Pirmadienis, 18 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Pokalbis apie mūsų pėdas ir batus

www.alkas.lt
2019-11-05 18:50:52
56
PERŽIŪROS
0
Personalo ekspertas apie „Y kartą“: pagrindinis jų bruožas – tikslų neturėjimas
batai_technologijos.lt nuotr
technologijos.lt nuotr.

Ar kada pagalvojote, ką apie mus gali papasakoti… batai? Batai, kuriuos avime, saugome, dovanojame ar jais puikuojamės? „Pasaulio istorija būtų kitokia, jei žmogus nebūtų sugalvojęs avalynės“, – tuo įsitikinusi Depresijos gydymo centro kūno ir judesio terapeutė Rita Karklytė, neseniai apsilankiusi archeologinės avalynės parodoje „200 batų – 700 metų“ ir sutikusi pakalbėti apie apavo reikšmę šiandieniniame mūsų gyvenime.

– Rita, batus dėvime kasdien. Apavo atsiradimas greičiausiai nemažai nulėmė tai, kas ir kokie esame dabar?

– Pasaulio istorija būtų pakrypusi turbūt kita linkme, jeigu žmogus nebūtų sugalvojęs, kaip apsaugoti savo jautrias pėdas nuo šalčio, drėgmės, reljefo nelygumų. Ko gero, būtume mažiau bastęsi po pasaulį, daugiau sėdėję namie, prie židinio. Būtume mažiau bendravę, kariavę ir prekiavę – juk visa tai susiję su gebėjimu įveikti ilgus nuotolius. Kaip materialios kultūros elementas, batai apie visuomenę gali atskleisti nemažai dalykų, tokių kaip technologinis jos išsivystymas, turimų medžiagų ir išteklių prieinamumas, ekonominė padėtis, mados tendencijos ir net socialinė struktūra.

– O kaip manote, ar batai gali papasakoti ką nors apie konkretų žmogų?

– Akivaizdu, kad batai atspindi mūsų įpročius. Pavyzdžiui, jie parodo, kiek ir kur vaikštinėjame, kokiomis transporto priemonėmis naudojamės, kaip sprendžiame tvarkos ir chaoso klausimus. Batai užsimena ir apie tai, ar mokame tinkamai savimi pasirūpinti, ir net – ar save gerbiame. Juk jeigu žmogaus pajamos leidžia įsigyti patvarių kokybiškų batų porą, o jis dešimt metų vaikšto su tais pačiais sukrypusiais kiaurais sportbačiais, galime spėti, kad į savo poreikius jis nelabai kreipia dėmesio.

– Tai, kokius batus aviu šiandien, jau irgi šį bei tą apie mane pasako?

– Iš batų galime spręsti, kiek žmogui (ar jo aplinkai) svarbus įvaizdis. Apibendrinant galima teigti – batai puikiai atspindi visa tai, ką psichologai kartais vadina „persona“ – įspūdį, kurį norime padaryti kitiems, bei vaizdą, kaip patys save norime matyti. Norite atrodyti elegantiškai, žaismingai, jaunatviškai, susirūpinę dėl klimato atšilimo, kukliai, o gal priešingai – siekiate kitus priblokšti prabanga? Šiandieninė batų įvairovė yra tokia, kad, jeigu tik leidžia finansai, galime žaisti stiliaus ir saviraiškos žaidimus nuo ryto iki vakaro.

– Ką dar gali batai papasakoti apie žmogų?

– Batai atskleidžia ne tik tai, ką sąmoningai ar nesąmoningai norime apie save pranešti sau ir pasauliui. Batai gali atspindėti mūsų nuotaikas ar lūkesčius – juk apsiavusi aukštakulnius, greičiausiai nesitikiu patekti į naktinį žygį kalnų takeliais. Batai išduoda mūsų prioritetus, ką vertiname (ir kas mums nesvarbu). Ką renkamės: patogumą ar gamintojo „vardą“, naudojame batus kaip saviraiškos priemonę, o gal į juos žiūrime grynai utilitariai? O gal išbandome viską po truputį? Tuomet turime ir naudojame didesnį ar mažesnį įvairios paskirties ir stiliaus batų rinkinį.

– Norite pasakyti, kad dėvimam apavui turėtume skirti daugiau dėmesio?

– Žinoma. Juk batai ne tik apsaugo nuo šalčio, drėgmės, reljefo netolygumų, bet ir daro esminę įtaką laikysenai bei eisenai: kokio ilgumo bus mūsų žingsnis, kiek jėgos galėsime sugeneruoti, kiek pakilę ar nusileidę ant žemės būsime, kiek ilgai išliksime nepavargę. Kaip nė viena kita garderobo detalė, batai subtiliu būdu lemia ne tik tai, kaip atrodome, bet ir kaip jaučiamės. Taigi, nuo batų priklauso mūsų savijauta.

– Kalbate apie patogią avalynę. Dažnai tokia avalynė asocijuojasi su ortopedine avalyne, kuri nebūtinai labai išvaizdi.

– Neagituoju visais gyvenimo atvejais rinktis ortopedinių batų ar odinių sandalų. Tai būtų taip nuobodu. Tačiau renkantis batus linkiu nedaryti kompromisų savo pėdų sąskaita. Beje, pėdų priežiūrai ir palepinimui verta skirti kur kas daugiau dėmesio negu savo batų  priežiūrai. Jos tikrai to nusipelno.

Pėdą sudaro 26 kaulai, juos kartu laiko per 100 tvirtų, elastingų raiščių, suteikiančių pėdai lankstumą, padedančių atlaikyti kūno svorį bei žingsnio jėgą. Ne batai, bet mūsų pėdos leidžia mums žingsniuoti, risnoti, šuoliuoti, šokti, šokinėti, tipenti, slinkti, lėkti, lipti, patogiai stovėti. Dulkinas batas lipant ant scenos ar dalykiniame susitikime gal ir neatrodys gerai, tačiau jeigu blizgančiame bate iš skausmo cypia pėda… Tai vis tiek atsispindės jūsų veide, net jei praleidote priešais veidrodį ne vieną valandą mokydamiesi pokeristo minos ar Džordžo Klūnio (George Clooney) šypsenos.

– Batų šiais laikais taip daug, kaip neapsigauti renkantis?

– Avalynės gamintojai ir žiniasklaida dažniausiai mums parduoda bato išorę – formas, spalvas, naujoviškas sagteles, raištelius ir kitus aksesuarus. Tačiau iš tikrųjų verta pasidomėti vidine bato dalimi ir tuo, kaip jaučiamės avėdami vienus ar kitus batus. Tą galima padaryti labai paprastai: nukreipkite dėmesį į savo pėdas, pamėginkite pajusti, kiek ir kaip batas priglunda prie jūsų pado, čiurnos, viršutinės pėdos dalies. Pajudinkite kojų pirštus – ar jiems pakanka vietos bate? O gal priešingai – pėda bate jaučiasi tarsi įkalinta? Ir negudraukite, jeigu šiuo metu sėdite namie su patogiomis šlepetėmis, išbandykite tai ir avėdami lauko avalynę. O tada spręskite, kuriuos batus verta pasilikti, o su kuo metas be gailesčio atsisveikinti.

Iki 2020 m. vasario 9 d. Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje vykstanti archeologinės avalynės paroda „200 batų – 700 metų“ yra didžiausia tarptautinė tokio pobūdžio paroda Lietuvoje ir pasaulyje. Jos pagrindu tapo vertingiausi archeologiniai radiniai iš Gdansko archeologijos muziejaus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus. Pastarojo radiniai – XIII–XIV a. datuojama ankstyviausia žinoma vilniečių avalynė – specialiai šiai parodai buvo atrinkta, restauruota ir eksponuojama pirmą kartą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Archeologinės avalynės paroda: istorijos ir apie žmones, ir apie batus

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Sveikata
Lietuvoje

Kauno ligoninėje – ieškiniai dėl ,galimai neteisėto darbo užmokesčio mažinimo

2026 05 18
Oro uostas
Lietuvoje

Vilniaus oro uoste rengiamos civilinės saugos pratybos

2026 05 18
Lietuvoje vieši Švedijos Karalius
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su Lietuvoje viešinčiu Švedijos Karaliumi

2026 05 18
Būstas
Lietuvoje

Gyventojai jau rytoj kviečiami teikti paraiškas paramai būstui įsigyti

2026 05 18
Laurynas Kasčiūnas
Lietuvoje

Siekiama suvienodinti lietuvių kalbos mokymo apimtis

2026 05 18
Linas Jonauskas
Lietuvoje

Siūloma grąžinti ankstesnę gyvenamųjų namų statybos tvarką soduose

2026 05 18
Artūras Skardžius
Lietuvoje

Audito komitetas kreipėsi į prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo

2026 05 18
Santakos tiltas
Lietuvoje

Kaune link pabaigos artėja Santakos tilto statybos

2026 05 18
Sveikata
Lietuvoje

Keičiasi kai kurių sveikatos paslaugų teikimo tvarka regionuose

2026 05 18
Nacionalinis kultūros forumas
Kultūra

Vilniuje vykęs Nacionalinis kultūros forumas permąstė kūrybiškumo ir talento sampratą

2026 05 18
LNDM Prano Domšaičio galerija
Kultūra

J. Mikševičiaus pasauliai P. Domšaičio galerijoje

2026 05 18
Signatarų namų paroda
Architektūra

Signatarų namuose pradedama parodinės erdvės pertvarka

2026 05 18

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie  S. Tumėnas. Kodėl savo kalbą vėl varome iš Lietuvos?
  • Mikas apie  S. Tumėnas. Kodėl savo kalbą vėl varome iš Lietuvos?
  • +++ apie  S. Tumėnas. Kodėl savo kalbą vėl varome iš Lietuvos?
  • P.Skutas apie Siekiama suvienodinti lietuvių kalbos mokymo apimtis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • S. Buškevičius. Rusija galėtų grįžti į „Eurovizijos“ konkursą
  • Kauno ligoninėje – ieškiniai dėl ,galimai neteisėto darbo užmokesčio mažinimo
  • Vilniaus oro uoste rengiamos civilinės saugos pratybos
  • Prezidentas susitiko su Lietuvoje viešinčiu Švedijos Karaliumi

Kiti Straipsniai

Tarptautėje Kanų kino šventėje – pristatomas Lietuvos kinas

Kanų kino šventė tarp garbės, politikos ir kino magijos

2026 05 14
Žvaigždžių spiečiai padeda atkurti galaktikų istoriją

Pamatyti tai, kas nepastebėta: kaip žvaigždžių spiečiai padeda atkurti galaktikų istoriją

2026 05 09
Tarptautinė poezijos šventė „Poezijos pavasaris“ – gyvas poezijos balsas jau 60 metų

Koks „Poezijos pavasaris“ atkeliaus į regionus?

2026 05 08
Gamtininkas Davidas Atenboras (David Attenborough)

M. Karlonas: stipriausias gamtosaugos įrankis yra žodis

2026 05 05
Sosnovskio barščių naikinimas

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

2026 05 04
Kam yra naudojami guminiai batai?

Kam yra naudojami guminiai batai?

2026 04 16
S. Birgelis: Tikiuosi, kad projektas išjudins žmones domėtis savo giminės medžiu, kaimo istorija, nykstančiomis vertybėmis

S. Birgelis: Tikiuosi, kad projektas išjudins žmones domėtis savo giminės medžiu, kaimo istorija, nykstančiomis vertybėmis

2026 03 24
Kadras iš filmo „Iš gelmių“

Jūrų tyrėja dr. Zita Gasiūnaitė: žingeidus žmogus naudodamasis gamtos i6tekliais jaučia pagarbą ir dėkingumą

2026 03 22
Jonas Vaiškūnas interviu apie Lietuvos suverenitetą, tautą ir šeimos svarbą

Nacionalinės premijos laureatas Jonas Vaiškūnas: Kada vėl skelbsime nepriklausomybę? 

2026 03 17
Dienos šviesą išvydo didžiausias ir ambicingiausias pastarųjų metų LNM leidinys

Nuo panoramos prie detalės: albumas, atveriantis nepastebėtą XIX a. miesto kasdieną

2026 02 26

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie  S. Tumėnas. Kodėl savo kalbą vėl varome iš Lietuvos?
  • Mikas apie  S. Tumėnas. Kodėl savo kalbą vėl varome iš Lietuvos?
  • +++ apie  S. Tumėnas. Kodėl savo kalbą vėl varome iš Lietuvos?
  • P.Skutas apie Siekiama suvienodinti lietuvių kalbos mokymo apimtis
  • P.Skutas apie  S. Tumėnas. Kodėl savo kalbą vėl varome iš Lietuvos?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Rengėjų nuotr.

Kviečia gudų tautinis koncertas „Senoji Baltarusija“ (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai