Šeštadienis, 5 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Laisvės kovotojui kunigui Juliui Sasnauskui įteikta Laisvės premija

Žydrūnas Mačiukas, www.alkas.lt
2025-01-13 12:21:03
7
2024-ųjų metų Laisvės premija įteikta Juliui Sasnauskui

2024-ųjų metų Laisvės premija įteikta Juliui Sasnauskui | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Sausio 13 d., pirmadienį, Lietuvos respublikos Seime minint Laisvės gynėjų dieną, 2024-ųjų metų Laisvės premija buvo įteikta Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, pogrindinės spaudos leidėjui ir publicistui, Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumo rengėjui ir signatarui, politiniam kaliniui, pirmojo viešo nesankcionuoto mitingo, vykusio 1987 m. rugpjūčio 23 d. prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje, rengėjui ir dalyviui kunigui Juliui Sasnauskui.

Sveikindama laureatą Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininkė Rima Baškienė pabrėžė: „Net gyvendamas griežto režimo sovietinėje sistemoje J. Sasnauskas sugebėjo būti laisvas savo dvasia, nes mintys apie laisvę siejosi su tikėjimu ir drąsa veikti nepaisant spaudimo ar represijų, suvokiant, kad pasipriešinimas sistemai yra ne tik politinis veiksmas, bet ir moralinė pareiga.“

Dėkodamas už apdovanojimą Laisvės premijos laureatas prisiminė rašytojo, visuomenės veikėjo, kunigo Juozo Tumo-Vaižganto žodžius, kuris, dar gyvendamas Stokholme, 1917 metų gale, gavęs kiek paankstintą žinią apie nepriklausomybės paskelbimą pats savęs klausė, kam gi ta laisvė jam reikalinga.

„Atsakymas gražus: „O ar aš žinau? Tik jaučiu, kad negaliu be jos būti. Ir mes negalime be jos. Žiūriu į laisvės kartą, į tuos, kurie gimė ir užaugo jau laisvoje tėvynėje. Ten, tarp jų, kažkur slypi viso buvusio pasipriešinimo prasmė ir grožis. Ten yra apdovanojimas, dar viena premija, džiaugsmo vieta. Ir, jei reikia, atsakymas į klausimą, ar už tokią Lietuva buvo kovojama kone penkis dešimtmečius“, − sakė Laisvės premijos laureatas J. Sasnauskas.

BNS_20190610_GFOT2347_2x3_900dpi.jpg
Kunigas Julius Sasnauskas OFM – 2024 metų Laisvės premijos laureatas 
Vilnius, 2019 m. birželio 10 d. | Fotografė Greta Skaraitienė
BNS foto archyvas. GFOT2347

Šis Seimo sprendimas dėl Laisvės premijos mums dar kartą primena XX amžiaus 8–9 dešimtmečių Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo istoriją. Julius Sasnauskas buvo vienas jauniausių šio pasipriešinimo dalyvių ir vienas aktyviausių radikalios, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo siekius kėlusios pogrindinės tautinės politinės organizacijos Lietuvos laisvės lygos narys. Dvylika metų paskyręs kovai už Lietuvos laisvę, J. Sasnauskas už ją sumokėjo savo laisvės kainą: užbrauktą galimybę baigti mokyklą ir studijuoti pasirinktus mokslus, KGB persekiojimą, kratas ir tardymus, galiausiai – kalėjimą ir tremtį.

Šių biografijos įrašų Julius sulaukė būdamas vos 21-erių. Juliaus Sasnausko pogrindinės veiklos istorija persipynė su ano meto Lietuvos, Baltijos šalių ir Sovietų Sąjungos disidentų Vytauto Bogušio, Birutės Burauskaitės, Petro Cidziko, Roberto Grigo, Kęstučio Jokubyno, Mečislovo Jurevičiaus, Sergejaus Kovaliovo, Algirdo Masiulionio, Marto Nikluso, Viktoro Petkaus, Jono ir Jadvygos Petkevičių, Jono Protusevičiaus, Romualdo ir Angelės Ragaišių, Nijolės Sadūnaitės, Andrejaus Sacharovo, Kęstučio Subačiaus, Vlado ir Genovaitės Šakalių, Sigito Tamkevičiaus, Antano Terlecko, Andriaus Tučkaus, Jono Volungevičiaus ir daugelio kitų istorijomis. Keletas iš jų – S. Kovaliovas, A. Terleckas, S. Tamkevičius ir N. Sadūnaitė – yra ankstesniais metais pagerbti Laisvės premijos laureatai. J. Sasnausko pogrindinio judėjimo veikla nebūtų iki galo nušviesta neprisiminus jo jaunesniosios sesers Leonoros Sasnauskaitės veiklos, lydėjusios metais vyresnį brolį svarbiausiuose pogrindžio darbuose.

Laisvės premijos kontekste taip pat svarbu atminti, kad nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje kunigas Julius Sasnauskas išliko aktyvus kovotojas už tikėjimo, minties ir asmeninę laisvę, šią misiją jis nuosekliai vykdo kaip kunigas ir pranciškonų ordino vienuolis, publicistas, pokalbininkas, konferencijų dalyvis ir radijo laidų vedėjas. Kunigo J. Sasnausko visuomenę telkianti laikysena neabejotinai verta Laisvės premijos įvertinimo.  

Julius Sasnauskas gimė 1959 m. kovo 18 d. vilniečių Eugenijaus ir Dalios Sasnauskų šeimoje, augo su broliu Sigitu ir dviem seserimis Jolanta ir Leonora. Jau vaikystės ir paauglystės metais Julius patyrė sovietinės ideologijos ir tikrovės neatitikimus. Savo prisiminimuose jis rašė: „…Nebuvo labai sunku plaukti prieš srovę. Beveik nuoseklu, dėsninga.

Daug lėmė šeimos aplinka. Namai buvo pilni kažin kokio tarybinės tikrovės dėsnių ignoravimo, antitarybinės ironijos.“ Vienas pirmųjų sukrečiančių įvykių, turėjusių įtakos Juliaus pažiūroms, buvo 1968 metų Prahos pavasaris, kai komunistinės Čekoslovakijos demokratinės pertvarkos buvo nutrauktos, o taikūs visuomenės protestai numalšinti Varšuvos sutarties valstybių tankais. Po to sekė čekų studento Jano Palacho liepsnojanti auka Prahoje ir 1972 metais – Romo Kalantos Kaune, su lydinčiais antitarybiniais jaunimo protestais ir neramumais.

Savo, kaip anuomet ironiškai su klasės draugais vadino, „revoliucinę veiklą“ pradėjęs devintoje klasėje, 1975 metų pavasarį J. Sasnauskas susipažino su kaimynystėje, J. Garelio gatvėje, gyvenusiu politiniu kaliniu Viktoru Petkumi, kuris 14 metų praleido lageriuose. Viktoro Petkaus asmenybė patraukė plačia erudicija, pasakojimais apie partizanų kovas, lietuvių politinių kalinių dalią Vorkutoje, Mordovijoje, oficialiai ideologijai priešingu XX amžiaus Lietuvos istorijos įvykių vertinimu.

Kartu su bendramoksliais Antano Vienuolio vidurinės mokyklos moksleiviais Julius pradėjo patarnauti Mišių metų Šv. Mikalojaus bažnyčioje. Viktoro Petkaus draugijoje susipažino su Antanu Terlecku, Kęstučiu Jokubynu ir kitais politiniais kaliniais, kurie atvėrė alternatyvią tikrovę, supažindino su nelegalia pogrindine spauda, organizuotu pasipriešinimu, davė pirmąsias disidentinės veiklos pamokas – leidinį „Lietuvos SSR baudžiamojo proceso kodekso komentaras“ ir garantuotą pažadą, „kad pasodins“. Tačiau, pasak Juliaus, labiausiai motyvavo A. Terlecko žodžiai: „Laisvės kovotojai, o ne režimo kolaborantai kuria Lietuvos istoriją.“ Kas būdamas septyniolikos negeistų tokių žygdarbių!

Draugystė su disidentais, mokykloje viešai reiškiami įsitikinimai greitai atkreipė partinių funkcionierių ir valstybės saugumo (KGB) dėmesį. Prasidėjo pirmosios represijos: 1976 m. kovo 19 d. ir balandžio 4 d. Julių kartu su keliais bendramoksliais tiesiai iš pamokų išsivežė ir tardė valstybės saugumo darbuotojai. 1976 metų vasarą, pabaigę 10 klasių Julius Sasnauskas, Vytautas Bogušis, Andrius Tučkus ir Algirdas Masiulionis buvo pašalinti iš Antano Vienuolio vidurinės mokyklos be teisės toliau mokytis dieninėse mokyklose.

1976 m. lapkričio 4 d. už Vėlinių žvakučių uždegimą Rasų kapinėse ant 1920-aisiais žuvusių Lietuvos karių kapų ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jono Basanavičiaus kapo J. Sasnauskas buvo milicininkų sulaikytas ir sumuštas. Apie šį incidentą, taip pat apie persekiojimus per 1977 m. ir 1978 m. Vėlines, trukdymą pagerbti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jono Basanavičiaus atminimą vasario 16-ąją, Julius Sasnauskas 1978 metais primins atvirame laiške Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto antrajam sekretoriui Valerijui Charazovui.

1977 metais J. Sasnauskas įsijungė į pogrindinės spaudos leidybą, ėmėsi redaguoti ir perspausdinti tekstus, kartu su A. Terlecku ir K. Jokubynu leido tautinės minties pogrindinį leidinį „Laisvės šauklys“. Julius gerai valdė plunksną, išmoko spausdinti spausdinimo mašinėle ir greitai įgavo vyresniųjų bendražygių pasitikėjimą. Kai kuriuos pogrindinius tekstus spausdino dar rašytojai Marijai Lastauskienei-Lazdynų Pelėdai priklausiusia spausdinimo mašinėle.

1977 metų rudenį J. Sasnauskas buvo paimtas į sovietų kariuomenę, nors medikų pripažintas kaip tarnybai netinkamas. Tarnavo Leningrado srityje karo statybininkų dalinyje. Sveikatai pablogėjus, 1978 m. rugpjūčio mėnesį iš karinės tarnybos buvo paleistas.

1979-ieji buvo disidentinio judėjimo pakilimo metai. Plėtėsi bendraminčių gretos, vienas po kito radosi nauji pogrindžio leidiniai, vis drąsesnis ir atviresnis darėsi disidentų tonas, bet kartu stiprėjo represijos, dažnėjo kratos. 1979 m. vasario 7 d.  Angelės ir Romualdo Ragaišių bute Vilniuje Antanas Terleckas ir Julius Sasnauskas dalyvavo spaudos konferencijoje su užsienio informacinių agentūrų „Reuters“, „France Presse“, laikraščio „Los Angeles Times“ žurnalistais, kurios metu informavo apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios tikinčiųjų teisių pažeidimus bei piliečių persekiojimą dėl politinių įsitikinimų.

Tais pačiais metais J. Sasnauskas dalyvavo viešose Lietuvos disidentų solidarumo akcijose – palaikant teisiamus Romą Ragaišį, Angelę Ramanauskaitę (šios akcijos buvo užfiksuotos retose kolektyvinėse Lietuvos disidentų fotografijose). Siekdamas išvengti įkalinimo už veltėdžiavimą, Julius Sasnauskas įsidarbino budinčiuoju Vilniaus valstybinio universiteto mokslo muziejuje (Šv. Jonų bažnyčioje). Nuo 1979 m. kovo iki suėmimo 1979 m. gruodžio 11 d., Šv. Jonų bažnyčia naktimis tapdavo pogrindinių leidinių spausdinimo vieta.

Muziejaus direktoriaus Vinco Žilėno kabinete Julius Sasnauskas redagavo, rašė ir daugino pogrindžio Lietuvos laisvės lygos leidinio „Vytis“ numerius, rengė ir spausdino kitus pogrindžio leidinius, informaciją apie Lietuvos disidentų teismus, atvirus laiškus Lietuvos SSR aukščiausiems pareigūnams apie žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje.

Ši Juliaus Sasnausko parengta informacija pasiekdavo laisvąjį pasaulį, buvo publikuojama Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados lietuvių periodinėje spaudoje, Rusijos disidentų leidinyje „Einamųjų įvykių kronika“, perskaitoma „Vatikano radijo“, „Amerikos balso“, „Laisvos Europos“ lietuvių laidose.

1979 metais Tartu mieste Julius Sasnauskas su Antanu Terlecku parengė kreipimąsi į laisvąjį pasaulį – Keturiasdešimt penkių pabaltiečių memorandumą, raginantį pasmerkti 1939 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo–Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus ir atkurti Baltijos valstybių nepriklausomybę. Dokumento tekstas buvo perskaitytas per „Amerikos balso“ radiją ir platinamas kitais užsienio žiniasklaidos kanalais. Keturiasdešimt penkių pabaltiečių memorandumo garsą lydėjo KGB kerštas – 1979 m. spalio 30 d. buvo suimtas Antanas Terleckas, o gruodžio 11 d. – Julius Sasnauskas.

1980 metų rugsėjį bendrabyliai A. Terleckas ir J. Sasnauskas buvo teisiami „už dalyvavimą nelegalių leidinių bei kitokios antitarybinio turinio literatūros gaminimą, dauginimą ir platinimą“. KGB Juliui Sasnauskui duota pravardė „Ryšininikas“ (rus k. -„Связник“). 1980 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos SSR Aukščiausiasis Teismas Julių Sasnauską nuteisė vieniems metams ir šešiems mėnesiams lagerio ir penkeriems metams tremties.

Prisimindamas kalėjime praleistus metus (1980–1981 m.) Julius Sasnauskas rašė: „Žiūrėdavau į tą kelių kvadratinių metrų ploto kambarėlį, siaurutę metalinę lovą, langą su dvigubom grotom ir stebėdavausi, kad pusantrų metų čia galėjo tilpti visas pasaulis. Dieną naktį kameroje spingsėjo lemputė – lyg signalas pulti prie knygų. <…> Kas vakarą klaupdavausi ant kelių prie savo lovelės. Prižiūrėtojai mėgino uždrausti, bet paskui numojo ranka. Kai dabar pagalvoju, tuose požemiuose turbūt buvo mano tikrasis noviciatas, vienuoliškoji ir kunigiškoji formacija, nes vėliau nieko panašaus jau nepavyko sukurti.“

1981 m. gegužės 28 d. Julius Sasnauskas buvo ištremtas į Parabelės kaimą, Tomsko sr., Vakarų Sibire. Tremtyje dirbo santechniko, katilinės kūriko ir krovėjo darbus. Kasdienybę praskaidrindavo retkarčiais iš Lietuvos atvykstantys namiškiai ir bičiuliai. 1986 m. gegužės 29 d. išleistas į laisvę J. Sasnauskas grįžo į Lietuvą ir vėl įsitraukė į pogrindinę veiklą.

1987 m. liepos 4 d. Lietuvos laisvės lygos narių pasitarime, kuriame dalyvavo Antanas Terleckas, Vytautas Bogušis, Jonas Protusevičius, Nijolė Sadūnaitė, Jonas Volungevičius, Julius Sasnauskas ir Leonora Sasnauskaitė, nuspręsta 1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje surengti mitingą, skirtą Molotovo–Ribentropo pakto metinėms paminėti. Antanas Terleckas atsiminimuose nurodė: „Julius pasiūlė mitingo vietą – skverelį netoli Šv. Onos bažnyčios, kuriame pastatytas paminklas Adomui Mickevičiui.“

Į mitingą Julius atvyko į marškinius įsisegęs ženkliuką su užrašu „Lithuanian power“, kuris neprasprūdo pro akis nei KGB, nei tuometiniams Lietuvos televizijos reporteriams. Antanas Terleckas atsiminimuose nurodė: „Julius pasiūlė mitingo vietą – skverelį netoli Šv. Onos bažnyčios, kuriame pastatytas paminklas Adomui Mickevičiui.“ Į mitingą Julius atvyko į marškinius įsisegęs ženkliuką su užrašu „Lithuanian power“, kuris neprasprūdo pro akis nei KGB, nei tuometiniams Lietuvos televizijos reporteriams.

Mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo žymėjo J. Sasnausko disidentinės veiklos pabaigą ir naujo gyvenimo etapo pradžią – 1987 m. rugsėjo 1 d. jis pradėjo studijas Kauno kunigų seminarijoje. Dar 1979 m. ketino ten studijuoti, tačiau nebuvo priimtas. Mintys apie kunigystę neapleido visus 10 metų. Grįžęs iš tremties 1986 metų rugpjūtį Telšiuose įstojo į pranciškonų ordiną, tuomet dar veikusį pogrindyje.

Pirmuosius įžadus po kelerių metų davė pas Tėvą Stanislovą Paberžėje. 1987–1992 metais studijavo Kauno kunigų seminarijoje, tačiau kunigo šventimų negavo. 1992 m. birželį Kretingoje davė amžinuosius (iškilmingus) pranciškonų ordino įžadus. 

1994–1997 metais J. Sasnauskas gyveno ir mokėsi Kanadoje. 1995 m. birželio 4 d. Toronto lietuvių Prisikėlimo parapijoje, per Sekmines, diakoną Julių Sasnauską vysk. Paulius Baltakis OFM, pranciškonų provincijolas Placidas Barius OFM ir kun. Edmundas Putrimas įšventino į kunigus.

Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje kunigas Julius Sasnauskas išlieka svarbi Lietuvos viešojo gyvenimo figūra:  Šv. Pranciškaus ir Šv. Bernardino vienuolyno vienuolis, LRT eteriu transliuojamos katalikų radijo „Mažoji studija“ darbuotojas ir vadovas, publicistas, knygų apie religiją, tikėjimą, įtaigiai papasakotų, autoironija ir subtiliu humoru dvelkiančių atsiminimų autorius.

1998 m. J. Sasnauskas buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius), 2000 m. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2005 m. – Sausio 13-osios atminimo medaliu, 2009 m. – Lietuvos žurnalistų draugijos skiriama Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“, 2013 m. apdovanotas Marijos žemės kryžiaus 4 laipsnio ordinu (Estija), 2016 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos Juozo Tumo-Vaižganto premija, 2018 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi. 2012 m. J. Sasnauskui įteikta Šv. Kristoforo statulėlė, o 2020 m. suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas.

Koliazas_JS_1975-1976_900px.jpg
Kairėje: Julius Sasnauskas (stovi dešinėje) − Šv. Mikalojaus bažnyčios parapijos ministrantas. 1975−1976 m. | Fotografas nenustatytas. Dešinėje: Vilniaus Antano Vienuolio vidurinės mokyklos 9a klasės mokinio Juliaus Sasnausko mokinio bilietas Nr. 11. Vilnius, 1976 m. 
 Kunigo Roberto Gedvydo Skrinsko asmeninis archyvas; Lietuvos ypatingasis archyvas. F. K-1, ap. 58, b. 47753/3. t. 14, l. 24a
Antano Vienuolio mokykloje_1975-1978_9x16_900px.jpg
Kairėje: Eucharistijos bičiulių sąjūdžio dalyviai eisenoje iš Tytuvėnų į Šiluvą (iš kairės: Vytautas Bogušis, Algirdas Masiulionis, Julius Sasnauskas ir neatpažintas jaunuolis). 1977 m. rugpjūčio 21 d. | Fotografas nenustatytas. Dešinėje viršuje: Pašalintieji Antano Vienuolio vidurinės mokyklos moksleiviai Julius Sasnauskas (kairėje) ir Andrius Tučkus. Vilnius, 1977 m. gegužės mėn. | Fotografas nenustatytas. Dešinėje apačioje: Antanas Terleckas lanko Julių Sasnauską Leningrado karinėje ligoninėje. Leningradas, 1978 m. gegužės mėn. | Fotografas Robertas Gedvydas Skrinskas (nuotraukų koliažas)LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejus. RF1577; Kunigo Juliaus Sasnausko OFM asmeninis archyvas; Kunigo Roberto Gedvydo Skrinsko asmeninis archyvas
45_pabaltiečių_memorandumas_900dpi.jpg
Keturiasdešimt penkių pabaltiečių memorandumas – kreipimasis į Sovietų Sąjungos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Vokietijos Demokratinės Respublikos vyriausybes, šalių, pasirašiusių Atlantos chartiją, vyriausybes, Suvienytų Nacijų Organizacijos (dabar – Jungtinių Tautų Organizacija) Generalinį Sekretorių Kurtą Valdheimą
1979 m. rugpjūčio mėnesį Tartu mieste kartu su Antanu Terlecku Julius Sasnauskas parengė Keturiasdešimt penkių pabaltiečių memorandumo tekstą. Šis viešas kreipimasis ragino pasmerkti Molotovo–Ribbentropo paktą ir likviduoti jo pasekmes, atkurti Baltijos šalių nepriklausomybę. Memorandumą pasirašė 45 disidentai iš okupuotų Baltijos šalių, vienas iš memorandumo signatarų buvo ir Julius Sasnauskas. Pritarimą memorandumo turiniui atskirais parašai išreiškė 11 Rusijos disidentų: J. Bonner, A. Sacharovas, M. Landa, V. Nekipelovas, J. Belovas, T. Osipova, I. Kovaliovas, T. Velikanova, I. Ginzburg, L. Ternovskis, A. Lavutas. „45 pabaltiečių memorandumo“ pagrindu 1983 m. sausio 13 d. Europos parlamentas priėmė rezoliuciją dėl padėties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
1979 m. rugpjūčio mėn.
Lietuvos ypatingasis archyvas. F. K-1, ap. 58, b. 47753/3, t. 6, l. 107−109
LRSA_Ragaisio teismas_1979-09-12_A_900dpi.jpg
Grupė Lietuvos disidentų, susirinkusių palaikyti teisiamą kovotoją už žmogaus teises Romualdą Ragaišį
Pirmoje eilėje iš kairės klūpo: Algimantas Andreika, Robertas Grigas, Julius Sasnauskas ir Kęstutis Subačius. Antroje eilėje stovi iš kairės: kun. Jonas Kastytis Matulionis, Zosė Čiupailaitė, Mečislovas Jurevičius, kun. Sigitas Tamkevičius, Antanas Terleckas, Algirdas Statkevičius, Liutauras Kazakevičius, Leonora Sasnauskaitė ir Jonas Volungevičius.
Vilnius, 1979 m. rugsėjo 12 d. | Fotografas nenustatytas
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas
GESAA_020_A_900dpi.jpg
Už vaikų evangelizaciją teisiamos Angelės Ramanauskaitės teismo dalyviai 
Angelės Ramanauskaitės teismo procesas buvo aprašytas 40-ajame „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ numeryje. Teismo posėdyje dalyvavo daug „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbių ir rėmėjų, Lietuvos antisovietinio neginkluoto pasipriešinimo dalyvių. Julius Sasnauskas stovi trečioje eilėje, šeštas iš kairės. Pirmoje eilėje iš kairės: 3-ia – Danutė Kelmelytė, 4-a – Donata Meškauskaitė, 5-ta – ses. Ona Virginija Kavaliauskaitė, 6-ta – ses. Regina Edita Teresiutė 7-ta – ses. Gerarda Elena Šiuliauskaitė.  Antroje eilėje iš dešinės stovi: 1-as – kun. Juozas Zdebskis, 2-as – kun. Algimantas Keina, 3-ias – kun. Bronius Laurinavičius, 4-as – kun. Jonas Vaitonis, 5-as – kun. Juozas Montvila, 6-ta – ses. Julija Kuodytė, 9-ta – Angelė Ramanauskaitė (su gėlėmis), 10-ta – ses. Janina Buzaitė, 11-ta – ses. Genovaitė Navickaitė. Paskutinėje eilėje stovi: Antanas Terleckas, kun. Antanas Gražulis SJ, kun. Alfonsas Svarinskas.
Astravas, Baltarusijos SSR, 1979 m. rugsėjo 18 d. | Fotografas kun. Sigitas Tamkevičius
Gerardos Elenos Šiuliauskaitės SJE asmeninis archyvas
AT_012_A_2x3_900px.jpg
Antano Terlecko ir Juliaus Sasnausko artimieji ir draugai, prie Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo rūmų susirinkę palaikyti teisiamuosius
Pirmoje eilėje iš kairės: Feliksas Bakšys, Genovaitė Šakalienė su sūnumi Narimantu vežimėlyje, Juliaus Sasnausko sesuo Leonora, Elena Terleckienė, dvi neatpažintos moterys ir Petras Cidzikas. Paskutinėje eilėje iš kairės: 2-as – Romas Ragaišis, 4-as – Algirdas Masiulionis, 5-as – Vytautas Bogušis; už jo stovi Mečislovas Jurevičius ir Jonas Volungevičius.
Vilnius, 1980 m. rugsėjo 15–19 d. | Fotografas nenustatytas
Antano Terlecko asmeninis archyvas
KGB_kalejimas_9x16_900dpi.jpg
Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) vidaus kalėjimas (nuotraukų koliažas)
Julius Sasnauskas buvo kalinamas kameroje Nr. 2. Prisimindamas kalėjime praleistus metus (1980–1981 m.) J. Sasnauskas rašė: „Žiūrėdavau į tą kelių kvadratinių metrų ploto kambarėlį, siaurutę metalinę lovą, langą su dvigubom grotom ir stebėdavausi, kad pusantrų metų čia galėjo tilpti visas pasaulis. Dieną naktį kameroje spingsėjo lemputė – lyg signalas pulti prie knygų. <…> Kas vakarą klaupdavausi ant kelių prie savo lovelės. Prižiūrėtojai mėgino uždrausti, bet paskui numojo ranka. Kai dabar pagalvoju, tuose požemiuose turbūt buvo mano tikrasis noviciatas, vienuoliškoji ir kunigiškoji formacija, nes vėliau nieko panašaus jau nepavyko sukurti.“ 
Vilnius, 2024 m. gruodžio 2 d. | Fotografė Aistė Tarbildienė
LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
LYA_K-1_58_47753-3-2-3_A_900px.jpg
Suimto pogrindinės spaudos leidėjo, Lietuvos laisvės lygos nario Juliaus Sasnausko nuotrauka, daryta Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) tardymo izoliatoriuje 
Vilnius, 1979 m. gruodžio 12 d. | Fotografas nenustatytas
Lietuvos ypatingasis archyvas. F. K-1, ap. 58, b. 47753/3, t. 2, l. 3
JUSASNAA_PARABEL007_A_900px.jpg
Julius Sasnauskas antraisiais tremties metais 
Už pogrindinės spaudos leidybą J. Sasnauskas buvo nubaustas 1 metams ir 6 mėnesiams griežtojo režimo kalėjimo ir 5 metams tremties. Prisimindamas tremtyje praleistus metus Julius Sasnauskas rašė: „Jei lyginsi su 1941-ųjų tremtiniais, mano tremtis atrodys kaip ekskursija. Atsidūriau ne Kolymoj kaip Antanas Terleckas, o kur kas arčiau, vakarų Sibire, Tomsko srities kaime keistu pavadinimu Parabelė. Pro šalį tekėjo Obės upė, čia pat milžiniškos pelkės ir taigos plotai, šimtamečiai kedrai. <…> politinio tremtinio statusas kurstė gandus ir priešiškumą, kiti tyčia užsukdavo pasižiūrėti, kaip atrodo gyvas „liaudies priešas”. Bet pamatydavo vargšą piemenį ir nusiramindavo. Pratinausi gyventi ir ieškoti gražių dalykų, kurti santykius, jaukintis Sibiro svetimybę. Santechniko ir katilinės kūriko darbas buvo neįdomus, varginantis, bet grįžęs į bendrabutį turėjau savo nepriklausomą salelę su laiškais, knygomis, lietuviškomis radijo laidomis.“
Parabelės k., Tomsko sr., 1983 m. vasario mėn. | Fotografas nenustatytas
Kunigo Juliaus Sasnausko OFM asmeninis archyvas
JUSASNAA_PARABEL008_A_900px.jpg
Julius Sasnauskas su mama Dalia Sasnauskiene ir seserimi Leonora Parabelės kaimo aerodrome
Parabelės k., Tomsko sr., 1985 m. vasara | Fotografas nenustatytas
Kunigo Juliaus Sasnausko OFM asmeninis archyvas
1987_Mitingas_koliazas_900dpi.jpg
1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo metu (nuotraukų koliažas)
J. Sasnauskas buvo vienas iš šio nesankcionuoto mitingo organizatorių, pasak Antano Terlecko, pasiūlęs mitingo vietą – skverą prie poeto Adomo Mickevičiaus paminklo. Julius į marškinius įsisegęs ženkliuką su užrašu „Lithuanian power“, kuris neprasprūdo pro akis nei KGB, nei tuometiniams Lietuvos televizijos reporteriams. 
Vilnius, 1987 m. rugpjūčio 23 d. | Fotografas nenustatytas
Lietuvos ypatingasis archyvas. F. 1771, ap. 270, b. 182, l. 85; F. 1771, ap. 270, b. 182, l. 63
JUSASNAA_1987-09_Seminarijoje008_A_900px.jpg
Julius Sasnauskas – Kauno kunigų seminarijos pirmojo kurso klierikas
Kaunas, 1987 m. rugsėjo mėn. | Fotografas nenustatytas
Kunigo Juliaus Sasnausko OFM asmeninis archyvas
Gal 1992_A_900px.jpg
Baigiant studijas Kauno kunigų seminarijoje
Julius Sasnauskas – pirmoje eilėje, pirmas iš dešinės. Antroje eilėje centre – kunigas Domininkas Valentis, Šv. Rašto dėstytojas iš Vokietijos.
Kaunas, 1992 m. vasara | Fotografas nenustatytas
Vilniaus vyskupo augziliaro  Arūno Poniškaičio asmeninis archyvas
JUSASNAA_parlamentogynejai014_A_900px.jpg
Julius Sasnauskas (stovi kairėje) prie Lietuvos parlamento laužų Nepriklausomybės aikštėje
Vilnius, 1991 m. sausio mėn. | Fotografas nenustatytas
Kunigo Juliaus Sasnausko OFM asmeninis archyvas
JUSASNAA_Diakonatas010_A_1995_TORONTAS_900dpi.jpg
Diakonato šventimai Toronto Prisikėlimo bažnyčioje
Diakonas Julius Sasnauskas OFM kartu su vyskupu Pauliumi Baltakiu OFM. Po dviejų mėnesių, 1995 m. birželio 4 d., per Sekmines, diakoną Julių Sasnauską vysk. Paulius Baltakis OFM, pranciškonų provincijolas Placidas Barius OFM ir kun. Edmundas Putrimas įšventino į kunigus. 
Torontas, Kanada, 1995 m. balandžio mėn. | Fotografas nenustatytas
Kunigo Juliaus Sasnausko OFM asmeninis archyvas
LRPKA_Image3_A_900px.jpg
Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus su Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanotais Lietuvos laisvės ir žmogaus teisių gynėjais 
Iš kairės: Telšių vyskupas, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ redaktorius vysk. Jonas Boruta SJ, Broniaus Laurinavičiaus dukterėčia Jadvyga Pranskienė, Jonas Protusevičius, kun. Julius Sasnauskas OFM, Genovaitė Šakalienė, Andrius Tučkus, kun. Robertas Grigas, Algirdas Masiulionis, ses. Nijolė Sadūnaitė, Prezidentas Valdas Adamkus, Juozo Zdebskio sesuo Marija Linkevičienė (priekyje), Antanas Terleckas, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, Jadvyga Bieliauskienė, Romualdas Ragaišis, Jonas Volungevičius, Jonas Petkevičius ir Petras Cidzikas.
Vilnius, 1998 m. rugpjūčio 21 d. | Fotografas Gediminas Svitojus
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyvas. F000259
Julius Sasnauskas 2000 024 Z.Nekrošiaus nuotr._red_MAZOJI STUDIJA_900px.jpg
Kunigas Julius Sasnauskas OFM katalikų radijo „Mažoji studija“ redakcijoje Trakų gatvėje
Vilnius, 2000 m. | Fotografas Zenonas Nekrošius
Zenono Nekrošiaus asmeninis archyvas
ELTA_Knygos autorius Antanas Terleckas ir kunigas Julius Sasnauskas. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr._900px.jpg
Antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, Lietuvos laisvės lygos vadovo, Laisvės premijos laureato Antano Terlecko knygos „Lietuvoje iš vėjo ir šalčių žemės sugrįžus“ pristatymas Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje
Neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo bendražygiai ir bendrabyliai (1979–1980 m.) – knygos autorius Antanas Terleckas ir kunigas Julius Sasnauskas OFM. 
Vilnius, 2015 m. vasario 3 d. | Fotografas Martynas Ambrazas
ELTA fotobankas
_ZEN9725_900px.jpg
Sausio 13-osios memorialo atidarymo ir atminimo laužų uždegimo ceremonija prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato 
Vilnius, 2017 m. sausio 12 d. | Fotografė Evgenia Levin
VšĮ „Bernardinai.lt“ archyvas
ELTA_Kunigas Julius Sasnauskas tapo 17-uoju Vilniaus miesto garbės piliečiu. Sauliaus Žiūros nuotr._900px.jpg
Vilniaus miesto garbės piliečio vardo suteikimo Juliui Sasnauskui ceremonijos Umiastovskių rūmuose metu
Kunigas J. Sasnauskas tapo 17-uoju Vilniaus miesto garbės piliečiu. Taip buvo įvertinti kunigo Juliaus – neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvio – nuopelnai, jo indėlis žodžiu ir raštu populiarinti Vilniaus miesto istoriją. Broliai pranciškonai iš kairės: br. Pijus Štangvaltas, kun. Evaldas Darulis, kun. Algirdas Malakauskis, Vilniaus miesto garbės pilietis kun. Julius Sasnauskas, kun. Sigitas Benediktas Jurčys. 
Vilnius, 2020 m. spalio 2 d. | Fotografas Saulius Žiūra
ELTA fotobankas

Parengė Žydrūnas Mačiukas, Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Laisvės premiją siūloma skirti Juliui Sasnauskui
  2. Seime iškilmingai paminėta Laisvės gynėjų diena ir įteikta 2019-ųjų metų Laisvės premija (video, nuotraukos)
  3. Sausio 13-ąją Sergejui Kovaliovui bus įteikta Laisvės premija
  4. 2017 m. Laisvės premiją siūloma skirti laisvės gynėjai, politinei kalinei N. Sadūnaitei
  5. Laisvės premiją siūloma skirti Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui A. Kentrai
  6. Laisvės premijos komisija kviečia teikti asmenis nusipelniusius gauti 2017 metų Laisvės premiją
  7. Laisvės premiją siūloma skirti partizanų grupei
  8. Iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo iškilmės Seime (video)
  9. Laisvės premijų komisija kviečia teikti nusipelniusius Laisvės premijai gauti
  10. Laisvės premijų komisija rinks 2023 metų Laisvės premijos laimėtoją
  11. Minimos Laisvės gynimo 24-osios metinės
  12. Siūloma keisti Laisvės premijos įstatymą
  13. Seime – iškilmingas Lietuvos laisvės gynimo metinių minėjimas
  14. Laisvės premijų komisija kviečia siūlyti nusipelniusius Laisvės premijos
  15. Laisvės gynėjų dieną kviečiama paminėti ten kur iškils Vytis Sausio 12 d. 17 val. Lukiškių aikštėje!

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. +++ says:
    6 mėnesiai ago

    Pompastika Seime primena Briežnevo laikų sąstingį.

    Atsakyti
    • Tadas says:
      6 mėnesiai ago

      Julius gavo pinigu operacijai , konservos pasipijarino, Svarkelis, cekiste Dalia irgi pasipijarino kaip ir Vytukas siame spektaklyje, gavo ne tik 14k bet ir juoda angela..

      Atsakyti
  2. Tomas Jakutis says:
    6 mėnesiai ago

    „1987–1992 metais studijavo Kauno kunigų seminarijoje, tačiau kunigo šventimų negavo.
    1995 m. birželio 4 d. Toronto lietuvių Prisikėlimo parapijoje, per Sekmines, diakoną Julių Sasnauską vysk. Paulius Baltakis OFM, pranciškonų provincijolas Placidas Barius OFM ir kun. Edmundas Putrimas įšventino į kunigus.“

    Atsakyti
    • Tadas says:
      6 mėnesiai ago

      Sventino tik Baltakis, vyskupas, kiti minimi kunigai tik dalyvavo, nezinot, nerasykite nesamoniu, Juliu Lietuvoje blokavo, buvo neparankus, del ko iki siol tulzingas liko sistemines baznycios vadovams.

      Atsakyti
  3. Klaustukas says:
    6 mėnesiai ago

    ”…kunigui Juliui Sasnauskui įteikta Laisvės premija…” Jei teisingai suprantu, tą premiją įsteigė Laisvės partija ?

    Atsakyti
    • klaustukui says:
      6 mėnesiai ago

      Manau, tau aktualu : .tv3.lt/naujiena/verslas/rusijoje-padidino-senatves-pensijas-bus-3-kartus-mazesnes-uz-lietuviskas-n1390615

      Atsakyti
      • Klaustukas says:
        6 mėnesiai ago

        O kada ten išeina į pensiją ? Kiek kainuoja pragyvenimas ? Dujos, kuras, šildymas, maisto produktai ?

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.
Architektūra

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip karštomis naktimis užtikrinti kokybišką miegą?
  • Traškias bulvyčių spirales lengvai pagaminsite namuose
  • Jei tapote kibernetinių sukčių auka
  • Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

Kiti Straipsniai

Ligita Valaitytė nori premijos

Profsąjungos sukilo dėl premijos Kalėjimų tarnybos kanclerei Ligitai Valalytei

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05
G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)

2025 07 04
Dizainerė D. Gudačiauskaitė rodo naujausius gaminius | S. Samsonas, LNM nuotr.

Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite

2025 07 04
Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV)

2025 07 04
Nebereikalingas veterinarijos gydytojas (snukio ir veido sutapimas gali būti atsitiktinis)

J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai

2025 07 04
Bendraujame su vietiniu Lietuvos mylėtoju

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)

2025 07 03
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
Šarūnas Birutis | LRKM nuotr.

K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“

2025 07 03

Skaitytojų nuomonės:

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimgaudui apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Rinkimai, balsavimas | vrk.lt nuotr.

Pirmalaikiuose merų rinkimuose varžysis 15 kandidatų

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai