Antradienis, 12 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Igno Bogušo ir Pranciškaus Ksavero Bogušo pėdsakais

Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas, www.alkas.lt
2019-01-30 07:00:48
1
V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Igno Bogušo ir Pranciškaus Ksavero Bogušo pėdsakais

Pranciškus Ksaveras Bogušas | Šapokos leidinio „Lietuvos istorija“ 1936 m. nuotr.

Pranciškus Ksaveras Bogušas | Šapokos leidinio „Lietuvos istorija“ 1936 m. leidinio nuotr.
Pranciškus Ksaveras Bogušas | Šapokos leidinio „Lietuvos istorija“ 1936 m. nuotr.

Šiandien Lietuva tiek pasaulio, tiek Europos žemėlapiuose atrodo mažas žemės lopinėlis, tačiau tikrumoje yra garbinga ir didinga savo praeitimi, ilgokai lėmusi rytų Europos likimą. Ji išaugino garsiuosius mūsų karalius, stiprino mūsų tautos žadintojus. Ją vertino daugelio šalių žmonės. Jos pergalėmis žavėjosi net pasaulis.

Praeitis – mūsų šaknys ir todėl mus įpareigoja geriau pažinti savo Tėvynę Lietuvą ir tinkamai ją įvertinti. Šita aplinkybė paskatino ir mus iš arčiau susipažinti su žymiais mūsų praeities veikėjais bajorais Bogušais. Literatūroje šių bajorų pavardė minima skirtingai. Vienoje rašoma Bogušas, kitoje Bauža.

Bohušas, Bogušas, čekų bajorų giminė. Čekijoje ir šiandiena dar yra žmonių su vardais ar pavardėmis Bohuš. Karel Bohuš Kober – Čekijos sportininkas ir rašytojas; Bohuš Šimsa – Čekijos muzikos kompozitorius, pianistas ir publicistas; Bohuš Matuš – Čekijos dainininkas; Bohuš Zahorsky – Čekijos aktorius (savo vardu Bohumil Zahorsky).

XIII – XIV a. ši pavardė paplito Silezijoje, iš ten Lenkijoje, nuo XV– XVI a. Lietuvoje ir jos slaviškose žemėse. Taip atsirado pavardės Bauža, (Bagužiai), Boguševičiai (Bohuševičiai), Boguševskiai (Bohuševskiai), Bogušiai ir kt. Vilniaus kardininko Juozapo Antano Bogušo ir jo žmonos Viktorijos Svientožeckaitės šeimoje gimė ir augo penki vaikai.

Vyriausias Ignas Bogušas gimė 1720 m. Vieni šaltiniai teigia, kad jis gimė Vaizgenių dvare, Vilkmergės apskrityje, Pabaisko valsčiuje, tačiau kiti šaltiniai teigia, kad dabartiniame Ukmergės rajone, Pivonijos seniūnijoje. Šiandieną Vaizgenių dvaro, nei kaimo rasti nepavyko, jo ieškojome senuose žemėlapiuose bei knygose, tačiau Pabaiską – miestelį Ukmergės rajone radome, radome ir Pivonijos mišką, kuriame veikė alaus gamykla vokišku pavadinimu Weizen – baltas alus, tai leidžia daryti prielaidą, kad čia ir buvo Vaizgeniai.

Pabaiske ir jo apylinkėse 1435 m rugsėjo 1 d. įvyko Pabaisko mūšis. Pabaisko miestelis buvo įkurtas 1435 m. po Pabaisko (Šventosios, Žirnajų mūšio). Žygimantas Kęstutaitis, atsidėkodamas Dievui už pergalę, prieš Švitrigailą pastatė bažnyčią, apie kurią ėmė statytis miestelis.

Štai netoli šio miestelio gimė ir išsilavinimą įgijo Ignas Bogušas – Lietuvos politikos veikėjas, advokatas. 1746 m. valdė Darsūniškio seniūniją ir dirbo Vilniaus raktininko pareigose. Rėmė Vilniaus vaivados etmono Mykolo Kazimiero Radvilos ir jo sūnaus Karolio Stanislovo kovą su didikais Čartoriskiais. 1751 m. tėvas Ignui padovanojo namus, kuriuose jie gyveno. Nuo 1752 m. Ignas Bogušas iškyla politinėje arenoje dirba vaitu ir Vilniaus žemės teismo sekretoriumi. Tėvo dovanoti namai Ignui Bogušui pasirodė per maži ir jis 1754 m. iš Monkevičių nusipirko Krikštėnų dvarą. Padedant Radviloms, 1755 m. jis paskiriamas Vilniaus tribunolo sekretoriumi, tačiau Čartoriskiams paėmus įtaką tribunolui, 1756 m. apkaltintas kyšininkavimu ir pašalintas iš sekretoriaus pareigų. Po metų sukūrė magnatų lygą tribunole, grąžino Radvilų partijos persvarą ir buvo reabilituotas.

1757 m. Ignas Bogušas kviečiamas grįžti į buvusias pareigas, tačiau jis nesutinka ir pradeda dirbti Karolio Radvilos tarnyboje rotmistru, o po kurio laiko įsidarbina Vilniaus kardininko pareigose.

1760 – 1761 m Ignas Bogušas jau dirba vyriausiojo tribunolo nariu ir tuo pačiu metu iš Karolio Radvilos iki gyvos galvos gavo valdyti Dubingių miestelį. 1763 m. Ignas Bogušas paskiriamas pavaivadžiu ir tribunolo vicemaršalka. Telkė Lietuvos bajorus į Baro konfederaciją, o nuo 1769 m. buvo šios konfederacijos generalinis sekretorius. Būdamas Baro konfederacijos sekretoriumi I. Bogušas kruopščiai rinko konfederacijos raštus. 1770 m jis kartu su Baro konfederacijos vadovybe išvyksta į užsienį (į Vengriją, o vėliau į Austriją). Likvidavus konfederaciją pasitraukė į Bavariją, paskui į Prancūziją. Pagaliau apie 1778 m. grįžo į Lietuvą ir sėkmingai atsivežė visus Baro konfederacijos archyvo raštus. Susitaikęs su karaliumi Ignas Bogušas, kartu su broliu P.K. Bogušu rėmė karaliaus šalininką Antaną Tyzenhauzą.

Karolis Stanislovas Radvila dovanojo Ignui Bogušai dvarą netoli Nesvyžiaus, kuriame 1778 m. spalio 29 d. jis ir mirė. Toje pačioje vietoje kur ir Ignas Bogušas 1746 m. sausio 1 d. gimė ir jo brolis Pranciškus Ksaveras Bogušas – kunigas, filosofijos daktaras, švietimo veikėjas, publicistas, sukilėlis, prelatas, kultūros tyrėjas. Mokėsi Vilniaus jėzuitų mokykloje, studijavo Vilniaus universitete, Romoje (teologiją, filosofiją, teisę). Apie 1768 m. dėstė Gardino jėzuitų kolegijoje prancūzų kalbą. 1761 m. Pranciškus Ksaveras Bogušas įstojo į jėzuitų ordiną, o 1768 m. buvo įšventintas į kunigus.

Herbas „Odyniec“ | wikipedia.org nuotr.
Herbas „Odyniec“ | wikipedia.org nuotr.

Panaikinus jėzuitų ordiną, nuo 1773 metų dirbo karaliaus dvaro iždininko Antano Tyzenhauzo sekretoriumi ir kartu buvo patarėjas. Drauge su Antanu Tyzenhauzu – 1778, 1781 – 1782 metais apkeliavo beveik visus Vakarų Europos kraštus (Sileziją, Austriją, Vokietiją, Prancūziją, Angliją ir eilę kitų šalių). Keliaudamas domėjosi tų kraštų daile bei menu. Spaudai parengė šios kelionės įspūdžių dviejų tomų rankraštį.

Didelė dalis rankraščio dingo. Likusi dalis buvo pavadinta „Kelionės dienoraščiu“, kuriame galima susipažinti su gausiu įvairiausių estetiką liečiančių pastabų, vertinimų ir argumentavimų. Per klaidą „Kelionių dienoraštis“ buvo paskelbtas Stanislovo Stašico vardu.

Kada Antanas Tyzenhauzas buvo pašalintas iš iždininko pareigų, Pranciškus Ksaveras Bogušas dirbo mokytoju Sapiegų rūmuose, vėliau persikėlė į Vilnių ir dirbo Lietuvos vyriausiojo tribunolo maršalka. Nuo 1781 m. Vilniaus Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio koadjutoriumi, prelatu.

Po brolio Igno Bogušo mirties Pranciškus Ksaveras Bogušas paveldėjo Krikštėnų dvarą, kuris buvo žinomas jau nuo unijos Lietuvos laikų. Šiandien dvaras atrestauruotas, tik nevisai autentiškas, nes nepavyko rasti duomenų, kaip jis atrodė Bogušų laikais. 1790 m. prelatas Bogušas pastatė Jėzaus Nukryžiuotojo bažnyčią, kuri buvo Pabaisko parapijos filija.

1792 m. suimtas prorusiškos Torgovicos konfederatų.

Grįžęs aktyviai dalyvavo ruošiant Lietuvoje 1794 metų sukilimą ir dalyvavo partijoje, kuri reikalavo panaikinti baudžiavą. Prieš pat sukilimą P.K. Bogušas buvo suimtas ir 15 mėnesių išbuvo Smolensko kalėjime.

Grįžęs iš įkalinimo paskirtas Lietuvos mokyklų generaliniu vizitatoriumi. Juo dirbdamas skatino valstiečius mokytis, skleidė pažangias pedagogines idėjas. Vėliau buvo priverstas pasitraukti iš šių pareigų. 1804 m. apsigyveno Varšuvoje, dalyvavo Mokslo bičiulių draugijos veikloje. Daug laiko skyrė lietuvių tautos ir kalbos tyrinėjimams, neigė teoriją, kad lietuviai kilo iš romėnų. Savo tyrinėjimus paskelbė knygoje – „Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“, kurioje išreiškė didelį susirūpinimą dėl lietuvių kalbos išgelbėjimo. Šiame veikale pirmą kartą po Mikalojaus Daukšos vėl buvo iškelta mintis dėl lietuvių kalbos visuotinio vartojimo. Pranciškus Ksaveras Bogušas rašė lenkų kalba, tačiau ištraukos buvo išverstos į rusų kalbą 1811 m., prancūzų kalbą 1939 m., lietuvių kalbą 1957 m. ir kitas. Be kita ko, Bogušas analizavo priežastis, dėl kurių didelė lietuvių literatūros dalis buvo kuriama ir rašoma ne lietuvių, bet lotynų, senąja gudų, lenkų ir kitomis kalbomis. Teigdamas, kad lietuvių kalba yra labai sena, graži, turtinga ir tinka grožinei literatūrai. O kad lietuvių kalba nežūtų, jis pakvietė žmones Lietuvą mylinčių ir lietuvių kalbą mokančių dalyvauti draugijoje, kuri leistų knygas lietuvių kalba, rinktų tautosaką. Šiuo veikalų Bogušas padėjo pagrindus lituanistikos mokslui.

Kunigas Pranciškus Ksaveras Bogušas Krokuvoje perskaitė pranešimą apie savo tyrinėjimus, sukeldamas didelį susidomėjimą ne tik lietuvių, bet ir kitų šalių mokslininkų tarpe. Ypač juo susidomėjo D. Poška, kuris pats labai domėjosi Lietuvos praeitimi, Baubly saugodamas lietuviškos kultūros palaikus.

Pagal brolio Igno surinktą medžiagą parašė Baro konfederacijos istoriją 3 tomus, rankraštį, bet jis neišliko. Parengė keletą straipsnių apie J. Chreptavičių (1816 m.), M. Počobutą (1817 m.), A.Tyzenhauzą (1819 m.), apie Lietuvos socialinius ekonominius klausimus. Išvertė Vergilijaus „Georgikas“. 1895 m. parengė Vilniaus katedros kapitulos 1501 –1783 m. aktų santraukas.

Darbe „Apie valstiečių statybą – patvarią, pigią ir saugią nuo gaisrų“ pateikė keletą statybos racionalizacijos būdų. Įdomu tai, kad P.K. Bogušas vertindamas faktus, juos nušviesdavo tik tiek, kad skaitytojas pats galėtų pasidaryti išvadas.

Mirė Pranciškus Ksaveras Bogušas 1820 m. Varšuvoje, ten ir palaidotas. Lietuvoje Jurbarko ir Šiaulių rajonuose yra kaimai – Baužai, tačiau jų vardo kilmės išsiaiškinti nepavyko.

Literatūra:

1. Wladislav Konopczynsky Krikštėnų dvaro savininko Igno Bogušo biografija. Henryk Mosnick .
2. Krikštėnų dvaro savininko Ksavero Bogušo biografija Česnaitis V. Eskizai. Deltuvos kultūros almanachas. Nr. 15. 2005 m.
3. D r ė m a V. 400-osioms Vilniaus Universiteto įkūrimo metinėms. Estetinės minties raida Lietuvoje (1770-1831) psl. 70. 1978 m.
4. Lukšienė M. Pranciškus Ksaveras Bogušas. Visuotinė lietuvių enciklopedija III t. 316 p. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas V.2003 m.
5.  Mačiūnas V. „Bohušo veikalas apie lietuvių kalbą“, in Archivum Philologicum, K., 1937,t. 6, p. 98.
6. Manelis E., Račis A. Lietuvos enciklopedinis žinynas I T. V. 2011 m.
7. Semoškaitė I., Semoška A. Lietuvos dvarų enciklopedija . Antras, papildytas leidimas. V. Leidykla Algimantas.
8. Šapoka A. Lietuvos istorija Šv. Ministerijos K.L.K. leidinys Nr. 479 K. 1936.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Goštautai – viena iš seniausių Lietuvos giminių
  2. V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Dar kartą apie Radvilas
  3. Atidaroma paroda „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“ (video)
  4. M. Jučas. Gedimino laiškai
  5. D. Razauskas: Lietuva – tai būdas žiūrėti į pasaulį
  6. D. Kaniavienė. Atminties būtinybė: Antano Smetonos požiūris į paminklus
  7. R. Čepaitienė. Vanagai prieš maitvanagius
  8. D. Stancikas. Apsivalymas
  9. K. Šeraitė. Ar Europos Sąjunga parašys Lietuvos istorijos vadovėlį?
  10. D. Šepetytė. Srovė, nešanti į Lietuvą, ir srovė, nešanti iš jos
  11. Z. Tamakauskas. Audringų Vėlinių prisiminimų gama…
  12. Kodėl už Lietuvą kovoję ir žuvę partizanai mums vis dar svetimi
  13. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
  14. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  15. G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Tvankstas says:
    5 metai ago

    Gerbiamiems straipsnio autoriams.
    Tikrai nesunku pasižiūrėti į lietuvių kalbos žodyną ir susirasti žodžio ‘bauža’ reikšmes : 1. beragis, 2. plikas; plika kalva.
    Žodis yra susidaręs iš ‘bavaga’/ <vavaga.
    Čekiškas Bohuš savo kilme yra iš Baga, prisiminkime slavų kalbas, kuriose 'bog, boh' turi dievo reikšmę.
    Sanskritu yra užrašyta : dievas Baga yra gimęs iš motinos Bagina, kur aiškiai matome ir lietuvišką priesagą -yn-, pirmine reikšme reiškusią pradžią, aukščiausią vardo laipsnį nusakyti.
    Liaudynų kalboje 'vagina', tarti 'vagyna' irgi iš tos pat kilmės šaknies, mums šiandien žinoma moteriška py…
    Pagal žodžių susidarymo dėsningumus Bagina pradžioje buvo Vagama.
    Vokiečių 'Weizen' pirmiau buvo 'kvieciai', o dar anksčiau 'kviečiai'.
    Nesuprantamas noras pritempti 'Weizen' iki Vaizgeniai, turint omeny, kad gana gerai vokiečiai užrašė vietovardžius Prūsijoje, Pamaryje, Mekliuose ( Mecklenburg) ir Angliuose ( upė Schwentine / Šventynė tekanti per Kiel). Svarbiausia, tik nuo 1938 m. daugybė vietovardžių gavo vokiškus pavadinimus, kaip Kaliningradskaja oblast keletu metų vėliau.
    Nežinau, kiek čekų bajorų atsivedė Vytautas kaip Čekijos karalius, davė jiems žemės valdas Lietuvoje, įkurdino kaip sau patikimus katalikus.
    Žvelgiant į prieškrištinę Čekiją iki 863 m., tada Moravijos karalystėje, bet šiandien čekų kalboje begalės lietuviškų žodžių, tai nesunkiai atsekamas čekų lietuviakalbiškumas 862 m.
    Sostinė Praha kaip pavyzdys, tai lietuviška Pereiga, dar įdomiau, kad Varšuvos rytinė pusė taip pat turi Praha vardą, tai ta pati Pereiga, pati Varžuva aiškiai nusako brąstą – dėl patogaus perbridimo toje vietoje išaugo didelis miestas, vėliau virtęs jau Lenkijos sostine.
    Praag ( Pereiga) yra ir Estijoje, Emajogi upei įtekant į Peipus / Pleskavos ežerą.
    Pilna vietovardžių su Pereja- (slavl < saulavis, šlovinantis atvykimą).
    Pasisakyme neįmanoma pateikti išplėsto vaizdo.
    Noriu padėkoti už straipsnį, sukėlusį man nerimastį paaiškinimui, ir kaip man kiekvienas čekas sakydavo : dėkuje, o aš jam : dėkoju, tai tą pat sakau ir aš jums : dėkuje ir dėkoju.
    Taip pat noriu paprašyti nesinaudoti labai tiksliu gedgaudizmu, kaip šarlataniškai pritemptų aiškinamų aiškumų pavertimu pasityčiojimu iš tikrai tikslaus prisakymo, kuris virsta kvantine lyginamąja kalbotyra.
    Kiekvienas garsas per dešimtis tūkstančių metų paliko genetinių pakitimų slėpinius, vykusius dėl genetinių sutrikimų, įtakotų kvantinės fizikos ir kvantinės chemijos lygmenyje žmogaus kūne.
    Reikia atrinkti pagal laiko ir vietos klostus (klodus), nesuplakti į vieną, siekiant pritemti savo siekį.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Seminarija | punskas.pl nuotr.

Kresų muziejus Seinuose arba nutylėta didinga Lietuvos praeitis

2023 09 09
DQL Lietuva | surfshark.com nuotr.

Lietuva – antroje vietoje pasaulyje pagal kibernetinį saugumą

2023 09 08
Mantas Kvederavičius | asmeninė nuotr.

D. Kuolys. Ar bent karo akivaizdoje Lietuvos teisėtvarka atgaus sulaužytą nugarkaulį?

2023 09 04
fiba.basketball nuotr.

Istorinė pergalė: Lietuvos krepšinio rinktinė nugalėjo JAV

2023 09 03
Vytautas Sinica | Alkas.lt ekrano nuotr.

V. Sinica. Litvinizmas ir baltarusių problema

2023 09 02
Z. Zinkevičius. Senieji lietuvių ir slavų santykiai

I. Petrauskienė. Lenkijos antilietuviška politika Vilnijoje 1935–1939 m. (II)

2023 08 31
Vilniaus krašto teritorija perduota Lietuvai 1939 spalio 10 d. ; Vilniaus krašto teritorija perduota Lietuvai 1940 rugpjūčio 3 d. ; Vilniaus krašto teritorija Baltarusijos SSR sudėtyje nuo 1939 m. | wikipedija.org nuotr. nuotr.

I. Petrauskienė. Lenkijos antilietuviška politika Vilnijoje 1935–1939 m. (I)

2023 08 30
S. Nėries gatvė | Iš autoriaus FB paskyros nuotr.

V. Vižinis. Salomėja Nėris iš viešo gyvenimo išbraukoma – Juliui Janoniui pasiruošt

2023 08 28
Lietuvos rytų sienos klausimas | leidinio nuotr.

R. Žepkaitė. Lietuvos rytų sienos klausimas

2023 08 25
Dominykas Vanhara | www.facebook.com, asmeninė nuotr.

D. Vanhara. Landsbergis šovė į Radžvilą, pataikė sau į koją

2023 08 24
Rodyti daugiau

Naujienos

Kovai su žalingais įpročiais Vilnius pasitelks islandų patirtį
Lietuvoje

Telkiamos pajėgos narkotikų užkardymui mokyklose

2023 09 12
Oleksandras su Ukrainos centro savanorių komanda | VDU archyvo nuotr.
Lietuvoje

Tarptautiniai ekspertai VDU įvertino – išskirtinis Universitetas visoje Europoje

2023 09 12
Apie Kauno modernizmo architektūros įrašymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą | unesco.lt nuotr.
Architektūra

Apie Kauno modernizmo architektūros įrašymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą

2023 09 12
Akcija „Visa Lietuva šoka“ | Rengėjų nuotr.
Etninė kultūra

Rudenėjančią Lietuvą įsuks šokių sukūrys

2023 09 12
Visoje Lietuvoje žmonės būrėsi į miškų švarinimo talkas | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Visoje Lietuvoje žmonės būrėsi į miškų švarinimo talkas

2023 09 12
Europos profesinio meistriškumo varžytuvėse – auksas, bronza ir meistriškumo medalis Lietuvos komandai | smsm.lrv.lt nuotr.
Užsienyje

Europos profesinio meistriškumo varžytuvėse – auksas, bronza ir meistriškumo medalis Lietuvos komandai

2023 09 12
I. Vėgėlė | Alkas.lt koliažas
Politika ir ekonomika

Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę

2023 09 11
Ėjimas, vaikščiojimas | pixabay.com, PublicDomainArchive nuotr.
Lietuvoje

Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis

2023 09 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • bet kodėl apie Tarptautiniai ekspertai VDU įvertino – išskirtinis Universitetas visoje Europoje
  • Suėmimo diena apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • jo apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Pajūrietis apie Dangus nėra riba: išsamus bepiločių orlaivių vadovas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Telkiamos pajėgos narkotikų užkardymui mokyklose
  • Tarptautiniai ekspertai VDU įvertino – išskirtinis Universitetas visoje Europoje
  • Apie Kauno modernizmo architektūros įrašymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą
  • Dangus nėra riba: išsamus bepiločių orlaivių vadovas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kresų muziejus Seinuose arba nutylėta didinga Lietuvos praeitis

by Kristina Aleknaitė
2023 09 09
5
Seminarija | punskas.pl nuotr.

Gegužės 12 dieną buvusiose Seinų kunigų seminarijos patalpose buvo atidarytas Kresų muziejus. Pasak šio muziejaus kūrėjų, „kresai“ – tai lenkų...

Skaityti toliau

Lietuva – antroje vietoje pasaulyje pagal kibernetinį saugumą

by Kristina Aleknaitė
2023 09 08
6
DQL Lietuva | surfshark.com nuotr.

Lietuva – antra kibernetiškai saugiausia valstybė pasaulyje, šalį šioje srityje lenkia tik Belgija. Bendras Lietuvos skaitmeninės gyvenimo kokybės indeksas išaugo,...

Skaityti toliau

D. Kuolys. Ar bent karo akivaizdoje Lietuvos teisėtvarka atgaus sulaužytą nugarkaulį?

by daiva
2023 09 04
7
Mantas Kvederavičius | asmeninė nuotr.

„Tikimės, kad Lietuvos teisėsauga tinkamai atliko Manto Kvedaravičiaus kūno teisminę-medicininę ekspertizę ir nustatė visus sužalojimus.

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • bet kodėl apie Tarptautiniai ekspertai VDU įvertino – išskirtinis Universitetas visoje Europoje
  • Suėmimo diena apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • jo apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Pajūrietis apie Dangus nėra riba: išsamus bepiločių orlaivių vadovas
  • Europa apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
Kitas straipsnis
Vilnius kviečia SU-MENĖTI ir išbandyti kultūrinį maršrutą

Vilnius kviečia SU-MENĖTI ir išbandyti kultūrinį maršrutą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai