Baltarusiai nori išsivežti K.Kalinausko palaikus (20)

Gedimino pilies kalno fragmentas. 2012m. Vaizdas is pietu puses

Dvidešimties 1863-1864 metų sukilimo dalyvių, tarp jų ir sukilimo vado Kosto Kalinausko, palaikus archeologai aptiko kasinėdami Gedimino kalną Vilniuje | alkas.lt nuotr.

Lietuva rengiasi lapkritį numatytoms 1863-1864 metų sukilimo dalyvių, tarp jų ir sukilimo vado Kosto Kalinausko, perlaidojimo iškilmėms. Tačiau Baltarusijos inteligentijos atstovai atviru laišku kreipėsi į Lietuvos vadovybę svarstyti galimybę baltarusių nacionalinio didvyrio K.Kalinausko palaikus perlaidoti Baltarusijoje. Ar Lietuva leisis į diskusijas? Ir kas tai turėtų nuspręsti?

Baltarusių kreipimasis

„1863-1864 metų sukilimas buvo baltarusių ir lietuvių tautų kova už savo laisvę, – pabrėžia laiško autoriai. – K.Kalinauskas buvo ryškiausias šios kovos lyderis, baltarusių tautos vadovas, žuvęs už jos laisvę ir orumą.

Mes suprantame, kad jūs, lietuvių tauta, taip pat laikote K.Kalinauską savo didvyriu. Mes suprantame ir gerbiame jūsų nuomonę, kad Kostas Kalinauskas turi būti palaidotas deramoje vietoje – kovotojų už laisvę panteone. Tokia vieta reikalinga ir mums, baltarusiams. Mes manome, kad mūsų nacionalinį didvyrį K.Kalinauską derėtų palaidoti Baltarusijoje ir prašome lietuvių tautos apsvarstyti tokią galimybę.

Baltarusių tauta dabar gyvena nelengvą laikotarpį, nes valstybės nepriklausomybei gresia daug pavojų. K.Kalinausko palaidojimas Baltarusijoje taptų simboliu ir priminimu baltarusių tautai, kaip reikia mylėti savo Tėvynę, savo tautą ir kaip reikia už jas kovoti.“

Laišką pasirašė kelios dešimtys žmonių. Tarp jų – Nobelio literatūros premijos laureatė Svetlana Aleksijevič, Baltarusijos liaudies artistė Zinaida Bondarenko, rašytojas Vladimiras Orlovas, portalo „Tut.by“ įkūrėjas Jurijus Ziseris, dainininkas Liavonas Volskis ir kiti žinomi baltarusiai.

Palaikai – universitete

Dvidešimties 1863-1864 metų sukilimo dalyvių palaikai, tarp jų ir sukilimo lyderių K.Kalinausko ir Zigmanto Sierakausko, buvo aptikti 2017 metų liepą, atliekant archeologinius kasinėjimus Gedimino kalne, Vilniuje.

Šių metų pavasarį identifikuoti palaikai palikti saugoti Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Sudaryta vyriausybinė komisija pritarė projektui, pagal kurį sukilėliai lapkričio mėnesį būtų laidojami Vilniaus Rasų kapinių centrinėje koplyčioje įrengiamame kolumbariume. Nuspręsta čia laidojamų sukilėlių vardus užrašyti lietuvių, lenkų ir baltarusių kalbomis.

Dar pavasarį Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovai lankėsi Seime ir pareiškė, kad norėtų dalyvauti sukilėlių perlaidojimo ceremonijoje Vilniuje, nes, pasak jų, „oficiali Baltarusijos valdžia K.Kalinausko, kuris kovojo prieš Rusiją, nelaiko didvyriu, nėra suinteresuota dalyvauti laidotuvėse ir baiminamasi, kad Baltarusijai nebus niekaip atstovaujama perlaidojimo ceremonijoje.“

Seimo laikinosios grupės „Už demokratinę Baltarusiją“ pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sakė suprantąs kaimynų norą turėti K.Kalinausko, kaip nacionalinio simbolio, kapą savo valstybėje. Bet Lietuva neturėtų skubėti priimti tokio radikalaus sprendimo. „Manyčiau, kad su baltarusiais istorija dalintis galime čia, Lietuvoje“, – sakė L.Kasčiūnas.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko Arūno GUMULIAUSKO komentaras:

Kol kas yra tik Baltarusijos inteligentijos, Baltarusijos katalikų bažnyčios iniciatyva. Nematome jokių veiksmų iš Baltarusijos valdžios.

Apie tas iniciatyvas sužinojau šiek tiek anksčiau, nei dabar pasirodęs laiškas. Teko girdėti, kad Minske rengiamas baltarusių tautos istorinių veikėjų panteonas, kad jis yra projektuojamas, ir kad K.Kalinauskas ten užimtų tikrai deramą vietą. Mes žinome, kad K.Kalinauskas yra baltarusis, vienas iš baltarusių tautos atgimimo pradininkų. Nekyla abejonių – jis iš tiesų nusipelnęs baltarusių tautai, Baltarusijos istorijai.

Jei į klausimą apie K.Kalinausko perlaidojimo galimybę Baltarusijoje atsakyčiau kaip istorikas, tai galbūt į visa tai žiūrėčiau bent jau neprieštaraujančiai. Manyčiau, K.Kalinauskas turi teisę atsigulti tos tautos žemėje, už kurią visą gyvenimą kovojo, kuriai dirbo. Tačiau jei reikėtų atsakyti kaip politikui, atsakymas keltų problemų. Mes žinome, kad Minskas nėra pati draugiškiausia sostinė Vilniui. Be to, nežinome Baltarusijos valdžios pozicijos tuo klausimu, nes šiandien, kai Baltarusijos santykiai su Rusija tokie artimi, manau, kad K.Kalinausko atsiradimas Minske keltų daug klausimų. Juk jis 1863-64 metų sukilime kovojo kaip tik prieš Rusiją.

Antras dalykas, diskusija neprasidėjo, o laikas bėga. Pasirengimas perlaidojimui Lietuvoje juda į priekį, nes nėra priežasčių jį stabdyti. Galbūt sutikčiau, kad diskusija galima, bet net nenumanau, kokie tos diskusijos rezultatai galėtų būti.

Kategorijos: Baltų žemėse, Istorija, Kultūra, Kultūros politika, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

20 komentarų

  1. benas:

    tai gal baltarusiai dar ir vilniaus nori ir klaipedos krasto o patys sedi ant lietuvos trtorijos tai kada gi musu prusija o dabar karaliauciu grazins lietuvai o tas kalinauskas gi kovojo pries caro rus…tai kaip jie reikalauja tokio kovotojo palaiku…gal jie serga

    • Antanas:

      Nemanau, kad jie serga… Kad K.Kalinauskas buvo lenkų kilmės bajoras (kilmės!) – tai istorinis faktas. Bet su jo tautybės nustatymu yra šiek tiek sudėtingiau: jo tėvas – Semion Kalinovskij, motina – Veronika Rybinskaja. Taigi matome, kad jo tėvai, sprendžiant pagal jų vardus ir pavardes, nebuvo nei lenkai, nei lietuviai… Gal visdėlto jie buvo gudai?

      • Rybinskų, kaip ir Kalinauskų pavardė Lietuvoje nėra reta, tai jie, sprendžint iš pavardžių, lygiai gali būti lietuviai ir gudai. Simono ir Veronikos vardai taip pat nėra svetimi lietuviams.

        • Antanas:

          Kalinovskij ir Rybinskaja – tai jau tikrai nelietuviškos pavardės! Gal dar ir Kuklianskis, Greifenbergeris, Madeiskeris, Alperavičius, Zimanas, Zingeris, Melnikas taip pat buvo lietuviai? 🤔

          • Jos nelietuviškos ta prasme, kad yra suslavintos, tačiau, kaip matosi, yra kilusios iš lietuviškos kalbos. Liet. kalas – “margas”. Lietuvoje be Kalinausko yra ir daugiau tos šaknies pavardžių, tai – Kalys, Kaliūnas, Kalanta ir pan. Dėl Rybinskaja, tai ši vestina iš liet. riba- “skiriamoji vieta”, ribėti – “mirgėti, raibuoti”. Be pavardės Ribinskas, Lietuvoje dar yra tos šaknies pavardės Ribinis, Rubežius, Rubavičius, Riauba ir pan. Taigi galima manyti, kad ši pavardė vargu ar galėtų būti siejama su slav. ryba – “žuvis”. Manytina, kad ji veikiau yra kilusi iš to paties – panašaus požymio, kaip ir kita liet. pavardė Galinis, Galaunė ir t.t., tik kitoje liet. tarmėje.

            • Prusas:

              Ribinskas buvo mano kaimynas ir ji laikiau rusu, bet jis pasirodo tikras lietuvis ir ribiniu, na o kalinauskas gavo gerba ir seimos pavarde is lenku pagal “kalina”, bet tai yra susilenkines lietuvis bajoras ir tiek

  2. Luotinykas:

    Briedas, visa tai – antraštė, straipsnio turinys ir visa kita: baltarusiai, kaip kolektyvinis subjektas, visai nieko nenori, nes jie visiškai rusifikuoti, net litvinuškos. Kalinauskas bus perlaidojamas Vilniuje, ten kur jis žuvo ( beje Lietuvos sostinėje ). Į perlaidojimą praktiškai jau pakviestas Lenkijos prezidentas, tik dar nenustatyta data. Baltarusijos inteligentai – sovietinės atliekos su dviem trim litvinuškom. Ai, užteks.

  3. Klausimas dėl K.Kalinausko palaikų perdavimo Baltarusijai yra užsienio politikos dalykas, todėl spręstinas šalių valstybiniu lygiu. Tokiu atveju Baltarusijos inteligentams dėl palaikų perdavimo derėtų kreiptis ir į savo šalies valdžią. Juk jo kapas yra bendras šalių istorinio paveldo objektas. Atsakant baltarusiams į prašymą derėtų tai paaiškinti ir pranešti, kad Lietuva iš principo sutiktų ateityje jo palaikus perduoti, jeigu dėl jų būtų kreiptasi valstybiniu lygiu.

    • Antanas:

      Teisingai! “Batjka” turėtų paprašyti mūsų prezidento ir tada mes galėtume atiduoti Kastusio Kalinouskio palaikus jo tautiečiams. Gudas jis visdėlto buvo, o ne lietuvis…

      • Prusas:

        gudu dar tada nebuvo, jie dar tik virto i juos okupuotose lenkais ir rusais Lietuvos zemese…1800 metu caro zemelapiai baltarusija ir baltarusais ivardino tik Polocko ir Vitebsko miestus su ju apylinkemis, tai yra tik 5% dabartines Gudijos-Bielorosijos

  4. keleivis:

    Gimė baltarusiu, gimtinė Mostovlanai dabar Lenkijoj, vadovavo Lietuvos sukilėliams, pakartas Lukiškėse, palaidotas ant Gedimino kalno. Dabar, manau, jis turi atgulti Vilniuj. Kai gudai taps vėl mums draugiška tauta – nevoks iš mūsų Lietuvos teritorijos ir istorijos, patrauks nuo Vilniaus savo atominę – gal ir atiduosim mūsų bendrą didvyrį. O gal net atkursim bendrą valstybę – ką gali žinot ?

  5. Tvankstas:

    Baltarusijos inteligentų prašymas iškelia įdomius klausimus ir dar įdomesnius atsakymus.
    Iki krikšto ar katališkai, ar stačiatikiškai ne Romos imperijos žemėse žmonės kalbėjo lietuvių tarmėmis visoje Europoje ‘už sienos’ Romai.
    Lietuvybės nutrupėjimas Baltarusijoje ar Gudijoje prasidėjo su 985 m. Valadimiro krikštu Tauridės Chersonese. 1040 m. Gardyne buvo pastatyta cerkvė.
    Iki paskutinio padalijimo 1795 m. lietuvybė Baltarusijoje buvo dar iki Dniepro ir netgi toliau į rytus, prisiminkime, kad 1655 m. buvo išvaryta į Rusijos gilumą už Uralo virš pusės milijono lietuvių katalikų, daugiausia iš dab. Baltarusijos.
    Su stačiatikiškumu lietuviai virto baltarusiais, tai nenuneigiamai įrodo baltarusių kalba, vietovardžiai.
    1918.02.16 atkurta Lietuva turėjo būti pagal LDK sienas prieš I padalijimą 1772 m., su Lenkija, Rusija, Vokietija (Rytprūsiais) ir Latvija, bet kadangi buvo kuriama tautinė Lietuva, bet ne LDK, tai buvo apibrėžta sutartimi su Rusija 1920.07.12, pagal kurią labai dideli Lietuvos plotai yra šiandieninėje Baltarusijoje, kurių nekyla noras reikalauti grąžinti, tuo labiau, kad Lietuva pripažįsta pokario Europos sienas pagal 1975 m. Helsinkio susitarimą, o Baltarusija net neturi minties atiduoti Lietuvai.
    Nuo 1920.07.12 iki šiandienos beveik visi etniniai lietuviai Baltarusijoje tapo baltarusiais, kas vargu būtų taip atsitikę, jei visą šį šimtmetį ten būtų buvusi Lietuva.
    Žvelgiant į K. Kalinausko asmenybę, tai buvo lietuvis stačiatikis, kalbėjęs gudiškai, tai yra mūsų Lietuvos žmogus, nors ir kūręs Baltarusiją, todėl jis turi likti mūsų Lietuvoje vien tam, kad šiandienos baltarusiai žinotų savo lietuviškas šaknis, atskilimą nuo lietuvybės per stačiatikybą, taip pat mes turime žinoti savo istoriją ir žinoti, kad didelės dalies valstybių Europoje istorijos yra nusavintos Lietuvos istorijos, pradėtas tas vyksmas po Taurėjos karo pabaigos 1186 m. prieš Kristų arba 4322 m. Arijų metais.
    Lietuva negali atiduoti K. Kalinausko palaikų Baltarusijai – baltarusiai turi tai žiūrėti su pagarba – mūsų (baltarusių) protėvių tauta lietuviai turi teisę turėti K. Kalinausko palaikus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: