Sekmadienis, 8 kovo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Pokalbis apie mūsų pėdas ir batus

www.alkas.lt
2019-11-05 18:50:52
52
PERŽIŪROS
0
Personalo ekspertas apie „Y kartą“: pagrindinis jų bruožas – tikslų neturėjimas
batai_technologijos.lt nuotr
technologijos.lt nuotr.

Ar kada pagalvojote, ką apie mus gali papasakoti… batai? Batai, kuriuos avime, saugome, dovanojame ar jais puikuojamės? „Pasaulio istorija būtų kitokia, jei žmogus nebūtų sugalvojęs avalynės“, – tuo įsitikinusi Depresijos gydymo centro kūno ir judesio terapeutė Rita Karklytė, neseniai apsilankiusi archeologinės avalynės parodoje „200 batų – 700 metų“ ir sutikusi pakalbėti apie apavo reikšmę šiandieniniame mūsų gyvenime.

– Rita, batus dėvime kasdien. Apavo atsiradimas greičiausiai nemažai nulėmė tai, kas ir kokie esame dabar?

– Pasaulio istorija būtų pakrypusi turbūt kita linkme, jeigu žmogus nebūtų sugalvojęs, kaip apsaugoti savo jautrias pėdas nuo šalčio, drėgmės, reljefo nelygumų. Ko gero, būtume mažiau bastęsi po pasaulį, daugiau sėdėję namie, prie židinio. Būtume mažiau bendravę, kariavę ir prekiavę – juk visa tai susiję su gebėjimu įveikti ilgus nuotolius. Kaip materialios kultūros elementas, batai apie visuomenę gali atskleisti nemažai dalykų, tokių kaip technologinis jos išsivystymas, turimų medžiagų ir išteklių prieinamumas, ekonominė padėtis, mados tendencijos ir net socialinė struktūra.

– O kaip manote, ar batai gali papasakoti ką nors apie konkretų žmogų?

– Akivaizdu, kad batai atspindi mūsų įpročius. Pavyzdžiui, jie parodo, kiek ir kur vaikštinėjame, kokiomis transporto priemonėmis naudojamės, kaip sprendžiame tvarkos ir chaoso klausimus. Batai užsimena ir apie tai, ar mokame tinkamai savimi pasirūpinti, ir net – ar save gerbiame. Juk jeigu žmogaus pajamos leidžia įsigyti patvarių kokybiškų batų porą, o jis dešimt metų vaikšto su tais pačiais sukrypusiais kiaurais sportbačiais, galime spėti, kad į savo poreikius jis nelabai kreipia dėmesio.

– Tai, kokius batus aviu šiandien, jau irgi šį bei tą apie mane pasako?

– Iš batų galime spręsti, kiek žmogui (ar jo aplinkai) svarbus įvaizdis. Apibendrinant galima teigti – batai puikiai atspindi visa tai, ką psichologai kartais vadina „persona“ – įspūdį, kurį norime padaryti kitiems, bei vaizdą, kaip patys save norime matyti. Norite atrodyti elegantiškai, žaismingai, jaunatviškai, susirūpinę dėl klimato atšilimo, kukliai, o gal priešingai – siekiate kitus priblokšti prabanga? Šiandieninė batų įvairovė yra tokia, kad, jeigu tik leidžia finansai, galime žaisti stiliaus ir saviraiškos žaidimus nuo ryto iki vakaro.

– Ką dar gali batai papasakoti apie žmogų?

– Batai atskleidžia ne tik tai, ką sąmoningai ar nesąmoningai norime apie save pranešti sau ir pasauliui. Batai gali atspindėti mūsų nuotaikas ar lūkesčius – juk apsiavusi aukštakulnius, greičiausiai nesitikiu patekti į naktinį žygį kalnų takeliais. Batai išduoda mūsų prioritetus, ką vertiname (ir kas mums nesvarbu). Ką renkamės: patogumą ar gamintojo „vardą“, naudojame batus kaip saviraiškos priemonę, o gal į juos žiūrime grynai utilitariai? O gal išbandome viską po truputį? Tuomet turime ir naudojame didesnį ar mažesnį įvairios paskirties ir stiliaus batų rinkinį.

– Norite pasakyti, kad dėvimam apavui turėtume skirti daugiau dėmesio?

– Žinoma. Juk batai ne tik apsaugo nuo šalčio, drėgmės, reljefo netolygumų, bet ir daro esminę įtaką laikysenai bei eisenai: kokio ilgumo bus mūsų žingsnis, kiek jėgos galėsime sugeneruoti, kiek pakilę ar nusileidę ant žemės būsime, kiek ilgai išliksime nepavargę. Kaip nė viena kita garderobo detalė, batai subtiliu būdu lemia ne tik tai, kaip atrodome, bet ir kaip jaučiamės. Taigi, nuo batų priklauso mūsų savijauta.

– Kalbate apie patogią avalynę. Dažnai tokia avalynė asocijuojasi su ortopedine avalyne, kuri nebūtinai labai išvaizdi.

– Neagituoju visais gyvenimo atvejais rinktis ortopedinių batų ar odinių sandalų. Tai būtų taip nuobodu. Tačiau renkantis batus linkiu nedaryti kompromisų savo pėdų sąskaita. Beje, pėdų priežiūrai ir palepinimui verta skirti kur kas daugiau dėmesio negu savo batų  priežiūrai. Jos tikrai to nusipelno.

Pėdą sudaro 26 kaulai, juos kartu laiko per 100 tvirtų, elastingų raiščių, suteikiančių pėdai lankstumą, padedančių atlaikyti kūno svorį bei žingsnio jėgą. Ne batai, bet mūsų pėdos leidžia mums žingsniuoti, risnoti, šuoliuoti, šokti, šokinėti, tipenti, slinkti, lėkti, lipti, patogiai stovėti. Dulkinas batas lipant ant scenos ar dalykiniame susitikime gal ir neatrodys gerai, tačiau jeigu blizgančiame bate iš skausmo cypia pėda… Tai vis tiek atsispindės jūsų veide, net jei praleidote priešais veidrodį ne vieną valandą mokydamiesi pokeristo minos ar Džordžo Klūnio (George Clooney) šypsenos.

– Batų šiais laikais taip daug, kaip neapsigauti renkantis?

– Avalynės gamintojai ir žiniasklaida dažniausiai mums parduoda bato išorę – formas, spalvas, naujoviškas sagteles, raištelius ir kitus aksesuarus. Tačiau iš tikrųjų verta pasidomėti vidine bato dalimi ir tuo, kaip jaučiamės avėdami vienus ar kitus batus. Tą galima padaryti labai paprastai: nukreipkite dėmesį į savo pėdas, pamėginkite pajusti, kiek ir kaip batas priglunda prie jūsų pado, čiurnos, viršutinės pėdos dalies. Pajudinkite kojų pirštus – ar jiems pakanka vietos bate? O gal priešingai – pėda bate jaučiasi tarsi įkalinta? Ir negudraukite, jeigu šiuo metu sėdite namie su patogiomis šlepetėmis, išbandykite tai ir avėdami lauko avalynę. O tada spręskite, kuriuos batus verta pasilikti, o su kuo metas be gailesčio atsisveikinti.

Iki 2020 m. vasario 9 d. Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje vykstanti archeologinės avalynės paroda „200 batų – 700 metų“ yra didžiausia tarptautinė tokio pobūdžio paroda Lietuvoje ir pasaulyje. Jos pagrindu tapo vertingiausi archeologiniai radiniai iš Gdansko archeologijos muziejaus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus. Pastarojo radiniai – XIII–XIV a. datuojama ankstyviausia žinoma vilniečių avalynė – specialiai šiai parodai buvo atrinkta, restauruota ir eksponuojama pirmą kartą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Archeologinės avalynės paroda: istorijos ir apie žmones, ir apie batus

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

K. Sawados monografijos pristatymas ir diskusija Vilniaus knygų mugėje
Istorija

Išleista knyga apie žmogų, išsaugojusį nykstančios ainų tautos balsą

2026 03 07
Iškiliems mokslininkams įteiktos 2025 metų Lietuvos mokslo premijos
Lietuvoje

Iškiliems mokslininkams įteiktos 2025 metų Lietuvos mokslo premijos

2026 03 07
Baltijos medžio forume dėmesys pasaulio paveldui
Architektūra

Baltijos medžio forume dėmesys pasaulio paveldui

2026 03 07
Inauguracija
Lietuvoje

Prezidentas dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriaus inauguracijoje

2026 03 06
Trakų viadukas
Lietuvoje

Pradedamas Trakų viaduko atnaujinimas

2026 03 06
Duobė kelyje
Gamta ir žmogus

Draudikai šiemet registruoja itin didelį nukentėjusiųjų skaičių

2026 03 06
Ruoniukas
Gamta ir žmogus

Metas, kai pakrantėje pasirodo ruoniukai: kaip elgtis jį pastebėjus

2026 03 06
Skaitymai su šunimi
Gamta ir žmogus

Mažieji kauniečiai kviečiami skaityti drauge su terapiniais šunimis

2026 03 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • History on Fleek apie Irano islamofašizmą apie JAV ir Izraelio smūgiai Iranui: Ormūzo sąsiaurio uždarymas ir pasaulio nerimas
  • Jonas Vaiškūnas apie 65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis
  • Jonas Vaiškūnas apie 65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis
  • Emel Akan, T.J. Muscaro (The Epoch Times) apie JAV ir Izraelio smūgiai Iranui: Ormūzo sąsiaurio uždarymas ir pasaulio nerimas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kur lietuviai keliauja ieškoti šiltesnių orų?
  • Ar žiemos šalčiai sunaikino ir kenkėjus?
  • Gyvūnų drabužiai – ne tik stiliaus detalė
  • Upėtakis – ir tiems, kurie žuvies paprastai vengia

Kiti Straipsniai

Dienos šviesą išvydo didžiausias ir ambicingiausias pastarųjų metų LNM leidinys

Nuo panoramos prie detalės: albumas, atveriantis nepastebėtą XIX a. miesto kasdieną

2026 02 26
Vasario 16-oji Kaune

Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė

2026 02 15
Aukščiausio lygio rūmai klasikinei muzikai turės ne tik dėmesį atkreipiantį fasadą, bet ir išskirtinius vidaus patalpų sprendinius

Kaune iškilsiantis M. K. Čiurlionio koncertų centras inžineriniais sprendimais išsiskirs Baltijos šalyse

2026 02 04
Napoleono Ordos Palangos vaizdas akvarelėje, kurios kitoje pusėje – Silvestro Valiūno eilės

Netikėtas atradimas Valdovų rūmų muziejuje – vienas žymiausių XIX a. kūrėjų mokėjo lietuviškai

2026 02 02
Šiukšlių fenomenologija

VU filosofas dr. T. Šinkūnas: „Žmogus nėra tiek atsakingas už šiukšlių gaminimą, kiek jam atrodo“

2026 01 31
Diana Monkevičiūtė-Rakauskienė

Studijos „Tekšt“ vadovė apie vaikus, meną ir drąsą būti savimi

2026 01 24
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

D. Červokienė: Žvilgtelkime į Žurnalistų profesionalų asociaciją

2026 01 16
Šiemet Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Tiltų padalinio vyr. bibliotekininkė Elena Žilinskienė švenčia savo 70-ies metų sukaktį

E. Žilinskienė – dzūkiškosios istorinės atminties saugotoja

2025 12 23
Batai

Kaip tinkamai išsirinkti batus?

2025 12 20
Bokštinių kranų montuotojai Ernestas G. ir Rokas B. Vilnius, 2016

Nuo pirmadienio iki sekmadienio: fotografas A. Baltėnas įamžino dirbančią Lietuvą

2025 12 04

Skaitytojų nuomonės:

  • History on Fleek apie Irano islamofašizmą apie JAV ir Izraelio smūgiai Iranui: Ormūzo sąsiaurio uždarymas ir pasaulio nerimas
  • Jonas Vaiškūnas apie 65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis
  • Jonas Vaiškūnas apie 65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis
  • Emel Akan, T.J. Muscaro (The Epoch Times) apie JAV ir Izraelio smūgiai Iranui: Ormūzo sąsiaurio uždarymas ir pasaulio nerimas
  • P.Skutas apie Miesto ir tautos simbolis
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Rengėjų nuotr.

Kviečia gudų tautinis koncertas „Senoji Baltarusija“ (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai