Sekmadienio sakmė. Kodėl medžiai nebešneka? (0)

Ąžuolas | R. Balkutės nuotr.

Ąžuolas | R. Balkutės nuotr.

Senybėj medžiai ūturdavo (kalbėdavo). Kai nueina, būdavo, jų kirst, tai prašysis, prašysis, kad jų nekirstų, kad jau ir daturėt nebemožna dėl jų prašymo.

Sakydavo: „Ai nekirsk tu manęs, palik tu mane, eik prie kito!“.

Prie kito nueini – kitas prašos nekirst.

Kad taip nebūtų, tai Dievas padarė, kad anie negalėtų ūturti.

[Lietuvių išminties knyga, sudarė Jonas Trinkūnas, Vilnius, 2015 m.]

***********

Bet yra žmonių, kurie vis dar girdi medžių kalbą.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Kultūros paveldas, Mes baltai, Nuomonių ratas, Sekmadienio sakmė, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: