Ekonomistai ir finansų specialistai mėgsta ekonominius reiškinius vadinti gyvūnų vardais. Pavyzdžiui, buliai ir meškos apibūdina padėtį finansų rinkose – atitinkamai rinkų pakilimą arba smukimą. Balandžiai ir vanagai – garsiausi pinigų politikos paukščiai, atspindintys centrinių bankų atstovų poziciją infliacijos bei pinigų politikos priemonių taikymo klausimais. 2007 m. šį paukščių pasaulį papildė juodosios gulbės – reti įvykiai, kurių neįmanoma numatyti, tačiau galintys turėti ypač didelių neigiamų pasekmių.

Neseniai ekonomistų gyvūnijos terminologijoje atsirado ir pelėdos – pasak naujosios Europos Centrinio Banko vadovės Cristin Lagard (Christine Lagarde), tiesiog išmintingi gyvūnai. Panašu, kad koronavirusas (COVID-19), atsiradęs Kinijoje ir staigiai išplitęs pasaulyje, gali tapti naująja juodąja gulbe. Ir šiam gyvūnui suvaldyti prireiks nemenko būrio išmintingų pelėdų.

Šio viruso, ko gero, niekas nesitikėjo, tačiau jis gali reikšmingai supurtyti ir taip silpną pasaulio ekonomiką ir pažeisti finansų sistemos stabilumą. Metų pradžioje tarp pagrindinių tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, Tarptautinio valiutos fondo ar Pasaulio banko, įvardijamų rizikų ekonomikos augimui dažniausiai buvo minimos geopolitinės ir socialinės įtampos, prekybos karai bei gamtos stichijos dėl klimato kaitos. Kasmetinėje Pasaulio ekonomikos forumo rizikų ataskaitoje, publikuotoje sausio viduryje, kai virusas jau siautė Kinijoje ir ėmė plisti už jos ribų, užkrečiamosios ligos nepateko į labiausiai tikėtinų rizikų dešimtuką. Tačiau, nors ir nelaukta, ši gulbė nieko gero nežada. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) dėl koronaviruso pasaulio ekonomikos augimo prognozes šiandien, kovo 2 d., sumažino 0,5 proc. punkto – iki 2,4 proc. Tačiau, anot EBPO, pagal blogesnį scenarijų ši juodoji gulbė galėtų sumažinti pasaulio augimą iki 1,2 proc., t. y. pasaulio ekonomika augtų dvigubai lėčiau, nei prognozuota prieš viruso išplitimą. Kai kurių ekonomistų ir akademikų skaičiavimais, pagal blogesnį scenarijų ši juodoji gulbė galėtų sumažinti pasaulio augimą nuo 1 iki 2 proc. punktų ar net pastūmėti pasaulio ekonomiką į recesiją. Į galimą tokio scenarijaus išsipildymą netruko sureaguoti ir finansų rinkos – vasario mėn. paskutinė savaitė pasaulio akcijų rinkai buvo prasčiausia nuo 2008 m.

Dėl viruso uždarytos Kinijos gamyklos ir sumenkęs vartojimas suduos pirmąjį ir, ko gero, didžiausią smūgį Kinijos ekonomikai, bet kitos šalys taip pat yra pažeidžiamos. Apie reikšmingai susitraukusią Kinijos gamybos apimtį jau byloja vasario mėn. į visų laikų žemumas smukęs gamybos pirkimo vadybininkų indeksas. Dėl sutrikusios gamybos pasaulio fabriku vadinamoje Kinijoje bus paveiktos ir pasaulinės prekių gamybos ir tiekimo grandinės. Kaip pastebi Europos verslo organizacija Business Europe, Europos įmonės kol kas naudoja atsargas (jei jų turi), tačiau jos gali baigtis per artimiausias 2–3 savaites. Nors Kinijoje apribojimai darbuotojams vykti į darbą pamažu atšaukiami ir prekių tiekimas gali atsigauti, kyla rizika, kad, vėl ėmus didėti užsikrėtusiųjų skaičiui, bus grįžta prie griežtų karantino sąlygų ir gilėjančių pasiūlos sutrikimų. Virusui išplitus į daugiau šalių, įmonėms gali būti sunkiau rasti alternatyvių tiekėjų, dėl karantino darbuotojų trūkumas gali imti stabdyti gamybą ir pačioje Europoje.

Ilgainiui didėjančią grėsmę gali kelti ne tik sutrikusi pasiūla, bet ir smunkanti paklausa. Dėl socialinių kontaktų apribojimų labiausiai gali nukentėti paslaugų sektorius, ypač veiklos, susijusios su turizmu, transportavimu ir pramogomis. JAV pirkimo vadybininkų indeksas rodo, kad tai jau vyksta, – vasario mėn. pirmą kartą per pastaruosius ketverius metus ekonomikos aktyvumas JAV paslaugų sektoriuje sumenko, tačiau pažeidžiamos ne tik paslaugų veiklos. Vartotojai tokiu metu gali būti nelinkę pernelyg išlaidauti ne pirmo būtinumo prekėms, tad virusas gali paveikti ir ilgalaikio vartojimo prekių gamintojus, ypač automobilių pramonę, kuri ir taip išgyvena ne pačius geriausius laikus. Tai būtų dar vienas smūgis ties recesija esančiai Vokietijos ir visai euro zonos ekonomikai. Nors, remiantis pirkimo vadybininkų indeksu, vasario mėn. euro zonos ekonomika nerodė silpnėjimo ženklų, kažin ar toks atsparumas ilgai išsilaikys.

Jei pasaulio ekonomika keliaus šiuo keliu, būtų naivu tikėtis, kad tai neturės poveikio ypač atvirai Lietuvos ekonomikai. Kai kurios Lietuvos įmonės gali laikinai išlošti, jei su tiekimo sutrikimais susiduriančios įmonės perkels dalį prekių užsakymų iš Azijos į Europą. Tačiau pasaulinis paklausos sumažėjimo poveikis anksčiau ar vėliau greičiausiai ims dominuoti. Prastesnės eksporto perspektyvos neigiamai paveiktų darbo rinkos, vartotojų ir įmonių pasitikėjimo rodiklius ir uždarąjį ekonomikos sektorių, įskaitant ir būsto rinką. Tačiau poveikis Lietuvos ekonomikai priklausys ir nuo to, kaip plačiai virusas paplis šalyje, kokių priemonių bus imtasi jam suvaldyti ir kaip elgsis šalies gyventojai – karantinas, panika, saviizoliacija galėtų gerokai prislopinti namų ūkių vartojimą.

Kovai su šia juodąja gulbe politikos formuotojai privalo tapti išmintingosiomis pelėdoms. Politikos priemonės, pavyzdžiui, skatinančioji fiskalinė politika šalyse, kurios turi tam erdvės, gali padėti amortizuoti neigiamą viruso poveikį ekonomikai. Štai Vokietijoje jau svarstoma galimybė laikinai sušvelninti fiskalines taisykles ir padidinti išlaidas investicijoms. Be to, ypač svarbu pažaboti tolesnį viruso plitimą ir kiek įmanoma suvaldyti dezinformacijos ir nepagrįstos baimės skatinamą visuotinę paniką. Specialistai, nagrinėję SARS viruso poveikį Honkonge, nustatė, kad daugiausia neigiamo poveikio ekonomikai padarė nekoordinuoti ir kartais panikos skatinami nebūtini privačių asmenų veiksmai, pavyzdžiui, tam tikros vietovės palikimas ar perteklinis kontaktų su kitais žmonėmis atsisakymas. Tad šiandien reikalinga prasimanymus išsklaidanti, užtikrinta komunikacija, laiku priimami būtini sprendimai, suderinti veiksmai tarp šalių.

Autorė yra Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė