O. Voverienė. Ar Lietuva prisimins ir švęs rugsėjo 8-ąją – savo Tautos dieną? (9)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Savo laiku ES Komisijos pirmininkas Žozė Barozas (Jose Barroso) viešai pareiškė, kad jau 2020 metais Europoje nebeliks valstybių, bus tik Europos Sąjunga. Nors, kai ES buvo kuriama, apie ją buvo kalbėta tik kaip apie visoms valstybėms naudingą ekonominę sąjungą

Lyg aidas pagiry mūsiškis, jau gerokai sueuropėjęs Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tada pareiškė, kad „Politinės jėgos, reiškiančios tautines idėjas, negali dalyvauti rinkimuose… Nusiteikusioms partijoms prieš ES neturėtų likti vietos politikoje. Reikia nuslopinti tuos populistinius, radikalius ir neslėpkime to, ksenofobiškus ir nacionalistinius junginius, kurie kartais kelia galvą“ (Linas Linkevičius tautines partijas siūlo naikinti // Respublika. – 2013, rugpj. 31, p. 7).

„Laisvė – visų pirma yra atsakomybė Tautai, o per ją – instrumentiškai ir Valstybei“, – savo laiku rašė šviesaus atminimo filosofas Romualdas Ozolas. 365 mln eurų iš ES biudžeto buvo skirti finansuoti entuziastų grupėms, kurios rengs ES pilietybės viršenybės įtvirtinimą Europos Konstitucijoje. (Romualdas Ozolas Lietuvai vėl reikia Tautos žadintojo // Respublika. – 2012, vas. 6). Žmonės gerieji, praneškite, kas buvo tie lietuvių Tautos išdavikai, tuo pasinaudoję? Tautininkai – tai Jūsų pareiga juos išaiškinti ir jų pavardes paskelbti. Mes turime žinoti ne tik savo Tautos didžiuosius, bet ir savo niekšus.

O štai epizodas iš tarpukario Nepriklausomos Lietuvos gyvenimo. „Kai gatvėmis pradėjo joti senovės lietuvių kariai, galima buvo manyti, kad prisikėlė senoji Lietuva, iš kapų prisikėlė anų dienų karžygiai ir išjojo pasižvalgyti, pasižiūrėti, kaip gyvena jų ainiai. Visi judėjo Vytauto kalno linkui ir slėpėsi tenai nakties tamsumoje, tarytum migo vėl amžinu miegu, žinodami, kad senoji Lietuva nežuvo, kad šių dienų lietuviai eina jų pėdomis ir kuria naują Lietuvą, kuri taip pat gali stebinti pasaulį, kaip ir Vytauto laikų..“ (Lietuvos aidas. – 1930, rugs. 8)

Prieškario Lietuvoje buvo numatyta, kad rugsėjo 8-ją kasmet bus prisiminta Tautos praeitis ir aptariamos tų dienų svarbiausios problemos, pagerbiami labiausiai lietuvių Tautai nusipelnę žmonės. Ta diena visiems laikams turėjo tapti visų lietuvių telkimo vienybėn švente. Kaip savo laiku rašė žurnalistas Ferdinandas Kauzonas, 1939 metais, švenčiant jau devintąjį kartą Rugsėjo 8-ją, „Ši šventė kiekvienais metais turi mums priminti, kad Lietuva dar neapvainikuota Garbės vainiku, kurį visi lietuviai savo Tėvynei turi pinti“ (Ferdinandas Kauzonas. Nepelnytai pamiršta Tautos diena // Respublika, 2012, rugs. 8, p. 3)

Rugsėjo 8 d. – fiksuota ne kartą ir mūsų Tautos istorijoje – liūdnais ir šlovingais įvykiais. 1429 m. į Liubarto pilį Lucke (dabar Ukraina) susirinko garbingiausi Europos valdovai ir LDK vadovai ir nutarė skelbti iškilmingą – Vytauto Didžiojo karūnavimo šventę. Ji buvo numatyta 1430 m. rugsėjo 8 d. Imperatorius Zigmantas per pasiuntinius siuntė karūną su dokumentais. Karūną vežė imperatoriaus pasiuntiniai. Tačiau lenkai – Baptistas Cigalas, Zigmantas Rotas ir Poznanės pakamaris Janas Čarnkovskis kelyje juos suėmė Ir karūną atėmė. Vytautas Didysis taip ir nesulaukė karūnavimo. Buvo numatyta kita karūnavimo data, bet Vytautas Didysis 1430 m. spalio 27 d. mirė (Respublika. – 2013, rugs. 5, p. 2) Trakų pilyje Vasario 16-osios proga buvo eksponuojamas G. Kazimierėno paveikslas „Vytautas, laukiantis karūnos“. Šalia jo dramatiško Vytauto Didžiojo likimo atspindys – liepsnojanti „Trakų madona“.

1512-1522 m. kare tarp LDK ir Rusijos, 1514 metų rugsėjo 8 d. mūšyje, kuriam vadovavo didysis Lietuvos etmonas Konstantinas Ostrogiškis prie Oršos, įvyko lemiamas lūžis. LDK kariuomenės daliniai, žymiai geriau ginkluoti, negu Rusijos, įtikinama pergale laimėjo tą mūšį. Rusijos kariuomenė jame prarado keliolika tūkstančių savo karių; LDK kariuomenė – 5000 rusų karių paėmė į nelaisvę, kartu su jų vadu gen. I. Čeliadinu, kitus – privertė  paniškai bėgti iš mūšio lauko.

1992 m. rugsėjo 8 d. tarp Lietuva ir Rusija pasirašė Rusijos kariuomenės išvedimo iš nepriklausomos Lietuvos sutartį. Rusijos kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta 1993 m. rugpjūčio 31 d.

Tos lietuvių Tautos šventės proga noriu priminti – nepasiduokime pagundai švęsti Tarptautinę tautos dieną, skirtą tautinių bendruomenių ir mažumų – čiabuvių, aborigenų, autochtonų – teisėms ginti… Visada taip būna, kai pats savo teisų neapgini, jas pradeda ginti kiti… O tai reiškia, kad Tavęs – jau nebėra….