Laisvės premija skirta Laisvės kovų dalyviui Albinui Kentrai (5)

Albinui Kentrai įteikta Laisvės premija | lrs.lt nuotr.

Gruodžio 5 d. Seimas, vadovaudamasis Laisvės premijų komisijos sprendimu, nutarė 2019 metų Laisvės premiją paskirti Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai. Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 88 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 1 Seimo narys.

Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Laisvės premija rezistentui, politiniam kaliniui, Lietuvos „Atgimimo“ metraštininkui A. Kentrai bus įteikta Laisvės gynėjų dieną – 2020 m. sausio 13-ąją.

2019 m. kovo 11 d. iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime A. Kentrai už nuopelnus Lietuvai buvo įteiktas visuomeninių organizacijų apdovanojimas – skulptūrėlė „Žinia“.

Praėjusiais metais Seimas 2018 m. Laisvės premiją skyrė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei: Jonui Čeponiui, Juozui Mociui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui, Vytautui Balsiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Abukauskui.

***

Sauliaus Pečeliūno kalbos ištrauka apie A. Kentros gyvenimą, pasakyta 2019 m. kovo 11 d. iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime

Šilalės garbės pilietis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, 2008 m. kalbos premijos laureatas, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, gimęs 1929 m. kovo 29 d. Gubriuose, Šilalės rajone. 1936–1940 m. mokėsi Šilalės rajono Nevočių pradinėje mokykloje, o 1941–1946 m. – Šilalės gimnazijoje.

Nuo 1944 m. balandžio mėn. – Lietuvos partizanų „Rūtenio“ būrio partizanas Aušra. 1946 m. suimtas, nuteistas Sovietų Sąjungos karo tribunolo, kalėjo Šilalės, Vilniaus kalėjimuose, o nuo 1949 m. – Spasko lageryje.

1954 m. grįžo į Lietuvą iškreipta pavarde Klentra. Dėl tos klaidos per vienus metus Kaune galėjo baigti keturias gimnazijos klases, nes tarnybos nesuvedė, kad čia kitas asmuo – buvo niekuo neužkliuvęs. 1955–1960 m. galėjo Vilniaus universitete studijuoti anglų kalbą ir literatūrą. Baigęs universitetą, 1960–1962 m. mokė anglų kalbos Laurų aštuonmetėje, vokiečių kalbos – Nemenčinės (Vilniaus rajone) vidurinėse mokyklose. 1962 m., būdamas eilinis mokytojas, įstojo į Leningrado (dabartinio Sankt Peterburgo ir per amžius taip vadinto) universiteto aukštuosius pedagogikos kursus, įsteigtus aukštųjų mokyklų dėstytojams. Baigęs dvejų metų studijas galėjo rinktis bet kurią aukštąją mokyklą Sovietų Sąjungoje, kurioje norėtų dirbti, bet pasirinko Vilniaus universitetą.

1965–1995 m. dirbo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto anglų kalbos vyr. dėstytoju. Įkūrė Anglų kalbos audiovizualinį centrą, kad studentai išmoktų šnekamosios anglų kalbos ir suprastų laisvojo pasaulio radijo laidas. Taip buvo pralaužta informacinė skylė geležinėje Sovietų Sąjungos uždangoje. Demokratinių valstybių radijo laidos lietuvių ir rusų kalbomis buvo blokuojamos visoje Sovietų Sąjungoje, o buvusių Antrojo pasaulio karo sąjungininkių transliuojamos anglų ir kitomis kalbomis nebuvo trukdomos. Taip partizaninį Lietuvos pasipriešinimą Albinas Kentra pakeitė neginkluota, kultūrine tautos išlaisvinimo kova.

Nuo 1965 m. ėmė filmuoti svarbius Vilniaus universiteto įvykius. Dabar cituoju ne save, o Albiną. „Mano archyve yra ne viena dešimtmečio Vilniaus universiteto istorija, įskaitant visą pasirengimą 400 metų jubiliejui, kuris buvo minimas 1979 m. Tam skirtų renginių filmuota medžiaga yra 16 milimetrų kino juostose, bet ji dar nė karto nebuvo leista per kino projektorių. Esu sukaupęs didžiulį universiteto studentų kultūrinio gyvenimo archyvą bei daugybę svarbių žinomų Lietuvos ir užsienio mokslininkų pranešimų įrašų“, – viename interviu sakė Vilniaus metraštininkas. Taigi mūsų istorikams dar yra klodų pačioje Lietuvoje.

Prasidėjus Sąjūdžiui, Albinas Kentra fiksavo svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius. Parengė 1991 m. sausio įvykių vaizdo reportažus daugelio kraštų televizijoms. Spaudos rūmų ir kitus puolimus pasaulis pamatė tą pačią dieną.

1994–1996 m. parėmė čečėnų tautos laisvės kovą. Jo archyve įamžinta gausybė renginių Vilniuje, ištisa žymių Lietuvos žmonių galerija. Albinui Kentrai pavyko sustabdyti Vilniaus universiteto perkėlimą iš Senamiesčio į Saulėtekį ir mobilizuoti menininkus universiteto rūmų puošybai. Jo dėka centrinių rūmų ansamblis buvo papuoštas gobelenais, freskomis, mozaikomis, tautine bei istorine tematika, tuo universiteto lankytojai ir studentai gali grožėtis ir šiandien. Sumanymą įgyvendinti padėjo žymūs dailės meistrai: Stasys Eidrigevičius, Rimantas Gibavičius, Šarūnas Šimulynas, Antanas Kmieliauskas, Petras Repšys, Ramutė Jasudytė, Vytautas Valius, Stanislovas Kuzma ir daugelis kitų.

1989 m. drauge su Vytautu Milvydu įsteigė Lietuvos laisvės kovų miško brolių draugiją. Draugijos išsirūpintomis lėšomis atkūrė ir suremontavo istorinį pastatą Vilniaus centre.