Lietuvoje įteisinama nauja specializuoto ugdymo mokykla – klasikinio ugdymo gimnazija. Tokia nauja nuostata papildomos Mokyklų tinklo taisyklės. Šis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pasiūlytas pakeitimas įteisintas Vyriausybės nutarimu.
„Šiais Mokyklų tinklo pataisų papildymais atliepiame mokinių, linkstančių į humanitarines disciplinas, poreikį, plėtojame mokyklų įvairovę“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.
Klasikinėje gimnazijoje mokiniai, be įprastinių dalykų, mokytųsi lotynų ir senovės graikų kalbų, filosofijos ir menų. Į šias specializuoto ugdymo krypties gimnazijas mokiniai būtų priimami atrankos būdu. Mokinių atrankos tvarką nustatytų savivaldybės, vadovaudamosi švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais priėmimo bruožais.
Numatoma, kad 2026–2027 mokslo metais galėtų būti įsteigta iki 3 klasikinių gimnazijų, kuriose galėtų mokytis apie 2 000 mokinių. Lietuvoje dabar veikia inžinerinio ugdymo, sporto, ir menų specializuoto ugdymo krypties programas įgyvendinančios mokyklos.
Vyriausybės nutarimu taip pat patikslintos mokyklų veiklos bruožų reikšmės, pavyzdžiui, nustatyti, kad mokyklos ugdymo planas turi būti derinamas ne su savivaldybės administracijos direktoriumi, o su švietimo padalinio vadovu, kaip kad praktiškai dabar ir vyksta.
Kaip mokyklos atitinka nustatytus veiklos bruožus, tikrina Nacionalinė švietimo agentūra. Tikrinant paaiškėjo, kad mokykloms kai kurių bruožų nustatytos kiekybinės reikšmės nėra pakankamai aiškios, vienaip jas supranta mokyklos, kitaip – tikrintojai. Dabar kiekybinės reikšmės bus aiškesnės, nedviprasmiškos, atitinkančios mokyklų poreikius.
