Beveik tris mėnesius Trišalėje taryboje vykstantis šokis aplink minimalios mėnesio algos (MMA) nustatymą kitiems metams reikalauja atskiro komentaro. Vyriausybės siūlomas 20 eurų MMA pakėlimas netenkina profesinių sąjungų, kurios siekia, kad ji kiltų 50 – iki 450 eurų. Nors dauguma piliečių mano, jog ir 50 eurų yra gerokai per mažai.
Pernai, kai darbdavių, profesinių sąjungų ir vyriausybės atstovai nusprendė MMA kelti pagal tam tikrą formulę, esą taip išvengiant politikavimo, buvo lengvai atsikvėpta. Deja, pabandžius tą formulę pritaikyti praktiškai, paaiškėjo, kad be politikavimo – niekur. Skaičiais taip pat įmanoma manipuliuoti, ir formulėje kintamuosius galima „įdarbinti“ taip, kad rezultatas būtų toks, kokio siekiama.Formulė, rodos, visai paprasta – MMA turėtų būti 45-50 proc. nuo vidutinės mėnesio algos (VDU). Kad politikavimu net nekvepėtų, tiek profesinių sąjungų, tiek darbdavių atstovai sutiko į pagalbą pasitelkti nešališkus ekspertus – Lietuvos banko (LB) specialistus. Nesiimsiu čia vertinti, kiek šios institucijos vaidmuo minimame procese yra nešališkas, tačiau pirmąjį kartą pasiūlyta į formulę imti net ne einamųjų metų, o 2017 m. VDU. Suprantama, profesinės sąjungos kategoriškai su tuo nesutiko, nes nustatant minimalią algą 2019 m. ir VDU turi būti toks, koks prognozuojamas tiems metams.
Tada Lietuvos banko ekspertai pasiūlė kitą VDU apskaičiavimo metodiką, kurią Europos statistikos agentūra „Eurostat“ taiko norėdama palyginti visų ES šalių, nustatančių nacionalinį atlyginimo minimumą, duomenis. Imamas tik bazinis VDU, nurodomas darbo sutartyse, be nereguliarių priedų. Sėkmė čia tik tokia, kad su Lietuvos banku ir Vyriausybe jau nekyla ginčų, kurių metų VDU reikėtų imti, nes visi sutinka, kad reikia naudotis 2019 metų VDU prognoze. Tačiau ir antruoju LB pasiūlytu metodu skaičiuojant išeina, kad MMA nuo kitų metų turėtų kilti tik iki 420 eurų.
Taigi, kas yra VDU?
Darbo kodekse nurodyta, jog darbuotojo darbo užmokestį sudaro: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis; papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; priedai už įgytą kvalifikaciją; priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atl
Susiję straipsniai:
- L. Zasimavičius. Darbuotojų kova: Dovydas prieš Galijotą?
- Didinami ir minimalieji darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientai
- X ir Y kartų darbuotojų skirtumai – iššūkis personalo specialistams
- Didės mažiausiai uždirbančių viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai
- Seimas papildė darbuotojų iš trečiųjų šalių atvykimo į Lietuvą tvarką
- Profsąjungos pasmerkė Vyriausybę
- Struktūrinius pokyčius Vyriausybė pradeda nuo savęs
- Vyriausybė siūlo supaprastinti žemės pirkimo tvarką
- Vyriausybė imasi veiksmų gerinti investicinę aplinką šalyje
- A.Akstinavičius. Progreso nebus
- D. Paukštė. Darbdaviai nori tik pigių juodadarbių
- D. Paukštė. Krokodilo ašaros dėl profsąjungų
- V. Rubavičius. Rinkimų spindesys ir liūdesys
- D.Paukštė. Ką reiškia rinkėjui seiminių partijų pažadai didinti MMA?
- A.Akstinavičius. Nesipildančios pranašystės
- P. Gylys. Grįžkit į Sodros glėbį, vaikai paklydėliai!
- D. Paukštė. Po pasaulį – tuščiomis padangomis
- D. Paukštė. Diskutavome apie Darbo kodekso projektą, kurio akyse nematėm
- A. Černiauskas. Žaidimas į vienus vartus, arba ko nori profesinės sąjungos
- V. Vingrienė. Socialiniai darbuotojai – be teisių, tačiau įpareigoti ir „kalti“. Ar ne metas reformoms?
- R. Baškienė. Nenorime emigracijos? Didinkime algas, mažinkime mokesčius
- A. Černiauskas. Profesinės sąjungos – didesnės nei partijos
- V. Sutkus. Regionų plėtroje darbo vietų kūrėjams – tik simbolinis vaidmuo
- Konferencijoje Seime – iniciatyva didinti piliečių dalyvavimą valstybės valdyme (dienotvarkė)
- Po svarstymo pritarta siūlymui ilgai dirbusiems ir atleidžiamiems asmenims numatyti papildomas finansines garantijas
- Visuomenininkai ragina vetuoti naująjį Darbo kodeksą
- Seimas po svarstymo pritarė naujojo Darbo kodekso pakeitimams
- Pensijų reformos grimasos: dirbantieji praras milijardus eurų
- Siūloma minimalią mėnesinę algą didinti iki 420 eurų
- Rizikuojame, kad mokesčių reforma bus naudinga tik daug uždirbantiems
Kai išgirsit, jog Vyriausybė priėmė nutarimą, kad darbdavys samdinio pageidavimu PRIVALO atlyginomą mokėti GRYNAIS – tada žinokit kad jau turim ne turtuolių interesus ginačią valdžią, bet darbo žmonių.
Vakariniame ES pakraštyje MMA (į rankas) – 1266e.
Lietuviškame ES pakraštyje MMA (į rankas) – 361e.
Išvada:
aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į konclagerį.
P.S. maisto bei daiktų kainos, bemaž, panašios abiejuose ES pakraščiuose.
Nuo 2018 sausio 1, vyriausybė jau apiplėšė pačius silpniausiuosius darbininkus, kai atsirado sodros grindys. Ši vyriausybė dar labiau plėšikauja, nei buvusiosios.
Manau, kad profsąjungos neturi teisės kalbėti visų Lietuvos dirbančiųjų vardu!
Ką jos atstovauja? Vieną-kitą procentą dirbančiųjų? Tad kopkią teisę jos turi kalbėti mūsų, Lietuvos daugumos dirbančiųjų vardu, kurie nieko bendro nenori turėti su profsąjungomis.
P.s., o šiai simpatiškai merginai rekomenduočiau neprisidėti prie tokių kairuoliškų organizacijų veiklos. Net ir jų pirmininko postas galbės niekam nedaro. Veikiau atvirkščiai… (asmeniškai man būtų gėda net priklausyti profsąjungoms).