Penktadienis, 4 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

O. Voverienė. Ar Lietuva prisimins ir švęs rugsėjo 8-ąją – savo Tautos dieną?

Ona Voverienė, www.alkas.lt
2019-09-07 08:00:28
9
Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.
Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Savo laiku ES Komisijos pirmininkas Žozė Barozas (Jose Barroso) viešai pareiškė, kad jau 2020 metais Europoje nebeliks valstybių, bus tik Europos Sąjunga. Nors, kai ES buvo kuriama, apie ją buvo kalbėta tik kaip apie visoms valstybėms naudingą ekonominę sąjungą

Lyg aidas pagiry mūsiškis, jau gerokai sueuropėjęs Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tada pareiškė, kad „Politinės jėgos, reiškiančios tautines idėjas, negali dalyvauti rinkimuose… Nusiteikusioms partijoms prieš ES neturėtų likti vietos politikoje. Reikia nuslopinti tuos populistinius, radikalius ir neslėpkime to, ksenofobiškus ir nacionalistinius junginius, kurie kartais kelia galvą“ (Linas Linkevičius tautines partijas siūlo naikinti // Respublika. – 2013, rugpj. 31, p. 7).

„Laisvė – visų pirma yra atsakomybė Tautai, o per ją – instrumentiškai ir Valstybei“, – savo laiku rašė šviesaus atminimo filosofas Romualdas Ozolas. 365 mln eurų iš ES biudžeto buvo skirti finansuoti entuziastų grupėms, kurios rengs ES pilietybės viršenybės įtvirtinimą Europos Konstitucijoje. (Romualdas Ozolas Lietuvai vėl reikia Tautos žadintojo // Respublika. – 2012, vas. 6). Žmonės gerieji, praneškite, kas buvo tie lietuvių Tautos išdavikai, tuo pasinaudoję? Tautininkai – tai Jūsų pareiga juos išaiškinti ir jų pavardes paskelbti. Mes turime žinoti ne tik savo Tautos didžiuosius, bet ir savo niekšus.

O štai epizodas iš tarpukario Nepriklausomos Lietuvos gyvenimo. „Kai gatvėmis pradėjo joti senovės lietuvių kariai, galima buvo manyti, kad prisikėlė senoji Lietuva, iš kapų prisikėlė anų dienų karžygiai ir išjojo pasižvalgyti, pasižiūrėti, kaip gyvena jų ainiai. Visi judėjo Vytauto kalno linkui ir slėpėsi tenai nakties tamsumoje, tarytum migo vėl amžinu miegu, žinodami, kad senoji Lietuva nežuvo, kad šių dienų lietuviai eina jų pėdomis ir kuria naują Lietuvą, kuri taip pat gali stebinti pasaulį, kaip ir Vytauto laikų..“ (Lietuvos aidas. – 1930, rugs. 8)

Prieškario Lietuvoje buvo numatyta, kad rugsėjo 8-ją kasmet bus prisiminta Tautos praeitis ir aptariamos tų dienų svarbiausios problemos, pagerbiami labiausiai lietuvių Tautai nusipelnę žmonės. Ta diena visiems laikams turėjo tapti visų lietuvių telkimo vienybėn švente. Kaip savo laiku rašė žurnalistas Ferdinandas Kauzonas, 1939 metais, švenčiant jau devintąjį kartą Rugsėjo 8-ją, „Ši šventė kiekvienais metais turi mums priminti, kad Lietuva dar neapvainikuota Garbės vainiku, kurį visi lietuviai savo Tėvynei turi pinti“ (Ferdinandas Kauzonas. Nepelnytai pamiršta Tautos diena // Respublika, 2012, rugs. 8, p. 3)

Rugsėjo 8 d. – fiksuota ne kartą ir mūsų Tautos istorijoje – liūdnais ir šlovingais įvykiais. 1429 m. į Liubarto pilį Lucke (dabar Ukraina) susirinko garbingiausi Europos valdovai ir LDK vadovai ir nutarė skelbti iškilmingą – Vytauto Didžiojo karūnavimo šventę. Ji buvo numatyta 1430 m. rugsėjo 8 d. Imperatorius Zigmantas per pasiuntinius siuntė karūną su dokumentais. Karūną vežė imperatoriaus pasiuntiniai. Tačiau lenkai – Baptistas Cigalas, Zigmantas Rotas ir Poznanės pakamaris Janas Čarnkovskis kelyje juos suėmė Ir karūną atėmė. Vytautas Didysis taip ir nesulaukė karūnavimo. Buvo numatyta kita karūnavimo data, bet Vytautas Didysis 1430 m. spalio 27 d. mirė (Respublika. – 2013, rugs. 5, p. 2) Trakų pilyje Vasario 16-osios proga buvo eksponuojamas G. Kazimierėno paveikslas „Vytautas, laukiantis karūnos“. Šalia jo dramatiško Vytauto Didžiojo likimo atspindys – liepsnojanti „Trakų madona“.

1512-1522 m. kare tarp LDK ir Rusijos, 1514 metų rugsėjo 8 d. mūšyje, kuriam vadovavo didysis Lietuvos etmonas Konstantinas Ostrogiškis prie Oršos, įvyko lemiamas lūžis. LDK kariuomenės daliniai, žymiai geriau ginkluoti, negu Rusijos, įtikinama pergale laimėjo tą mūšį. Rusijos kariuomenė jame prarado keliolika tūkstančių savo karių; LDK kariuomenė – 5000 rusų karių paėmė į nelaisvę, kartu su jų vadu gen. I. Čeliadinu, kitus – privertė  paniškai bėgti iš mūšio lauko.

1992 m. rugsėjo 8 d. tarp Lietuva ir Rusija pasirašė Rusijos kariuomenės išvedimo iš nepriklausomos Lietuvos sutartį. Rusijos kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta 1993 m. rugpjūčio 31 d.

Tos lietuvių Tautos šventės proga noriu priminti – nepasiduokime pagundai švęsti Tarptautinę tautos dieną, skirtą tautinių bendruomenių ir mažumų – čiabuvių, aborigenų, autochtonų – teisėms ginti… Visada taip būna, kai pats savo teisų neapgini, jas pradeda ginti kiti… O tai reiškia, kad Tavęs – jau nebėra….

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. O. Voverienė. Tautinė valstybė – brandžios tautos politinis idealas
  2. O. Voverienė. Lietuvių tautininkų sąjungos regresas (2003-2019) Quo Vadis, Lietuva?
  3. O. Voverienė. Publicistas Vladas Terleckas: mąstytojas, prabilęs tautos sąžinės balsu
  4. O. Voverienė. Lietuva po Prezidento rinkimų
  5. O. Voverienė. Profesija filosofas, bet pašaukimas – Lietuva
  6. O. Voverienė. Kiek lietuvių dar liko Lietuvoje?
  7. Tautos diena – ugniniai šimtmečio eskizai Vilniuje
  8. O. Voverienė. Antanas Smetona apie tautinę valstybę
  9. O. Voverienė. Kada lietuviška liaudis taps lietuvių tauta?
  10. Atgyja Tautos diena! (nuotraukos)
  11. A. Patackas. Diena, kai Seimas apgynė savo ir Lietuvos garbę
  12. V. Sinica. Tautos apologija
  13. O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – poetas Kęstutis Balčiūnas
  14. D. Stancikas. Paskutinis Tautos referendumas
  15. Dėl tautos ir valstybės atsisakymo

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. >Gerb. prof.O.Voverienei says:
    6 metai ago

    Pritariu be išlygų Jūsų pateiktoms įžvalgoms,esate teisi.Šiuometinis Lietuvos politinis,kultūrinis elitas daugeliu atžilgiu tapatus LDK didikams,bajorams,kurie atsisakė lietuviškos kultūros,ypač kalbos.tautinių vertybių. Vis dėlto labai neramina ir liūdina nūdienos didelės dalies Lietuvos intelektualų,ypač akademinio sluoksnio, žiaurus suliberalėjimas-tiksliau liberalmarksistinių idėjų išpažinimas- bei dalies Katalikų Bažnyčios hierarchų polinkis į liberalkrikščionybę. Eiliniams lietuviams ,piliečiams labai sunku susigaudyti tautos,valstybės tikrųjų vertybių erdvėje,kuomet Lietuvos viešąją erdvę jau užvaldė nomenklatūrinė neoliberakioji žiniasklaida su Visuomeniniu transliuotoju LRT priešakyje.Viltį teikia tai,kad yra kritinė masė tautiečių ,piliečių,kurie budi tautinės valstybės sargyboje, neleidžia pilnai viešptauti tiems,kurie turi silpną tautinės tapatybės stuburą ir silpnina tautiškumą ir valstybingumą.

    Atsakyti
  2. BrAnys says:
    6 metai ago

    Kažkaip keista, kad tautininkai visai pamiršo ir aktyviai nekelia į viešumą tokios svarbios dienos, kaip Tautos šventę – rugsėjo 8-tosios?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      6 metai ago

      „Demokratija” su „liberaliąja tolerancija” turi savo būdų užčiaupti kitaminčius…

      Atsakyti
  3. Žemyna says:
    6 metai ago

    Tautos žemė turi savo vietovardžius.
    Gal pravers?
    LRT programos laida „Radijo paskaitos“ (transliuojama šeštadieniais 14.05 val., kartojama pirmadieniais 01.15 val. )
    Data: 2019 09 06.
    Paskaita „Vietovardžių metų prasmė.“ Lektorius dr. Laimutis Bilkis.
    Įrašas bus apytikriai čia:
    lrt.lt/mediateka/irasas/20000?????/radijo-paskaitos-vietovardziu-metu-prasme
    Klaustukų vietoje bus skaičiai, bet gal pakaks tik tiek į paiešką įdėti:
    /radijo-paskaitos-vietovardziu-metu-prasme

    Atsakyti
  4. Skalvis says:
    6 metai ago

    ”Linas Linkevičius tada pareiškė, kad „Politinės jėgos, reiškiančios tautines idėjas, negali dalyvauti rinkimuose… ” . Pala pala, betgi Tarybų Lietuvos komjaunimo sekretorius ir kompartija išgelbėjo Ukrainą nuo grobuoniško Putino . Integravo Ukrainą į Lenkiją ir Lietuvą. Būtent, išnaudodamas tautines Ukraino idėjas. Kaip čia gaunasi ? A ? Žemyna, gelbėkit Linkevičiaus garbę ir orumą ?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      6 metai ago

      Kodėl ir už kokius nuopelnus turėčiau? Jis man nei krikštasūnis, nei anūkas… Jokiomis prasmėmis.

      Atsakyti
      • Skalvis says:
        6 metai ago

        Nagi, jis, kaip ir Jūs, gelbėja pasaulį nuo Putino. Bendražygis. Susimildama…

        Atsakyti
  5. Rimgaudas says:
    6 metai ago

    Kas nežino savo praeities, tas dabartyje nežino ir savo ateities. Lietuvių tauta žino savo praeitį Šiaurinėje ir Pietinėje Afrikoje, kai Europą buvo sukaustęs ledynmetis (užsiduoti ISTORIJA PAREINANT Į LIETUVĄ), žino dabartį, todėl supras ir savo vietą šylančio klimato sąlygomis, po to vėl, kai kai vėl pradės eiti ledynmetis – štai, kur esmė. Atskiri šių dienų “inkliusai”, tokie kaip Linas LInkevičius, Julius Sabatauskas, Juozas Olekas, Valdemaras Tomaševskis, Arkadijus Vinokuras, Remigijus Šimašius, lenkai, rusai, vokiečiai arba prancūzai Kūrėjo (Kurono) sumanyto lietuvių išlikimo nesustabdys. Kas mano kitaip – eina prieš gamtos (kartu prieš baltų istorijos) kūrėją. Tai tiek.

    Atsakyti
  6. Bronė says:
    6 metai ago

    Prieškario ir senoji lietuviška dvasia jau išvaryta ir žeminama kasdien tokių ministrų-komjaunuolių, liberalų – europiečių ir globalios žiniasklaidos.
    Jau negalime nei vienos šventės paminėti be “mažumų”. Jie visur. Pagrindinė tauta menkinama kiekvieną dieną.
    Ačiū profesorei, vis ramiau kai yra Lietuvą mylinčių ir nebijančių tai pasakyti.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Bitininkai | ŽŪM nuotr.
Gamta ir ekologija

Bitininkų kantrybę bando ir gamta, ir klastotojai

2025 07 04
Apie kūrybinį dialogą su Čiurlioniu: įkvepiantis pokalbis su žymia Lietuvos choreografe ir režisiere Anželika Cholina | ciurlionis.lt nuotr.
Kultūra

Apie kūrybinį dialogą su Čiurlioniu: įkvepiantis pokalbis su žymia Lietuvos choreografe ir režisiere A. Cholina

2025 07 04
Dizainerė D. Gudačiauskaitė rodo naujausius gaminius | S. Samsonas, LNM nuotr.
Etninė kultūra

Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite

2025 07 04
Sveikata
Gamta ir žmogus

Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

2025 07 04
Vagis
Gamta ir žmogus

Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams

2025 07 03
NFIU vadovybės pasikeitimo iškilmės
Lietuvoje

NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų

2025 07 03
Kompiuteris
Gamta ir žmogus

3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas

2025 07 03
Vandens duksna
Gamta ir žmogus

Panevėžyje nuo karščio gelbsti vandens dulksna

2025 07 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikabalis apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Jonas apie J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Bitininkų kantrybę bando ir gamta, ir klastotojai
  • Apie kūrybinį dialogą su Čiurlioniu: įkvepiantis pokalbis su žymia Lietuvos choreografe ir režisiere A. Cholina
  • Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite
  • S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV)

Kiti Straipsniai

Liepos 6-oji Kaune

Kaunas Valstybės dienai skirtus renginius pradės jau penktadienį

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis | am.lrv.lt nuotr.

Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis

2025 07 01
Seimo ir Konstitucinio Teismo pastatai, priekyje – Lietuvos žmonių siluetai su trispalve ir užrašu „Suverenitetas priklauso Tautai“ (Konstitucijos 2 str.)

Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“

2025 07 01
Vytautas Didysis

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Karnavaliniai kostiumai vaikams

Vaikystė – tai metas, kai fantazija neturi ribų, o svajonės virsta nuotykiais!

2025 06 27
aciulabai.lt

Jono vardas išlieka plačiai paplitęs ir mėgstamas

2025 06 23
E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą

E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą

2025 06 17
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas Savivaldybėje susitiko su neseniai iš Didžiosios Britanijos sugrįžusia Gintauto ir Simonos šeima | siauliai.lt nuotr.

Šiauliai – grįžtančių šeimų miestas: kaip Lietuva tampa namais iš naujo

2025 06 16
Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą | novamedia.lt nuotr.

Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą

2025 06 14

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikabalis apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Jonas apie J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Birutė Ramonienė (1943-2019) | Asmeninė nuotr.

Netekome žinomos švietimo darbuotojos, veiklios visuomenininkė Birutės Ramonienės

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai