Ž. Pavilionis kovas su Romuva perkėlė į teismus (32)

Žigimantas Pavilionis | penki.lt nuotr.

Žigimantas Pavilionis | penki.lt nuotr.

Nuoseklus kovotojas su „pagonybe“ Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, buvę diplomatas, žinomas ir kaip turtingiausio pasaulyje slapto katalikų Kolumbo riterių ordino narys Žygimantas Pavilionis toliau „kovoja su pagonybe“.

Ž. Pavilionio atstovaujama Seimo narių grupė, kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydama ištirti, ar Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo (RBBĮ) nuostata, kad religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Kaip žinia, Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybė Lietuvoje pripažįsta tradicines bažnyčias ir religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. 1995 m. priimtame RBBĮ nustatyta, kad netradicinės religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą. Valstybės pripažinimą tokioms bendrijoms suteikia Seimas, į kurį religinė bendruomenė gali kreiptis praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje.

Ž. Pavilioniui, kyla abejonių, ar įstatymo nuostata „religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje“ neprieštarauja Konstitucijos nuostatai „turi atramą visuomenėje“, kadangi KT dar 2007 m. yra išaiškinęs, kad „turėti atramą visuomenėje“ reiškia, kad atitinkamos bažnyčios, religinės organizacijos atrama visuomenėje turi būti tvirta ir ilgalaikė, taigi negali apsiriboti negausia žmonių grupe ar nedidele visuomenės dalimi, keliais veiklos dešimtmečiais, viena arba keliomis žmonių kartomis. Minėta atitinkamos bažnyčios, religinės organizacijos atrama visuomenėje turi būti tokia, kad dėl jos nekiltų jokių abejonių.

Ž. Pavilionis teigia, kad „kad Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostata „Religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje“ prieštarauja KT suformuluotai doktrinai, Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalyje numatančiai, kad turėti atramą visuomenėje reiškia „ilgalaikę atramą, kuri neapsiriboja keliais veiklos dešimtmečiais, viena arba keliomis žmonių kartomis“.

„Todėl su kolegomis Seimo nariais kreipėmės į Konstitucinį Teismą, kad jis išaiškintų, ar religinės bendruomenės gali kreiptis dėl pripažinimo praėjus ne mažiau 25 m. nuo pirminio įregistravimo ir ar tokia nuostata neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui“, – sako Ž. Pavilionis.

Kreipimąsi į KT pasirašė Seimo nariai: Žygimantas Pavilionis, Jurgis Razma, Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis, Rasa Petrauskienė, Mantas Adomėnas, Paulius Saudargas, Irena Haase, Irena Degutienė, Ingrida Šimonytė, Sergėjus Jovaiša, Arvydas Anušauskas, Andrius Kupčinskas, Vytautas Juozapaitis, Edmundas Pupinis, Gintarė Skaistė, Stasys Šedbaras, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Antanas Matulas, Kazys Starkevičius, Andrius Navickas, Kęstutis Masiulis, Vytautas Kernagis, Rimantas Jonas Dagys, Rita Tamašunienė, Vanda Kravčionok, Michailas Mackevičius, Česlavas Olševskis, Zbignevas Jedinskis, Remigijus Žemaitaitis, Juozas Imbrasas, Virgilijus Alekna, Egidijus Vareikis.

Primename, kad Seimo etikos ir procedūrų komisija (SEPK) šiemet rugsėjo 11 d. už nekorektiškus pasisakymus prieš Romuvos religinę bendriją Ž. Pavilionį pripažino pažeidus „Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo principus“ ir įpareigojo Seimo artimiausiame Seimo plenariniame posėdyje „paneigti paskleistus žinomai neteisingus duomenis apie bendriją „Romuva“.

Jurgis Razma | penki.lt nuotr.

Jurgis Razma | penki.lt nuotr.

Tačiau Ž. Pavilionis viešai pareiškė, kad nevykdys SEPK sprendimo ir lapkričio 4 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui įteikė skundą, kuriame prašo panaikinti SEPK 2019-09-11 d. išvadą Nr. 101-I-1 dėl jo žinomai neteisingais pripažintų pasisakymų ir priteisti iš SEPK būsimas bylinėjimosi išlaidas…

Su Romuva kovas tęsia ir Ž. Pavilionio bendrapartietis Seimo narys, krikščionis Jurgis Razma dar prieš atvykstant Popiežiui Pranciškui į Lietuvą, Seime tyliai įregistravęs „Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo Nr. I-1057 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą“ (XIIIP-2378(2)) kuriuo būtų nustatyta, kad religinės bendruomenės įgytų teisę valstybės pripažinimo prašyti praėjus ne 25-eriems o 80-čiai metų nuo jų pirminės registracijos Teisingumo ministerijoje. Šias  J. Razmos pataisas Seimas jau svarstė šių metų spalio 10. d., tačiau įstatymo projektui buvo nepritarta.

V.Aleknaitė-Abramikienė | Wikipedia.com nuotr.

V.Aleknaitė-Abramikienė | Wikipedia.com nuotr.

Kita J. Razmos partijos narė, itin uoli krikščionė, buvusi Seimo narė Viliją Aleknaitę-Abramikienę, dar 2015 m. siūlė pusšimčiu metų prailginti valstybės įregistruotų juridinių asmenų registre įregistruotų bet valstybės nepripažintų religinių bendruomenių  nepripažinimo terminą.

1024px-Gintaras_Grušas_2017

Arkivyskupas Gintaras Grušas | Wikipedia.org nuotr.

Kaip žinia, šių metų birželio 27 d., balsavimo išvakarėse sulaukęs katalikų bažnyčios vadovybės spaudimo, Seimas nepritarė, kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ būtų valstybės pripažinta. Už pripažinimą tuomet pasisakė 40, prieš – 31 , susilaikė – 15 Seimo narių.

Birželio 26 d. Seimo nariams išplatintame prezidentiniame Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko Arkivyskupo Gintaro Grušo laiške buvo įrodinėjama, kad Seimas neturėtų suteikti valstybinio pripažinimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Tą pačią dieną visi vyskupo teiginiai buvo paneigti „Romuvos“ Krivės Inijos Trinkūnienės.

Pripažinta valstybės religinė bendrija yra laikoma valstybės socialinio, dvasinio ir kultūrinio paveldo dalimi.

Mokantys skaityti raštus mato, kad Lietuvos Konstitucija jokių laiko cenzų nenumato – o pabrėžia TIK „atramos visuomenėje“ turėjimą. Ir viskas. KT nors ir leidžia sau aiškinti Konstituciją (nors jo pareiga tik žiūrėti įstatymų atitikimą Konstitucijai o ne plėtoti jos turinį), tačiau ne tik  nenustato nei 75, nei 80 metų cenzo nuo pirminės religinės bendrijos teisinės registracijos Lietuvoje, bet ir iš viso nekalba apie teisinę registraciją… KT vienareikšmiškai kaip pagrindinį pripažinimo kriterijų pabrėžia „atramos visuomenėje“ turėjimo svarbą. O juk „atramos turėjimas“ visuomenėje nėra niekaip susijęs su religinės organizacijos juridinės registracijos data vien jau dėl to, kad vienos ar kitos religinės pažiūros paprastai gyvuoja ir būna praktikuojamos daug anksčiau prieš juridinę tikėjimo išpažinėjų bendruomenės registraciją. Beje ir J. Razmos krikščioniškąsis tikėjimas Letuvos visuoemnėje atramą, atrodo, įgijo daug anksčiau nei jam buvo suteikta pirminė teisinė registracija.

Komentarai:

prof .dr. Milda Aišauskienė, Lietuvos religijotyrininkų draugijos pirmininkė, Lietuvos sociologų draugijos prezidentė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto politologijos katedros profesorė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros vedėja, religijotyrininkė Milda Ališauskienė:

prof. habil. dr. (hp) Audrius Beinorius, Lietuvos religijotyrininkų draugijos valdybos narys, VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesorius:

Audrius Beinorius

dr. Audrius Beinorius

„Deja, tikrai auga katalikiškasis fundamentalizmas, matyt iš baimės prarasti “dvasingumo monopolį” laisvos rinkos multi-religinėse sąlygose siekiant išskirtinių teisių. Tai tikrai kelia didelį nerimą, ypač bažnyčios hierarchų nurodymai kaip elgtis su kitomis religinėmis grupėmis duodami seimui ir teisingumo ministerijai!!! Arogantiška katalikų laikysena religinio kitoniškumo atžvilgiu dar neišaugo iš iki kaulų įsismelkusio kolonijinio, inkvizitoriško santykio. Na o Pavilionio elgesys yra tipiškas neofito fanatiko entuziazmas su kuriuo kraunamos malkos eretikų laužu“.

Kategorijos: Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Religija, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: