsias kuršių šventvietes

2020 11 09
Valdovų rūmai kviečia į ekskursiją apie paskutinį jogailaitį

Valdovų rūmai kviečia į ekskursiją apie paskutinį jogailaitį

2020 10 12
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Marienburgo paslaptis: Kęstučio pabėgimas (video)

2020 09 30
Baltų vienybės sąšauka tarp piliakalnių

Baltų vienybės sąšauka tarp piliakalnių

2020 09 18
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

M. Tomkevičiūtė: Tauta be savo tautinio paveldo yra kaip žmogus be veido

by Kristina Aleknaitė
2020 12 29
5
M. Tomkevičiūtė: Tauta be savo tautinio paveldo yra kaip žmogus be veido

Ansamblio „Nemunas“ meno vadove Margarita Tomkevičiūtė | Kauno technologijos universiteto nuotr. Žiūrovų gausios koncertų salės, iki...

Skaityti toliau

K. Misius: Man skauda dėl savo krašto

by Kristina Aleknaitė
2020 12 14
8
Kazys Misius | vda.lt nuotr.

Inžinierius, kraštotyrininkas, mokslo veikėjas Kazys Misius | Asmeninė nuotr. | vda.lt nuotr. Šilalės kraštas yra pagimdęs...

Skaityti toliau

K. Leončikas. Jotvingių eldoradas (II)

by Kristina Aleknaitė
2020 12 07
0
K. Leončikas. Jotvingių eldoradas (II)

Laidojimo papročiai | R. Lisovskio (Lisowski) nuotr. Laidojimo papročiai Kartu su mirusiais kilmingais aukštuomenės atstovais degindavo...

Skaityti toliau

Kviečia virtuali paskaita „Neįtikėtina, bet tiesa. Žygimanto Augusto gobelenai, užsakyti Vilniaus Žemutinėje pilyje“

by Kristina Aleknaitė
2020 11 24
0
Kviečia virtuali paskaita „Neįtikėtina, bet tiesa. Žygimanto Augusto gobelenai, užsakyti Vilniaus Žemutinėje pilyje“

Kviečia virtuali paskaita „Neįtikėtina, bet tiesa. Žygimanto Augusto gobelenai, užsakyti Vilniaus Žemutinėje pilyje“ | valdovurumai.lt nuotr....

Skaityti toliau

Nemuno ruože tarp Kauno ir Kuršių marių ketinama ženkliai pagerinti laivybos sąlygas

by Ditė Česėkaitė
2020 11 21
0
Nemunas, laivyba | sumin.lt nuotr.

Nemunas, laivyba | sumin.lt nuotr. Per artimiausius trejus metus Nemuno upės ruože nuo Kauno iki Atmatos...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vilna apie Įvardyti svarbiausi 2021 metų Lietuvos užsienio politikos uždaviniai
  • Gintautas P. apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Pozicija apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūriečiui mįslė apie G. Ronkaitis. Apie sąvokų gimtąja kalba galias
  • Goda apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Baideno žiedeliai skleidžiasi? apie Č. Iškauskas. Džo Baidenas – „konservatorius liberalo kailyje“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Apklausa: kas ketvirto vartotojo išlaidos elektrai pernai augo
  • Ugniagesiai primena, kada saugu lipti ant ledo
  • Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis
  • 2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis
  • Tūkstančiams suskaitmenintų kultūros paveldo vertybių VU biblioteka suteikia viešo naudojimo statusą
  • Ar planšetė gali atstoti kompiuterį?

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3680; komentarų: 89
  • D. Trampo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 2174; komentarų: 68
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1754; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1579; komentarų: 37
  • Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis peržiūrėta: 1351; komentarų: 3
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1305; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Vilna apie Įvardyti svarbiausi 2021 metų Lietuvos užsienio politikos uždaviniai
  • Gintautas P. apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Pozicija apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūriečiui mįslė apie G. Ronkaitis. Apie sąvokų gimtąja kalba galias
  • Goda apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Baideno žiedeliai skleidžiasi? apie Č. Iškauskas. Džo Baidenas – „konservatorius liberalo kailyje“
  • Žemyna apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Žemyna apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Prieš 6 m. ir šiandien apie V. Sinica. Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją
  • Svajonė apie Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Bus pristatyta poeto Pauliaus Širvio pomirtinė eilėraščių rinktinė

Bus pristatyta poeto Pauliaus Širvio pomirtinė eilėraščių rinktinė

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai