Sekmadienis, 7 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Igno Bogušo ir Pranciškaus Ksavero Bogušo pėdsakais

Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas, www.alkas.lt
2019 01 30 07:00
1
V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Igno Bogušo ir Pranciškaus Ksavero Bogušo pėdsakais

Pranciškus Ksaveras Bogušas | Šapokos leidinio „Lietuvos istorija“ 1936 m. nuotr.

Pranciškus Ksaveras Bogušas | Šapokos leidinio „Lietuvos istorija“ 1936 m. leidinio nuotr.
Pranciškus Ksaveras Bogušas | Šapokos leidinio „Lietuvos istorija“ 1936 m. nuotr.

Šiandien Lietuva tiek pasaulio, tiek Europos žemėlapiuose atrodo mažas žemės lopinėlis, tačiau tikrumoje yra garbinga ir didinga savo praeitimi, ilgokai lėmusi rytų Europos likimą. Ji išaugino garsiuosius mūsų karalius, stiprino mūsų tautos žadintojus. Ją vertino daugelio šalių žmonės. Jos pergalėmis žavėjosi net pasaulis.

Praeitis – mūsų šaknys ir todėl mus įpareigoja geriau pažinti savo Tėvynę Lietuvą ir tinkamai ją įvertinti. Šita aplinkybė paskatino ir mus iš arčiau susipažinti su žymiais mūsų praeities veikėjais bajorais Bogušais. Literatūroje šių bajorų pavardė minima skirtingai. Vienoje rašoma Bogušas, kitoje Bauža.

Bohušas, Bogušas, čekų bajorų giminė. Čekijoje ir šiandiena dar yra žmonių su vardais ar pavardėmis Bohuš. Karel Bohuš Kober – Čekijos sportininkas ir rašytojas; Bohuš Šimsa – Čekijos muzikos kompozitorius, pianistas ir publicistas; Bohuš Matuš – Čekijos dainininkas; Bohuš Zahorsky – Čekijos aktorius (savo vardu Bohumil Zahorsky).

XIII – XIV a. ši pavardė paplito Silezijoje, iš ten Lenkijoje, nuo XV– XVI a. Lietuvoje ir jos slaviškose žemėse. Taip atsirado pavardės Bauža, (Bagužiai), Boguševičiai (Bohuševičiai), Boguševskiai (Bohuševskiai), Bogušiai ir kt. Vilniaus kardininko Juozapo Antano Bogušo ir jo žmonos Viktorijos Svientožeckaitės šeimoje gimė ir augo penki vaikai.

Vyriausias Ignas Bogušas gimė 1720 m. Vieni šaltiniai teigia, kad jis gimė Vaizgenių dvare, Vilkmergės apskrityje, Pabaisko valsčiuje, tačiau kiti šaltiniai teigia, kad dabartiniame Ukmergės rajone, Pivonijos seniūnijoje. Šiandieną Vaizgenių dvaro, nei kaimo rasti nepavyko, jo ieškojome senuose žemėlapiuose bei knygose, tačiau Pabaiską – miestelį Ukmergės rajone radome, radome ir Pivonijos mišką, kuriame veikė alaus gamykla vokišku pavadinimu Weizen – baltas alus, tai leidžia daryti prielaidą, kad čia ir buvo Vaizgeniai.

Pabaiske ir jo apylinkėse 1435 m rugsėjo 1 d. įvyko Pabaisko mūšis. Pabaisko miestelis buvo įkurtas 1435 m. po Pabaisko (Šventosios, Žirnajų mūšio). Žygimantas Kęstutaitis, atsidėkodamas Dievui už pergalę, prieš Švitrigailą pastatė bažnyčią, apie kurią ėmė statytis miestelis.

Štai netoli šio miestelio gimė ir išsilavinimą įgijo Ignas Bogušas – Lietuvos politikos veikėjas, advokatas. 1746 m. valdė Darsūniškio seniūniją ir dirbo Vilniaus raktininko pareigose. Rėmė Vilniaus vaivados etmono Mykolo Kazimiero Radvilos ir jo sūnaus Karolio Stanislovo kovą su didikais Čartoriskiais. 1751 m. tėvas Ignui padovanojo namus, kuriuose jie gyveno. Nuo 1752 m. Ignas Bogušas iškyla politinėje arenoje dirba vaitu ir Vilniaus žemės teismo sekretoriumi. Tėvo dovanoti namai Ignui Bogušui pasirodė per maži ir jis 1754 m. iš Monkevičių nusipirko Krikštėnų dvarą. Padedant Radviloms, 1755 m. jis paskiriamas Vilniaus tribunolo sekretoriumi, tačiau Čartoriskiams paėmus įtaką tribunolui, 1756 m. apkaltintas kyšininkavimu ir pašalintas iš sekretoriaus pareigų. Po metų sukūrė magnatų lygą tribunole, grąžino Radvilų partijos persvarą ir buvo reabilituotas.

1757 m. Ignas Bogušas kviečiamas grįžti į buvusias pareigas, tačiau jis nesutinka ir pradeda dirbti Karolio Radvilos tarnyboje rotmistru, o po kurio laiko įsidarbina Vilniaus kardininko pareigose.

1760 – 1761 m Ignas Bogušas jau dirba vyriausiojo tribunolo nariu ir tuo pačiu metu iš Karolio Radvilos iki gyvos galvos gavo valdyti Dubingių miestelį. 1763 m. Ignas Bogušas paskiriamas pavaivadžiu ir tribunolo vicemaršalka. Telkė Lietuvos bajorus į Baro konfederaciją, o nuo 1769 m. buvo šios konfederacijos generalinis sekretorius. Būdamas Baro konfederacijos sekretoriumi I. Bogušas kruopščiai rinko konfederacijos raštus. 1770 m jis kartu su Baro konfederacijos vadovybe išvyksta į užsienį (į Vengriją, o vėliau į Austriją). Likvidavus konfederaciją pasitraukė į Bavariją, paskui į Prancūziją. Pagaliau apie 1778 m. grįžo į Lietuvą ir sėkmingai atsivežė visus Baro konfederacijos archyvo raštus. Susitaikęs su karaliumi Ignas Bogušas, kartu su broliu P.K. Bogušu rėmė karaliaus šalininką Antaną Tyzenhauzą.

Karolis Stanislovas Radvila dovanojo Ignui Bogušai dvarą netoli Nesvyžiaus, kuriame 1778 m. spalio 29 d. jis ir mirė. Toje pačioje vietoje kur ir Ignas Bogušas 1746 m. sausio 1 d. gimė ir jo brolis Pranciškus Ksaveras Bogušas – kunigas, filosofijos daktaras, švietimo veikėjas, publicistas, sukilėlis, prelatas, kultūros tyrėjas. Mokėsi Vilniaus jėzuitų mokykloje, studijavo Vilniaus universitete, Romoje (teologiją, filosofiją, teisę). Apie 1768 m. dėstė Gardino jėzuitų kolegijoje prancūzų kalbą. 1761 m. Pranciškus Ksaveras Bogušas įstojo į jėzuitų ordiną, o 1768 m. buvo įšventintas į kunigus.

Herbas „Odyniec“ | wikipedia.org nuotr.
Herbas „Odyniec“ | wikipedia.org nuotr.

Panaikinus jėzuitų ordiną, nuo 1773 metų dirbo karaliaus dvaro iždininko Antano Tyzenhauzo sekretoriumi ir kartu buvo patarėjas. Drauge su Antanu Tyzenhauzu – 1778, 1781 – 1782 metais apkeliavo beveik visus Vakarų Europos kraštus (Sileziją, Austriją, Vokietiją, Prancūziją, Angliją ir eilę kitų šalių). Keliaudamas domėjosi tų kraštų daile bei menu. Spaudai parengė šios kelionės įspūdžių dviejų tomų rankraštį.

Didelė dalis rankraščio dingo. Likusi dalis buvo pavadinta „Kelionės dienoraščiu“, kuriame galima susipažinti su gausiu įvairiausių estetiką liečiančių pastabų, vertinimų ir argumentavimų. Per klaidą „Kelionių dienoraštis“ buvo paskelbtas Stanislovo Stašico vardu.

Kada Antanas Tyzenhauzas buvo pašalintas iš iždininko pareigų, Pranciškus Ksaveras Bogušas dirbo mokytoju Sapiegų rūmuose, vėliau persikėlė į Vilnių ir dirbo Lietuvos vyriausiojo tribunolo maršalka. Nuo 1781 m. Vilniaus Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio koadjutoriumi, prelatu.

Po brolio Igno Bogušo mirties Pranciškus Ksaveras Bogušas paveldėjo Krikštėnų dvarą, kuris buvo žinomas jau nuo unijos Lietuvos laikų. Šiandien dvaras atrestauruotas, tik nevisai autentiškas, nes nepavyko rasti duomenų, kaip jis atrodė Bogušų laikais. 1790 m. prelatas Bogušas pastatė Jėzaus Nukryžiuotojo bažnyčią, kuri buvo Pabaisko parapijos filija.

1792 m. suimtas prorusiškos Torgovicos konfederatų.

Grįžęs aktyviai dalyvavo ruošiant Lietuvoje 1794 metų sukilimą ir dalyvavo partijoje, kuri reikalavo panaikinti baudžiavą. Prieš pat sukilimą P.K. Bogušas buvo suimtas ir 15 mėnesių išbuvo Smolensko kalėjime.

Grįžęs iš įkalinimo paskirtas Lietuvos mokyklų generaliniu vizitatoriumi. Juo dirbdamas skatino valstiečius mokytis, skleidė pažangias pedagogines idėjas. Vėliau buvo priverstas pasitraukti iš šių pareigų. 1804 m. apsigyveno Varšuvoje, dalyvavo Mokslo bičiulių draugijos veikloje. Daug laiko skyrė lietuvių tautos ir kalbos tyrinėjimams, neigė teoriją, kad lietuviai kilo iš romėnų. Savo tyrinėjimus paskelbė knygoje – „Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“, kurioje išreiškė didelį susirūpinimą dėl lietuvių kalbos išgelbėjimo. Šiame veikale pirmą kartą po Mikalojaus Daukšos vėl buvo iškelta mintis dėl lietuvių kalbos visuotinio vartojimo. Pranciškus Ksaveras Bogušas rašė lenkų kalba, tačiau ištraukos buvo išverstos į rusų kalbą 1811 m., prancūzų kalbą 1939 m., lietuvių kalbą 1957 m. ir kitas. Be kita ko, Bogušas analizavo priežastis, dėl kurių didelė lietuvių literatūros dalis buvo kuriama ir rašoma ne lietuvių, bet lotynų, senąja gudų, lenkų ir kitomis kalbomis. Teigdamas, kad lietuvių kalba yra labai sena, graži, turtinga ir tinka grožinei literatūrai. O kad lietuvių kalba nežūtų, jis pakvietė žmones Lietuvą mylinčių ir lietuvių kalbą mokančių dalyvauti draugijoje, kuri leistų knygas lietuvių kalba, rinktų tautosaką. Šiuo veikalų Bogušas padėjo pagrindus lituanistikos mokslui.

Kunigas Pranciškus Ksaveras Bogušas Krokuvoje perskaitė pranešimą apie savo tyrinėjimus, sukeldamas didelį susidomėjimą ne tik lietuvių, bet ir kitų šalių mokslininkų tarpe. Ypač juo susidomėjo D. Poška, kuris pats labai domėjosi Lietuvos praeitimi, Baubly saugodamas lietuviškos kultūros palaikus.

Pagal brolio Igno surinktą medžiagą parašė Baro konfederacijos istoriją 3 tomus, rankraštį, bet jis neišliko. Parengė keletą straipsnių apie J. Chreptavičių (1816 m.), M. Počobutą (1817 m.), A.Tyzenhauzą (1819 m.), apie Lietuvos socialinius ekonominius klausimus. Išvertė Vergilijaus „Georgikas“. 1895 m. parengė Vilniaus katedros kapitulos 1501 –1783 m. aktų santraukas.

Darbe „Apie valstiečių statybą – patvarią, pigią ir saugią nuo gaisrų“ pateikė keletą statybos racionalizacijos būdų. Įdomu tai, kad P.K. Bogušas vertindamas faktus, juos nušviesdavo tik tiek, kad skaitytojas pats galėtų pasidaryti išvadas.

Mirė Pranciškus Ksaveras Bogušas 1820 m. Varšuvoje, ten ir palaidotas. Lietuvoje Jurbarko ir Šiaulių rajonuose yra kaimai – Baužai, tačiau jų vardo kilmės išsiaiškinti nepavyko.

Literatūra:

1. Wladislav Konopczynsky Krikštėnų dvaro savininko Igno Bogušo biografija. Henryk Mosnick .
2. Krikštėnų dvaro savininko Ksavero Bogušo biografija Česnaitis V. Eskizai. Deltuvos kultūros almanachas. Nr. 15. 2005 m.
3. D r ė m a V. 400-osioms Vilniaus Universiteto įkūrimo metinėms. Estetinės minties raida Lietuvoje (1770-1831) psl. 70. 1978 m.
4. Lukšienė M. Pranciškus Ksaveras Bogušas. Visuotinė lietuvių enciklopedija III t. 316 p. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas V.2003 m.
5.  Mačiūnas V. „Bohušo veikalas apie lietuvių kalbą“, in Archivum Philologicum, K., 1937,t. 6, p. 98.
6. Manelis E., Račis A. Lietuvos enciklopedinis žinynas I T. V. 2011 m.
7. Semoškaitė I., Semoška A. Lietuvos dvarų enciklopedija . Antras, papildytas leidimas. V. Leidykla Algimantas.
8. Šapoka A. Lietuvos istorija Šv. Ministerijos K.L.K. leidinys Nr. 479 K. 1936.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Goštautai – viena iš seniausių Lietuvos giminių
  2. V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Dar kartą apie Radvilas
  3. Atidaroma paroda „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“ (video)
  4. M. Jučas. Gedimino laiškai
  5. D. Razauskas: Lietuva – tai būdas žiūrėti į pasaulį
  6. D. Kaniavienė. Atminties būtinybė: Antano Smetonos požiūris į paminklus
  7. R. Čepaitienė. Vanagai prieš maitvanagius
  8. D. Stancikas. Apsivalymas
  9. K. Šeraitė. Ar Europos Sąjunga parašys Lietuvos istorijos vadovėlį?
  10. D. Šepetytė. Srovė, nešanti į Lietuvą, ir srovė, nešanti iš jos
  11. Z. Tamakauskas. Audringų Vėlinių prisiminimų gama…
  12. Kodėl už Lietuvą kovoję ir žuvę partizanai mums vis dar svetimi
  13. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  14. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
  15. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II)
  16. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  17. J. Užurka. Politistorinė replika: Istorijos klastočių reanimavimas
  18. P. Maksimavičius. Tarp sacrum ir profanum
  19. Č. Iškauskas. Ar kilus pavojui sulauktume „Dienos D“?
  20. V. Juozapaitis. Kelias be pabaigos…
  21. P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę?
  22. E. Nekrošius: Mūsų kaltė tik ta, kad esame
  23. D. Boguševičius. Istorija nevilties amžiuje
  24. V. Vyšniauskas. Yranti istorija ardo valstybę
  25. R. Jasukaitienė. Ko liūdi Karo muziejaus liūtai?
  26. G. Šeikis. Užburtų lobių beieškant. Iš Petro Tarasenkos ankstyvojo biografijos laikotarpio
  27. G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti
  28. V. Navaitis. Kodėl mes išsižadame savos valstybės?
  29. Vytautas V. Landsbergis: Yra pasakojimų ir apie gražią Lietuvą
  30. Č. Iškauskas. Kad nepasikartotų Lietuvos tragedija

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Tvankstas says:
    2 m. ago

    Gerbiamiems straipsnio autoriams.
    Tikrai nesunku pasižiūrėti į lietuvių kalbos žodyną ir susirasti žodžio ‘bauža’ reikšmes : 1. beragis, 2. plikas; plika kalva.
    Žodis yra susidaręs iš ‘bavaga’/ <vavaga.
    Čekiškas Bohuš savo kilme yra iš Baga, prisiminkime slavų kalbas, kuriose 'bog, boh' turi dievo reikšmę.
    Sanskritu yra užrašyta : dievas Baga yra gimęs iš motinos Bagina, kur aiškiai matome ir lietuvišką priesagą -yn-, pirmine reikšme reiškusią pradžią, aukščiausią vardo laipsnį nusakyti.
    Liaudynų kalboje 'vagina', tarti 'vagyna' irgi iš tos pat kilmės šaknies, mums šiandien žinoma moteriška py…
    Pagal žodžių susidarymo dėsningumus Bagina pradžioje buvo Vagama.
    Vokiečių 'Weizen' pirmiau buvo 'kvieciai', o dar anksčiau 'kviečiai'.
    Nesuprantamas noras pritempti 'Weizen' iki Vaizgeniai, turint omeny, kad gana gerai vokiečiai užrašė vietovardžius Prūsijoje, Pamaryje, Mekliuose ( Mecklenburg) ir Angliuose ( upė Schwentine / Šventynė tekanti per Kiel). Svarbiausia, tik nuo 1938 m. daugybė vietovardžių gavo vokiškus pavadinimus, kaip Kaliningradskaja oblast keletu metų vėliau.
    Nežinau, kiek čekų bajorų atsivedė Vytautas kaip Čekijos karalius, davė jiems žemės valdas Lietuvoje, įkurdino kaip sau patikimus katalikus.
    Žvelgiant į prieškrištinę Čekiją iki 863 m., tada Moravijos karalystėje, bet šiandien čekų kalboje begalės lietuviškų žodžių, tai nesunkiai atsekamas čekų lietuviakalbiškumas 862 m.
    Sostinė Praha kaip pavyzdys, tai lietuviška Pereiga, dar įdomiau, kad Varšuvos rytinė pusė taip pat turi Praha vardą, tai ta pati Pereiga, pati Varžuva aiškiai nusako brąstą – dėl patogaus perbridimo toje vietoje išaugo didelis miestas, vėliau virtęs jau Lenkijos sostine.
    Praag ( Pereiga) yra ir Estijoje, Emajogi upei įtekant į Peipus / Pleskavos ežerą.
    Pilna vietovardžių su Pereja- (slavl < saulavis, šlovinantis atvykimą).
    Pasisakyme neįmanoma pateikti išplėsto vaizdo.
    Noriu padėkoti už straipsnį, sukėlusį man nerimastį paaiškinimui, ir kaip man kiekvienas čekas sakydavo : dėkuje, o aš jam : dėkoju, tai tą pat sakau ir aš jums : dėkuje ir dėkoju.
    Taip pat noriu paprašyti nesinaudoti labai tiksliu gedgaudizmu, kaip šarlataniškai pritemptų aiškinamų aiškumų pavertimu pasityčiojimu iš tikrai tikslaus prisakymo, kuris virsta kvantine lyginamąja kalbotyra.
    Kiekvienas garsas per dešimtis tūkstančių metų paliko genetinių pakitimų slėpinius, vykusius dėl genetinių sutrikimų, įtakotų kvantinės fizikos ir kvantinės chemijos lygmenyje žmogaus kūne.
    Reikia atrinkti pagal laiko ir vietos klostus (klodus), nesuplakti į vieną, siekiant pritemti savo siekį.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

2021 03 07
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

2021 03 06
Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

2021 03 06
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

2021 03 04
D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

2021 02 24
Prezidentas G. Nausėda | lrp.lt nuotr.

Lietuvos tikslas ŽTT – pažeidžiamiausių grupių teisių apsaugą

2021 02 22
Atminties archyvai | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas

2021 02 22
Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

2021 02 18
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

2021 02 18
post.lt nuotr.

Kokią istoriją apie Vasario 16-ąją pasakoja pašto ženklai?

2021 02 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos
Lietuvoje

Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos

2021 03 07
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

Asmeninėse „Sodros“ paskyrose galima sužinoti apie sukauptą stažą ir taškus pensijai

2021 03 07
Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
Istorija

Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės

2021 03 07
Vėlinamos kai kurių brandos egzaminų, įskaitų ir dešimtokų pasiekimų patikrinimų datos
Lietuvoje

Mažiau nerimo dėl egzaminų: Kauno abiturientams – nemokamos papildomos konsultacijos

2021 03 07
Sugriežtinta neįgaliesiems skirtos infrastruktūros naudojimo priežiūra
Lietuvoje

Sugriežtinta neįgaliesiems skirtos infrastruktūros naudojimo priežiūra

2021 03 07
Kaziuko mugės nuotaiką sukurs ir namuose gaminami valgiai
Gamta ir žmogus

Kaziuko mugės nuotaiką sukurs ir namuose gaminami valgiai

2021 03 07
Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius
Gamta ir žmogus

Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius

2021 03 07
Kas gali palengvinti nuotolinį darbą?
Lietuvoje

Užimtumo tarnyba: kam šiemet geriausiai seksis įsidarbinti?

2021 03 07


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pasiklydau ir kitus klaidinu apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • Įtarimas pasitvirtino? apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • Pajūrietis apie Dirbtinį intelektą kurianti lietuvė: jei moki parašyti rašinį, pavyks ir programuoti
  • Kęstutis apie M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos
  • Asmeninėse „Sodros“ paskyrose galima sužinoti apie sukauptą stažą ir taškus pensijai
  • Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
  • Mažiau nerimo dėl egzaminų: Kauno abiturientams – nemokamos papildomos konsultacijos

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1235; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 954; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 598; komentarų: 11
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį peržiūrėta: 476; komentarų: 5

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

by Kristina Aleknaitė
2021 03 07
0
A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

Kaip rašoma įvairiuose žinynuose, Steponas Lukoševičius – Lietuvos inžinierius, visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, miškininkas. Nuvalius užmaršties dulkes, mes norime Steponą Lukoševičių pristatyti...

Skaityti toliau

J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 06
8
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt redaktorė Edita Česėkaitė kalbina Alko vyriausiąjį redaktorių Joną Vaiškūną gimtadienio proga. – Gimtadienis, kasmet besikeičiantys skaičiai, kuo Jums asmeniškai...

Skaityti toliau

Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

by Kristina Aleknaitė
2021 03 06
0
Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

Duotas startas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) kuriamam Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) partnerystės institutui, plėtosiančiam genų redagavimo...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Pasiklydau ir kitus klaidinu apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • Įtarimas pasitvirtino? apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • Pajūrietis apie Dirbtinį intelektą kurianti lietuvė: jei moki parašyti rašinį, pavyks ir programuoti
  • Kęstutis apie M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas
  • Astronomas inž. Romualdas Zubinas rzubinas@gmail.com apie Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines
Kitas straipsnis
Vilnius kviečia SU-MENĖTI ir išbandyti kultūrinį maršrutą

Vilnius kviečia SU-MENĖTI ir išbandyti kultūrinį maršrutą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai