M. Kundrotas. Homopropagandoje spekuliuojama statistika (22)

729_486_5c192fdf49e78

Alkas.lt koliažas

Lapkričio 14 d., liberaliai marksistinė „Laisvės TV“ išleido laidą „Motinų skausmas“, kur pasisako homoseksualių asmenų tėvai ir pateikiama šiurpinanti statistika. Homoseksualūs jaunuoliai žudosi 4-is kartus dažniau, nei vadinamieji „heteroseksualai“. Šis liūdnas faktas siejamas su „homofobija“, tai yra – paprasčiausiu prieštaravimu ar net užsidegimo stoka tokiais klausimais, kaip homoseksualios santuokos, tokių asmenų teisė įsivaikinti ar vieša šio gyvenimo būdo reklama.

Deja, reprezentatyvūs danų tyrimai rodo, jog homoseksualūs asmenys žudosi dažniau, nei „heteroseksualūs“ ir tose visuomenėse, kurios iš esmės priima homoseksualų gyvenimo būdą ir įvairias tokių asmenų sąjungas. Tai skatina lemtingą išvadą, jog bent dalis homoseksualų savižudybių kyla iš visai kitokių priežasčių, nei „homofobija“ ir glūdi pačioje homoseksualaus asmens psichologijoje. Tai veikiau susiję su pačiu homoseksualizmu, nei su „homofobija“.

Žymaus mokslininko Marko Regneruso tyrimai atskleidžia ir dar svarbesnius statistinius duomenis. Homoseksualių „tėvų“ ar įtėvių auklėjami vaikai dažniau tampa homoseksualais, nei prigimtinėse šeimose augantieji. O tai be išlygų rodo, jog homoseksualumas bent dalimi atvejų veikiau įgyjamas, nei įgimstamas. Štai kodėl homoseksualizmo propaganda yra žalinga, kaip ir homoseksualių asmenų teisė įsivaikinti. Tai įgyjama ir perduodama.

Dar vienas tyrimas rodo, jog homoseksuali pedofilija dažnesnė, nei „heteroseksuali“. Santykis – 1 prie 11. Tai patvirtina logiką, jog peržengus vieną moralės barjerą lengviau peržengti kitą. Taip pat yra žinoma, jog tarp homoseksualių asmenų dažnesnė atsitiktinė partnerių kaita, o per tai – ir lytiniu keliu plintančios ligos, įskaitant AIDS.

Kalėjimuose ir kitose erdvėse, kur veikia jėgos santykiai, dažnas „gaidinimo“ reiškinys taip pat rodo, jog homoseksualizmas – veikiau elgesio, nei mistinės orientacijos reiškinys. Juk daugelis „gaidintojų“ už tokių erdvių ribų palaiko „heteroseksualius“ santykius.

Homopropagandininkai teigia, jog meilė – visada teisinga. Iš tiesų meilė čia mažiausiai kuo dėta. Vargu, ar bent vienas sveiko proto žmogus prieštaraus dviejų draugų ar draugių meilei. Homoseksualizmo atveju meile dangstoma visai kas kita – lytiniai santykiai. O lytiniai santykiai turi prigimtinę paskirtį – pratęsti giminę. Jei lytiniai santykiai grindžiami tik malonumu, jie atskleidžia iš esmės ydingą hedonizmo pasaulėžiūrą, kur malonumas tampa svarbiausiu veiksniu. Įteisinus šią pasaulėžiūrą tektų prisiimti atsakomybę už visus ja grindžiamus nusikaltimus.

Prieš daugelį metų teko sutikti jaunuolį, kuris gyrėsi esąs biseksualus. Kai jam išsamiau paaiškinta, kuo užsiima biseksualūs ir homoseksualūs asmenys, jis pasišlykštėjo. Tik pasiteisino: aš esu „gotas“, o „gotas“ privalo būti biseksualas. Taigi, paprasčiausia mada gali veikti stipriau, nei prigimtiniai instinktai, bet atviras pokalbis grąžina viską į vietas. Juo labiau – profesionali dvasinė, sielovadinė ar psichologinė terapija. Lytiniai nukrypimai – išgydomi ir tai liudija išgiję.

Homopropagandininkai savaip aiškina faktus. Pavyzdžiui išgijimo atvejus jie aiškina tuo, kad išgiję asmenys tik įsivaizdavo esą homoseksualūs. Taip pat kalbama, kad homopropagandos suvedžiotas asmuo, išbandęs homoseksualius santykius, vis tiek grįš prie „heteroseksualios“ gyvensenos, tad, esą, tokia čia ir problema. Deja, vienąsyk pasielgęs prieš prigimtį ir dorą žmogus jau suluošina savo dvasią ir gali prireikti sunkaus gydymo jam atsistatyti.

Besiskundžiančius tėvus galima suprasti. Tėvai daugeliu atvejų linkę teisinti savo vaikus. Ar jie taptų homoseksualais, ar narkomanais, ar net žmogžudžiais. Bet nepadoru žaisti žmonių jausmais, aptariant vieną ar kitą veiksmą. Veiksmo santykį su dora nurodo tik šaltas ir sveikas protas.

Prigimtinės šeimos ir prigimtinio lytiškumo šalininkai vadinami „homofobais“. Neginčytina, jog tarp homoseksualizmo oponentų gali būti piktų žmonių, tačiau daugelis jų veikiau gaili homoseksualų, nei trokšta jiems pakenkti. Nepritarimas tam tikriems veiksmams nėra kenkimas. Priešingai. Būtent ta priežastis, kad besipriešinantiems žmonėms gaila kenčiančių ir net besižudančių homoseksualų, įkvepia siekį, kad tokių žmonių būtų kuo mažiau.

O tam tereikia tik vieno – užkardyti homoseksualizmo plitimą.

Kategorijos: Akiračiai, Gamta ir žmogus, Nuomonių ratas, Psichologija, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: