Archeologai surengė ekspediciją vietovėje, kurioje buvo ruošiami partizanai (1)

Archeologinės ekspedicijos akimirka | G. Stirbos nuotr.

Kovo 4 d., 18 val., Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos ekspozicijoje (Arsenalo g. 3), vyks antrasis Marijos Gimbutienės skaitymų vakaras. Paskaitos – nemokamos.

Ką archeologams pavyko rasti vietovėje, kurioje 1944 m. vasarą buvo surengta karinė mokomoji partizanų stovykla? Kur atvedė poeto ir partizanų kapitono Broniaus Krivicko-Vilniaus žūties vietos paieškos? Šios dvi temos bus pristatytos kovo 4 d. Marijos Gimbutienės paskaitų cikle.

Vienas iš vakaro pranešėjų Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas dr. Gediminas Petrauskas pasakoja, kad partizanų temą nagrinėja jau dešimtį metų. Šį kartą tyrimai archeologą nuvedė į Žemaitiją.

„1944 m. vasarą Antrojo pasaulinio karo frontui traukiantis per Lietuvą į Vakarus, Žemaitijos miškuose telkėsi tūkstančiai ginkluotų Lietuvos laisvės armijos Vanagų – būsimų Lietuvos partizanų. Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį Platelių ežero pakrantėje buvo surengta karinė mokomoji stovykla, kurioje Vanagai buvo mokomi karo pagrindų“, – intriguoja G. Petrauskas.

Lietuvos laisvės armijos Vanagų karinės stovyklos vieta | G. Petrausko nuotr.

Pernai, praėjus 75-eriems metams, archeologai surengė ekspediciją, kurios metu nustatė tikslią stovyklos vietą ir surinko reikšmingų duomenų apie joje dalyvavusiuosius.

Pranešime bus pristatomi ekspedicijos rezultatai, parodoma archeologijos reikšmė tyrinėjant nesenus, tačiau be galo skaudžius XX a. vidurio įvykius.

Bronius Krivickas (pirmas iš dešinės) Biržų girios partizanų gretose. 1950-1951 m. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Antrasis vakaro pranešėjas Klaipėdos universiteto prof. dr. Vykintas Vaitkevičius aiškinosi poeto ir partizanų kapitono Broniaus Krivicko-Vilniaus žūties aplinkybes ir vietovę.

„Bronius Krivickas – žemininkų kartos kūrėjas, tapęs iškiliausiu partizanų poetu ir literatu. Atlikti istoriniai ir archeologiniai tyrimai suteikė daug naujų žinių apie paskutinius B. Krivicko gyvenimo ir kovos metus, tačiau jo žūties vietos paieškos atvedė mus į tam tikrą aklavietę“, – prisipažįsta V. Vaitkevičius. Jis žada klausytojams papasakoti ne tik apie naują istorijos detektyvą, bet ir atskleisti kitų su tyrimu susijusių detalių.

Broniaus Krivicko redaguotas laikraštis Laisvės kova. 1952 m. | Lietuvos istorijos instituto bibliotekos Rankraštyno nuotr.

Žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirti skaitymai Lietuvos nacionaliniame muziejuje rengiami jau septynioliktą kartą. Šioje tęstinėje konferencijoje kviečiami dalyvauti archeologai, akademinis jaunimas, visi besidomintys Lietuvos priešistore ir istoriniais laikais, naujausiais moksliniais atradimais.