Panevėžio kraštotyros muziejaus Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicijoje atidaryta paroda „Tauta prabilo“. Parodoje, skirtoje Baltijos kelio 25 metų sukakčiai paminėti, eksponuojamos fotonuotraukos ir dokumentai iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.
Kolektyvinė atmintis 1939 m. rugpjūčio 23 d. saugo kaip blogio, užklupusio jauną Lietuvos valstybę, pradžią. Tai savotiškas atskaitos taškas, lėmęs skaudžius padarinius mūsų kraštui. Ilgus dešimtmečius trukusi sovietinė okupacija deformavo lietuvių tautos socialinę organizaciją, prislopino jos gyvybingumą, sustabdė ir iškreipė natūralų evoliucionavimą. Slapto suokalbio dokumentų, kvestionavusių paties sovietinio režimo teisėtumą Lietuvoje, egzistavimo faktas buvo itin griežtai slepiamas nuo visuomenės, o disponuojantys šia informacija – persekiojami. Tik XX a. 8 dešimtmetyje slaptieji susitarimų nuorašai pradėjo plisti iš rankų į rankas ir tapo savilaidiniu tekstu.
1988 m. susikūręs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis ėmė į viešumą kelti Lietuvos nepriklausomybės praradimo priežastis. Artėjant 50-osioms Ribentropo-Molotovo pakto pasirašymo metinėms, Lietuvos, Latvijos ir Estijos demokratinių judėjimų atstovai 1989 m. rugpjūčio 12 d. Cesyje (Latvija) vykusiame Baltijos tarybos posėdyje nusprendė suorganizuoti įsimintiną Baltijos kelio akciją.
Baltijos kelias ėjo ir pro Panevėžio miestą. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio miesto tarybos nariai šios akcijos organizavimui kruopščiai rengėsi. Panevėžio sąjūdininkų prižiūrima buvo vienuolikos kilometrų teritorija – nuo Velžio iki Piniavos gyvenviečių. Baltijos kelyje nuo Vilniaus iki Talino, susikibę rankomis, stovėjo milijonai žmonių, taip reikšdami protestą neteisėtam valstybių užgrobimui, įvykusiam prieš 50 metų. Kiekvienais metais rugpjūčio 23-ioji Europos Sąjungoje minima kaip atminties įamžinimo diena.
Šiemet, kai nuo Baltijos kelio dienos praėjo 25 metai, kviečiame prisiminti pagrindinius, sėkmę lėmusius, šios akcijos žingsnius.
Paroda „Tauta prabilo“ veiks iki gruodžio 20 dienos.
Nuotraukoje – pastato fasadas, kuriame įkūrta Panevėžio kraštotyros muziejaus Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicija.
Nu va, kraštotyros muziejus atidarė parodą. O ar žinote , kad šis muziejus priklauso savivaldybei? Ir kad jo direktorius A.Astramskas? O kaip ten su jo nuostatomis dėl birželio 29 referendumo? Kiek žinau žmogelis džiaugsmu netryško ir į savo darbuotojų referendumo nuotaikas žiūrėjo ne su džiaugsmu? Tai kaip čia Zigmai Vaišvila dabar gaunasi? Pūsti į dūdą tokiems astramskiniams, kuriems valdžia davė užduotį Baltiją žymėti?
Baltijos kelias yra ir bus mūsų o ne mėšlagrybių…