Pirmadienis, 15 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Perlojoje perlaidoti žuvę Dainavos apygardos partizanai (nuotraukos)

www.alkas.lt
2013 05 27 22:06
2
Partizanų perlaidojimas | Varėnos rajono savivaldybės nuotr.

Partizanų perlaidojimas | Varėnos rajono savivaldybės nuotr.

Partizanų perlaidojimas | Varėnos rajono savivaldybės nuotr.
Partizanų perlaidojimas | Varėnos rajono savivaldybės nuotr.

Perlojoje vyko iškilmingas prieš šešiasdešimt vienerius metus Zervynų-Palkabalio miške žuvusių keturių Dainavos apygardos partizano Kazimieraičio rinktinės LDK Vytauto tėvūnijos Genio grupės štabo partizanų palaikų perlaidojimas.

Simboliška, kad 1952 m. gegužės 20 d. bunkerio susprogdinimo metu kartu žuvę ir šalia bunkerio užkasti keturi Dainavos apygardos partizanai: Antanas Česnulevičius-Mėnulis (g. 1931 m.), Vytautas Lukoševičius-Balandis (g. 1929 m.), Jonas Pečiukonis-Narkūnas-Banginis (g. 1931 m.) ir Vytautas Sadauskas-Karys (g. 1927 m.) po daugiau kaip pusšimčio metų amžinojo poilsio taip pat gegužę atgulė viename kape  Perlojos kapinėse šalia prieš septyniolika metų perlaidotų „Merkio“ būrio partizanų.

Labai skausminga žinant, kad visi jie buvo jauni 21–25 metų jaunuoliai. Pernelyg anksti patyrę pokario metų tragizmą ir pernelyg jauni išeiti iš gyvenimo. Jų, kaip ir daugelio mūsų rajono miškuose išniekintų laisvės kovų dalyvių žūtys liudija, kokia didelė ta laisvės kaina.

 „Mylėk mus, Lietuva! Dar skaudūs lietūs dulkia, dar aidi žemėj tų dienų audra. Mes čia gyvi, mes nepavirsim dulkėm. Už laisvę žuvusiems mirties nėra…“, – rašė partizano jau į amžinybę išėjęs sūnus, poetas ir skulptorius Albertas Belevičius.

Iš tiesų, jie gyvi mūsų, dabartinės kartos, atmintyje, mes juos prisimename perlaidodami jų palaikus, uždegdami laiko vėjų neužpučiamą pagarbos ir atminties žvakutę miškuose šalia jų slaptaviečių ir savo širdyse, nes jie buvo labai netolimos istorijos dalis – mūsų seneliai, dėdės, tetos, kaimynai.

Tądien iš pat ryto visi norintys Perlojos Švč. Mergelės Marijos ir Pranciškaus Asyžiečio parapijos bažnyčioje galėjo pagerbti žuvusiųjų atminimą. Prie karsto, uždengto trispalve, buvo sudėti partizanų portretai, budėjo garbės sargyba, žuvusiuosius pagerbė orkestras, kariai, giesmes giedojo tremtinių ansamblis „Viltis“, Perlojos moterų ansamblis ir Varėnos kultūros centro folkloro ansamblis „Žeiria“, jaunimas.

Po šešiasdešimt metų netikėtai rastų artimųjų palaikų apraudoti ir pagerbti suvažiavo trijų partizanų broliai, seserys, kiti artimieji ir giminaičiai. Perlaidojimo ceremonijoje nedalyvavo, nes nebuvo rastos, tik iš Kauno kilusio V. Sadausko-Kario giminės.

Šv. Mišias už žuvusiuosius aukojo Perlojos parapijos klebonas Ąžuolas Miliauskas. Jis sakė, kad šie žuvusieji, pasirinkę ne prisitaikymo, o laisvės kelią, sumokėjo už tai labai didelę kainą, paaukojo savo gyvybę. „Galima tik didžiuotis, kad tų laikų motinos savo vaikus pirmiausia mokė mylėti Dievą ir Tėvynę. Todėl partizanai ir buvo tokie patriotai, jie pasėjo laisvės troškimo sėklą“, – kalbėjo dvasininkas.

Po Šv. Mišių vyko partizanų palaikų perlaidojimo ceremonija Perlojos bažnyčios šventoriuje, kurią lydėjo salvės.

Žuvusiųjų portretai ir trispalvės buvo perduoti artimiesiems ir Perlojos muziejui.

Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Alvydas Valeiša pakvietė žuvusiuosius pagerbti tylos minute. „Nuo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo praėjo dvidešimt dveji metai, tačiau iki šiol įvairiuose tėvynės kampeliuose vis dar supilame naujus žemės kauburėlius, kuriuose perlaidojamos atpažintos ir nežinomos sovietų okupacijos aukos. Šiandien čia, Perlojoje, į amžino poilsio vietą su didžiausia pagarba palydime šiuos keturis kovotojus už mūsų visų Lietuvos laisvę. Jie paguldė galvas, nenorėdami nusileisti okupantų, komunizmo ideologijai… Jų palaikai pagaliau su derama pagarba laidojami krikščioniškai, čia, šalia bažnyčios. Nuo šiol bus vieta, kurioje galėsime uždegti Vėlinių žvakę, pastatyti atminimo ir pagarbos ženklus. Dabar jie ilsėsis amžinai, kaip ir daugelis iš 20 tūkstančių būrio, kurių pusei tebuvo vos 16–20 metų…“, – kalbėjo A. Valeiša.

Seimo narys Algis Kašėta pažymėjo, kad kažin, ar galime šiandien iki galo suvokti pokario įvykių dvasią bei  partizanų pasiaukojimą ir didvyriškumą. „Šiandien galime tik pasidžiaugti, kad pagaliau į tikrai amžinojo poilsio vietą palydime keturis mūsų tautos laisvės kovotojus iš tūkstančių, išniekintų ir užkastų miškuose, aikštėse, po grindiniu. Perloja yra tas panteonas, kur galime atkurti partizaninio karo legendą, kur galime ateiti su vaikais ir ugdyti patriotizmo tęstinumą“, – kalbėjo Seimo narys.

Lietuvos kalinių ir tremtinių sąjungos Varėnos skyriaus pirmininkas Vytautas Kaziulionis  priminė, kad perlojiškiai verti laisvės kovotojų vardo, nes net keturiasdešimt aštuoni šio kaimo sūnūs ir dukros paaukojo savo gyvybes už Perlojos ir Lietuvos laisvę.

Žuvusiems partizanams už išsaugotas lietuviškas maldas ir dainas, už didelį indėlį į Lietuvos laisvę dėkojo perlojiškė mokinė Ernesta Krivaitė: „Šiandien man yra tiek pat metų, kiek šiems partizanams tada,  kai jie pasitraukė į mišką, kovojo, žuvo. Ačiū Jums už laisvą žemę“.

Šalia naujai supilto kapo partizanams prisiekė jaunieji šauliukai. Nors ir po pusšimčio metų nuo artimų žmonių žūties, gėles padėjo, žvakutes uždegė ir prie bendro keturių partizanų kapo meldėsi ir juos apraudojo artimieji.

Jono Pečiukonio-Narkūno-Banginio į amžinojo poilsio vietą išlydėti suvažiavo brolis Julius, seserys Verutė ir Zofija, kiti giminaičiai. Jie sakė, kad juos visus šiuos metus lydėjo nežinia, nes iki šiol nežinoję, kur buvo užkastas brolis.

Perlojoje gyvenanti Vytauto Lukoševičiaus-Balandžio sesuo Marytė Radosteva su liūdesiu pasakojo apie žuvusį brolį ir apgailestauja, kad jis į gimtąją Perloją amžinojo poilsio sugrįžo tik po šešiasdešimt vienerių metų.

Graudžiai brolį apraudojo jo nuotrauką ir trispalvę prie krūtinės spausdamos Antano Česnulevičiaus-Mėnulio seserys-Perlojoje gyvenanti Ieva Pekarskienė ir Kašėtų kaime gyvenanti Paulina Kašėtienė.

Šių partizanų perlaidojimo reikalais rūpinosi Varėnos rajono savivaldybė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Varėnos skyrius, Lietuvos šaulių sąjungos Alytaus apskrities A. Juozapavičiaus šaulių rinktinės Varėnos šaulių kuopa.

Iš Lietuvos ypatingajame archyve saugomų dokumentų buvo žinoma, kad 1952 m. gegužės 20 d. MGB 2N valdybos agentų-smogikų grupė aptiko partizano Kazimieraičio rinktinės DLK Vytauto tėvūnijos Genio būrio bunkerį, kuriame, kautynių su bunkerį šturmavusiais agentais-smogikais metu, žuvo keturi partizanai: Antanas Česnulevičius-Mėnulis, Vytautas Lukoševičius-Balandis, Jonas Pečiukonis-Narkūnas-Banginis ir Vytautas Sadauskas-Karys.

Praėjusiais metais su prašymu ekshumuoti bei perlaidoti žuvusiųjų kūnus į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą kreipėsi žuvusiojo partizano Vytauto Lukoševičiaus sesuo Marytė Lukoševičiūtė, Seimo narys Algis Kašėta, taip pat Varėnos šaulių kuopos vadovybė.

Šiuo metu bunkerio vietoje išlikusi stačiakampė duobė, greta stovi Varėnos šaulių kuopos iniciatyva pernai, minint partizanų žūties 60-ąsias metines, pastatytas ir pašventintas atminimo kryžius.

Reaguodamas į kreipimąsi, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) inicijavo bunkerio ir jo aplinkos tyrimus. Tyrimus koordinavo LGGRTC „Gyvosios atminties” programos vadovas Dalius Žygelis, detaliuosius archeologinius tyrimus atliko archeologai Dr. Gintautas Vėlius ir Agnė Žilinskaitė.

Bunkerio vietoje buvo atlikti detalieji archeologiniai tyrimai, kadangi tik tokio pobūdžio tyrimų bei juose taikomų metodikų pagalba buvo įmanoma tinkamai ištirti išlikusias bunkerio medinio konstruktyvo detales, surinkti pavienius radinius, iliustruojančius partizaniškąją buitį, bei dramatiškos žūties detales. Taikant detaliuosius archeologinius tyrimus buvo aptikti bei tinkamai ekshumuoti žuvusiųjų partizanų palaikai.

Bunkerio aplinkoje surinkta nemažai su partizanų buitimi sietinų daiktų, surasta nemažai žalvarinių sagų su Vyčio ženklu,  knyga, siūlų ritinėlis, pieštukas, rožinis.

Šie keturi partizanai, kaip ir daugelis kitų žuvusių mūsų krašto sūnų ir dukterų -vanagų, kazimieraičių, merkių – mums liudija pokario metų istorinę tiesą ir tiesia simbolinius laiko tiltus tarp mirusių kovotojų už laisvę ir mūsų, gyvųjų.

Į Perloją pagerbti žuvusiųjų partizanų be, abejo, susirinko dar likę gyvi jų artimieji, laisvės kovų dalyviai, tačiau, deja, laikui bėgant, gyvųjų pokario istorijos, kurią norėta pamiršti, liudininkų lieka vis mažiau.

1
10
11
2
3
4
5
6
7
8
9

[Show slideshow]
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Perlojoje bus perlaidoti žuvę Dainavos apygardos partizanai
  2. V.V. Landsbergis. Dar sykį partizanai
  3. Žaliakalnyje atidengtas A.Ramanausko-Vanago atminimui skirtas žymuo (nuotraukos)
  4. „Broliai“ Varėnoje – atidengė paminklinį akmenį partizanui Dzūkui (nuotraukos)
  5. „Broliai“ atvyks į Varėną pagerbti Lietuvos partizanų atminimo
  6. Lietuva atsisveikina su partizanu Viktoru Šniuoliu (1925–2011)
  7. V. Terleckas. Be kompetencijos, su „patikimomis“ čekistų ataskaitomis prieš partizanus
  8. Valstybės dienos išvakarėse Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidarytos dvi ekspozicijos
  9. Akademinio jaunimo vasaros stovykla-seminaras Balandiškyje
  10. Minimos generolo A.Ramanausko-Vanago arešto ir žūties metinės
  11. Vasario 16-ąją – Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ muzikinė istorijos pamoka JAV ir Kanadoje

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Vilmantas Rutkauskas says:
    9 metai ago

    Kyla klausimas, kas čia šitų šiandieninių veikėjų prašė tampyti partizanų palaikus po bažnyčias.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      9 metai ago

      Tai jau tikrai – tuo labiau, kad visi žino, jog partizanai buvo aršūs pagonys, o ne kokie ten žydkrikščioniai 🙂

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai. (V) Permaininga kova

2022 08 14
Tauro apygardos partizanai | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai (IV). Partizanų tikslai ir užduotys

2022 08 12
Antanas Maceina | šaltiniai.info nuotr.

A. Maceina. Gimtoji kalba

2022 08 07
Tarptautinė skautų stovykla Naisiuose 2022 | Ž.Budzinausko nuotr.

Naisiuose vyksta tarptautinė skautų stovykla

2022 07 30
Bus įamžintas 1863–1864 m. sukilimo dalyvių atminimas | lnm.lt nuotr.

Bus įamžintas 1863–1864 m. sukilimo dalyvių atminimas

2022 07 29
Palėvenės vienuolynas | Kultūros infrastruktūros centro nuotr.

Palėvenės vienuolynas: istorija tęsiasi

2022 07 28
Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai (II). Punsko krašte

2022 07 24
Šarūno rinktinės partizanų vizitacija. Pirmoje eilėje iš kairės pirmas – Dainavos apygardos vadas A. Ramanauskas, antroje eilėje pirmas iš kairės – rinktinės vadas B. Labėnas, paskutinis – vėlesnis vadas J. Gegužis (apie 1948 vasarą) | A. Vilutienės archyvo nuotr.

S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai. (I) Į sovietų kariuomenę, į stribus ar į mišką

2022 07 21
Lietuvių darbininkų apšvietos draugijos pietų amerikoje 1-os kuopos choras „laisvė“. Argentina, Buenos Airės. 1927 m. Chorą Lietuvių darbininkų apšvietos draugija Argentinoje įkūrė 1928 m. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Lietuvių bendruomenių chorų Amerikoje istorija

2022 07 16
Antanas Maceina | šaltiniai.info nuotr.

A. Maceina. Tautos tradicija

2022 07 10
Rodyti daugiau

Naujienos

Gerai įrengta vonia padeda ugdyti vaikų įpročius
Įvairenybės

Kaip mažoje vonioje sutalpinti daug daiktų?

2022 08 15
Senos ir naujos laivų krikštijimo tradicijos
Įvairenybės

Senos ir naujos laivų krikštijimo tradicijos

2022 08 15
Netikėkite Terorusija! | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22

2022 08 15
Gamta | vstt.lt nuotr.
Lietuvoje

Valgomi laukiniai augalai – net miesto parke

2022 08 15
Antonis Riera (Anthony Riera) prie kompiuterio | „INK agency“ nuotr.
Lietuvoje

„Gmail“ siekia išlipti iš el. pašto dėžutės rėmų

2022 08 15
„Laisvės žvalgas“ parodos atidarymo akimirka | LGGRTC darbuotojų nuotr.
Istorija

Pristatyta Juozui Lukšai-Daumantui skirta paroda

2022 08 15
Pradedama kurti nauja atsakinga vandentvarka | vv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pradedama kurti nauja atsakinga vandentvarka

2022 08 15
Būsto remonto bumas neatslūgsta
Lietuvoje

Kiek gali kainuoti savarankiškas remontas?

2022 08 15


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Saulės Vilna apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30
  • Vidmantas apie M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai?
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip mažoje vonioje sutalpinti daug daiktų?
  • Greitas ir patogus langų įrengimas
  • Senos ir naujos laivų krikštijimo tradicijos
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22

Skaitomiausi straipsniai

  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 735; komentarų: 11
  • „Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje peržiūrėta: 504; komentarų: 1
  • S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada? peržiūrėta: 495; komentarų: 13
  • A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 05 14:30 peržiūrėta: 482; komentarų: 12
  • A. Maceina. Gimtoji kalba peržiūrėta: 467; komentarų: 7
  • Užsivėrus durims į žurnalistiką, atsivėrė lituanistikos pasaulis peržiūrėta: 456; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Punsko dienos Žolinės. Punsko parapijai – 425

    2022-08-13 17:00 - 2022-08-15 23:30

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai. (V) Permaininga kova

by Kristina Aleknaitė
2022 08 14
0
Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai | punskas.pl nuotr.

(Tęsinys) Po to iki 1946 m. pavasario Vytauto rinktinės 4-osios kuopos būrys didesnių puolamųjų operacijų nevykdė. Jei susidurdavo su priešu,...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai (IV). Partizanų tikslai ir užduotys

by Kristina Aleknaitė
2022 08 12
1
Tauro apygardos partizanai | punskas.pl nuotr.

(Tęsinys) Viena svarbiausių Vytauto rinktinės 4 kuopos užduočių buvo sudaryti sąlygas emisarams saugiai pereiti sieną. Jie ieškodavo mažiausiai saugojamų pasienio...

Skaityti toliau

A. Maceina. Gimtoji kalba

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 07
7
Antanas Maceina | šaltiniai.info nuotr.

Pagrindinė tautinė tradicija ir tuo pačiu pagrindinė asmens būsena istorijoje yra kalba: istorijoje buvojame taip, kaip kalbame.

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Saulės Vilna apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30
  • Vidmantas apie M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai?
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30
  • Vidmantas apie Į mokymus darbuotojai siunčiami dar nepakankamai

Kitas straipsnis
Tautininkai palaikė šventės „Skamba skamba kankliai“ rengėjus eitynėmis (video)

Tautininkai palaikė šventės „Skamba skamba kankliai“ rengėjus eitynėmis (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai