Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Apie maistažoles ir saldažoles – lietuviškus prieskonius

Birutė Litvinaitė, www.valstietis.lt
2019-12-29 13:00:19
0
Apie maistažoles ir saldažoles – lietuviškus prieskonius
Pušies šaka | alkas.lt nuotr.
Pušies šaka | alkas.lt nuotr.

Žolininkas-farmacininkas, knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ autorius Marius Lasinskas, paklaustas, kokius prieskonius rekomenduotų vartoti norintiems išvengti peršalimo arba lengviau jį įveikti, nedvejodamas sako: maistažoles ir saldažoles, pačių surinktas, apdorotas ir sumaltas. Tai yra daug geresnė pirktinių prieskonių alternatyva.

Prieskoniai auga šalia

Prieskoniai, kaip ir vaistažolės, gali būti ir maistas, ir vaistas, nelygu kokia vartojama dozė, – pasakoja žolininkas.

„Jei paprastąjį raudonėlį – lot. Origanum vulgare – vartosime dideliais kiekiais, jis gerins virškinimą, gydys peršalimą, veiks kaip antioksidantas. Jei vartosime kaip prieskonį, žiupsneliais, jis gerins maisto skonį, juslines savybes, šiek tiek pagerins virškinimą“, – pasakoja žolininkas ir prisimena, kaip vienas bičiulis jam pasigyrė parduotuvėje nusipirkęs „oregano“ prieskonių. Brangiai sumokėjęs, bet taip gražiai tas pavadinimas skambėjęs.

„Sakau jam: paskaityk, kas pakelio kitoje pusėje parašyta. Juk tai raudonėlis, sode po langais pas tave auga, o tu perki. Kartais mes, nežinodami lotyniškų ar angliškų pavadinimų, susigundome neva neįprastais prieskoniais“, – šypsosi M.Lasinskas.

Kieme vasarą žolininkas ragina prisiskinti ir medetkų žiedlapių – jie, vartojami mažais kiekiais, tarnauja kaip šafrano pakaitalas. Be to, vietoj ciberžolės jų galima dėti į ryžius ar sriubas – šiuos irgi nudažys oranžine spalva, suteiks gerą skonį ir kvapą.

Lietuviškus pačių pasigamintus prieskonius M.Lasinskas vadina maistažolėmis. „Paimi augalą, kokį turi, – kiaulpienės, garšvos lapą, raudonėlį, dilgėlę ar serbento lapą, susidžiovini, kad spalva ir kvapas liktų, kol ima trupėti tarp pirštų, per kiaurasamtį brūkšt brūkšt – ir subyra smulkios dalelės per akutes į lėkštelę. Stambesnės liks arbatai, o smulkios tarnaus kaip maistažolės, lietuviški prieskoniai. O jei nori turėti saldažolių, imk mėtą, melisą, anyžinį lofantą, kitų kvapnių žolelių – ir dėk į pyragą, ledus, kur tik nori.“

Vertingesni nei pirktiniai

Žolininko nuomone, pačių pasigaminti prieskoniai daug vertingesni nei pirktiniai. Mat, anot jo, pirktiniai, esantys prekybcentriuose, sumalti Brazilijoj, Indijoj ar Ispanijoj, paskui, kol atkeliauja iki mūsų, pastovi gal pusę metų, o dar į juos gali būti įdėta kancerogeninių dažų, kad spalva nedingtų. Ir gauni ne maistą ir ne vaistą, o nežinia ką. Sumaltos žolelės geriausią poveikį turi pirmus du vartojimo mėnesius.

Tad reikia tik valios ir fantazijos, ir sveikatinančiais prieskoniais gali pasirūpinti pats, – mano M.Lasinskas.

„Pavyzdžiui, vietoj prieskonių galime naudoti dilgėlių sėklas. Rudeniop, kai jos sunoksta, pakiši ranką po šakele, ir jos pačios į delną subyra. Sudedi į švarų stiklainį, daugiasluoksnį maišelį ar kokį sausą indą, kad nebūtų drėgmės – ir prieskonių lentynoje turi dilgėlių sėklų. Valgai sriubą – įbarstyk šių sėklų. Sriuba bus skanesnė, be to, gausi kalio, magnio, geležies, folio rūgšties. Kad tų mineralų gautum daugiau – gali dar šaukštelį į burną įsidėti, bus kaip maisto papildas.“

Kur dėti eglutės spyglius

Pasibaigus žiemos švenčių laikotarpiui, prie šiukšlių konteinerių sugula Kalėdų eglutės. Deja, daugelis nežino, kad eglutė gali duoti ne tik džiaugsmo sielai, bet ir sveikatos kūnui. Jei žmonės žinotų tam tikrus receptus, eglučių lengva ranka neišmestų.

Spygliuočiai – itin vertingas augalas šaltuoju metų laiku. Gruodį, sausį bei vasarį renkami spygliai pasižymi priešuždegiminėmis, kosulį slopinančiomis, organizmo atsparumą stiprinančiomis savybėmis. Tiesa, spygliai kai kam gali kelti rūgštingumą, todėl tuščiu skrandžiu jų geriau nevartoti. M.Lasinskas pataria pasidaryti spyglių arbatos, sumaltų spyglių dėti į žalią kokteilį, o jei spyglius išdžiovinsi ir sumalsi į miltukus – turėsi prieskonį, kuriame gausu vitamino C.

Kaip pasigaminti spyglių arbatos? Pušies, eglės ar kadagio spyglius sudėti į termosą, užpilti karštu vandeniu, 4 val. arba visą naktį palaikyti ir tuomet gerti. O jei spyglius sumalsime – užteks palaikyti iki 2 val.

Galima pasidaryti ir spyglių nuoviro: pripilti vandens į puodą ir į jį įstatyti mažesnį puodą, į kurį įdėta sauja bet kurio spygliuočio (eglės, pušies ar kadagio) spyglių ir įpiltas litras vandens. Šildyti ant silpnos ugnies apie 30 minučių, paskui uždengus palaikyti dar 30 minučių. Kai atvės, gerti po 1–2 arbatinius šaukštelius per dieną su medumi. Nuovirą dar galima pilti į kūno temperatūros vandens vonią ir joje po 10–15 minučių pagulėti kelis kartus per savaitę.

O kaip panaudoti Kalėdų eglutę? M.Lasinskas rekomenduoja kartkartėmis nuo jos nusiskinti vieną kitą spyglį, dėti tiesiai į burną ir kramtyti. Nukritusius spyglius susišluoti, pasidaryti nuovirą ir pagulėti jo vonelėje. Spygliuočių vonios stiprina bei ramina nervus, lengvina kvėpavimą, gerina odos būklę, mažina reumatinius skausmus.

Vietoj imbiero – krienai

Daugelis mūsų peršalę tarkuojame imbiero arba ciberžolės šaknį, dedame citrinos bei medaus ir geriame arbatą. Tačiau žolininkas M.Lasinskas sako, jog turime puikią imbiero alternatyvą – lietuviškus prieskoninius augalus krienus bei ajerus. Dar ne vėlu jų išsikasti.

„Ajeras – stiprus augalas, įsimetus gabalėlį į burną veikia sutraukiančiai, dezinfekuoja. Jei puola virusai – galima ir krieno pauostyti. O per Kalėdų ir Naujųjų metų šventes suvalgykime šaukštą krienų – nereikės nė imbiero.“

Jis pataria pasigaminti ir krienų traškučių. Iškasame šaknį, švariai nuplauname su šveistuku arba nulupame žievelę. Supjaustome kuo plonesniais griežinėliais ir sudžioviname 60 laipsnių temperatūroje. Dedame traškučius po liežuviu ir kramtome. Kad būtų skaniau – galime užsitepti medaus.

Tačiau veiksmingiausi krienai bus, jei juos valgysime šviežiai sutarkuotus.

Kas „pašviesina akis“

Iš priešgripinių augalų M.Lasinskas ypatingą dėmesį siūlo atkreipti į šeivamedžio ar kadagių uogas. Šeivamedžio žiedų arbata – pagrindinė arbata nuo gripo. Galima užsiplikyti žiedų ir gerti jų arbatą, galima žiedų ar uogų sumalti į miltukus ir ragauti užgeriant vandeniu. „Svarbu, kad į pilvą patektų“, – sako jis. Per dieną nuo gripo išgerti 1–2 litrus arbatos. O uogų kramtymas – puiki apsauga nuo virusų.

„O kadagio uogos – puikus prieskonis, dar „pašviesina“ akis, kaip sakydavo gydytoja Eugenija Šimkūnaitė. Dvi uogas suvalgai – dešine akim geriau matai, dar dvi – ir kaire, – juokauju. Bet kadagio uogos tikrai gerina regėjimą. Galima jų valgyti po uogelę septynias dienas, tris dienas daryti pertrauką, o tada pakartoti. Šios prieskoninės uogos gerina kraujotaką, todėl teigiamai veikia ir akis. Tiesa, jos gali kelti skrandžio rūgštingumą, daug jų valgyti nepatariama nėščiosioms.“

Tepaliukas nuo visko

Savo knygoje „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ žolininkas-farmacininkas pateikia šį receptą.

„Paimk pušies, eglės ar kadagio spyglių (gali bandyti iš šviežių spyglių, bet dažnai nepavyksta dėl per didelio vandens kiekio juose, todėl gali keletą dienų spyglius padžiovinti), gerai sutrink tarp delnų arba grūstuvėje.

Stipriai sutrintus spyglius sudėk į tamsaus stiklo indą ir užpilk aukštos kokybės aliejumi (saulėgrąžų, linų sėmenų, alyvuogių ar kitu) taip, kad spygliai būtų iki viršaus apsemti. Mišinį užkimšk ir gerai supurtyk, padėk ant radiatoriaus arba kitoje šiltoje (bet ne karštoje) vietoje ir laikyk 2–3 savaites, kiekvieną dieną vis supurtydamas. Po 2–3 savaičių atkimšk butelį – pakvips pušynu, eglynu ar kadagynu, tuomet nukošk ir liks tik klampus skystis – „spygliuočių fitolis“ arba lietuviškai – „spygliuočių aliejinė ištrauka“. Šią ištrauką vėl supilk į tamsaus stiklo indą ir laikyk vėsioje vietoje ar šaldytuve apie metus. Šia aliejine ištrauka galite tepti panosę vaikučiams nuo slogos, o suaugusiems ir į nosies landas. Galite apsaugoti odą nuo nušalimo, o sutrūkinėjusią, sausą odą, suskilinėjusius padus, skaudamus sąnarius gerai įmasažuokite, užriškite vilnoniu audeklu ir eikite miegoti – nuims skausmus, uždegimą.

Mažiems vaikučiams pirmiausia galite padaryti testą dėl tepaliuko toleravimo: patepkite mažą plotelį ant riešo odos ir jeigu po 20 minučių neparausta oda, neniežti, vadinasi, tinka naudoti.“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Septyni klausimai apie gripą
  2. Pasaulis mini supratimo apie antibiotikus savaitę
  3. Šiandien minima Europos supratimo apie antibiotikus diena
  4. Stebuklingas vitaminas C ir kiti pramanai apie gripą bei peršalimą
  5. Sergamumas peršalimo ligomis Lietuvoje išlieka panašus į pernykštį
  6. Lietuvoje peršalimo ligomis sergama šiek tiek mažiau nei pernai
  7. Gripo epidemija apėmė penkiolika šalies savivaldybių
  8. Gripo epidemija: kaip jai pasiruošti ir nepainioti gripo su peršalimu?
  9. Nepriimti ligos kaip lemties
  10. Atšalus orams, būtina pasirūpinti sveikata
  11. Dauguma gyventojų neskiria peršalimo nuo gripo
  12. Kaip išlikti sveikiems, neprarasti jėgų ir geros nuotaikos rudenį
  13. Kaip pasirūpinti sveikata gripo sezono metu?
  14. A. Butkevičius dėl ligos nevyks į Aziją
  15. Ką svarbu žinoti nušalus?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla Salų dvare
Etninė kultūra

Į Salų dvarą kviečia XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla

2025 07 01
Autobusas
Lietuvoje

Nuo liepos sostinėje keičiasi kelionių kainos

2025 07 01
Pasitarimo dalyviai | lzs.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų

2025 07 01
Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis

2025 07 01
Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Pinigai
Lietuvoje

Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vilna apie Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • >+++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Rimvydas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Į Salų dvarą kviečia XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla
  • Nuo liepos sostinėje keičiasi kelionių kainos
  • Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų
  • M. Purvinas. Prūsijos kunigaikštystės nuopelnai lietuvybei

Kiti Straipsniai

Daržovės, česnakai

Prieskoniai gali tapti natūralia pagalba medžiagų apykaitai

2025 06 22
Arančinai

10 patiekalų, kuriuos būtina paragauti keliaujant

2025 03 01
Gripas

Kaip teisingai gydyti peršalimo ligas?

2025 02 15
Termometras, vaistai | pixabay.com, ds 30 nuotr.

Kad vaistai nuo peršalimo nepakenktų sveikatai

2025 02 07
Gripas

Kaip atskirti gripą, peršalimą ir COVID-19 bei kuo juos gydyti?

2025 01 11
Tirpi arbata

Kaip ajurveda padeda gydyti peršalimą ir kosulį

2025 01 10
Peršalimas | ehowremedies.com nuotr.

Ką daryti peršalus?

2024 11 25
Sveikata | pixabay.com, Bru-nO nuotr.

Ruduo ir žiema – nebūtinai ligų pranašas

2024 11 24
Maudynės lediniame vandenyje: nauda ar pavojingas stresas? | berta.lt nuotr.

Maudynes šaltame vandenyje planuokite apgalvotai

2024 11 01
Kavamedis | pixabay.com, Mciariaco nuotr.

Kai kava ne tik kava: praverčia buityje ir maisto gamyboje

2024 10 20

Skaitytojų nuomonės:

  • Vilna apie Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • >+++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Rimvydas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
twitter.com/APUkraine nuotr.

Ukrainos valdžia ir prorusiški teroristai apsikeitė kaliniais (nuotraukos, video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai