Aukštaitijos etnokultūrininkus užbūrė Paliesiaus dvaras (nuotraukos, video) (0)

Paliesiaus dvare | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Paliesiaus dvare | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 26 d. slėpiningame Paliesiaus dvare, esančiame  Ignalinos r. Mielagėnų seniūnijoje, į išvažiuojamąjį posėdį buvo susirinkę Aukštaitijos regiono etninės kultūros globos tarybos (EKGT) nariai.

Posėdžiui, skirtam aptarti pastarojo meto Aukštaijos etninės kultūros puoselėjimo klausimus, vadovavo Aukštaitijos EKGT pirmininkė Zita Mackevičienė ir EKGT vyr. specialistė Vitalija Vasiliauskaitė bei dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė. Ignalinos rajono etninę veiklą apžvelgė Ignalinos krašto muziejaus muziejininkė Agnė Skunčikaitė. Buvo aptarti Lietuvos mokinių etninė kultūros olimpiados rengimo klausimai, tartasi dėl 2020 m. paskelbtų Tautodailės metų minėjimo priemonių įgyvendinimo Aukštaitijos regione duomenų plano sudarymo, dėl 2020 m. Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ būsimų renginių ir 2020-ųjų metų veiklos planų.

Dr. R. Mikštaitė-Čičiurkienė tarybos narius supažindino su EKGT tyrimu „Etnokultūrinių projektų finansavimo būklė bendrojo kultūros konkursinio finansavimo kontekste Lietuvoje“.

Už Aukštaitijos tradicinės kultūros puoselėjimą EKGT padėkos raštu buvo pagerbta ilgametė Aukštaitijos regioninės tarybos narė, buvusi Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė. O Panevėžio kraštotyros muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja bei folkloro ansamblio „Raskila“ vadovė Lina Vilienė pasveikinta gražių sukaktuvių proga. 

Paliesiaus dvare | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Paliesiaus dvare | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Paliesiaus dvaras tapo netikėtu atradimu apie jį tik girdėjusiems, bet iki tol jame nebuvusiems Aukštaitijos etnokultūrininkams. Visus sužavėjo šį seną dvarą naujam gyvenimui prikėlusių jo dabartinio savininko biomedicinos mokslų daktaro prof. Juliaus Ptašeko kūrybiškumas, meilė, išmintis ir pagarba krašto istorijai, gebėjimas įkūnyti istorinio paveldo ir modernybės dermę.

Savo iškalba, išprusimu ir meile kiekvienai dvaro kertelei spinduliuojančios Paliesiaus dvaro vyr. administratorė Birutės Jaškūnienės surengta turininga ekskursija po dvarą tapo puikia švente ir sielos atgaiva visiems posėdžio dalyviams:

Klasicizmo stiliaus Paliesiaus dvaro ansamblis įsikūręs Paliesiaus kaime, dešiniajame Kančioginos krante, 2 km į pietryčius nuo Mielagėnų miestelio, Ignalinos rajone buvo suformuotas XVIII a. pab.−XIX a. pr. Dvarą sudarė pagrindiniai rūmai su šalia buvusia koplyčia, kumetynu, arklide, ledaine, tvartais ir pirtimi, sukaupta turtinga biblioteka. 

Jau 1671 m. istoriniuose dokumentuose minimi Paliesiaus dvaro savininkai Tyzenhauzai. Nuo 1736 metų dvaras priklausė Livonijos valdžios pareigūnų Kublickių šeimai, kuri giminiavosi su LDK didikais Soltanais. Po XIX a. sukilimų, dalis dvaro žemių buvo padalintos į sklypus bei parduotos valstiečiams. 1921 m. dvaro savininku tapo Romualdas Bržezinskis. Prieš Antrąjį pasaulinį karą sovietai dvarą nacionalizavo, o karui pasibaigus dvaras buvo atiduotas kolchozui. 1956 m. dvaro rūmai nors ir buvo prastos būklės, bet dar stovėjo, tačiau galiausiai vietiniai gyventojai plyta po plytos išsinešiojo rūmų pastato sienas.

Šiuo metu iš senųjų dvaro pastatų restauruotas buvęs dvaro prižiūrėtojo namas. Jame veikia kavinė-restoranas, viešbutis ir sveikatingumo paslaugų centras. Taip pat restauruoti buvę tvarto-arklidžių pasagos pavidalo mūrai yra apgaubti didžiule stiklo ir metalo konstrukcija ir pritaikyti renginių salei. Klijuoto medžio kolonų ir gegnių konstrukcija laiko žalios augalinės dangos stogą. Pastato erdvėse vyksta įvairūs renginiai: konferencijos, koncertai, parodos. „Pasagoje“ rengiamuose koncertuose pasirodo pasaulinio garso muzikantai. Jau ne kartą čia skambėjo Antonijaus Vivaldžio, Luidžio Bokerini ir Johano Sebastijano Bacho ir kitų garsių kompozitorių kūriniai.

Išlikusių pamatų vietoje yra atkurtas ir ūkinis pastatas, kuriame įrengtoje kepyklėlėje, beržinėmis malkomis kūrenamoje duonkepėje pagal kulinarinio paveldo receptus kepama Paliesiaus dvaro duona bei saldieji kepiniai. Naujam gyvenimui prikelta ir dviejų aukštų dvaro ledainė, atkurti pasivaikščiojimo takai bei iš lauko riedulių be rišamųjų medžiagų pastatyta akmeninė tvora, atraminės sienelės. Ant pamatų, rastų prie šiaurinio įvažiavimo į dvarą, pastatytas medinis administracinis – terapinis korpusas, kuriame įsikūrusi Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinika siūlanti asmeninį gydymą ligoniams, besiskundžiantiems širdies-kraujagyslių sutrikimais, nugaros, raumenų ar sąnarių skausmais, turintiems viršsvorį ar patiriantiems pastovią įtampą ir jaučiantiems lėtinį nuovargį.

„Paliesiaus dvaras – savo mūro sienose ištikimai saugantis senąsias paslaptis, dabar čia apsilankantiems teikia nuostabų ramybės pojūtį, kviečia atsikvėpti nuo darbų, pasinerti į muzikos, dailės pasaulį arba tiesiog pabėgti nuo civilizacijos ir pasirinkti draugystę su gamta. Istorijos vingiai keitė dvaro gyvenimą, tačiau dabar Paliesiaus dvaras, išsaugojęs šimtmečių dvasią ir atgimęs dar vienam gyvenimui, vėl iškyla visa savo didybe ir atgimusia istorija, vėl tampa didžiuliu traukos centru. Simboliai Jus čia lydės visur, ar tai būtų šimtmečių paslaptis saugantys pastatų akmenys, ar paukščio giesmė, ar ryte rasotoje žolėje kuždanti pelkė, ar cinamonu kvepiančios tik ką iš krosnies ištrauktos bandelės, ar  amžinai žaliuojantis artišokas…“, – tokiais šiluma ir meile spinduliuojančiais žodžiais į naujam gyvenimui prikeltą pasakišką erdvę Jus kviečia dabartiniai jo šeimininkai.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Kultūros paveldas, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: