Seimo Laisvės premijų komisija, įvertinusi gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus, nusprendė siūlyti Seimui skirti 2024 metų Laisvės premiją Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, publicistui, politiniam kaliniui, kunigui Juliui Sasnauskui už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.
„Julius Sasnauskas – Laisvės šauklys. Jo patriotinę, pilietinę brandą liudija viso gyvenimo veikla.
Dar būdamas paauglys, 1976 metų lapkritį, už 1920 m. žuvusių Lietuvos karių pagerbimą per Vėlines Rasų kapinėse milicininkų buvo sulaikytas ir sumuštas.
O už tautinius ir religinius įsitikinimus pašalintas iš Vilniaus 16-osios vidurinės mokyklos“, – kalbėjo Laisvės premijų komisijos pirmininkė Angelė Jakavonytė.
J. Sasnausko įvertinimas Laisvės premija – puikus pavyzdys Lietuvos visuomenei, kad iškovotą laisvę reikia saugoti ir ginti.
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją.
Taip pat skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Laisvės premija įteikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją.
Laisvės premija 2011 m. skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui;
2012 m. – Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui;
2013 m. – kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui;
2014 m. – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui;
2016 m. – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir Prezidentui Valdui Adamkui;
2017 m. – laisvės gynėjai, politinei kalinei Felicijai Nijolei Sadūnaitei;
2018 m. – partizanų grupei: Jonui Čeponiui, Juozui Mociui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui, Vytautui Balsiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Abukauskui;
2019 m. – Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai;
2020 m. – Baltarusijos demokratinei opozicijai;
2021 m. – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams Elenai Gerardai Šiuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei, Jonui Borutai;
2022 m. – Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui;
2023 m. – Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, pogrindinės spaudos leidėjui ir publicistui, politiniam kaliniui, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos bendradarbiui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui.
