Nuo rugsėjo 1 d. į Konstitucinį Teismą galės kreiptis kiekvienas asmuo

Nuo rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme (KT) bus priimami asmeniniai konstituciniai skundai. Tai reiškia, kad į KT galės kreiptis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, manantis, jog Konstitucijai prieštarauja įstatymai, Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas pažeidė jo konstitucines teises ar laisves, ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

Individualus konstitucinis skundas suteikia teisę kiekvienam žmogui, manančiam, kad aukščiausios valstybės valdžios priimti sprendimai pažeidžia jo konstitucines teises ar laisves, tiesiogiai KT ginčyti tas teises pažeidžiantį įstatymą ar kitą teisės aktą. KT pirmininko Dainiaus Žalimo teigimu, svarbu ir tai, kad, pripažinus ginčytą teisės aktą prieštaraujančiu Konstitucijai, jis negalėtų būti taikomas ne tik jį ginčijusiam asmeniui, bet ir visiems kitiems žmonėms.

„Taigi žmonės įgyja dar daugiau galimybių dalyvauti valstybės valdyme – jie gali taisyti politikų klaidas. Kita vertus, Seimo nariai ir kiti valstybės valdžios pareigūnai, prieš priimdami sprendimus, turės atidžiau vertinti jų kokybę ir galimas pasekmes“, – sako D. Žalimas.

KT pirmininkas atkreipia dėmesį, kad Konstitucijoje įtvirtinta teisė asmenims tiesiogiai kreiptis į KT nėra absoliuti, todėl individualiam konstituciniam skundui keliami reikalavimai, kurių neatitinkantys asmenų prašymai nebus nagrinėjami.

„Individualus konstitucinis skundas – naujas institutas Lietuvoje, tad prašytume, kad žmonės, prieš pradėdami jį rengti, atidžiai susipažintų su jam keliamais reikalavimais. Nors paduoti asmens prašymą KT nieko nekainuoja, tačiau parengti argumentuotą skundą pagal visus reikalavimus tikrai nebus labai paprasta. Todėl nesinori, kad žmonės gaištų laiką, galbūt net leistų pinigus teisinėms konsultacijoms, o vėliau gautų atsakymą, jog jų prašymas neatitinka reikalavimų, – sako D. Žalimas. – Pirmiausia būtina žinoti, kad  asmuo į KTgali kreiptis tik dėl jo paties, o ne dėl kitų asmenų,  pažeistų teisių ar laisvių, ar ne dėl abejonių apskritai Lietuvoje galiojančių įstatymų, kitų teisės aktų atitiktimi Konstitucijai. Taip pat labai svarbu žinoti, kad asmuo KT gali skųsti ne patį sprendimą, nuosprendį, kitų valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimus, bet įstatymą ar kitą teisės aktą, kuris taikytas priimant sprendimą, nuosprendį.“

Pasak D. Žalimo, būtina sąlyga norint kreiptis į KT – asmuo turi būti išnaudojęs visas kitas jo konkrečiu atveju veiksmingas teisinės gynybos priemones.

„Tai reiškia, kad asmuo pasinaudojo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, jeigu tokia buvo nustatyta, kreipėsi į teismą ir jo byloje priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas. Tik tada asmuo gali kreiptis į Konstitucinį Teismą“, – aiškina KT pirmininkas D. Žalimas.

Taip pat būtina žinoti, kad KT įstatyme yra numatytas terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į KT dėl jo pažeistų konstitucinių teisių ar laisvių – prašymas gali būti paduotas ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo galutinio ir neskundžiamo bendrosios kompetencijos ar administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.