Ketvirtadienis, 3 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Jis buvo aklas, ji sunkiai vaikščiojo: kitokia meilės istorija iš XVIII a. Vilniaus

www.alkas.lt
2025-02-17 06:00:00
63
PERŽIŪROS
0
Jis buvo aklas, ji sunkiai vaikščiojo: kitokia meilės istorija iš XVIII a. Vilniaus

Pilypas Herbačevskis | vu.lt nuotr.

Lietuvos istorijoje meilės siužetų netrūksta, ar tai būtų pasakojimai apie Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės, ar Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės jausmus. Tačiau meilė ir rūpinimasis vienas kitu nėra tik turtingų ar talentingų žmonių privilegija. Myli visi – tiek žymūs, tiek istorijos ir visuomenės paraštėse palikti žmonės.

Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto doktorantė Rūta Miškinytė tyrinėja XVIII a. Vilniaus elgetas ir elgetavimą mieste. Nagrinėdama įvairių labdaringų to laikotarpio institucijų dokumentus ji aptinka nežinomų žmonių, elgetų, gyvenimo pėdsakus. Tarp tokių pėdsakus palikusiųjų – ir Pilypas bei Sofija Herbačevskiai, kurie buvo vienas kito akys ir kojos.

Vilniaus universitetas | vu.lt nuotr.
Vilniaus universitetas | vu.lt nuotr.

Nežinomi žmonės

Prieš pasakodama išskirtinę meilės istoriją, VU Istorijos fakulteto doktorantė pristato bendrą XVIII a. Vilniaus elgetos portretą. Nuo kitų visuomenės paraščių grupių elgetas skyrė jiems dalinama išmalda. Krikščionių, visų pirma katalikų, akyse elgetos buvo tarsi atskira maldininkų kategorija, nes jie, gavę dažniausiai piniginę auką, melsdavosi už geradarių sielas.

„Žmonės elgetaudavo dėl pačių įvairiausių priežasčių – pašlijusios sveikatos, gamtos stichijų padarytos žalos, artimųjų netekties, dėl įvairių konfliktų prarasto turto ar pozicijų ir taip toliau. Deja, nustatyti konkrečių XVIII a. gyvenusių asmenų skurdo priežastis dažnai yra tiesiog neįmanoma. Apie elgetauti priverstus asmenis žinių šaltiniuose nedaug.

Šių sudarytojai įprastai fiksuodavo tik tai, kas būdavo aktualu patiems, pavyzdžiui, paaukotas pinigines sumas. Skurde gyvenusių žmonių išgyvenimų ir kasdienybės niekas neaprašydavo, tad iki šių dienų išliko labai nedaug informacijos, leidžiančios pasakyti ką nors apie juos pačius“, – sako VU Istorijos fakulteto mokslininkė.

Anot istorikės, dauguma šaltinių, leidžiančių iš arčiau pažvelgti į XVIII a. Vilniaus elgetas, buvo sudaryti amžiaus pabaigoje, pavyzdžiui, 1792 m. Vilniaus špitolių deputacijos atstovų surašyti kelių špitolių globotinių registrai. Deputacija turėjo pertvarkyti miesto labdaros institucijų tinklą, optimizuoti jų biudžetą ir iš miesto „pašalinti“ elgetavusius žmones.

„Iš Vilniaus viešųjų erdvių neturintys kur apsistoti elgetos turėjo būti pašalinti, tai yra apgyvendinti špitolėse, kuriose buvo laisvų vietų, galintys dirbti – pristatyti prie darbo, o miestas tokiu būdu „išvalytas“ nuo nebepageidaujamų asmenų.

Deputacijos pastangas „švarinti“ miestą liudija keli tuo metu sudaryti šaltiniai – Švč. Trejybės ir Šv. Juozapo Arimatiečio ir Nikodemo špitolių globotinių registrai, kuriuose, palyginti su kitais šaltiniais, vargšai pristatomi net labai išsamiai. Iš pastarojo ir žinoma apie 1792-ųjų balandžio 17 d. kartu su septyniolika kitų vargšų čia atsidūrusius Sofiją ir Pilypą Herbačevskius.“

Pilypas ir Sofija

„Pilypas, tuo metu įpusėjęs ketvirtą dešimtį vyras, deputacijos atstovams teigė neprisimenantis, iš kur jis kilęs. Veikiausiai jis gimė ir užaugo skurde, tačiau panašu, kad elgetavimo būtinybę nulėmė ne tik vaikystė nepritekliuje, bet ir fizinė negalia – vyras buvo aklas“, – pasakoja istorikė.

Pasak R. Miškinytės, kartu su Pilypu špitolėje buvo įkurdinta ir jo žmona Sofija. Tačiau kitaip nei vyras absoliutaus skurdo ribą Sofija peržengė vėliau: „Moteris tvirtino iš išmaldos gyvenusi dvylika metų, taigi daugmaž nuo 1780-ųjų. Panašu, kad ją elgetauti taip pat privertė sveikata – ji turėjo judėjimo negalią.“

Istorikė teigia, kad apie Sofijos gyvenimą iki 1780 m. kalbėti itin sudėtinga. Tikėtina, kad moters santuoka su Pilypu nebuvo pirmoji, mat dažna moterų skurdo priežastimi ankstyvaisiais naujaisiais laikais tapdavo vyro netektis.

„Gali būti, kad prie Sofijos materialinės padėties pokyčio prisidėjo ne tik sveikatos problemos, bet ir našlystė. Vis dėlto to patikrinti neįmanoma, mat Sofijos mergautinė pavardė nežinoma“, – pasakoja R. Miškinytė.

Nestandartinė šeima ir kitos trūkinėjančios istorijos

Pasak istorikės, akivaizdu, kad Sofija ir Pilypas susipažino spaudžiami nepalankių aplinkybių. 1792 m. pavasarį Sofija teigė esanti penkiasdešimt šešerių metų, Pilypas – trisdešimt septynerių, tad, jei pasitikėsime šaltiniu ir sutuoktiniais, juos skyrė net 19 metų.

„Šv. Juozapo Arimatiečio ir Nikodemo špitolės globotinių registre pažymėta, kad vaikų nei Sofija, nei Pilypas neturėjo. Nežinia, kada pora susituokė, tačiau veikiausiai moteris tiesiog nebegalėjo susilaukti vaikų.

Tačiau ši vyresnės, fizinę negalią turėjusios moters ir nuo mažų dienų skurde gyvenusio neregio santuoka liudija labai žmogiškus dalykus – artimo žmogaus poreikį. Neturėję atramos, ypač sunkiomis sąlygomis gyvenę žmonės ieškojo, kas galėtų ja tapti, ir surasdavo“, – pasakoja istorikė.

R. Miškinytė teigia, kad šaltiniuose galima rasti žinių ir apie kitas XVIII a. vargšų ar elgetų šeimas, tačiau žinios apie jas yra kur kas fragmentiškesnės nei apie Pilypą ir Sofiją. Ypač skurdu žinių apie tokių šeimų moteris.

„Tokio trūkinėjančio pasakojimo pavyzdys – liūdnoka XVIII a. pirmosios pusės istorija. 1709 m. kovo 11 d. Dominykui Rimkevičiui ir jo žmonai Kristinai gimė sūnus, kurį tėvai pavadino Juozapu. Vaikas Vilniaus Šv. Jono bažnyčioje buvo pakrikštytas praėjus vos vienai dienai nuo gimimo. Tai yra viskas, ką galima papasakoti apie Kristiną ir Juozapą.

Visų pirma – nežinia, ar gimdymas buvo sėkmingas ir kaip Kristinai sekėsi atsigauti po jo, neaišku, ar Juozapas išgyveno ir, jei taip, kokio amžiaus sulaukė. Žinoma tik tai, kad Dominykas buvo priverstas elgetauti.

Praėjus lygiai metams nuo sūnaus gimimo, į špitolę „iš po mūro“ – taip šaltiniuose kartais apibūdinami elgetos – sunkiai kosėjantį vyrą gydyti priglaudė vienuoliai bonifratrai. Iš Ukmergės pavieto kilęs trisdešimt aštuonerių Dominykas iš įstaigos taip ir neišėjo, jį nugalėjo liga.

Šioje istorijoje klausimų daugiau nei atsakymų. Ar Dominykas pradėjo elgetauti prieš gimstant vaikui? Ar jo materialinei padėčiai įtakos turėjo Šiaurės karas ir Vilnių siaubti ėmęs maras? Jei Kristina ir Juozapas 1710-aisiais dar buvo gyvi, kaip jiems sekėsi tvarkytis su naujais iššūkiais?“ – pasakoja VU Istorijos fakulteto doktorantė.

Iki XVII a. vidurio mieste veikė net septyniolika špitolių. Vilnius tapo vienu gausiausiu špitolių miestu Abiejų Tautų Respublikoje | ve.lt nuotr.
Iki XVII a. vidurio mieste veikė net septyniolika špitolių. Vilnius tapo vienu gausiausiu špitolių miestu Abiejų Tautų Respublikoje | ve.lt nuotr.

Vyras be žmonos

Tiek apie Pilypą, tiek apie Sofiją pakankamai žinių yra tik dėl įvairių miesto valdžių poreikio pertvarkyti Vilniaus labdaros sistemą. Amžiaus viduryje gimęs vyras užsitęsusias reformas mieste pajuto savo kailiu.

Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo jau minėtos Deputacijos ir kitų karitatyvinę sistemą Vilniuje pertvarkyti turėjusių institucijų darbą tęsė Lietuvos špitolių komisija. Pasak R. Miškinytės, komisija siekė tų pačių tikslų – vargšus įvertinti, darbinguosius įdarbinti ir pašalinti skurdą iš visų miesto viešųjų erdvių.

„1798-aisiais buvo suregistruoti šešiose špitolėse ir keliuose išnuomotuose namuose apgyvendinti 179 Vilniaus vargšai, tačiau tarp jų Sofijos nebuvo. Tuo metu Pilypas glaudėsi jau nebe Šv. Juozapo Arimatiečio ir Nikodemo, o Šv. Jokūbo špitolėje Lukiškėse.

Įdomu yra tai, kad ten pat gyveno kita moteris tokia pačia pavarde – Pilypo bendraamžė Marijona. Registre taip pat pažymėta, kad moteris buvo tinkama darbui, tai yra sveika. Tačiau ar vyras ir moteris buvo susisaistę kokiais nors ryšiais, niekur nerašoma“, – pasakoja R. Miškinytė.

Pasak jos, 1799 m. vasarį miesto vargšai buvo suregistruoti dar kartą, tačiau tarp jų nebuvo nei Sofijos, nei Marijonos, tik vienas Pilypas: „Pilypas tuo metu buvo apgyvendintas pastate, kuris nepriklausė jokiai špitolei.

Panašu, kad Vilniaus špitolėse visiems miesto vargšams ir vargšėms paprasčiausiai nebeužteko vietos. Tikriausiai paskutinį kartą į naują gyvenamąją vietą Pilypas buvo perkeltas tų pačių 1799-ųjų vasarą – į naujai duris atvėrusią generalinę Vilniaus špitolę.“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Gražiausią meilės istoriją pasakos filmas, lydimas gyvos orkestro muzikos
  2. Kviečia išskirtinė paroda „Laisvės žvalgas“, supažindinanti su partizano Juozo Lukšos laisvės kova ir meilės istorija
  3. Vilniaus universitetas atveria vartus į LDK istoriją
  4. Kaip archeologai pakeitė Vilniaus istoriją
  5. S. Poderis. Ar buvo rasti Vytauto Didžiojo palaikai karalių kriptoje 1931 m. rugsėjo 21 d.?
  6. 700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija
  7. Lietuvos laivyno siekiai – istorija ir dabartis
  8. „Aktualioji istorija“: Archeologija Lietuvos universitetuose iki 1945 m.
  9. Lietuvos istoriją liudijantys piliakalniai bus prižiūrimi akyliau
  10. Geriausios knygos apie Lietuvos istoriją: nuo neandertaliečių iki šiuolaikinės valstybės
  11. „Aktualioji istorija“: Archeologija Lietuvos universitetuose po Antrojo pasaulinio karo
  12. Kaune atidaryta paroda apie neeilinę M. K. Čiurlionio bei S. Kymantaitės istoriją
  13. Ko reikia, kad vaikai pažintų Lietuvos istoriją?
  14. Bus perlaidoti Vilniaus universiteto kieme rasti mirusiųjų palaikai
  15. Vilniaus Katedros aikštėje atgis legenda apie auksinį pinigą

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Krovininiai automobiliai
Lietuvoje

Patikrinimai atskleidė problemas, susijusias ne tik su krovininių automobilių viršsvoriu

2026 09 03
Elektra
Lietuvoje

Prezidentas aptarė energetikos linijų atsparumo stiprinimą

2026 09 03
Šildymas
Lietuvoje

„Gijos“ jau ruošiasi šildymo metui 

2026 09 03
Traukinys | | sumin.lrv. lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kazlų Rūdos miesto šventės dalyviams specialūs traukiniai

2026 09 03
Neįgalieji
Lietuvoje

Ilgalaikė priežiūra: pagalba bus teikiama „vieno langelio“ principu

2026 09 03
Elektra
Lietuvoje

Po audros elektros tiekimas atkurtas jau daugiau nei 98 proc. klientų

2026 09 03
Mergaitė apkabinusi didelio medžio kamieną
Gamta ir ekologija

Lietuvos medžio finalininkų pristatymus dar galima papildyti

2026 09 02
Aplinkos tarša
Lietuvoje

Ministrė kabinetas pritarė taršos prevenciją griežtinančioms pataisoms

2026 09 02
Birštonas
Lietuvoje

Vyriausybė atnaujino kurortinio statuso reikalavimus

2026 09 02
Šildymas
Lietuvoje

Prasideda prašymų būsto šildymo išlaidų kompensacijoms gauti teikimas

2026 09 02
Atliekų tvarkymas
Lietuvoje

Atliekų tvarkymas Vilniaus regione gerėja

2026 09 02
Audra, automobilis
Gamta ir žmogus

Audra suniokojo daugiau nei 200 automobilių: kokių klaidų nedaryti?

2026 09 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie V. Rukauskienė. Vytauto Didžiojo palaikų paslaptis: ką slepia Vilniaus katedros požemiai?
  • klaustukas apie V. Rukauskienė. Vytauto Didžiojo palaikų paslaptis: ką slepia Vilniaus katedros požemiai?
  • P.Skutas apie I. Jakubavičienė. A. Smetona ir nelengvi vidaus politikos sprendimai
  • P.Skutas apie I. Jakubavičienė. A. Smetona ir nelengvi vidaus politikos sprendimai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Suminė darbo laiko apskaita: taisyklės, ribos ir vietos, kuriose darbdaviai dažniausiai suklysta
  • Mačia kasdien: kiek jos iš tikrųjų galima išgerti ir kada verta stabtelėti
  • A. Juozaitis. Istorinė Lietuvos vagystė?
  • Patikrinimai atskleidė problemas, susijusias ne tik su krovininių automobilių viršsvoriu

Kiti Straipsniai

Miškininko diena 2026

Kviečia Miškininko dienos šventė Neringoje

2026 09 03
Maistas į namus Palangoje

Vakaras Palangoje be ilgų planų: kaip spontaniškai susiorganizuoti vakarienę?

2026 09 02
Darius Antanavičius | Asmeninio archyvo nuotr.

D. Antanavičius. Apie kultūros protesto muzikologų veidmainiškumą

2026 09 02
Palangos vasaros skaitykla

Ekspertai ieškos, kaip išsaugoti Palangos vasaros skaityklą

2026 09 02
Renginys Karo muziejuje

Ko istorija gali mus išmokyti apie pralaimėjimus?

2026 09 02
Konferencija. Kaip mokyti matematikos

Žinovai pataria, kaip vaikus mokyti matematikos

2026 09 02
VU Istorijos fakultete atverta istorinių žemėlapių paroda „Lietuva žemėlapiuose“

VU Istorijos fakultete atverta istorinių žemėlapių paroda „Lietuva žemėlapiuose“

2026 09 02
Būsto prieinamumas

Ruošiama būsto prieinamumo strategija, leisianti būstą įsigyti lengviau ir gyventi kokybiškiau

2026 09 02
Metų debiuto ir Jaunojo kūrėjo premijos

Kviečiama siūlyti kūrėjus Metų debiuto ir Jaunojo kūrėjo premijoms

2026 09 02
Apžvalgos ratas

Apžvalgos ratas jau vežamas į Kauną

2026 09 01

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie V. Rukauskienė. Vytauto Didžiojo palaikų paslaptis: ką slepia Vilniaus katedros požemiai?
  • klaustukas apie V. Rukauskienė. Vytauto Didžiojo palaikų paslaptis: ką slepia Vilniaus katedros požemiai?
  • P.Skutas apie I. Jakubavičienė. A. Smetona ir nelengvi vidaus politikos sprendimai
  • P.Skutas apie I. Jakubavičienė. A. Smetona ir nelengvi vidaus politikos sprendimai
  • +++ apie I. Jakubavičienė. A. Smetona ir nelengvi vidaus politikos sprendimai
Kitas straipsnis
„Siena“

Lietuva Berlyno kino šventėje: apdovanojimas galinčiam augti aktoriui ir šalies kino naujienos

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai