Čiunė Sugihara | wikipedia.org nuotr.
Seimas 2020-uosius paskelbė Čiunės Sugiharos metais. Šį sprendimą parlamentas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad 2020 metais bus minimos Japonijos konsulo Č. Sugiharos, išdavusio Japonijos tranzitines vizas žydų tautybės žmonėms ir taip išgelbėjusio daugiau kaip 6 000 žmonių gyvybių, veiklos Kaune (1939–1940 m.) 80-osios metinės. Kartu bus paminėtos ir Č. Sugiharos 120-osios gimimo metinės.
Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-3793(2) vieningai balsavo 57 Seimo nariai.
Seimo nutarime pabrėžiama Č. Sugiharos humaniško poelgio svarba šiandienos pasauliui, taip pat tai, kad 1985 metais Č. Sugiharai buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas, o Lietuvos ir Belgijos intelektualų ir verslininkų įkurta viešoji įstaiga „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ skatina menininkus kurti kūrinius jo atminimui įamžinti.
Priimtame dokumente pabrėžiama Č. Sugiharos atminimo puoselėjimo reikšmė plečiant tarpvalstybinius, ekonominius, kultūrinius ir švietimo ryšius su Japonija, kurią Lietuva laiko savo strategine partnere Azijos regione.
2021-aisiais sukaks 100 metų nuo pirmojo valstybės archyvo įkūrimo Lietuvos Respublikoje. Priimtame dokumente pabrėžiama, kad Lietuvos atminties institucijų vaidmuo saugant ir įprasminant tautos istorinę kultūrinę atmintį, skatinant Lietuvos Respublikos piliečių sąmoningą kultūrinės tapatybės kūrimą, ugdant pagarbą valstybei, jos istorijai, nacionalinei kultūrai yra ypač svarbus. Minint Lietuvos archyvų 100 metų jubiliejų siekiama paskatinti visuomenę domėtis valstybės praeitimi ir istorija.
Čiunė Sugihara su šeima | sugiharahouse.com nuotr.
Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metus nutarta skelbti, nes 2021 m. sukanka 700 metų nuo didžiojo kunigaikščio Gedimino sąjungos su totoriais sudarymo.
„Totoriai paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje, dalyvavo visuose karuose ir sukilimuose, kovodami už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Lietuvos totorių bendruomenė reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo atkūrimo, istorijos ir kultūros, ši bendruomenė savo gyvenimą susiejo su Lietuva ir yra jos istorijos dalis“, – pabrėžiama priimtame Seimo nutarime.
Seimas pasiūlė Vyriausybei parengti Archyvų ir Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų programas ir numatyti valstybės biudžete lėšų joms įgyvendinti.
Reklama
Susiję straipsniai:
- 2019-ieji paskelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais
- 2021-uosius planuojama skelbti Archyvų ir Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais
- Kaune – pasaulinė filmo apie Č. Sugiharą premjera
- Seimas minės Gegužės 3 d. Konstituciją. Sąjūdininkai protestuos (tiesioginė transliacija)
- Seime vyks tarptautinė konferencija Krymo okupacijos pasekmėms aptarti (tiesioginė transliacija)
- Minėsime Steigiamojo Seimo dieną ir Lietuvos Valstybės Konstitucijos 95-metį
- Žmogaus teisių gynėjai palaiko Seimo sprendimą dėl Lukiškių aikštės
- Seimas įtvirtino atmintinų metų nustatymo tvarką
- Lietuvos vardo diena įtraukta į atmintinų dienų sąrašą
- „Verslo balsas“: Ar sugebėsime pasiruošti 2020 metams? (video)
- Minėsime Laisvės gynimo 25-metį
- Seimas priėmė Gegužės 3-iosios deklaraciją
- Minint ketvirtąsias Krymo okupacijos metines, Lietuvoje susikūrė Ukrainos Krymo draugų grupė
- Seime Lietuvai įteikta Taikos vėliava
- Spaudos konferencija „Lietuva – valstybės iškamša” (video)
- Liberalai ragina rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės
- Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
- Lietuva pradeda pirmininkauti Baltijos Asamblėjai (tiesioginė transliacija)
- Spalio 3-ioji Seime – Lietuvos ir Ukrainos draugystės diena
- Seime vyks V Lietuvos ir Latvijos forumo suvažiavimas
- Legendinis spektaklis suburs Lietuvos, Latvijos ir Estijos teatrus
- Pritarta nutarimo „Dėl žemės pardavimo užsieniečiams pereinamojo laikotarpio pratęsimo“ projektui
- Lietuvos ir Japonijos mokslo ryšiai – vis aktyvesni
- Rengiamasi įgyvendinti Konstitucijos pataisą dėl individualaus skundo
- Seime lankysis JAV Kongreso narių biurų vadovų delegacija
- L. Balsys: Skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos reglamentavime žengtas svarbus žingsnis
- Japonijoje pristatomas Lietuvos mokslo ir inovacijų potencialas
- A. Juozaitis. Iš nepasakytos kalbos Lietuvos Seime
- Seime aptartos karo Ukrainoje pasekmės Lietuvai ir Europai (video)
- A. Lapinskas. Lenkų ministras užsimiršo kur esąs…
Kažkodėl vengiama rašyti tiesą apie Č. Sugiharą.
Japonijoje jis buvo išvarytas iš diplomatų – rinko pinigus /usd ir auksą už išduodamas vizas. Kaip ir R.Wallenberg Budapešte, ten mąstai siekė apie 150tūkst. vizų, kai viza kainavo (neprisimenu tiksliai – tūkst. kitas usd arba atitikmuo auksu).
Išvažiavusieji buvo apgyvendinti Shanghai amerikiečių kvartale ir įdarbinti Japonijos saugume – vykdė baudžiamąsias akcijas prieš Kinijos komunistų judėjimą, suimtuosius tardė ir šaudė.
Po karo persikėlė į USA, kaip ir M. Lewinski tėvai, tada vaikai – mama Kowenski (vilnietė) ir tėvas Lewinski (kaunietis).