Vrublevskių bibliotekoje atidaryta „Baltijos keliui“ skirta paroda (0)

Kadras iš fotografo Raimondo Malaiškos (g. 1958) fotografijų triptiko „Viltis. Tikėjimas. Ryžtas“ | R. Malaiškos, LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Rugpjūčio 20 – gruodžio 31 d., LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia paroda „Baltijos keliui – 30: 1989-ųjų įvykius prisiminus“.

Rugpjūčio 23 d. minimas „Baltijos kelio“ 30-ies metų jubiliejus, šiais metais minimas šūkiu „Baltijos kelias – tai mes“, simbolizuojančiu tautos vienybę ir valstybės tęstinumą. Šia proga Tado Vrublevskio skaitykloje eksponuojama paroda „Baltijos keliui – 30: 1989-ųjų įvykius prisiminus“, kurios dėmesio centre – fotografo Raimondo Malaiškos (g. 1958) fotografijų triptikas „Viltis. Tikėjimas. Ryžtas“, autoriaus dovanotos Vrublevskių bibliotekai.

Vaizduose įamžinta akcijos pradžios vieta – Katedros aikštė, akcijos dalyviai, pasipuošę skautiška ir tautine atributika. Fotografijose ne kartą pasikartojantis vilties simbolis – žvakė, simbolizuojantis ne tik tikėjimą, bet ir saugumą, harmoniją, susitelkimą. Tai vienintelės išlikusios ir iki šiol LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomos R. Malaiškos fotografijos, kurios, anot fotografo, palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka išliko iš prarasto juostinio archyvo. Likę eksponatai atspindi tris dešimtmečius saugotą atminimą ne tik tradicine forma – nuotraukomis, tačiau ir sukurtomis dainomis, piešiniais, ekslibrisais, nugulusiais ateities kartoms į albumus.

„Baltijos kelias“ – tai 2 milijonų rankomis susikibusių žmonių grandinė, sujungusi tris Baltijos valstybes – Lietuvą, Latviją, Estiją. Ši akcija – taikus žmonių protestas prieš sovietinę okupaciją, slaptą melu grįstą 1939 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo ir Ribentropo susitarimą, kuriuo remiantis vėliau negailestingai panaikinta Baltijos šalių nepriklausomybė, slaptaisiais protokolais pasidalinta įtakos sritimis ir pradėtas Antrasis pasaulinis karas.

1989 m. rugpjūčio 23 dieną, prisimenant prieš pusę amžiaus sudarytą Molotovo–Ribentropo susitarimą, nulėmusį trijų tautų likimą, buvo surengta „Baltijos kelio“ akcija. 600 km ruožas, nusidriekęs nuo Vilniaus iki Talino, simboliškai atskyrė Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos ir taip išreiškė laisvės troškimą. Akcija rekordininkė – taip iki šiol prisimenama ilgiausia rankomis susikibusių žmonių grandinė, kurią sudarė net 1,5 mln. gyventojų; vien Lietuvos teritorijoje jų dalyvavo apie 800 tūkst.

Šiandien „Baltijos kelio“ atminimą ženklina kelios dešimtys kryžių, koplytstulpių, paminklinių lentų, kitų atminimo ženklų. Iki šiol tai populiariausia tema tiek dokumentinių filmų kūrėjams, tiek parodų rengėjams, tiek knygų leidėjams. Leidžiami proginiai medaliai, monetos, pašto ženklai. „Baltijos kelio“ dokumentinis paveldas pasklidęs valstybiniuose archyvuose, muziejuose, bibliotekose, dažnai – privačių asmenų kolekcijose, todėl jų fiksavimas ir viešinimas parodose – ypač svarbus.

„Baltijos kelio“ svarba pripažįstama ne tik vietiniu lygmeniu, t. y. Pabaltijyje, tačiau ir tarptautiniu – įrašyta į Tarptautinį UNESCO registrą „Pasaulio atmintis“; įtraukta į Gineso Pasaulio rekordų knygą; sukurtas užsienio rinkai pritaikytas interneto puslapis ww.balticway.net, informaciją pateikiantis net 4 kalbomis: anglų, estų, latvių, lietuvių; Europos parlamente atidaryta „Baltijos kelio“ alėja ir memorialinė lenta, primenanti apie bendrą trijų tautų siekį.

„Baltijos kelias“ iki šiol „gyvas“ žmonių atmintyje kaip viena svarbiausių XX a. protesto formų, svariai prisidėjusi prie nepriklausomybės atgavimo ir apie ją garsiai prabilusi ne tik Sovietų Sąjungai, bet ir visam Pasauliui.