Nemokamos bakalauro studijos – tikrovė ar svajonė?

Sausio 23 d. Kaune vykusioje Aukštųjų mokyklų mugės panelinėje diskusijoje aptarti nemokamo bakalauro poreikio bei galimybių jį turėti susėdo Vyriausybės, švietimo politikos formuotojų, aukštųjų mokyklų, studentų ir moksleivių atstovai.

Visiškai nemokamų studijų būti negali

Vieno iš pagrindinių nemokamo bakalauro studijų koncepcijos iniciatorių, LR Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininko akademiko prof. Eugenijaus Jovaišos teigimu, sprendimas padaryti nemokamą bakalaurą buvo priimtas laiku. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į siaurėjantį aukštąjį mokslą, kas ypač jaučiama koleginiame sektoriuje bei skaudžiausiai atsiliepia Lietuvos regionuose.

Pasak idėjos iniciatoriaus, įgyvendinimo eiga yra pakankamai sudėtinga dėl esamų konstitucinių apribojimų, finansinių bei bendrojo ugdymo sistemos problemų. Norint turėti aukšto lygio aukštąjį mokslą reikia turėti aukšto lygio bendrąjį ugdymą. Deja, aukšto lygio bendro ugdymo mes neturime.

Jovaišą papildė ir ŠMSM viceministras prof. Valdemaras Razumas, kurio nuomone, nemokamo bakalauro pavadinimas nėra labai sėkmingas ir tikslus. Pasak viceministro, reikėtų kalbėti apie tai, kad politikai stengiasi, jog aukštajam mokslui būtų skirta daugiau lėšų ir jis taptų labiau prieinamu moksleiviams.

Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad moksleiviai turi teisę mokėti už mokslą, o tai reiškia, kad jei aukštojo mokslo institucija turi pakankamą infrastruktūrą, o valstybė neskiria pakankamai lėšų finansuoti moksleiviams studijų, aukštoji mokykla turi teisę imti mokestį už studijas. Tad 100% nemokamo bakalauro tiesiog teisiškai Lietuvoje negali būti, kol yra dviejų rūšių studentai – valstybės finansuojami ir norintys studijuoti savo lėšomis.

Kalbant apie reikalavimus studijuoti aukštosiose mokyklose, viceministro teigimu, šiuo metu pagal mokslo ir studijų įstatymą, norint studijuoti valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje, privaloma išlaikyti vieną valstybinį brandos egzaminą. Nuo 2019 m., norint studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje, reikia išlaikyti tris brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir užsienio kalbos. Be to, stojant į universitetus vidurkis turi siekti 40, į kolegijas – 25 balus. Taip pat skaičiuojamas 5 geriausių brandos egzaminų pažymių vidurkis. Universitetams jis turi būti ne mažesnis nei 7, o kolegijoms – 6.

LAMA BPO atlieka įvairius skaičiavimų modeliavimus ir yra svarstoma, kaip galima būtų patenkinti daugiau studentų pageidavimų, turint papildomų lėšų. Pavyzdžiui, vienas iš būdų – netaikyti reikalavimo laikyti trijų valstybinių egzaminų stojant į valstybės finansuojamas vietas. Taip pat vis garsiau pasigirsta siūlymų, leisti pačioms aukštosioms mokykloms nustatyti reikalavimus ir reguliavimą.

Nemokamas bakalauras turi spręsti ir socialines problemas

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidento ir Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus prof. Eugenijaus Valatkos nuomone, nemokamų bakalauro studijų idėja ir studijų prieinamumo didinimas yra tam tikras socialinių problemų sprendimas. Klausimas yra kompleksinis, kuris susideda iš demografinių problemų, emigracijos, teisėtų abiturientų lūkesčių, norint studijuoti norimoje studijų kryptyje.

Profesoriaus nuomone, diskutuojant apie naują finansavimo būdą, reikia kalbėti ir apie sutartis su aukštosiomis mokyklomis. Taip pat atsižvelgti į socialiai jautrias šeimas, nes yra nemažai pavyzdžių, kur moksleivių balas yra tikrai aukštas, tačiau galimybės studijuoti didmiestyje dėl finansinių šeimos galimybių yra labai apribotos. Tą patvirtina ir kai kurių aukštųjų mokyklų sprendimai skirti papildomas stipendijas.

Galiausiai yra krepšelių vaikymosi problema, apie kurią yra kalbama jau daugelį metų ir yra jaučiamas akademinės bendruomenės spaudimas, kad kokybės sąskaita yra išlaikomas finansavimas.

Pasak Lietuvos Studentų sąjungos (LSS) prezidento Eigirdo Sarkano, nemokamas bakalauras yra jau dabar ir tai yra apibrėžta. Problema čia tame, kad proporcijos tarp studentų studijuojančių valstybės lėšomis ir savo lėšomis, susilygino, o tai nėra gerai. Jei atsiranda papildomų lėšų prieinamumui didinti – turi keistis ir tos proporcijos.

Atsiradus papildomam finansavimui, reikia kalbėti ir apie reikalavimus stojantiesiems, kurie nėra vienodi visiems. Pirmiausia, jie skiriasi stojantiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas, taip pat skiriasi reikalavimai skirtingais metais baigusiems moksleiviams. Tokia padėtis nėra gera ir tam tikra prasme net diskriminacinė.

„Kalbant apie prieinamumo sistemą, turime kalbėti ir apie reikalavimus. Turime visą daugybę skirtingų teisės aktų, kurie turi keistis, jei norime, kad ji būtų kokybiška. Visada Lietuvos siekis buvo turėti bent jau 40% aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių. Jį ir turime, tačiau su dabartiniu prieinamumu matome, kad per artimiausius 5-10 m. skaičius kris ir mes nebūsime tarp lyderiaujančių valstybių“ – minėjo LSS vadovas.

Moksleivių sąjungos prezidentės Saros Aiškinytės teigimu, nemokamų bakalauro studijų pavadinimas sukelia labai didelių lūkesčių moksleiviams, kurie nesigilina į kiekvieną aktą ar kablelį. Atrodo, jog jie turės galimybę studijuoti nemokamai. Sukuriamas labai pozityvus lūkestis, kuris neatitinka tikrovės ir tada automatiškai yra nusiviliama.

Moksleiviams trūksta aiškios informacijos, koks viso to tikslas, kokia pagrindinė žinutė? Neaiški informacija tikrai nepadeda susitelkti ir taip sudėtingu laikotarpiu paskutinių klasių moksleiviams.

Daugiau galių aukštosioms mokykloms

Lietuvos Švietimo Tarybos pirmininkės Saulės Mačiukaitės-Žvinienės nuomone, stojant į aukštąsias mokyklas, turi būti keliamas reikalavimas bent 3 laikomiems valstybės brandos egzaminams. Atsižvelgus į prieinamumo iššūkį, Lietuvos Švietimo Taryba siūlo laisvą jų pasirinkimą. Jei asmuo nori studijuoti humanitarinius mokslus, tada jis rinksis vienus egzaminus, o jei nori studijuoti technologinius – kitus.

Taip pat reikia pradėti kalbėti ir apie aukštųjų mokyklų brandą bei jų galimybes prisiimti atsakomybę, nustatant minimalius reikalavimus bei apsisprendžiant, kokius jie studentus nori matyti. Tačiau ministro rankose turėtų likti atsakomybė nustatyti minimalų balą, nes visgi valstybė turi turėti galimybę reguliuoti ir formuoti tam tikrų specialistų valstybės poreikį.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidento ir Kauno technikos kolegijos (KTK) direktoriaus Nerijaus Varno teigimu, LKDK, ieškodama veiksmingo sprendimo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai raštu jau teikė savo siūlymus.

Matoma labai aiški padėtis kolegijų sektoriuje, ypač po 2019 metų priėmimo. Vienose kolegijose dėl nustatytų reikalavimų stojantiesiems pirmakursių sumažėjo 10%, kitose – net 50% ir daugiau. Tad, norint išsaugoti sėkmingai veikiančią binarinę Lietuvos aukštojo mokslo sistemą, kuri turi savo tikslą – kolegijos rengia praktikus, o universitetai labiau į tyrimus ir mokslą orientuotus absolventus, jau šiandien reikia galvoti apie reikalavimus stojantiesiems ir jų paskirstymą, kad išlaikytume sistemoje tvarką.

Siekiant šių tikslų, reikėtų nesudaryti sunkumų norintiems studijuoti ir anksčiau baigusiems bendrojo ugdymo mokyklas. Turėtų būti taikomi vienodi reikalavimai visiems. Be to, kolegijoms turėtų būti suteikta galimybė skaičiuoti mokyklinį lietuvių kalbos brandos egzaminą stojantiems į valstybės finansuojamas vietas, nes tai leistų padidinti bakalauro studijų prieinamumą, ypač regionuose. Taip pat reikia išlaikyti tvarką tarp reikalavimų stojantiems į kolegijas ir universitetus. Turint tokius įrankius, aukštojo mokslo sektorių galėsime sutvarkyti ir tinkamai panaudoti skiriamas papildomas lėšas studijoms.

„Negalima pamiršti ir valstybės poreikio bei jo planavimo. Šiandien dažnai institucijos, kalbėdamos iš savo pozicijų, galvoja tik apie tos institucijos išlikimą ar klestėjimą. Tačiau, jei pažvelgtume iš valstybės pozicijos, turėtume turėti visai kitą požiūrį. Turime aiškiai matyti specialistų poreikį iš verslo ir viešojo sektoriaus bei galvoti, kaip ir kur juos reikėtų ruošti. Pavyzdžiui, gydytojus, be abejo, turime rengti universitetuose, tačiau slaugytojus – kolegijose. Architektus puikiai ruošia universitetai, bet statybos aikštelės vadovus – kolegijos. Tai leistų sutaupyti skiriamas lėšas, nes skirtumas tarp parengto specialisto kainos universitete ir kolegijoje ženkliai skiriasi. Sutaupytas lėšas būtų galima investuoti į didesnį studijų prieinamumą“ – sako LKDK prezidentas.

Aukštąjį išsilavinimą turinčių skaičius mažės

Pasak Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjo Pauliaus Baltoko, jeigu mes dabar džiaugiamės, kad mūsų valstybėje yra 70% ir daugiau asmenų turinčių aukštąjį išsilavinimą, tai su dabartiniais stojimų rezultatais šis procentas pakankamai greitai ženkliai sumažės.

Šįmet į valstybės finansuojamas vietas buvo priimta beveik 12 000 studentų. Ne visi jie buvo šių metų abiturientai. Iš 26 000 baigusių mokyklas tik apie 54% stojo į aukštąsias mokyklas ir tik dalis pateko į valstybės finansuojamas vietas.

Jei ši padėtis tęsis – netrukus lauks tam tikri iššūkiai ir aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių vidurkis kris žemiau 40% Europos vidurkio, o įprastai Europoje, be didesnių išimčių, tokiose šalyse kaip Lietuva, aukštasis mokslas yra finansuojamas valstybės.

Baltoko teigimu, taip pat dažnai yra pamirštamas ir dar vienas labai svarbus aspektas – asmeninis žmogaus poreikis, ką jis nori studijuoti ir tokio poreikio reikšmė. Puikus pavyzdys – 2018 m. buvo skirta daugiau valstybės finansuojamų krepšelių ir aiškiai matomas valstybės poreikis, tačiau jis išsiskyrė su asmeniniais interesais.

Panaši padėtis buvo ir praeitais metais, tik liko mažiau krepšelių. Tad turi atsirasti ne tik daugiau valstybės finansuojamų krepšelių, bet ir mechanizmų, pvz. stipendijų, skatinančių asmenis stoti į valstybei reikalingas specialybes, tokias kaip inžinieriai, technologai, mokytojai ar filosofai.